Legislator Case Law & Legislation
736f68b2-05cb-4a75-8f2d-aa719f70a92b AI generated

736f68b2-05cb-4a75-8f2d-aa719f70a92b · Kauno apygardos teismas

Case Number 736f68b2-05cb-4a75-8f2d-aa719f70a92b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., E. M., jų atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, VieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės BUAB „Mantrida“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-292-571/2013 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Mantrida“ ieÅ¡kinį atsakovams L. V., E. M., trečiajam asmeniui E. Z. dėl nuostolių atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I.

Legislator headnote

AI generated

736f68b2-05cb-4a75-8f2d-aa719f70a92b · Kauno apygardos teismas: Faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė buvo bendrovės vadovė, o atsakovas veikė kaip jos įgaliotas asmuo, nes formalus E. M. paskyrimas direktoriumi nesukÅ«rė juridinės reikÅ¡mės fakto, kurios pagrindu pasibaigė jos, kaip įmonės vadovės atsakomybė. Aplinkybė, kad atsakovė buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose neatleidžia jos nuo atsakomybės, nes atostogos yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos darbo santykių prasme, bet ne civilinių fiduciarinių santykių, siejančių bendrovę ir jos vadovÄ , prasme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1603-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01236-2012-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 27.7.; 44.5.2.17.; 121.15.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus,Sekretoriaujant Rasai Juronienei, Dalyvaujant ieškovės BUAB „Mantrida“ administratoriui advokatui Aivarui Aleksiejavui, atsakovams L.

V., E. M., jų atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, VieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės BUAB „Mantrida“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-292-571/2013 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Mantrida“ ieÅ¡kinį atsakovams L. V., E. M., trečiajam asmeniui E. Z. dėl nuostolių atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovė UAB „Mantrida“ kreipėsi į teismÄ ir sumažinusi savo reikalavimus prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. V., E. M. 98.649,34 Lt, iÅ¡ atsakovės L. V. 373,32 Lt nuostolių atlyginimui (T.1, b.l. 2-6; T.2, b.l. 41). Nurodė, kad trečiasis asmuo E. Z. buvo vienintelė UAB „Mantrida“ akcininkė, o atsakovai, skirtingais laikotarpiais, bÅ«dami UAB „Mantrida“ vadovais, savo veiksmais padarė įmonei 98.649,34 Lt dydžio žalÄ . BÅ«dama direktore L.

V., nesilaikydama įmonės įstatų 66 punkto nuostatos, 2010 m. sausio 13 d. į direktoriaus pareigas paskyrė A. V., kuris įsakymu direktoriumi paskyrė E. M., su kuriuo darbo sutartis sudaryta 2010 m. sausio 25 d., o nutraukta įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Nei A. V. ir E. M. paskyrimas nebuvo registruotas Juridinių asmenų registre, todėl įmonės direktore nuo jos įsteigimo 2005 m. spalio 24 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo laikytina L. V.. BÅ«dami įmonės vadovais atsakovai sudarydami prieÅ¡taringus įmonės veiklos tikslams ir interesams sandorius, neiÅ¡saugojo įmonės turto.

IeÅ¡kovo teigimu, Automobilis ,,Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2007 m., buvo parduotas 2010 m. balandžio 9 d. už daug mažesnę nei rinkos kainÄ ir taip įmonė patyrė 47.666,95 Lt nuostolių. 2010 m. rugsėjo 17 d. UAB ,,Mantrida“ pardavė nebaigtÄ namo statybÄ L. V. už 8.000 Lt, nors nuo 2006 iki 2010 metų įmonės lėšomis buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos ir statybos paslaugos už 53.721,48 Lt, UAB ,,Mantrida“ iÅ¡ savo lėšų apmokėjo 373,32 Lt už statomo namo žemės sklypų sandorių registravimo iÅ¡laidas.

Dėl namo pardavimo, ieÅ¡kovo skaičiavimu, UAB ,,Mantrida“ patyrė 45.721,48 Lt nuostolių, be to 2010 m. kovo 9 d. UAB ,,Mantrida“ įgijo baldų už 4.887,59 Lt, kurie nebuvo perduoti bankroto administratoriui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėMarijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (T.4, b.l. 61-65). Teismas nustatė, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad L. V. nuo 2010-01-14 iki 2011-08-01 buvo įmonės vadovė, nes buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, ir sprendė, kad nustačius padarytos žalos faktÄ , atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ turėtų bÅ«ti vadovo pareigas nuo 2010-01-26 ėjęs E. M., iÅ¡skyrus ieÅ¡kinio dalį dėl 373,32 Lt žalos padarymo, nes tuo metu UAB „Mantrida“ vadovės pareigas ėjo L.

V.. Teismas nustatė, kad prieÅ¡ parduodant automobilį, E. M. užsakė turto vertinimÄ , pagal kurį automobilio vertė buvo 39.200,00 Lt. Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovės pateiktais internetinio tinklalapio duomenimis, nes jame automobilio pagaminimo data nurodyta 2010 metai ir 2011 metai, o ginčo automobilio pagaminimo metai yra 2007-12-18 bei VšĮ „Emprekis“ transporto kainynu Lietuvoje, kadangi VšĮ „Emprekis“ kainos taikomos nustatant transporto priemonių muitinę vertę ir naudojamos muitinio įvertinimo tikslams.

Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog automobilis buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, o įmonės vadovo E. M. veiksmuose tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiant aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas nenustatė. Teismas nustatė, kad namo statyba buvo pradėta 2006-11-16, kuomet įmonė dar buvo individuali ir tuomet buvo atlikti didžiausi mokėjimai (sumokėta 52.498,48 litai). Namas buvo statomas ne iš kreditorių lėšų, o iš E. Z.

įmonės lėšų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo statoma iÅ¡ asmeninių E. Z. lėšų, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad E. Z. asmeninis turtas bÅ«tų buvęs atribotas nuo individualios įmonės turto. Teismo nuomone, namas buvo statomas siekiant plėsti įmonės paslaugų veikų tipÄ ir gauti pelnÄ , o ne pasinaudoti įmonės lėšomis. NamÄ nusipirko atsakovė L. V., kadangi žemės sklypas, ant kurio stovėjo namas, buvo padovanotas atsakovei L. V., todėl trečiasis asmuo negalėjo įsigyti Å¡io statinio, nes statinys yra niekur neregistruotas, tai yra nebaigta statyba, o tokia sutartis bÅ«tų buvusi negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sprendė, kad parduodant nebaigtÄ statybÄ ji pagrįstai buvo įvertinta kaip statybinės medžiagos. Teismas nustatė kad mokesčius už turto vertinimÄ pagrįstai sumokėjo IÄ® „Mantrida“, nes paskola buvo imta IÄ® „Mantrida“ veiklai plėtoti. ReikalavimÄ priteisti 4.887,59 Lt nuostolių dėl baldų neperdavimo teismas atmetė, kadangi pats administratorius nepagrįstai atsisakė Å¡iuos baldus perimti.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB „Mantrida“ praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ dalyse dėl nuostolių dėl automobilio, nebaigtos statybos pardavimo sandorių ir žemės sandorių registravimo apmokėjimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L.

V., E. M. 93.388,43 Lt (45.721,48 Lt dėl namo ir 47.666,95 Lt dėl automobilio, pardavimo), iš atsakovės L. V. 373,32 Lt nuostolių atlyginimui (T.4, b.l. 69-74). Apeliantės teigimu:Individualios įmonės savininko ir įmonės turtas yra atskirtas (Individualių įmonių įstatymo 8 str. 1 d.). Tai, kad namas buvo statytas iš įmonei perduotų lėšų ir įmonės vardu patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nebaigta statyba buvo apskaityta įmonės balanse, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo turto pardavimo tikslu turto vertę apskaičiuoti kaip statybinių medžiagų vertę, jeigu namas būtų išardytas.

Apeliantės nuomone, bÅ«tent atsakovė savo veiksmais sukÅ«rė įmonėje tokiÄ situacijÄ , kad namas, statytas įmonės lėšomis, stovėjo ne įmonei, o jai priklausančiame žemės sklype, patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . Ne tik pats namo pardavimo sandoris buvo nesÄ Å¾iningas, bet ir pats namo statybų pradėjimas buvo neteisėtas, pažeidžiantis įmonės interesus, nes jei atsakovė bÅ«tų elgusis protingai ir apdairiai ir nebÅ«tų pradėjusi namo statybų ant įmonei nepriklausančio žemės sklypo, įmonė nebÅ«tų praradusi tiek lėšų, investuotų į namo statybas.Už ginčijamo sandorio (namo pardavimo) sudarymÄ yra atsakingi abu atsakovai, kÄ patvirtina Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as, be to, vienintelė akcininkė nustatyta tvarka nebuvo paskyrusi kito vadovo.

Faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė buvo bendrovės vadovė, o atsakovas veikė kaip jos įgaliotas asmuo, nes formalus E. M. paskyrimas direktoriumi nesukÅ«rė juridinės reikÅ¡mės fakto, kurios pagrindu pasibaigė jos, kaip įmonės vadovės atsakomybė. Aplinkybė, kad atsakovė buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose neatleidžia jos nuo atsakomybės, nes atostogos yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos darbo santykių prasme, bet ne civilinių fiduciarinių santykių, siejančių bendrovę ir jos vadovÄ , prasme.

IÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kad paskola buvo paimta įmonės vardu ir interesais ir, kad Å¡iai paskolai buvo įkeistas žemės sklypas, už kurio sandorio registravimÄ ir vertės apskaičiavimÄ apmokėtos VÄ® registrų centras paslaugos. VÄ® registrų centras sÄ skaitų apmokėjimo metu įmonės vadove buvo atsakovė. IÅ¡mokėtos sumos įtrauktos į L. V., kaip atskaitingo asmens, sÄ skaitÄ , vadinasi buvo iÅ¡mokėtos L. V.. Taigi, atsakovei, kuriai iÅ¡ bendrovės kasos buvo iÅ¡mokėti gryni pinigai, buvo žinoma apie įmonės lėšų panaudojimÄ ne įmonės interesais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė L.

V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 88-94). Nurodo, kad nebaigto statyti namo rinkos vertė vertinimo dienÄ , t.y. 2010-08-27 buvo 8.468,00 Lt, o jai buvo parduotas 2010-09-07 už 8.000,00 Lt, todėl nėra pagrindo šį skirtumÄ laikyti įmonei padaryta žala. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad iÅ¡ nebaigto statyti namo pardavimo realiai bÅ«tų gavusi 53.821,48 Lt, nes rinkos verte laikoma apskaičiuota pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti sÄ Å¾iningai rinkoje parduotas turtas, o ne už kuriÄ turtas buvo įsigytas (sukurtas).

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo iÅ¡ jos priteisti ieÅ¡kovės tariamai patirtÄ Å¾alÄ . Aplinkybė, jog E. M. paskyrimas eiti bendrovės direktoriaus pareigas galimai buvo neteisėtas, negali bÅ«ti laikoma patvirtinančia atsakovės veiksmų neteisėtumÄ . Juo labiau, kad E. M. direktoriumi paskyrė ne atsakovė, o A. V.. Namo pirkimo-pardavimo sandorio metu atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir negalėjo atlikti, kadangi tuo metu buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė užsakė žemės sklypų ir statinių verčių perskaičiavimus, pažymas sandoriams ir kitas paslaugas, taip pat kad atsakovė už jas apmokėjo iÅ¡ įmonės lėšų. Å i suma buvo įtraukta į IÄ® „Mantrida“ apyskaitÄ , nes IÄ® „Mantrida“ 2007-03-01 gavo iÅ¡ AB Ūkio banko paskolÄ Ä¯monės veiklai plėtoti, įkeičiant savininkės E. Z. turtÄ . Kadangi paskola buvo imta į IÄ® „Mantrida“ veiklai plėtoti, mokesčius pagrįstai sumokėjo į IÄ® „Mantrida“.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį dalyje dėl žalos atlyginimo dėl gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sandorio panaikino ir perdavė bylÄ Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (T.4, b.l. 157-165), todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo Å¡ioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 8.000,00 Lt atsakovė L.

V. nusipirko ieÅ¡kovei priklausiusiÄ nebaigtÄ statybÄ , tuomečiam bendrovės vadovui E. M. nebaigtos namo statybos pardavimo kainÄ Ä¯vertinus kaip statybines medžiagas (T.1, b.l. 44). 1,6200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo statomas pastatas nuo 2009-02-27 pagal dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso atsakovei L. V. (buvusi sklypo savininkė E. Z.; T.1, b.l. 80-81). Pagal pateiktas sÄ skaitas, kasos pajamų orderius, pinigų priėmimo kvitus, sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 52.498,48 Lt ieÅ¡kovės lėšų (T.1, b.l. 45-77).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodė, kad teismas nagrinėdamas bylÄ turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar namo pardavimo sandoriu realiai buvo pažeisti teisėti kreditorių interesai. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalavo turtinės žalos (nuostolių) iÅ¡ solidarių atsakovų E. M. ir L. V.. Kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, pažeidusio jo civilines teises, atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, tačiau tam, kad taikyti civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 str.).

Nesant Å¡ių sÄ lygų negali bÅ«ti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. BÅ«tinybę nustatyti Å¡ias sÄ lygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2004; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Pareiga įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį tenka kreditoriui.

Skolininko kaltė preziumuojama, tačiau įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės, taip pat išimtiniais atvejais ji (civilinė atsakomybė) skolininkui iš dalies ar visiškai netaikoma (CK 6.248 str. 1, 4 d., 6.282 str., 1.5 str.). Apeliantė, reikalaudama dalies nuostolių iš atsakovų, jų neteisėtus veiksmus kildina ir grindžia tomis aplinkybėmis, jog namas buvo pradėtas statyti ne ant įmonei priklausančio žemės sklypo. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti 2006 m. lapkričio 16 d tuometinės sklypo savininkės E. Z.

žemės sklype, be leidimo statybai, nes sutinkamai su Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas vykdyti naujo statinio statybÄ , neprivalomas, statant nesudėtingus statinius, kurių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nustatytose bendrose pastabose prie patvirtintų 1 ir 2 lentelės nustatyta, jog I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas.

Statybos pradėjimo metu įmonė dar buvo individuali, ir jos savininkė buvo E. Z. (T.3, b.l. 32). Pagal Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 dalį individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.). Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Įstatymo 8 str. 2 d.).

Individualios įmonės savininkas veikia įmonės vardu ir interesais. Individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo jos savininko turto, todėl byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kad E. Z. investavo savo asmenines lėšas į namo statybÄ , jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, tik patvirtina faktÄ , kad ji vykdė statybos darbus įmonės vardu, bet nesuponuoja iÅ¡vados, kad atsakovė L. V. iÅ¡ anksto žinojo, kad pasinaudojus įmonės lėšomis, namas bus perleistas jos nuosavybėn nuosavybėn. Todėl apelianto argumentai apie L.

V. neteisėtus veiksmus nėra įrodyti.Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nebaigta statyba pagrįstai buvo įvertinta ir parduota kaip statybinės medžiagos. Nekilnojamojo daikto valdymas (kuomet šį faktÄ galima panaudoti prieÅ¡ kitus asmenis) atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento (CPK 4.27 str. 2 d.), tačiau tokia aplinkybė dėl UAB „Mantrida“ statyto pastato neegzistuoja. Nebaigtas statinys – statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.

Pažymėtina ir tai, kad, kai statytojas nori perleisti statomÄ statinį kitam asmeniui, įregistruoti nebaigtÄ statyti statinį Nekilnojamojo turto kadastre ir/ar registre (Reglamento STR 1.1 1.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15 p.), turėjo gauti Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymÄ , prieÅ¡ tai, pateikti nustatytos formos praÅ¡ymÄ ; statybos leidimÄ arba jį atitinkantį dokumentÄ ; statinio projektÄ , pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybos leidimas arba įregistruota statyba, ar supaprastintÄ nesudėtingo statinio projektÄ , kuriam raÅ¡tu pritarė įgalioti valstybės tarnautojai; statinio nužymėjimo statybvietėje aktÄ ir schemÄ , kuriuose statinio vieta nurodyta koordinatėmis arba atstumais nuo pastovių vietovės daiktų; kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ ne anksčiau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695 (Žin., 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka (Reglamento STR 1.1 1.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 16 p.).

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Matrida” prieÅ¡ parduodama statinį turėjo reikalaujamÄ pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto, supaprastintÄ projektÄ ar kitÄ atitinkamÄ dokumentÄ , kadastrinių matavimų bylÄ , kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nebaigtas statyti namas galėjo bÅ«ti parduotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. CK 4.103 straipsnio 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama.

Kadangi ieÅ¡kovė pastato nustatyta tvarka nebuvo įregistravusi, todėl Å¡is statinys negalėjo bÅ«ti civilinės apyvartos objektu kaip nekilnojamasis turtas. Neabejotinai, įregistruoto kad ir nebaigto statyti pastato rinkos vertė yra ženkliai didesnė už statybinių medžiagų likutinę vertę, tačiau įvertinus bylos aplinkybes ir aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės argumentai, kad nebaigtas statyti pastatas turėjo bÅ«ti parduotas kaip nekilnojamojo turto objektas atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad atsakovas E. M. pardavė nebaigtÄ statybÄ kaip statybines medžiagas ir nenustatė jo neteisėtų veiksmų. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.), ji nepreziumuojama; jÄ (žalÄ ) kaip jau minėta, privalo įrodyti kreditorius (CPK 177-178 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus turtinę žalÄ , jo įsitikinimu, pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, prieina prie iÅ¡vados, kad nei žala, nei aplinkybės, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai neįrodytos.Statomas pastatas buvo apskaitytas ieÅ¡kovės 2008-12-31 ir 2010-12-31 balansuose kaip nebaigta statyba, kurios vertė 56.492,00 Lt (T.3, b.l. 38-43). 2010 m. rugsėjo 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 8.000,00 Lt namÄ nusipirko atsakovė L.

V., žemės sklypo, ant kurio statomas namas, savininkė, tuomečiam bendrovės vadovui atsakovui E. M. nebaigtos namo statybos pardavimo kainÄ Ä¯vertinus kaip statybines medžiagas. Apeliantė tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad toks pardavimas buvo nesÄ Å¾iningas, dėl ko padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. Nors apelianto teigimu byloje nustatyta, jog UAB ,,Mantrida“ 2009 m. balanso duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 765.150,00 Lt, o turtas – 711.843,00 Lt, tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia teigti, jog įmonė sandorio sudarymo metu buvo nemoki Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto prasme.

Nei Å¡ių aplinkybių, nei tų, kad pardavus nebaigtÄ statybÄ (namÄ ) už daug mažesnę kainÄ galėjo pablogėti bendrovės turtinė padėtis ir sumažėti jos galimybės įvykdyti prievoles kreditoriams ieÅ¡kovė byloje ir neįrodinėjo, juolab, kad nei vienas iÅ¡ kreditorių, remiantis apeliantės pateiktais įrodymais (T.5, b.l. 16-34) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, sandorio sudarymo metu nebuvo pateikęs pretenzijų UAB „Mantrida“, ar buvo kreipęsis į teismÄ dėl savo skolos priteisimo.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad įmonei priklausęs turtas parduotas atsakovei L. V. už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , nes statyboms iÅ¡leista 53.721,48 Lt. IeÅ¡kovė tiesioginius 45.721,48 Lt nuostolius, patirtus atsakovui E. M. pardavus nebaigtÄ statyti namÄ kaip statybines medžiagas apskaičiavo, remdamasis statybinėms medžiagos įgyti iÅ¡leista pinigų suma (T.1, b.l. 45-77). Su tokiu nuostolių apskaičiavimo bÅ«du negalima sutikti. Byloje pateiktoje Nekilnojamojo turto vertės ataskaitoje nurodyta, jog teisiÅ¡kai neregistruoto nebaigto statyti pastato, UAB „Matrida“ balanse apskaitomo kaip statybinės medžiagos rinkos vertė 2010-08-27 yra 8.468,00 Lt (T.1, b.l. 129-145).

Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be iÅ¡imčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, ginčydama pardavimo kainÄ , nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atliktoji namo vertinimo ataskaita, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir pažymi, jog į bylÄ nėra pateikta jokių jÄ paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Nenustačius aplinkybių, jog nebaigtas statyti namas galėjo bÅ«ti parduotas kitaip nei statybinės medžiagos, kurios galėjo bÅ«ti įvertintos brangiau, nėra pagrindo teigti, jog bendrovei priklausiusio namo pardavimo sandoris galėjo bÅ«ti sudarytas palankesnėmis bendrovei sÄ lygomis, ar buvo pažeisti kreditorių interesai, ar dėl Å¡io sandorio sudarymo įmonė tapo nemokia. Nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustatyta įmonės vadovo E. M. neteisėtų veiksmų, realizuojant nebaigtÄ statybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas, todėl minėta teismo iÅ¡vada yra teisėta ir paremta bylos duomenimis (CPK 185 str.). IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamoje dalyje nesudaro pagrindo jį pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ jos atsakovei L.

V. priteistinos dalis kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 343,00 Lt pagal jas pagrindžiančius įrodymus (T.4, b.l. 150-153) (CPK 93 str.). Kadangi ieÅ¡kovės kasacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovų valstybei priteistina po 12,90 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovės – 12,92 Lt už procesinių dokumentų siuntimÄ kasacinės instancijos teisme (CPK 96 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sandorio priteisimo palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Mantrida“ (įmonės kodas 300501231) atsakovei L.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 343,00 Lt (tris šimtus keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės BUAB „Mantrida“ (įmonės kodas 300501231) valstybei po 12,92 Lt (dvylika litų devyniasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kasacinės instancijos teisme.Priteisti iš atsakovų L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 12,90 Lt (po dvylika litų devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kasacinės instancijos teisme (Išieškotojas:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105, Kaunas, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                           Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius