2025-09-10 Nr. AB-13889-3-61-3-02406-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-529-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02406-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir 889-oji daugiabučio namo savininkų bendrija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. K. ir J. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius, Registro tvarkytojas, atsakovas) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą, įformintą įrašu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įraše Nr. 10/300235 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. CSPR-46 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą atstatyti iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvusius Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 10/300235 duomenis.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2022 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2231 (toliau – ir Sutartis) ir 2022 m. balandžio 6 d. perdavimo–priėmimo akto (toliau – ir Perdavimo–priėmimo aktas) pagrindu iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, įsigijo ir pradėjo valdyti negyvenamas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Negyvenamosios patalpos), kurias kaip atskirą objektą sudaro patalpos nuo 10-1 iki 10-11. Registro tvarkytojas, 2022 m. balandžio 15 d. registruodamas pareiškėjų daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) įrašo Nr. 10/300235 2.1 papunktyje nurodė, kad Negyvenamąsias patalpas kaip atskirą objektą sudaro patalpos nuo 10-1 iki 10-11, ir šie duomenys atitinka tiek duomenis, nurodytus Sutartyje, tiek Negyvenamųjų patalpų NTR įraše Nr. 10/300235, kai šis turtas dar priklausė Lietuvos Respublikai.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad 889-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) 2022 m. spalio 23 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydama patikslinti ir ištaisyti NTR įraše Nr. 10/300235 įrašytus duomenis, pašalinant patalpą 10-4 (17,64 kv. m ploto) (toliau – ir ginčo patalpa) iš Negyvenamųjų patalpų aprašymo. Registro tvarkytojas, nagrinėdamas Bendrijos 2022 m. spalio 23 d. prašymą, nustatė, kad Negyvenamosios patalpos kadastro duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal 1999 m. balandžio 19 d. kadastro duomenų bylą, neatitinka NTR įrašyto patalpos aprašymo. Registro tvarkytojas sprendė, kad Bendrijos prašyme nurodyta patalpa, plane pažymėta 10-4, yra pastato pusrūsyje esanti bendro naudojimo patalpa – šiluminis mazgas, todėl ji nėra Negyvenamosios patalpos sudėtinė dalis, dėl to ginčijamu Sprendimu ištaisė techninę klaidą ir patikslino duomenis: vietoj Negyvenamosios patalpos įrašo „Patalpos nuo 10-1 iki 10-11“ nurodė „Patalpos, plane pažymėtos nuo 10-1 iki 10-3, nuo 10-5 iki 10-11“. Po Sprendimo priėmimo Bendrija 2022 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškė pareiškėjams reikalavimą ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. atstatyti ginčo patalpą į pradinę padėtį. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo Sprendimu, padavė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

4. Pareiškėjai teigė, kad nuosavybės teisės į ginčo patalpą jiems buvo perduotos notarinės Sutarties pagrindu, Sutartis nėra panaikinta ir yra galiojanti. Pareiškėjai į šią patalpą investavo savo turtą ir lėšas bei ja naudojosi, o nurodytas registro duomenų ištaisymas lėmė pareiškėjų, kaip savininkų, teisių turinio ir apimčių į nekilnojamąjį daiktą pasikeitimą.

5. Pareiškėjai nesutiko su Komisijos sprendime nurodytais teiginiais, kad ginčo patalpa Lietuvos Respublikai niekada nepriklausė nuosavybės teise ir nebuvo perduota Lietuvos Respublikos patikėtiniams, todėl į šią patalpą negalėjo atsirasti pareiškėjų nuosavybės teisė. Pasak pareiškėjų, 2021 m. rugsėjo mėn. teikime dėl pardavimui parengto objekto, buvo aiškiai nurodyta, kad pardavimui teikiamas valstybės nekilnojamojo turto objektas – Negyvenamosios patalpos (patalpos nuo 10-1 iki 10-11) 114,47 kv. m ploto, esančios (duomenys neskelbtini). Iš NTR duomenų bazės išrašo Nr. 10/300235 su istorija matyti, kad daikto aprašyme (įrašo 2.1 papunktyje) visada buvo nurodytas ne vien tik Negyvenamosios patalpos bendras plotas 114,47 kv. m, bet ir patalpų aprašymas „Patalpos nuo 10-1 iki 10-11“.

6. Pareiškėjai pažymėjo, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.48 straipsnio 2 dalimi, kurioje imperatyviai nustatyta, jog perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, pareiškėjai pagal turto aprašymą NTR įraše įsigijo patalpas nuo 10-1 iki 10-11. Pareiškėjų vertinimu, jų įsigyto ir valdomo turto NTR įrašas nuo 2022 m. balandžio 15 d. buvo teisingas, todėl ginčijamu Sprendimu atliktas techninės klaidos ištaisymas (ginčo patalpos 10-4 pašalinimas iš patalpų aprašymo eilutės) pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

7. Pareiškėjų teigimu, Komisija sprendime nepagrįstai nurodė, kad Negyvenamąją patalpą sudarančių patalpų aprašymo ištaisymas nepakeitė Negyvenamosios patalpos bendro ploto ir dabar NTR įrašo duomenys atitinka 1999 m. balandžio 19 d. nustatytus Negyvenamosios patalpos kadastro duomenis. Pasak pareiškėjų, tokia išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 22 straipsnio nuostatoms. Vadovaujantis nustatytu reglamentavimu, net registro tvarkytojui nustačius, kad Negyvenamosios patalpos kadastro duomenys (bendras plotas) neatitiko NTR įrašyto negyvenamos patalpos aprašymo, tai nepaneigia juridinio fakto, kad NTR duomenys visiškai atitinka dokumentą, kurio pagrindu jie pirmiau buvo įrašyti.

8. Pareiškėjai akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1202-442/2021 pateiktais išaiškinimais, kadastro duomenų byla nelaikytina dokumentu, NTRĮ 22 straipsnio prasme patvirtinančiu daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą. Dokumentų, kurių pagrindu 2022 m. balandžio 15 d. NTR įraše Nr. 10/300235 buvo padaryti įrašai (įregistruotos pareiškėjų nuosavybės teisės į Negyvenamąsias patalpas nuo 10-1 iki 10-11), pagrįstumas ir teisėtumas nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl Bendrijos prašymas dėl ginčo patalpos pašalinimo iš NTR įrašo 2.1 papunkčio galėjo būti tenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų nuginčyti duomenys, kurių pagrindu tokie įrašai buvo padaryti.

9. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras (toliau kartu – ir VĮ Registrų centras) pateikė bendrą atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjų skundą.

10. VĮ Registrų centras nurodė, kad pirminiame daiktinių teisių į Negyvenamąją patalpą atsiradimą patvirtinančiame dokumente – 1999 m. vasario 11 d. perdavimo– priėmimo akte – Vilniaus miesto savivaldybė perdavė VĮ Valstybės turto fondui negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas 10 (1-3; 5-9), kurių bendras plotas 115,69 kv. m, t. y. ginčo patalpa, plane pažymėta 10-4, nebuvo nei įrašyta kaip perduodama patalpa, nei perduota VĮ Valstybės turto fondui, tačiau 1999 m. gegužės 12 d. įrašant šiuos duomenis NTR įraše Nr. 10/300235 ir aprašant Negyvenamąją patalpą sudarančias patalpas (nuo 10-1 iki 10-11) buvo padaryta techninė klaida, nes minėtas aprašymas apėmė ir ginčo patalpą. Ši techninė klaida nebuvo perkelta į vėlesnį 2005 m. sausio 6 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. (34)-7R-7-01-05, kuriuo VĮ Valstybės turto fondas perdavė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui Negyvenamąją patalpą, taip pat į 2018 m. birželio 29 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas perdavė šią patalpą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, tačiau ši klaida buvo perkelta į 2021 m. birželio 29 d. perdavimo–priėmimo aktą, Negyvenamąją patalpą perduodant VĮ Turto bankui, nors bendras Negyvenamosios patalpos plotas nesikeitė (114,47 kv. m). Dėl šios techninės klaidos, klaidingo NTR įrašo duomenys buvo naudojami ir sudarant Sutartį bei Perdavimo–priėmimo aktą.

11. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad nepaisant to, jog ginčo patalpa, plane pažymėta 10-4, nuo 1999 m. gegužės 12 d. buvo klaidingai nurodyta kaip priklausanti Negyvenamajai patalpai, šios patalpos bendras plotas visada buvo nurodomas teisingai, t. y. neįtraukiant ginčo patalpos 17,64 kv. m ploto į bendrą Negyvenamosios patalpos plotą. VĮ Registrų centro teigimu, padaryta techninė klaida neturėjo ir neturi jokios įtakos Negyvenamosios patalpos valdymui, naudojimui ir disponavimui, nes nė vienas ginčo patalpos valdytojas jam nepriklausančios patalpos 10-4 plotu nesinaudojo, todėl šios techninės klaidos ištaisymo klausimas iškilo tik pareiškėjams įsigijus Negyvenamąją patalpą ir be teisinio pagrindo pradėjus naudoti šią patalpą kaip savo nuosavybę, ką patvirtino Bendrija.

12. VĮ Registrų centro vertinimu, nors nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nelaikytina savarankišku dokumentu, numatytu NTRĮ 22 straipsnyje ir patvirtinančiu nuosavybės teisės atsiradimą, tačiau Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktas nustato, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jei dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų ir daiktines teises patvirtinančiame dokumente užfiksuotų duomenų atitikimo reikalavimas yra imperatyvus, o pareiškėjų nuosavybės teisės į Negyvenamąją patalpą dokumentai – Sutartis ir Perdavimo–priėmimo aktas – šių reikalavimų iki nagrinėjamos techninės klaidos ištaisymo neatitiko ir pareiškėjai tokio neatitikimo ištaisyti neprašė. Pareiškėjai pripažįsta, kad ginčo patalpos plotas jiems nuosavybės teise nepriklauso, tačiau vien formaliai, remdamiesi padarytos techninės klaidos aplinkybe, reikalauja nurodyti (atstatyti) klaidingą NTR įrašą, nepagrįsdami, kuo toks įrašas realiai pažeidė jų teises ir teisėtus interesus.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), NTR išraše Nr. 10/163115 yra nurodytas rūsių (pusrūsių) plotas: 17.64 kv. m. Nurodyto ploto pusrūsis yra namo bendrasavininkams priklausančio šilumos punkto patalpa, namo pusrūsio plane pažymėta indeksu 10-4 ir inventorizacinėje byloje nurodyta kaip „Šiluminis mazgas“. Ši šilumos punkto patalpa yra savarankiška patalpa, turinti atskirą įėjimą ir nesusijusi su Negyvenamąja patalpa, pažymėta indeksais nuo 10-1 iki 10-3 ir nuo 10-5 iki 10-11, kurios bendras plotas yra 114,47 kv. m.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Sutarties ir Perdavimo–priėmimo akto pagrindu be 114,47 kv. m Negyvenamosios patalpos jiems būtų perduotos nuosavybės teisės į 17,64 kv. m šilumos punkto ginčo patalpą (10-4). VĮ Turto banko dokumentuose dėl Negyvenamųjų patalpų perdavimo yra aiškiai nurodyta, kad VĮ Turto bankas perima 114,47 kv. m Negyvenamąją patalpą, tačiau joks 17,64 kv. m šilumos punkto patalpos perdavimas nenurodytas.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjai suprato, kad iš VĮ Turto banko įsigyja tik Negyvenamąją patalpą, o ne Negyvenamąją patalpą su 17,64 kv. m šilumos punkto patalpa. Pareiškėjų įsigytos Negyvenamosios patalpos oficialų bendrą plotą patvirtina pareiškėjų pateiktas NTR išrašas, kurio 2.1 punkto eilutėje „Bendras plotas“ aiškiai nurodytas 114,47 kv. m plotas. Kadastro ir registro duomenys, kad ginčo patalpa yra atskira patalpa, nepriklausanti 114,47 kv. m Negyvenamajai patalpai, yra teisingi ir nenuginčyti. Jokių duomenų apie VĮ Turto banko ar pareiškėjų nuosavybės teisę į ginčo patalpą Nekilnojamojo turto registre nėra ir nebuvo įregistruota, tokių duomenų nėra ir pareiškėjų pateiktame NTR išraše bei pareiškėjų nurodytuose dokumentuose – Sutartyje ir Perdavimo–priėmimo akte.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjai neginčija NTR duomenų, jog 1999 m. balandžio 19 d. parengtos kadastro duomenų bylos duomenimis, nekilnojamąjį daiktą – 114,47 kv. m bendro ploto Negyvenamąsias patalpas sudaro patalpos plane, pažymėtos 10-1 (10,54 kv. m), 10-2 (1,18 kv. m), 10-3 (1,82 kv. m), 10-5 (14,47 kv. m), 10-6 (11,22 kv. m), 10-7 (1,12 kv. m), 10-8 (16,38 kv. m), 10-9 (16,80 kv. m), 10-10 (28,09 kv. m), 10-11 (12,85 kv. m). Pareiškėjai pripažino, kad registro duomenys dėl jų įsigytos 114,47 kv. m Negyvenamosios patalpos yra teisingi ir nenuginčyti, todėl atsakovo Sprendimu pagrįstai buvo ištaisyta techninė klaida dėl 17,64 kv. m ginčo patalpos įtraukimo prie pareiškėjams priklausančių Negyvenamųjų patalpų.

II. 18. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjų V. K. ir J. K. skundą – panaikino Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigojo VĮ Registrų centrą atstatyti iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvusius Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 10/300235 duomenis.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad Registro tvarkytojui 2022 m. balandžio 15 d. atliekant pareiškėjų nuosavybės teisių registraciją į Negyvenamąsias patalpas, NTR įraše 10/300235 įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu tie įrašai buvo padaryti, t. y. Sutartį ir Perdavimo–priėmimo aktą, nurodant, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso Negyvenamosios patalpos nuo 10-1 iki 10-11, įskaitant ir ginčo patalpą 10-4.

20. Teismas vertino, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai išregistravo pareiškėjų nuosavybės teisę į ginčo patalpą ir tokiu būdu pakeitė jų nuosavybės teisių į Negyvenamąsias patalpas apimtį. Atsakovas būtų galėjęs tenkinti Bendrijos prašymą dėl klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad NTR įrašyti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teisę į ginčo patalpą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, t. y. Sutarties ir / ar Perdavimo–priėmimo akto, arba, kad įrašant duomenis į NTR buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisės registravimo / išregistravimo ir dokumentų, kurių pagrindu nuosavybės teisė įregistruota.

21. Teismas pritarė pareiškėjų argumentams, kad Registro tvarkytojas netaisė techninės klaidos, nes 2022 m. lapkričio 22 d. tvarkė įrašus NTR, t. y. nekilnojamojo daikto – Negyvenamųjų patalpų registro įrašo Nr. 10/300235 aprašymo / pastabų skiltyje nurodydamas, kad: „Patalpos, plane pažymėtos nuo 10-1 iki 10-3, nuo 10-5 iki 10-11“, todėl nepagrįstai ir neteisėtai sukūrė situaciją, kai NTR įrašo Nr. Nr. 10/300235 duomenys neatitinka Sutarties ir Perdavimo–priėmimo akto, t. y. dokumentų, kurių pagrindu buvo registruotos pareiškėjų nuosavybės teisės į Negyvenamąsias patalpas.

22. Teismas akcentavo, kad Registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju po Registro tvarkytojo 2022 m. lapkričio 22 d. atlikto NTR registro įrašo Nr. 10/300235 tvarkymo, NTR įrašyti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teises į Negyvenamąsias patalpas, neatitinka dokumentų (Sutarties ir Perdavimo–priėmimo akto), kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, taigi nurodyti duomenys negali būti laikomi teisingais ar tiksliais duomenimis Nekilnojamojo turto registro įstatymo prasme.

23. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimas, įformintas įrašu NTR duomenų bazės įraše Nr. 10/300235, ir Komisijos sprendimas negali būti pripažinti pagrįstais, todėl naikinti, o VĮ Registrų centras įpareigotinas atstatyti iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvusius NTR įrašo Nr. 10/300235 duomenis.

III. 24. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime net nevertino techninės klaidos atsiradimo aplinkybių, t. y. kad ginčo patalpa nebuvo įrašyta pirminiame daiktinių teisių į Negyvenamąją patalpą atsiradimą patvirtinančiame dokumente – 1999 m. vasario 11 d. perdavimo–priėmimo akte, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė perdavė VĮ Valstybės turto fondui negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas 10 (1-3; 5-9), kurių bendras plotas 115,69 kv. m. Ginčo patalpa nebuvo nei įrašyta kaip perduodama patalpa, nei perduota VĮ Valstybės turto fondui, tačiau 1999 m. gegužės 12 d. įrašant šiuos duomenis į NTR įrašą Nr. 10/300235 ir aprašant Negyvenamąją patalpą sudarančias patalpas (nuo 10-1 iki 10-11) buvo padaryta techninė klaida, nes minėtas aprašymas apima ir ginčo patalpą, plane pažymėtą 10-4. Ši techninė klaida nebuvo perkelta į vėlesnį 2005 m. sausio 6 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. (34)-7R-7-01-05, kuriuo VĮ Valstybės turto fondas perdavė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui Negyvenamąją patalpą, taip pat į 2018 m. birželio 29 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas perdavė šią patalpą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, tačiau ši klaida, jau remiantis klaidingu įrašu NTR įraše Nr. 10/300235, neatitinkančiu ankstesnių daiktines teises į Negyvenamąją patalpą patvirtinančių dokumentų, buvo perkelta į 2021 m. birželio 29 d. perdavimo–priėmimo aktą, Negyvenamąją patalpą perduodant VĮ Turto bankui, nors bendras patalpos plotas nesikeitė (114,47 kv. m). Dėl šios techninės klaidos, klaidingi duomenys buvo naudojami ir sudarant Sutartį bei Perdavimo–priėmimo aktą, neįvertinus šių duomenų atitikimo pirminiams daiktines teises į Negyvenamąją patalpą patvirtinantiems dokumentams.

26. Atsakovo teigimu, ginčo patalpa nuo 1999 m. gegužės 12 d. buvo klaidingai nurodyta kaip priklausanti Negyvenamajai patalpai ir tik Negyvenamąją patalpą sudarančių patalpų aprašyme šios patalpos bendras plotas visada buvo nurodomas teisingai – neįtraukiant patalpos, plane pažymėtos 10-4 (17,64 kv. m), ploto į Negyvenamosios patalpos bendrą plotą (114,47 kv. m). Šios techninės klaidos ištaisymo klausimas iškilo tik pareiškėjams įsigijus Negyvenamąją patalpą ir be teisinio pagrindo pradėjus ją naudoti kaip savo nuosavybę.

27. Atsakovo vertinimu, tuo atveju, jeigu pareiškėjai siektų teisėtai ir sąžiningai valdyti ginčo patalpą, jie turėtų siekti ištaisyti šią klaidą, nes ginčo patalpos plotas nepriskirtas (neįskaičiuotas) į pareiškėjų įgytos Negyvenamosios patalpos bendrą plotą. Vien tik papildomos patalpos pažymėjimo plane klaidingas įrašymas Negyvenamąją patalpą sudarančių patalpų aprašymo (pastabų) skiltyje, tačiau nesant šios patalpos ploto Negyvenamosios patalpos kadastro duomenų byloje ir nuosavybės teisės įsigijimo dokumentuose (Sutartyje ir Perdavimo–priėmimo akte), nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjai įgijo kokias nors teises į ginčo patalpą ar kad pareiškėjų įgytos patalpos bendras plotas atitinka šios patalpos kadastro duomenų byloje nurodytą bendrą plotą (114,47 kv. m).

28. Atsakovo teigimu, teismas, spręsdamas, jog Bendrija, prašydama VĮ Registrų centrą ištaisyti klaidingus NTR duomenis, nepateikė įstatymų nustatytų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo patalpą pasibaigė arba pasikeitė jų turėtojas, nevertino nurodytų techninės klaidos atsiradimo aplinkybių – Negyvenamąją patalpą sudarančių patalpų bendro ploto atitikimo tiek pirminiams daiktines teises į Negyvenamąją patalpą patvirtinantiems dokumentams, tiek Sutartyje ir Perdavimo–priėmimo akte nurodytam Negyvenamosios patalpos bendram plotui, tiek šios patalpos kadastro duomenų byloje nurodytam bendram plotui. Teismas, priimdamas sprendimą nevertino, kad Negyvenamajai patalpai priskyrus ir ginčo patalpos, bendras Negyvenamosios patalpos plotas būtų 132,11 kv. m (114,47+17,64=132,11) ir neatitiktų nei pareiškėjų nuosavybės teisės į Negyvenamąją patalpą įsigijimo dokumentų (bendro ploto), nei kadastro duomenų bylos (bendro ploto).

29. Atsakovas pažymi, kad teismas priimtu sprendimu pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos teises ir teisėtus interesus, nes ginčo patalpa skirta tenkinti viso patalpų savininkų būtinus poreikius – šilumos tiekimą, o dėl techninės klaidos ši patalpa teismo priskirta vienos iš patalpų savininkų (pareiškėjų) privačiai nuosavybei.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo įpareigojimas atsakovui iki 2022 m. lapkričio 22 d. atstatyti buvusius NTR įrašo Nr. 10/300235 duomenis, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl viešojo administravimo subjekto neįpareigojimo priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.

31. Pareiškėjai V. K. ir J. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjai sutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais. Pareiškėjai pažymi, kad, kaip pagrįstai įvertino teismas, atsakovas pareiškėjų nuosavybės teises į Negyvenamąsias patalpas, įskaitant ir ginčo patalpą, įregistravo 2022 m. balandžio 15 d. Sutarties ir Perdavimo–priėmimo akto pagrindu, šie dokumentai nėra pripažinti netekusiais galios, t. y. nėra panaikinti, pripažinti negaliojančiais ar neteisėtais. Byloje nėra ginčo, jog Bendrija, prašydama Registro tvarkytoją ištaisyti klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, nepateikė įstatymų nustatytų dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo patalpą pasibaigė arba pasikeitė jų turėtojas. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai išregistravo pareiškėjų nuosavybės teisę į ginčo patalpą ir tokiu būdu pakeitė pareiškėjų nuosavybės teisių į Negyvenamąsias patalpas apimtį, kuri buvo nurodyta Sutartyje ir Perdavimo–priėmimo akte.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir papildomai pažymi, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes bei nepagrįstai perkėlė Bendrijai įrodinėjimo pareigą dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpą.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Sutarties ir Perdavimo–priėmimo akto pagrindu pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į 114,47 kv. m Negyvenamąją patalpą, bet neįgijo nuosavybės teisės į ginčo patalpą, kurios plotas 17,64 kv. m. Vien tai, kad į Sutartį ir Perdavimo–priėmimo aktą buvo perkelta dar 1999 m. gegužės 12 d. VĮ Registrų centro padaryta techninė klaida, klaidingai patalpos aprašyme nurodant patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 10-1 iki 10-11, ir per klaidą neišskiriant ginčo patalpos 10-4, kuri nepriklauso šiai Negyvenamajai patalpai, nesudaro teisinio pagrindo atsirasti pareiškėjų nuosavybės teisei į ginčo patalpą. Teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių oficialių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo patalpą niekada neatsirado.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog patys pareiškėjai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Sutarties ir Perdavimo–priėmimo akto pagrindu be Negyvenamosios patalpos jiems būtų perduotos nuosavybės teisės į ginčo patalpą. Teismas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kad Negyvenamosios patalpos kadastro duomenys nuo jų nustatymo (1999 m. balandžio 19 d.) iki pareiškėjų nuosavybės teisės atsiradimo į šią patalpą (2022 m. balandžio 6 d.) niekada nesikeitė, o ginčo patalpa nebuvo ir nėra Negyvenamosios patalpos dalis; ginčo patalpa Lietuvos Respublikai nuosavybės teise niekada nepriklausė ir nebuvo perduota Lietuvos Respublikos patikėtiniams, todėl į šią patalpą negalėjo atsirasti ir pareiškėjų nuosavybės teisė.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas pažeidžia ne tik Bendrijos, bet ir visų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkų nuosavybės teises į šilumos punkto patalpą 10-4, nes atstačius iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvusius NTR įrašo Nr. 10/300235 neteisingus duomenis, juose liktų akivaizdi techninė klaida dėl ginčo patalpos įtraukimo į Negyvenamosios patalpos aprašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimo bei Komisijos sprendimo, kuriais patikslinti NTR įrašo Nr. 10/300235 duomenys: vietoj Negyvenamosios patalpos įrašo „Patalpos nuo 10-1 iki 10-11“ nurodant „Patalpos, plane pažymėtos nuo 10-1 iki 10-3, nuo 10-5 iki 10-11“, įpareigojant VĮ Registrų centrą atstatyti iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvusius NTR įrašo Nr. 10/300235 duomenis.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Vilniaus skyriaus Sprendimą bei Komisijos sprendimą, kuriais patikslinti NTR įrašo Nr. 10/300235 duomenys, ir įpareigojo VĮ Registrų centrą atstatyti iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvusius NTR įrašo Nr. 10/300235 duomenis. Teismas nurodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. NTR įrašyti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teisę į ginčo patalpą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, t. y. Sutartį ir / ar Perdavimo–priėmimo aktą, dokumentai yra galiojantys, duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo patalpą 10-4 būtų pasibaigę, nepateikta, todėl tokie duomenys negali būti laikomi neteisingais ir taisomi kaip techninė klaida.

40. VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu akcentavo, kad teismas nevertino techninės klaidos atsiradimo aplinkybių, t. y. kad ginčo patalpa nebuvo įrašyta pirminiame daiktinių teisių į Negyvenamąją patalpą atsiradimą patvirtinančiame dokumente – 1999 m. vasario 11 d. perdavimo–priėmimo akte, neatsižvelgė, kad ginčo patalpos plotas nepriskirtas (neįskaičiuotas) į pareiškėjų Sutartimi įgytos Negyvenamosios patalpos bendrą plotą. Nurodė, kad teismo sprendimu atsakovas nepagrįstai buvo įpareigotas atlikti veiksmus, nes tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl viešojo administravimo subjekto neįpareigojimo priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas, ir nėra nustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

43. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių duomenų, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neaptarinėja; taip pat, pritardama teismo padarytoms išvadoms, atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimo motyvuose pasisakyta dėl visų reikšmingų atsakovo byloje nurodytų aplinkybių, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra nauji byloje, jų detaliai neanalizuoja.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reguliuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

45. Teismo sprendime, įvertinus faktinius duomenis byloje, pagrįstai konstatuota, kad VĮ Registrų centrui 2022 m. balandžio 15 d. atliekant pareiškėjų nuosavybės teisių registraciją į Negyvenamąsias patalpas NTR įraše Nr. 10/300235 įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu tie įrašai buvo padaryti, t. y. Sutartį ir Perdavimo-priėmimo aktą, nurodant, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso patalpos nuo 10-1 iki 10-11, įskaitant ir ginčo patalpą 10-4. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad Sutartyje duomenys yra prieštaringi (Sutartyje nurodomas parduotų patalpų plotas neatitinka realaus patalpų 10-1 – 10-11 ploto), kad duomenų prieštaringumą lėmė 1999 m. gegužės 12 d. įrašant duomenis į NTR įrašą Nr. 10/300235 ir aprašant Negyvenamąją patalpą sudarančias patalpas (nuo 10-1 iki 10-11) padaryta techninė klaida, ir pan., nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taisyti duomenis NTR įraše Nr. 10/300235 kaip klaidingus. Tokie duomenys laikytini nepatenkančiais į nagrinėjamo ginčo ribas, nesietini su pareiškėjų teisių į nekilnojamuosius daiktus registravimu Sutarties ir Perdavimo–priėmimo akto pagrindu.

46. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (red., galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

47. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų; 2 dalyje – kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

48. Aiškindamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog remiantis šiomis įstatymo nuostatomis duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009 ir kt.). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-725-09 ir kt.).

49. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad 2022 m. balandžio 15 d. atliekant pareiškėjų nuosavybės teisių registraciją į Negyvenamąsias patalpas NTR įraše Nr. 10/300235 įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu tie įrašai buvo padaryti, t. y. Sutartį ir Perdavimo-priėmimo aktą, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryta techninė klaida. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pažeidžiamos Bendrijos teisės ir interesai nėra pagrindas Registro tvarkytojui atlikti ginčo įrašo pakeitimus, nes jis nėra įgalintas spręsti ginčus dėl teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

51. ABTĮ 94 straipsnis numato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

52. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime suponuoja poreikį administracinėje procedūroje priimti naują sprendimą, nes kitu atveju administracinė procedūra dėl asmens pateikto skundo (prašymo) liktų neužbaigta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-525/2018; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1120-602/2018; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-261/2021; 2023 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1024-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023; 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1259-442/2023; 2024 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-586-821/2024; kt.).

53. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad panaikinus Sprendimą ir Komisijos sprendimą, turi būti atkuriama iki jų priėmimo buvusi pareiškėjų teisinė padėtis – t. y. NTR įraše Nr. 10/300235 atstatyti duomenys, kurie buvo įrašyti 2022 m. balandžio 15 d., ir tokiam veiksmui atlikti nereikia teismo sprendime nustatyti atskiro įpareigojimo atsakovui; tokiu atveju pareiškėjo teisės laikytinos apgintomis visa apimtimi ir nenustačius tokio įpareigojimo, aptariama teismo sprendimo dalis laikytina pertekline ir panaikintina (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1063-442/2025, kt.). Tokia teisėjų kolegijas išvada sietina ne su apeliacinio skundo argumentais, kad viešojo administravimo subjekto negali būti įpareigojamas priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, bet su tinkamu ABTĮ 94 straipsnio nuostatų taikymu ir aiškinimu, kad yra teismo prerogatyva (ABTĮ 146 str. 1 d.). Teismo sprendimo dalies dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinimas neturi reikšmės atsakovo teisių ir pareigų apimčiai, kurios kyla teismo sprendimo pagrindu, todėl tai nesietina su apeliacinio skundo reikalavimų dalies tenkinimu.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, tuo tarpu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors jo dalis dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinama kaip perteklinė, paliekamas iš esmės nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

55. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nėra pateikti tokių išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai, todėl teisėjų kolegija prašymo netenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl valstybės įmonės Registrų centro įpareigojimo atstatyti iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvusius Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 10/300235 duomenis.

Pareiškėjų V. K. ir J. K. skundą tenkinti iš dalies, reikalavimą dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus įpareigojimo atstatyti iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvusius Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 10/300235 duomenis atmesti.

Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė