736e8638-4680-4c6e-8a4f-586da8d5ea83 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-694-1021/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01786-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.5; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 8  d. Vilkaviškis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant: ieškovų G. J. ir V. J. atstovui advokatui A. A., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Dariui Prasauskui, nedalyvaujant: ieškovams G.

J. ir V. J., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“, atstovui, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G. J. ir V. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė. IeÅ¡kovai G. J. ir V. J. (toliau – ieÅ¡kovai) ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti 1986-01-30 tipinę sutartį „D. S. sklypo su Å«kiniais pastatais gyvenamo namo pirkimo - pardavimo pagal Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593“ nuo 1983-07-01 sudarytÄ tarp VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kio ir G. J. galiojančiu sandoriu ir laikyti pirkimo -pardavimo sutartimi, kuria ieÅ¡kovas G.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovė V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ namÄ unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė-10800 EUR; su Å«kiniais pastatais: pagalbiniu pastatu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (2 Å«kiniai pastatai ir sandėlis) vidutinė rinkos vertė-842 EUR; pagalbiniu pastatu (kluonas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė-142 EUR, esančiais (duomenys neskelbtini).; bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad 1983 m. balandžio 9 d. V. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR VilkaviÅ¡kio rajono CMS sudarė santuokÄ (akto įraÅ¡o Nr. 80). Po santuokos sudarymo V. B. buvo suteikta J. pavardė, G. J. buvo palikta prigimtinė pavardė J. Pagal tuo metu galiojusio 1969-07-16 LTSR Å eimos ir santuokos kodekso (Vyriausybės žinios 1969-07-30, Nr. 21-186) 21 str. nuostatas <...>Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė <...> Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu<...>1983 m. spalio 28 d. tuometinio VilkaviÅ¡kio rajono PilviÅ¡kių apylinkės Paežerių visuotinio kolÅ«kio narių susirinkimo nutarimu Nr.

4. ieÅ¡kovams (nutarime nurodyta - G. J.) buvo paskirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas asmeninei statybai (priedas Nr.2).1983 m. lapkričio 3 d. sprendimu „D. P. kolÅ«kio visuotinio susirinkimo nutarimo patvirtinimo“ nutarimÄ patvirtino“ Nr. 59 VilkaviÅ¡kio rajono PilviÅ¡kių apylinkės LDT Vykdomojo komitetas (priedas Nr.3). 1983 m. gruodžio 13 d. Valstybinės notaro kontoros valstybinė notarė Rita Vyzienė patvirtino Sodybinio sklypo suteikimo individualinio namo statybai kaimo vietovėje sutartį sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir V.

P. kolÅ«kio (notarinio reg. Nr. 4346)(priedas Nr.4).1983 m. gruodžio 13 d. VilkaviÅ¡kio rajono architektas - inspektorius ieÅ¡kovui iÅ¡davė leidimÄ vykdyti individualiÄ statybÄ Nr. 31. (priedas Nr.5). IeÅ¡kovai tęsė gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)., statybÄ . Å iuo metu namo ginčo pastatams yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). sav.1983 m. Valstybinė komisija asmeninio gyvenamojo namo valstybinio priėmimo aktu iÅ¡ ieÅ¡kovo (ne iÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kio) priėmė asmeninį namÄ naudojimui (priedas Nr. 6).

Ginčo namas ir Å«kinis pastatas buvo statomi už VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kio lėšas, todėl po Valstybinės komisijos akto, VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kis ir ieÅ¡kovas 1986 m. sausio 30 d. sudarė tipinę sutartį „D. S. sklypo su Å«kiniais pastatais gyvenamo namo pirkimo - pardavimo pagal Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593 nuo 1983-07-01 (taip tekste) (toliau-Sutartis). (priedas Nr.7). Sutarties pagrindu ieÅ¡kovas nupirko sodybinio tipo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais (sodybinio sklypo Nr. 1260).

Sutarties 2 p. pagrindu ginčo namas ir Å«kiniai pastatai ieÅ¡kovui buvo parduoti už 50 proc. jų vertės t.y. už 14 800 rub., bei iÅ¡simokėtinai. Nors sutartyje iÅ¡simokėjimo terminas nurodytas nebuvo, tačiau nutarimu Å¡is terminas buvo 25 metai nuo sutarties sudarymo dienos. 1991 m. gruodžio 5 d. ieÅ¡kovas atliko paskutinį mokėjimÄ , sumoje sumokėjo 15086,53 rub. (priedas Nr.8.). 2018 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovas ir VÄ® Registrų centas sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. 3393v-4S-204 (toliau - Sutartis kadastriniams matavimams atlikti), tikslu atlikti ginčo namo ir Å«kinių pastatų kadastrinius matavimus, bei juos įregistruoti vieÅ¡ajame registre (priedas Nr.9).

Prie Sutarties kadastriniams matavimams atlikti, ieÅ¡kovas pateikė ir 2018-03-22 Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymÄ apie pastatus Nr. M7-326 (toliau-Pažyma) (priedas Nr.10). Ginčo pastatų (nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai buvo atlikti 2018-03-28 (priedas Nr. ll). 2018 m. rugpjūčio 2 d. VÄ® Registrų centro Marijampolės filialas sprendimu Nr. 18370938 (toliau - sprendimas) nenumatė galimybės įraÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų (ginčo namo ir Å«kinio pastato) duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Priežastis - pažymoje nurodyta, jog ginčo turtas yra Paežerių kolÅ«kio nuosavybė, todėl negalima įregistruoti IeÅ¡kovo vardu, (priedas Nr.12). IeÅ¡kovai siekia pripažinimo jiems valstybės vardu nuosavybės į ginčo pastatus, remdamiesi aplinkybėmis, jog ginčo pastatai buvo teisėtai (pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ ) sukurti statybos bÅ«du VilkaviÅ¡kio r. Paežerių kolÅ«kio (toliau - kolÅ«kio) iÅ¡ banko pasiskolintomis lėšomis įgyvendinant 1983-07-01 tuometinės TSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593, jÄ (statybÄ ) užbaigus pripažinti tinkamais naudoti pagal paskirtį (gyventi), kolÅ«kio administracijos jiems, kaip kolÅ«kio nariams, perduoti naudotis ir valdyti, pagal teisės aktų reikalavimus buvo paskirtas ir suformuotas žemės sklypas jų statybai ir eksploatavimui pagal paskirtį, 1986-01-30 tarp pareiÅ¡kėjų ir kolÅ«kio buvo sudaryta tipinė gyvenamo namo ir jo priklausinių (Å«kinių pastatų) pirkimo - pardavimo tipinė sutartis pagal aukščiau minėtÄ 1983-07-01 tuometinės TSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593, Lietuvoje įgyvendintÄ Lietuvos Ministrų Tarybos 1983-07-14 nutarimu Nr. 186, ieÅ¡kovai yra įvykdę visas pirkėjo pareigas pagal sutartį, įskaitant visiÅ¡kÄ sandorio kainos sumokėjimÄ , tačiau sutartis dėl jiems nežinomų priežasčių kolÅ«kio administracijos (pardavėjo) nebuvo pateikta tvirtinti notarui ir nėra jo patvirtinta lig Å¡iol. 1964 m.

CK 58 str. 5 d. ir CK 1.93 str. 4 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo kontekste pažymėtina, jog Å¡alies teismų praktikoje sÄ Å¾iningai nekilnojamÄ daiktÄ pirkusio ir pirkėjo iÅ¡ sutarties kilusias prievoles įvykdžiusio asmens (pirkėjo) teisės yra ginamos - tokia sutartis pripažįstama galiojančia bei teismo sprendimu patvirtinama (po ko papildomas notarinis tvirtinimas nėra reikalingas), ir tais atvejais, kai nėra iÅ¡likęs dokumento (sutarties) originalas, kai yra pasibaigęs (likviduotas) daikto pardavėju buvęs juridinis asmuo ir netgi miręs pats pirkėjas, jeigu ieÅ¡kovas (-ai) leistinais įrodymais teisme įrodo tokio ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes, o vengimo notariÅ¡kai patvirtinti sutartį ir jÄ Ä¯registruoti duomenų (įrodymų) nebuvimas ar jų trÅ«kumas pateisinamas pagal CK 1.5, 6.309 str. ir kt.

įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (2006-02-01 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2006, 2015-12-08 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-l9548-2014/2015 ir kt.). Taigi, esant įvardintoms aplinkybėms 1986 m. sausio 30 d. tipinė sutartis „D. S. sklypo su Å«kiniais pastatais gyvenamo namo pirkimo - pardavimo pagal Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593 nuo 1983-07-01“ sudaryta tarp IeÅ¡kovo ir VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kio pripažintina galiojančia ir teisiniu pagrindu patvirtinta ieÅ¡kovų nuosavybę į ginčo pastatus: namÄ unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė-10800 EUR: su Å«kiniais pastatais: pagalbinis pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (2 Å«kiniai pastatai ir sandėlis) vidutinė rinkos vertė-842 EUR; pagalbinis pastatas (kluonas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė-142 EUR, esančiais (duomenys neskelbtini) (priedas Nr.ll).

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo pastatai, kaip nekilnojami daiktai yra suformuoti (atlikti kadastriniai matavimai), tačiau nėra atlikta nei jų pačių, nei daiktinių teisių įjuos teisinė registracija Nekilnojamo turto registre nei pareiškėjų, nei valstybės, nei kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu (b. L 18-19, 20). Tačiau tęstinio pobūdžio teisinių santykių, susijusių su ginčo pastatų sukūrimu (statyba), jų naudojimu ir valdymu, tarp pareiškėjų ir tuometinio Vilkaviškio r.

Paežerių kolūkio, vėliau pertvarkyto į žemės ūkio įmonę, žemės ūkio bendrovę ir šiuo metu jau likviduoto, metu (1983- 1991 m.) galiojusio Lietuvos Respublikos butų kodekso (1982-12-02 įstatymas Nr. X-2703, galiojęs nuo 1983-03-01 iki 1998-07-01) 5 straipsnio nuostatos gyvenamuosius namus, priklausančius valstybiniams - kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams - kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms priskyrė visuomeniniam butų fondui, o šis buvo šalies butų fondo sudedamoji dalis.

Pagal aptariamo teisinio santykio metu galiojusio 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso (toliau - 1964 m. CK) (1964-07-07 įstatymas, galiojęs nuo 1965-01-01 iki 2001-07-01) 97 ir 98 straipsnių (1983- 11-30 įsako redakcija) sisteminio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ bÅ«tent valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto, įskaitant valdomÄ valstybinių - kolÅ«kinių ir kitokių valstybinių-kooperatinių susivienijimų, įmonių ir organizacijų visuomeninį butų fondÄ , savininkė (2011-02-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.).

Taigi, atsakove trauktina Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama Valstybinės įmonės Turto bankas. IeÅ¡kovai paduoda ieÅ¡kinį nepažeisdami ieÅ¡kinio senaties termino. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloįe V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008). IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

CK 1.125 straipsnyje reglamentuojami ieÅ¡kinio senaties terminai. Å io ginčo nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 1 d. įtvirtintas sutrumpintas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris numato tokį taikymÄ reikalavimams dėl tokio ginčo. Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties pradžios momento, jis siejamas su 2018 m. rugpjūčio 2 d., kada ieÅ¡kovai sužinojo apie SprendimÄ neįregistruoti jų nuosavybės teisių į ginčo pastatus (b.l. 2-6). Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VÄ® ,,Turto bankas“ (toliau – atsakovas) į ieÅ¡kinį pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu sutinka, bei atsiliepime nurodo, kad sutartis, kuriÄ praÅ¡o pripažinti galiojančia ieÅ¡kovai, buvo sudaryta galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, todėl ginčo teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikomos minėto civilinio kodekso normos. 1964 m. civilinio kodekso 44 straipsnyje, 58 straipsnio 3 dalyje, 255 straipsnyje nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarčiai buvo nustatyta privaloma notarinė forma ir numatyti Å¡io reikalavimo pažeidimo padariniai - įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Šios taisyklės išimtis buvo įtvirtinta 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalyje, nustatant, kad jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Iš esmės toks pats teisinis reglamentavimas nustatytas ir dabar galiojančiame 2000 m. civiliniame kodekse (1.74 straipsnio 1 dalies l punktas, 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalys. 1.93 straipsnio 3, 4 dalys, 6.309 straipsnis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji - pirkimui ir pardavimui taikoma - CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties Å¡alių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra Å¡alių veiksmai, kurie yra jau pirkimo- pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. J. v.

ŽŪB „Nemunas", bylos Nr. 3K-3-599-378/2015). IÅ¡ pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Kartu su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡alys susitarė dėl visų bÅ«tinų sÄ lygų, ieÅ¡kovai savo pareigas visiÅ¡kai įvykdė, t. y. sumokėjo nustatytÄ kainÄ , faktiÅ¡kai naudojo ir valdė bei iki Å¡iol valdo statinius, tačiau, kaip nurodo ieÅ¡kovai, dėl jiems nežinomų priežasčių, Statinių pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pateikta tvirtinti notarui.

Pirmiau nurodyti teisės aktai, faktinės bylos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai leidžia teigti, jog yra pagrindas statinių pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti galiojančia. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau atkreipiantys teismo dėmesį į tai, kad susidariusioje situacijoje VÄ® ,,Turto bankas“, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigÄ atstovauti valstybę, neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovo interesus.

Be to, įvertinant tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas ir/ar jį atstovaujanti VÄ® ,„Turto bankas“ kokiu nors bÅ«du bÅ«tų pažeidęs ieÅ¡kovų teises), reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas (CPK 93 str. 4 d.) (b. l. 59-60). Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė pateikė į ieÅ¡kinį atsiliepimÄ , kuriame su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko, bei nurodė, kad ieÅ¡kovai siekia pripažinimo jiems bendrosios sutuoktinių nuosavybės vardu į ginčo pastatus, remdamiesi aplinkybėmis, jog ginčo pastatai buvo teisėtai (pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ ) sukurti statybos bÅ«du VilkaviÅ¡kio r.;

Paežerių kolÅ«kio (toliau - kolÅ«kio) iÅ¡ banko pasiskolintomis lėšomis įgyvendinant tuometinės TSRS Ministrų tarybos 1983-07-01 nutarimÄ Nr. 593, jÄ (statybÄ ) užbaigus pripažinti tinkamais naudoti pagal paskirtį (gyventi), kolÅ«kio administracijos jiems, kaip kolÅ«kio nariams, perduoti naudotis ir valdyti, pagal teisės aktų reikalavimus buvo paskirtas ir suformuotas žemės sklypas jų statybai ir eksploatavimui pagal paskirtį, 1986-01-30 tarp ieÅ¡kovų ir kolÅ«kio buvo sudaryta tipinė gyvenamojo namo ir jo priklausinių (Å«kinių pastatų) pirkimo - pardavimo sutartis.

Sutiktina, kad pagal aukščiau minėtÄ tuometinės TSRS Ministrų tarybos 1983-07-01 nutarimÄ Nr. 593 bei Lietuvoje įgyvendintÄ Lietuvos Ministrų tarybos 1983-07-14 nutarimÄ Nr. 186, ieÅ¡kovai, įvykdę visas pirkėjų pareigas pagal sutartį, įskaitant visiÅ¡kÄ sandorio kainos sumokėjimÄ , tačiau sutartis dėl jiems nežinomų priežasčių kolÅ«kio administracijos (pardavėjo) nebuvo pateikta tvirtinti notarui ir nėra patvirtinta lig Å¡iol. Pažymėtina, kad 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalies ir CK 1.93 straipsnio 4 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo kontekste Å¡alies teismų praktikoje sÄ Å¾iningai nekilnojamÄ daiktÄ pirkusio ir pirkėjo iÅ¡ sutarties kilusias prievoles ?vykdžiusio asmens (pirkėjo) teisės yra ginamos - tokia sutartis pripažįstama galiojančia bei teismo sprendimu patvirtinama (po to papildomas notarinis tvirtinimas nėra reikalingas) ir tais atvejais, kai nėra iÅ¡likęs dokumentų (sutarties) originalas, kai yra pasibaigęs (likviduotas) daikto pardavėju buvęs juridinis asmuo ir netgi miręs pats pirkėjas, jeigu ieÅ¡kovas leistinais įrodymais teisme įrodo tokio ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes, o vengimo notariÅ¡kai patvirtinti sutartį ir jÄ Ä¯registruoti duomenų (įrodymų) nebuvimas ar jų trÅ«kumas pateisinamas pagal CK 1.5, 6.309 straipsnius ir kitus įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Ginčo objektai - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas su sandėlio priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini), savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus byloje, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, 6.309 straipsnyje apibrėžtas sÄ lygas (b.l. 58 ) Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su kuriuo sutiko, bei atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovai žodžiu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos VilkaviÅ¡kio skyrių, norėdami įsigyti iÅ¡ valstybės namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., kuriame pastatytas gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog ant minėto žemės sklypo esantys statiniai nėra įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, Nacionalinės žemės tarnybos VilkaviÅ¡kio skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.1 papunkčiu, kuriuose, be kita ko, numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir tokio dydžio, kuris bÅ«tinas Å¡iems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, ieÅ¡kovams žodžiu paaiÅ¡kino, jog jie turėtų pirmiausiai kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ dėl nuosavybės teisės į minėtus statinius įregistravimo.

IeÅ¡kovas G. J. 1992 m. rugpjūčio 26 d. už 15 arų žemės sklypÄ sumokėjo žemės sklypo įkainojimo akte nustatytÄ viso žemės sklypo kainÄ -1294 rub. Å i suma buvo nuraÅ¡yta iÅ¡ ieÅ¡kovo investicinių čekių knygelės ir tai patvirtinta banko darbuotojos L. B. paraÅ¡u, bei Lietuvos Taupomojo banko VilkaviÅ¡kio skyriaus, Paežerių filialo antspaudu (mokėjimo praneÅ¡imas ir žemės sklypo įkainojimo aktas pridedamas). Teismui konstatavus, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti argumentai yra laikytini pakankamai pagrįstais pripažinti 1986-01-30 tipinę sutartį “D.

S. sklypo su Å«kiniais pastatais gyvenamo namo pirkimo-pardavimo pagal Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593 nuo 1983-07-01” <…>, Nacionalinė žemės tarnyba neprieÅ¡taraus teismo sprendimui. IeÅ¡kovams minėtus statinius įregistravus VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”, įskaitys įmokas investiciniais čekiais ir turės teisę pradėti valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka po pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiais statiniais procedÅ«rÄ (b.l. 55).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė. Ieškovų atstovas teismo posėdyje savo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, bei papildomai paaiškino, kad ieškinyje yra išdėstytos viso faktinės aplinkybės, kuriomis prašo pripažinti sutartį sudaryta. Yra rašytiniai įrodymai, kad buvo atsiskaityta pagal sutartį, pilnai atsiskaityta rubliais. Gal dėl nežinojimo, ieškovai manydami, kad pastatai priklauso jiems, nes už juos sumokėjo, visko neatliko iki galo.

Kai sumokėjo paskutinius pinigus dar kolÅ«kis buvo, nes bendrovės pradėjo steigtis 1992 m. IeÅ¡kovas tikrai nebuvo išėjęs iÅ¡ kolÅ«kio. Po to įsikÅ«rė Paežerių bendrovė. IeÅ¡kovė buvo zootechnikė, paskui fermos vedėja bendrovėje. IeÅ¡kovas visÄ gyvenimÄ dirbo suvirintoju. Bendrovė buvo likviduota anksčiau kaip 25 metai, kurie suėjo 2011 m.(2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio protokolo - garso įraÅ¡o 11 min. 01 sek.- 17 min. 03 sek.). Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu sutiko, bei paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas savo pareigÄ Paežerių kolÅ«kiui visiÅ¡kai įvykdė, sumokėjo nustatytÄ kainÄ , naudojo, valdė ir iki Å¡iol valdo tuos statinius, ir žemė, esančiÄ po statiniais, ir aplink.

Tačiau dėl neaiÅ¡kių sutarčių pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ir nebuvo pateikta tvirtinti notarui. (2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio protokolo - garso įraÅ¡o 17 min. 15 sek.- 18 min. 18 sek.). Teismas k o n s t a t u o j a: III. Dėl ginčo esmės. Byloje kilęs ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl 1986-01-30 tipinės sutarties „Dėl sodybinio sklypo su Å«kiniais pastatais gyvenamo namo pirkimo - pardavimo pagal Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593“ tarp VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kio ir G.

J. pripažinimo galiojančiu sandoriu ir laikymo pirkimo - pardavimo sutartimi. Su ieÅ¡kiniu atsakovė ir tretieji asmenys sutiko visiÅ¡kai. IV. Dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia. Byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas - sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinimo galiojančiu (CK 1.93 str. 4 d.). Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausiai reiÅ¡kia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriÅ¡ko įsipareigojimo (CK 6.156 str. 1, 2 dalys).

Konkreti sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik suderinta Å¡alių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukÅ«rimÄ , pakeitimÄ ar nutraukimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dėl kurių Å¡alys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010).

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Be to, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnį, sandorio formai ir teisinei registracijai taikomi sandorio sudarymo metu galioję įstatymai.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų atsiradimo 1991 metais, todėl sprendžiant, ar sandoris atitiko reikalaujamÄ formÄ , aktualios ir taikytinos jo sudarymo metu galiojusios teisės normos – 1964 metų civilinis kodeksas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tiek 1964 metų Civilinio kodekso, tiek 2000 metų Civilinio kodekso normos numato, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios Å¡alies reikalavimÄ turi teisę pripažinti sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka.

Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (1964 m. CK 58 str. 5 d., 2000 m. CK 1.93 str. 4 d.). Tiek dėl 1964 metų civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalies, tiek dėl 2000 metų civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, bÅ«tinos tokios sÄ lygos: sandoris yra dviÅ¡alis; viena sandorio Å¡alis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį; kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar Å¡alys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tuo atveju, jeigu Å¡alių veiksmai įrodo jų suderintÄ valiÄ dėl turimų teisių ir pareigų modifikavimo bei sandoris iÅ¡ principo buvo teisėtas, esminę reikÅ¡mę įgyja sandorio vienpusio įvykdymo ir gavusios įvykdymÄ Å¡alies vengimo sandorį įforminti aplinkybės. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios Å¡alies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintÄ nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, be pirmiau nurodytų trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų Å¡io instituto taikymo sÄ lygų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

Dėl to teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje R. P. v. V. B., byloje, bylos Nr. 3K-3-20/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007, 2001 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-384/2001).

IeÅ¡kovų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 1983 m. balandžio 9 d. ieÅ¡kovai, t.y. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos TSR VilkaviÅ¡kio rajono CMS sudarė santuokÄ (akto įraÅ¡o Nr. 80), V. B. buvo suteikta J. pavardė, G. J. buvo palikta prigimtinė pavardė J. (b.l. 8). IeÅ¡kovams esant santuokoje, 1983 m. spalio 28 d. tuometinio VilkaviÅ¡kio rajono PilviÅ¡kių apylinkės Paežerių visuotinio kolÅ«kio narių susirinkimo nutarimu Nr.

4. G. J. buvo paskirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas asmeninei statybai (b.l. 3).1983 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr.59 „D. P. kolÅ«kio visuotinio susirinkimo nutarimo patvirtinimo“ minėtÄ nutarimÄ patvirtino VilkaviÅ¡kio rajono PilviÅ¡kių apylinkės LDT Vykdomojo komitetas (b.l.10 ). 1983 m. gruodžio 13 d. Valstybinės notaro kontoros valstybinė notarė Rita Vyzienė patvirtino Sodybinio sklypo suteikimo individualinio namo statybai kaimo vietovėje sutartį sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir V. P. kolÅ«kio (notarinio reg.

Nr. 4346)(b.l. 11). 1983 m. gruodžio 13 d. VilkaviÅ¡kio rajono architektas - inspektorius ieÅ¡kovui iÅ¡davė leidimÄ vykdyti individualiÄ statybÄ Nr. 31. (b.l.13). 1983 m. gruodžio mėn. Valstybinė komisija asmeninio gyvenamojo namo valstybinio priėmimo aktu iÅ¡ ieÅ¡kovo priėmė asmeninį namÄ naudojimui (b.l. 15 ). 1986 m. sausio 30 d. VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kis ir ieÅ¡kovas sudarė tipinę sutartį „D. S. sklypo su Å«kiniais pastatais gyvenamo namo pirkimo - pardavimo pagal Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593 nuo 1983-07-01, pagal sutarties 2 p. ginčo namas ir Å«kiniai pastatai ieÅ¡kovui buvo parduoti už 50 proc. jų vertės t. y. už 14 800 rub., bei iÅ¡simokėtinai (b.l.16-17).

Sutarties 4 p. buvo nustatyta, kad jeigu dirbantysis be pateisinamos priežasties iÅ¡eina iÅ¡ darbo Å«kyje, po namo pirkimo sutarties sudarymo neiÅ¡dirbęs 25 m., jis privalo gražinti Å«kiui pirktÄ namÄ , arba padengti pirkto namo statybos darbų iÅ¡laidas. IÅ¡ pateiktų pinigų mokėjimo kvitų nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 5 d. ieÅ¡kovas atliko paskutinį mokėjimÄ , sumoje sumokėjo 15086,53 rub. (priedas Nr.8.). Pagal tuo metu (ginčo santykių metu) galiojusio 1969-07-16 LTSR Å eimos ir santuokos kodekso (Vyriausybės žinios 1969-07-30, Nr. 21-186) 21 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, todėl pagal 1986 m. sausio 30 d.

VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kio ir ieÅ¡kovo sudarytÄ tipinę sutartį „D. S. sklypo su Å«kiniais pastatais gyvenamo namo pirkimo - pardavimo pagal Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593, įgytas turtas laikytinas ieÅ¡kovų bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å iuo metu įgytiems pastatams yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Teismas vertindamas, ar sudaryta sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, ar nepažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, atsižvelgia į tai, kad sutartyje buvo nurodytos esminės gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygos – objektas ir kaina (1964 m.

CK 253-254 bei 256 straipsnių redakcija, galiojusi nuo 1983-12-11), o tuo pačiu ieÅ¡kovui buvo suteiktos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorio Å¡alies – pirkėjo teisės, kas patvirtina sandorio Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl turimų teisių ir pareigų, t.y. sudaryti gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, pirkimo - pardavimo sutartį. Å alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl turto pirkimo - pardavimo sandorio ir Å¡i sutartis buvo faktiÅ¡kai sudaryta, t. y. VilkaviÅ¡kio raj. Paežerių kolÅ«kis tapo pardavėju ir įsipareigojo įforminti pirkimo - pardavimo sutartį bei perduoti turtÄ ieÅ¡kovo nuosavybėn, o ieÅ¡kovas atliko faktinius gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo veiksmus, sumokėdamas nustatytÄ kainÄ ir priimdamas perkamÄ turtÄ , kurį valdo iki Å¡iol.

Nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamÄ turtÄ nėra įregistruotos jokių fizinių ar juridinių asmenų, savivaldybės ar valstybės vardu. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai įvykdžius gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų pirkimo - pardavimo sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas (1964 m. CK 44 str., 255 str. 1 d.), o atsakovui neįforminus sandorio notarine tvarka, yra pagrindas pripažinti tokį sandorį galiojančiu (1964 m. CK 58 str. 5 d., 2000 m. CK 1.93 str. 4 d.).

Ieškovui faktiškai įvykdžius gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo - pardavimo sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas (1964 m. CK 44 str., 255 str. 1 d.), o atsakovui (dėl neveikimo) neįforminus sandorio notarine tvarka, akivaizdu, kad sandoris nebuvo įregistruotas pagal tuo metu galiojusias įstatymines normas - 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimus (per tris mėnesius vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete, kaip tai numatė 1964 m. CK 255 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1983-12-11).

Atsižvelgiant į paminėtina, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems subjektams ir sudaro teisinį pagrindÄ atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre (CK 4.254-4.255 str., Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas), tame tarpe ir atlikti teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre dėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisių į Å¡iuo teismo sprendimu (jam įsiteisėjus) pripažintu sudarytu (galiojančiu) pirkimo-pardavimo sandoriu įgytÄ turtÄ (CK 5 str., 18 str.).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 5 d.). Å ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro ieÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis paduodant ieÅ¡kinį, ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovai paduodami ieÅ¡kinį sumokėjo 354 Eur. žyminio mokesčio (b.l.7). Atsakovas su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ jų nesutiko, bei nurodė, kad susidariusioje situacijoje VÄ® ,,Turto bankas“, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigÄ atstovauti valstybę, neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovo interesus.

Be to, įvertintina tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas ir/ar jį atstovaujanti VÄ® ,„Turto bankas“ kokiu nors bÅ«du bÅ«tų pažeidęs ieÅ¡kovų teises), dėl ko reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas (CPK 93 str. 4 d.) (b.l.58,60). Teismas nepriteisia ieÅ¡kovų sumokėto žyminio mokesčio iÅ¡ atsakovės, vadovaudamasis CPK 93 str.5 str., kadangi atsakovė Å¡ioje byloje neturi jokio materialinio suinteresuotumo, ieÅ¡kovams priklausantys ginčo pastatai nėra perduoti valstybės nuosavybėn, ieÅ¡kinio reikalavimo neginčijo nuo pat ieÅ¡kinio gavimo dienos pateikę atsiliepimÄ , ieÅ¡kinio reikalavimas susijęs su tam tikro įvykusio su ieÅ¡kovais fakto (sandorio) patvirtinimo, sandorio viena iÅ¡ Å¡alių buvo ieÅ¡kovai, kurie veikė nerÅ«pestingai, kadangi sumokėję paskutinę įmokÄ , nepasirÅ«pino, kad sutartis bÅ«tų patvirtinta notarine tvarka, bÅ«tų įregistruota jų nuosavybė.

Procesinių dokumentų iÅ¡laidos byloje sudaro 1,68 Eur.. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, nes jos nevirÅ¡ija minimaliÄ 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-18-T-4365-18080 ieÅ¡kovui teikiama 50 proc. nemokama teisinė pagalba (1 t., b.l.111). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259, 268-270  straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti 1986 m. sausio 30 d. tipinę sutartį „D. S. sklypo su Å«kiniais pastatais gyvenamo namo pirkimo - pardavimo pagal Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 593“ nuo 1983-07-0 sudarytÄ tarp VilkaviÅ¡kio rajono Paežerių kolÅ«kio ir G.

J. galiojančiu sandoriu ir laikyti pirkimo -pardavimo sutartimi, kuria ieÅ¡kovas G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovė V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ namÄ unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė-10800 EUR; su Å«kiniais pastatais: pagalbiniu pastatu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (2 Å«kiniai pastatai ir sandėlis) vidutinė rinkos vertė-842 EUR; pagalbiniu pastatu (kluonas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė-142 EUR, esančiais (duomenys neskelbtini) .

Netenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismo sprendimo nuoraÅ¡Ä per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo iÅ¡siųsti jo paskelbime nedalyvavusiems bylos dalyviams- Å¡alių atstovams, tretiesiems asmenims, jų atstovams. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Jonas Abraitis