736e2d73-b295-499d-9bd1-d021b324fcb5 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-167-450/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01017-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

P. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. V. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Ignitis grupė“, trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. P. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, prašė nustatyti teisingÄ turimų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir – ESO) akcijų kainÄ , t. y. taikyti teisingÄ privalomai iÅ¡perkamų akcijų kainÄ 22,57 Eur už 1 vnt., priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam priklauso 2 681 vnt. ESO akcijų. IÅ¡ atsakovės gavo praneÅ¡imÄ apie privalomÄ ESO akcijų iÅ¡pirkimÄ iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovė už vienÄ vardinę akcijÄ siÅ«lė 0,880 Eur. IeÅ¡kovas su tokia akcijų kaina nesutinka, mano, kad siÅ«loma kaina neatitinka tikrosios rinkos vertės. Jis akcijas gavo iÅ¡ valstybės už grÄ Å¾intÄ 1 ha žemę Alytaus m., kurios vertė yra 54 kartus didesnė už turimų akcijų kainÄ . IeÅ¡kovas pasiÅ«lė turimas 2 681 vnt. akcijų nupirkti už 8 043 Eur kainÄ , tačiau nesulaukė atsakymo.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad yra neįgalus, jam nustatytas nedarbingumas; jo sveikata ypatingai pablogėjo gavus atsakovės praneÅ¡imÄ apie privalomÄ akcijų iÅ¡pirkimÄ . Pažymėjo, kad prasidėjus teisminiam ginčui patiria didelį stresÄ , pablogėjo emocinė sveikata, nemiega naktimis, jaučia nuolatinę įtampÄ ir stresÄ , yra priverstas vartoti medikamentus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas, įvertinęs atsakovės atliktus veiksmus, susijusius su privalomu ESO akcijų iÅ¡pirkimu, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra atlikusi visus veiksmus, nustatytus galiojančiu reguliavimu, siekdama privalomai iÅ¡pirkti smulkiųjų akcininkų akcijas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė, įgyvendindama pirminį vieÅ¡Ä akcijų siÅ«lymÄ (angl. Initial Public Offering, toliau – IPO), 2020 m. spalio 5 d. padidino įstatinį kapitalÄ , iÅ¡leisdama 20 000 000 naujų akcijų, kurios 2020 m. spalio 7 d. buvo įtrauktos į prekybÄ Nasdaq Vilnius ir Londono vertybinių popierių biržose. Atsakovės IPO reiÅ¡kia, kad vertybinių popierių biržoje pradėtos platinti atsakovės, kuri yra patronuojanti AV „Ignitis grupė“ įmonių grupės (toliau – Grupė) įmonė, akcijos.

Grupę sudaro 23 įmonės, kurių veikla susijusi su elektros energijos gamyba (pvz., AB „Ignitis gamyba“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VĖJO GŪSIS“, UAB „VĖJO VATAS“), elektros energijos bei gamtinių dujų skirstymu (ESO), gamtinių dujų ir elektros pardavimu (UAB „Ignitis“), elektros energijos ir Å¡ilumos gamyba, perdirbant atliekas (pvz., UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“, UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“) ir kt., tai reiÅ¡kia, jog vykdant atsakovės, kaip patronuojančios įmonės, IPO, akcijų kaina buvo nustatyta, įvertinus visų grupės įmonių vertes ir generuojamÄ pelnÄ , ateities grÄ Å¾Ä .

Todėl teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovo reikalaujamas atsakovės IPO akcijų kainos prilyginimas ESO akcijų kainai yra nekorektiškas.

7. Teismas nurodė, kad ESO nominali akcijos vertė lygi 0,290 Eur, kuomet rinkos kaina, akcijoms esant listinguojamoms Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje paskutiniais mėnesiais buvo apie 0,800 Eur. ESO akcijų pardavimo kaina buvo nustatyta remiantis svertiniu 6 mėn. akcijų rinkos kainos vidurkiu. ESO įstatinį kapitalÄ sudaro 894 630 333 iÅ¡leistos akcijos po 0,290 Eur (įstatinis kapitalas lygus 259 442 796,00 Eur), tuo tarpu atsakovė yra iÅ¡leidusi 74 283 757 akcijas, po 22,33 Eur, o įstatinis kapitalas lygus 1 658 756 294,00 Eur. Todėl teismas nusprendė, kad pripažinti, jog teisinga ieÅ¡kovo akcijų kaina turėtų bÅ«ti 22,57 Eur už akcijÄ , nėra pagrindo.

8. Teismas dėl ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su akcijų kainos nustatymu, siejant jÄ su negrÄ Å¾into turto verte, pažymėjo, kad tokio reikalavimo privalomojo akcijų supirkimÄ reguliuojančiose įstatymo nuostatose nėra. Tiek listinguojamų akcijų kainos, tiek nekilnojamojo turto (žemės sklypo) kainos nuolat kinta, jas reguliuoja rinkos dėsniai, pasiÅ«la ir paklausa.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta per 1 mėn. terminÄ pateikti nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, nurodyti galimÄ ekspertizės kainÄ ir galimybes apmokėti tokios ekspertizės kainÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog ekspertizės skyrimo byloje atsisako.

10. Teismas nusprendė, kad nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų atliekant privalomojo iÅ¡pirkimo procedÅ«rÄ ir nustatant akcijų kainÄ , nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad medicininiame iÅ¡raÅ¡e, kuriuo ieÅ¡kovas įrodinėja jo patirtÄ neturtinę žalÄ , nurodyti tik jo paties nusiskundimai miego sutrikimais, nepatvirtinti medicininiais tyrimais, o tokios lėtinės ligos kaip hipertenzija, cukrinis diabetas ir kt., yra atsiradę žymiai anksčiau nei atsakovė pradėjo privalomÄ jÄ akcijų iÅ¡pirkimo procedÅ«rÄ , todėl nusprendė, jog tarp jų ir minėtos procedÅ«ros atlikimo nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys.

Teismas neatmetė galimybės, kad ieÅ¡kovas, sužinojęs apie akcijų iÅ¡pirkimÄ ir kainÄ , kuri neatitiko jo paties subjektyvaus akcijų įvertinimo, iÅ¡gyveno tam tikras neigiamas emocijas, tačiau nenustačius neteisėtų veiksmų nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. IeÅ¡kovas V. P. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPÄ®) 32 straipsnis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai; priimti atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalyje, kurioje ieÅ¡kovas prašė jo naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Pažeista ieÅ¡kovo teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ bei teisinės pagalbos principas, tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimÄ . IeÅ¡kovas yra senyvo amžiaus, byla neelektroninė, teismo posėdis vyko nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programÄ , todėl ieÅ¡kovui, neturint kompiuterinio raÅ¡tingumo įgÅ«džių, tokios formos posėdis sukėlė daug streso ir iÅ¡Å¡Å«kių. Jis nežinojo kaip teikti paaiÅ¡kinimus ar kaip susisiekti su atstovu, kuris buvo prisijungęs iÅ¡ kitos darbo vietos.

IeÅ¡kovas neturėjo galimybės pasitarti su atstovu bei suderinti teikiamos pozicijos, pvz. dėl ekspertizės skyrimo. IeÅ¡kovui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė praÅ¡yti skelbti pertraukÄ ar paskambinti atstovui. Tik pasibaigus nuotoliniam teismo posėdžiui, ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti apie ekspertizės finansavimo galimybes. 11.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeisti rungtyniÅ¡kumo bei neÅ¡aliÅ¡kumo principai, vienai iÅ¡ Å¡alių teikiant didesnį procesinį pranaÅ¡umÄ .

IeÅ¡kovui buvo nustatytas 1 mėn. terminas apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo ir jos apmokėjimo, kuris yra objektyviai per trumpas įvykdyti nutartį, nes ieÅ¡kovas yra pensininkas, gaunantis senatvės pensijÄ bei Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos sprendimu (toliau – VGTP sprendimu) 100 proc. atleistas nuo iÅ¡laidų mokėjimo, kai tuo tarpu atsakovė generuoja milijonines pajamas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs smulkaus akcininko interesų gynimÄ kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ . 11.3.

Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pareigÄ savo iniciatyva įvertinti poreikį skirti ekspertizę ir neturėjo pagrindo atsisakyti skirti ekspertizę, argumentuodamas vien tuo, kad apeliantas tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė. 11.4. IeÅ¡kovas yra dukart apgautas: pirmÄ kartÄ , kai iÅ¡ jo protėvių buvo atimta žemė ir jie buvo iÅ¡tremti; antrÄ kartÄ , kai negalint grÄ Å¾inti žemės, jam buvo pasiÅ«lyti valstybės vertybiniai popieriai, kurių vertė tuo metu buvo 106 Lt už vienÄ akcijÄ , kaip kompensacija už žemę.

Tačiau per finansines ir teisines juridinių asmenų sujungimo / iÅ¡skyrimo priemones, kurių ieÅ¡kovas negalėjo kontroliuoti, jo turimos akcijos buvo nuvertintos, siekiant atsisakyti smulkiųjų akcininkų. 11.5. ESO akcijos yra ieÅ¡kovo nuosavybė ir jis neketina jų parduoti, atiduoti ar dovanoti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė per prievartÄ gali bÅ«ti paimama tik visuomenės poreikiams ir turi bÅ«ti teisingai atlyginama, tačiau Å¡iuo atveju atsakovė neatstovauja visuomenės poreikiams, o yra verslo subjektas.

Todėl VPĮ 32 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

12. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Apeliantas kelia klausimus, kuriems iÅ¡spręsti buvo skirta pakankamai laiko, pvz., ekspertizės skyrimas, kurios ieÅ¡kovas atsisakė, nurodydamas, kad ieÅ¡kinys grindžiamas kitais įrodymais – atsakovės pirminio vieÅ¡o akcijų siÅ«lymo (toliau – IPO) kaina. 12.2. IeÅ¡kovas nenurodė nei vienos aplinkybės, dėl kurios bÅ«tų galima suabejoti privalomos ESO akcijų pardavimo kainos teisingumu. IeÅ¡kovo keliamos abejonės susijusios iÅ¡imtinai su jo subjektyviu įsivaizdavimu, kokia turėtų bÅ«ti, jo vertinimu, akcijų kaina.

13. Atsakovė AB „Ignitis grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; arba pripažinus, kad ieÅ¡kovas atsisakė apmokėti ekspertizės iÅ¡laidas, palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Apeliacinis skundas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas apeliantui, nes priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, pateiktas praleidus terminÄ jam paduoti, o praÅ¡ymas atnaujinti tokį terminÄ nepateiktas.

IeÅ¡kovas atstovaujamas profesionalių teisininkų, apeliacinį skundÄ rengė advokatas. 13.2. Teisė į teisingÄ teismÄ ir efektyviÄ teisinę pagalbÄ nebuvo pažeista, nes apeliantÄ atstovavo net du profesionalÅ«s teisininkai, jam buvo suteikta pakankamai laiko pasirÅ«pinti įrodomosiomis priemonėmis, pasirengti bylos nagrinėjimui, ieÅ¡kovas aktyviai naudojosi teisine pagalba (pvz., 2020 m. gruodžio 7 d. posėdis buvo atidėtas dėl ieÅ¡kovo advokato saviizoliacijos), praÅ¡ymų ir argumentų teikimo teise, kuriuos teikė net keletÄ kartų, taip pat Å¡alys buvo iÅ¡klausytas 3 žodiniuose teismo posėdžiuose, kuriuose ieÅ¡kovas dalyvavo asmeniÅ¡kai su advokatu.

Atsakovė savo pozicijÄ tiek dėl teismo proceso eigos, tiek dėl ginčo bylos aplinkybių iÅ¡dėstė raÅ¡tu, todėl ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su visais argumentais, juos aptarti su atstovais (profesionaliais teisininkais), todėl rungimosi principas nebuvo pažeistas. Be to, nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas nepasinaudojo galimybėmis praÅ¡yti teismo suteikti galimybę pasitarti naudojant ZOOM programos funkcijÄ â€žprivatų kambarį“ ar praÅ¡yti teismo padaryti byloje pertraukÄ , pozicijoms suderinti. 13.3.

Teismo posėdžiai byloje (2020 m. spalio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d.), kol nebuvo paskelbtas griežtas karantinas, vyko teismo posėdžio salėse. Vėliau, 2020 m. vasario 4 d. praneÅ¡imu teismui papraÅ¡ius bylos dalyvių pateikti nuomonę dėl galimybės teismo posėdį organizuoti raÅ¡ytine tvarka arba nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, apelianto atstovas nurodė, kad tiek jis, tiek ieÅ¡kovas turi galimybę ir galės teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu bÅ«du, todėl toliau teismo posėdžio organizavimas vyko nuotoliniu bÅ«du pagal žodinio teismo posėdžio taisykles, nes apeliantas pats pasirinko tokiÄ teismo posėdžio organizavimo tvarkÄ . 13.4.

IeÅ¡kovui buvo sudarytos pakankamos galimybės ir visos sÄ lygos ne tik per 1 mėn. terminÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, nes ekspertizės klausimas buvo iÅ¡keltas dar 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu, 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovui net keletÄ kartų buvo užduoti klausimai dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieÅ¡kovo pozicija Å¡iuo klausimu buvo pasyvi, ieÅ¡kovas jokių praÅ¡ymų teismui neteikė, o ieÅ¡kovo atstovė aiÅ¡kiai atsakė, jog ekspertizės skyrimas netikslingas, nes ieÅ¡kinys grindžiamas aiÅ¡kiais įrodymais.

Taigi ekspertizė nebuvo paskirta iÅ¡imtinai dėl apelianto kaltės ir sÄ moningo pasirinkimo, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Kita vertus, sprendimas buvo priimtas pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kurio patenkinimui arba atmetimui ekspertizė nėra bÅ«tina, nes teismas neturėjo nustatinėti, kokia ESO akcijos kaina yra teisinga, o turėjo vertinti, ar yra pagrindas pripažinti, kad 22,57 Eur yra teisinga ieÅ¡kovo valdomų akcijų kaina. 13.5. Privalomo ESO akcijų iÅ¡pirkimo metu mokėta su Lietuvos banku suderinta kaina (0,880 Eur) yra teisinga, nustatyta griežtai vadovaujantis VPÄ® nuostatomis, taikant pagrindinę akcijų kainos nustatymo taisyklę, akcijų kainÄ suderinus su priežiÅ«ros institucija.

Nei apeliantui kažkada priklausiusio žemės sklypo, už kurį jam (jo Å¡eimai) buvo kompensuota ESO (jo pirmtako) akcijomis, vertė, nei atsakovės pirminio vieÅ¡o akcijų siÅ«lymo (IPO) kaina negali bÅ«ti lyginama su ESO akcijų kaina, kadangi tai yra savarankiÅ¡ki ir nesusiję institutai. 13.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali bÅ«ti ribojama; privalomas akcijų iÅ¡pirkimo procesas ir jo sÄ lygos yra griežtai reglamentuoti įstatymo, kartu užtikrinant proporcingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ ; be to, analogiÅ¡kos teisės normos konstitucingumas jau buvo vertinamas ankstesnėse Konstitucinio Teismo nagrinėjamose bylose, kuriuose priimti atitinkami atsakovės pozicijÄ patvirtinantys nutarimai, todėl praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , atmestinas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde prašė priimti jo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje, kurioje prašė jo naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi Å¡is klausimas iÅ¡spręstas, civilinė byla dalyje dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡io klausimo nepasisako.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių kilo dėl privalomai superkamų smulkiųjų akcininkų akcijų kainos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad pats ieÅ¡kovas atsisakė ekspertizės akcijų kainai nustatyti skyrimo, nusprendė, jog atsakovės pasiÅ«lyta 0,880 Eur kaina už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę 0,29 Eur nominalios vertės ESO akcijÄ , kuri, be kita ko, buvo suderinta su priežiÅ«ros institucija, yra teisinga. Teismas ieÅ¡kovo argumentus dėl akcijų iÅ¡pirkimo kainos palyginimo su žemės sklypo, už kurį jam buvo kompensuota ESO akcijomis, verte, o taip pat su atsakovės IPO kaina, atmetė kaip nepagrįstus.

Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir teigia, kad teismo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai dėl posėdžio organizavimo formos, ekspertizės neskyrimas lėmė jo teisių į teisingÄ teismÄ ir efektyviÄ teisinę pagalbÄ , taip pat rungtyniÅ¡kumo bei neÅ¡aliÅ¡kumo principų pažeidimus, dėl to buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. IeÅ¡kovas skunde taip pat kelia VPÄ® 32 straipsnio konstitucingumo problemÄ . Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos 17.

IeÅ¡kovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2020 m. gruodžio 28 d. jo paties kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimo narį Stasį Å edbarÄ kopijÄ ; Seimo nario S. Å edbaro patarėjos atsakymo į ieÅ¡kovo kreipimÄ si kopijÄ , kurioje ieÅ¡kovui rekomenduota visais teisiniais klausimais konsultuotis su jam Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paskirtu advokatu; bei 2021 m. kovo 17 d. ieÅ¡kovo kreipimosi į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybÄ kopijÄ dėl ekspertizės iÅ¡laidų padengimo.

Anot ieškovo, šie įrodymai patvirtina, kad jis aiškinosi tiek dėl ekspertizės skyrimo, tiek ir dėl jos finansavimo; pirmosios instancijos teismui šių įrodymų negalėjo pateikti dėl negebėjimo jų persiųsti elektroninėmis priemonėmis bei dėl galimybės tiesiogiai pasitarti su savo atstovu nebuvimo.

18. Įstatymų leidėjas itin riboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieÅ¡kovo teikiamų įrodymų datÄ , pažymi, kad jie neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis teikiamų įrodymų negebėjo persiųsti elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis ar, jog neturėjo galimybės tiesiogiai pasitarti su atstovu, pirmiau nurodytos teisėjų kolegijos iÅ¡vados dėl objektyvios galimybės pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepaneigia, nes, visų pirma, Å¡alys teise teikti naujus įrodymus turi naudotis sÄ Å¾iningai ir savalaikiai, antra, ieÅ¡kovas su atstove advokato padėjėja dalyvavo 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdyje, kuriame turėjo visas galimybes pateikti aptariamus įrodymus, trečia, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas 2021 m. kovo 24 d. per EPP sistemÄ savo vardu teikė papildomus paaiÅ¡kinimus, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti, paneigia jo nurodomas aplinkybes dėl negebėjimo naudotis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teikiami duomenys nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų (ne)teisėtumo dėl ekspertizės neskyrimo ir / ar akcijų kainos teisingumo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) iÅ¡imtį ir ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos.

Dėl teismo posėdžio organizavimo formos 22. Apeliantas teigia, kad buvo pažeistos jo teisės į žodinį bylos nagrinėjimÄ bei teisinės pagalbos principas, nes ieÅ¡kovas yra senyvo amžiaus, byla neelektroninė, teismo posėdis vyko nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programÄ , tai ieÅ¡kovui, neturint kompiuterinio raÅ¡tingumo įgÅ«džių, sukėlė daug streso ir iÅ¡Å¡Å«kių, nes jis nežinojo kaip teikti paaiÅ¡kinimus ar kaip susisiekti su atstovu, kuris buvo prisijungęs iÅ¡ kitos darbo vietos, todėl ieÅ¡kovas neturėjo galimybės su atstovu pasitarti bei suderinti teikiamos pozicijos, t. y. realizuoti savo gynybos, pvz. teismui uždavus klausimÄ dėl ekspertizės skyrimo, dėl to teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas atsisako ekspertizės skyrimo.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, kuris įvyko 2020 m. spalio 8 d. ir kuriame pasirengus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, pereita į žodinį bylos nagrinėjimÄ . KitÄ teismo posėdį teismas paskyrė 2020 m. gruodžio 7 d., tačiau 2020 m. gruodžio 4 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kovo atstovo advokato R. L. praneÅ¡imas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, nes jis buvo saviizoliacijoje dėl kontakto artimoje aplinkoje su asmeniu, kuriam patvirtintas COVID-19; dėl Å¡ios priežasties 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdis buvo atidėtas.

Teismas, gavęs ieÅ¡kovo atstovo praneÅ¡imÄ bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikoje tuo metu paskelbtÄ karantinÄ , remdamasis Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu, kuriuo rekomenduota teismo posėdžius organizuoti arba nuotoliniu bÅ«du, arba raÅ¡ytinio proceso tvarka, 2020 m. gruodžio 4 d. iÅ¡siuntė visoms Å¡alims, tame tarpe ir ieÅ¡kovui, praneÅ¡imÄ , kuriuo įpareigojo Å¡alis pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka arba nurodyti Å¡alių (ne)turimas galimybes posėdyje dalyvauti nuotoliniu bÅ«du per ZOOM vaizdo konferencijų programÄ .

Atsakovė ir trečiasis asmuo pranešė, kad jie nesutinka, jog byla bÅ«tų nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka bei, kad turi galimybes posėdyje dalyvauti nuotoliniu bÅ«du per ZOOM vaizdo konferencijų programÄ . IeÅ¡kovo atstovas 2021 m. vasario 8 d. taip pat panešė, kad tiek jis, tiek ir jo atstovaujamas ieÅ¡kovas turi galimybes teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu bÅ«du per ZOOM vaizdo konferencijų programÄ . Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių nuomonę, iÅ¡siuntė Å¡alims praneÅ¡imus dėl nuotolinio teismo posėdžio; 2021 m. kovo 10 d.

įvyko nuotolinis teismo posėdis.

24. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ nuspręsdamas dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu bÅ«du, paklausė visų bylos dalyvių nuomonės; ieÅ¡kovo atstovas pateikė raÅ¡ytinį sutikimÄ dėl tokios posėdžio organizavimo formos, nurodydamas, jog tiek jis, tiek ir jo atstovaujamasis turi galimybes posėdyje dalyvauti nuotoliniu bÅ«du per ZOOM vaizdo konferencijų programÄ . Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas atstovavimo apimtį, savo praktikoje yra nurodęs, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius bÅ«tent atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2006; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020, 22 punktas).

Be to, ieÅ¡kovas jokių prieÅ¡taravimų dėl posėdžio formos neiÅ¡reiÅ¡kė ir paties teismo posėdžio metu. Taigi neginčijamai nustatyta, kad pats ieÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sutiko su apeliaciniame skunde kritikuojama nuotoline teismo posėdžio organizavimo forma, todėl apelianto argumentai dėl jo pažeistos teisės į žodinį bylos nagrinėjimÄ atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat papildomai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, siÅ«lydamas bylos Å¡alims bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka arba teismo posėdį organizuoti nuotoliniu bÅ«du per ZOOM vaizdo konferencijų programÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl bylų nagrinėjimo ir teismo posėdžių organizavimo karantino laikotarpiu.

25. Minėta, kad 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdyje dalyvavo tiek ieÅ¡kovas, tiek ir jo atstovė advokato padėjėja. IÅ¡ teismo posėdžio informacinės pažymos bei posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad tiek pačiam ieÅ¡kovui, tiek ir jo atstovei buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ginčo esmės ir procesinių bylos klausimų, pvz. ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko ilgiau nei pusę metų, kurio metu ieÅ¡kovÄ atstovavo profesionalus teisininkas advokatas R.

L. bei 2021 m. vasario 5 d. Leidimo ir pavedimo sutarties pagrindu advokato padėjėja E. Š., todėl spręstina, jog ieškovas iki 2021 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko su atstovais suderinti jo atstovavimo pozicijas bei strategijas. Juo labiau, kad ir 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu ieškovas nereiškė jokių prašymų dėl pertraukos paskelbimo / posėdžio atidėjimo / posėdžio formos pakeitimo, tikslu jam pasitarti / suderinti pozicijas su atstove. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos principas pažeistas nebuvo.

Vien formalus nesutikimas su teismo posėdžio organizavimo tvarka, pareikÅ¡tas tik apeliaciniame skunde, negali bÅ«ti interpretuojamas kaip apelianto procesinių teisių pažeidimas. Dėl teismo ekspertizės (ne)skyrimo 26. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas reikÅ¡mingÄ jo dalį skiria argumentams, susijusiems su ekspertizės (ne)skyrimu pirmosios instancijos teisme. Pasak apelianto, pažeisti rungtyniÅ¡kumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principai, atsakovei – juridiniam asmeniui, kuris generuoja milijonines pajamas, teikiant didesnį procesinį pranaÅ¡umÄ , nes ieÅ¡kovui – fiziniam asmeniui, kuris VGTP sprendimu 100 proc. atleistas nuo iÅ¡laidų mokėjimo bei gauna senatvės pensijÄ , nustatytas 1 mėn. terminas apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo ir jos apmokėjimo objektyviai buvo per trumpas įvykdyti tokiÄ nutartį.

Kilus ginčui dėl teisingos iÅ¡perkamų akcijų kainos, taip pat įstatyme esant nustatytam privalomam ekspertizės skyrimui, teismas turėjo pareigÄ savo iniciatyva įvertinti poreikį skirti ekspertizę ir neturėjo pagrindo atsisakyti skirti ekspertizę, argumentuodamas vien tuo, kad apeliantas tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė.

27. Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytus apelianto argumentus, pažymi, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tokio pobÅ«džio ginče net ir ekspertų ataskaitoje nustatyta kaina bÅ«tų teismui tik rekomendacinio pobÅ«džio, nes galutinį sprendimÄ dėl teisingos kainos, kilus dėl jos suinteresuotų asmenų ginčui, priimtų bÅ«tent teismas. Kitaip tariant, teismas galėtų nuspręsti pritarti ar nepritarti ekspertų pateiktai ataskaitai, taip pat pakeisti ekspertų nustatytÄ kainÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-464/2021, 21 punktas).

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, Å¡alių ginče dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, kai yra privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas, pateikus iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad toje byloje gautas ekspertizės aktas bei jo iÅ¡vados (dėl akcijų vertės ir teisingos privalomai iÅ¡perkamų (parduodamų) akcijų kainos nustatymo) savaime nenulemia teismo sprendimo, kuriuo yra sprendžiamas teisingos akcijų kainos nustatymo klausimas, nes šį klausimÄ galutinai iÅ¡sprendžia tokiÄ teisę turintis teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu (CPK 185 straipsnis), o turto (verslo) vertintojų pateiktas vertinimas ar ekspertizės aktas yra reikÅ¡mingas įrodymas, pagrindžiantis teisingos kainos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014).

28. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, kaip stambioji ESO akcininkė, kreipėsi į kitÄ akcininkÄ â€“ apeliantÄ , siekdama įgyvendinti ESO akcijų iÅ¡pirkimo procedÅ«ras. Atsakovė už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę 0,29 Eur nominalios vertės ESO akcijÄ pasiÅ«lė su Lietuvos banko 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu suderintÄ kainÄ â€“ 0,880 Eur. Kadangi, apelianto nuomone, suderinta kaina nėra teisinga, jis, pasinaudodamas akcininkų mažumos teise, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kinio reikalavimu nustatyti teisingÄ bendrovės akcijų kainÄ â€“ 22,57 Eur už 1 vnt.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nustatė Å¡alims vieno mėnesio terminÄ nuomonei dėl ekspertizės skyrimo byloje pareikÅ¡ti, tačiau ieÅ¡kovas nurodytu terminu nuomonės nepareiÅ¡kė, neprašė teismo Å¡io termino pratęsti. PrieÅ¡ingai, 2021 m. kovo 10 d. vykusiame teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė advokato padėjėja nurodė, kad ekspertizės skirti nėra tikslo, nes kaina jau nustatyta.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad tokiais atvejais, kai kreipiamasi į teismÄ dėl privalomai iÅ¡perkamų akcijų teisingos kainos nustatymo, eksperto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kurio nesant teismas gali iÅ¡spręsti ginÄÄ vertindamas kitus byloje esančius įrodymus, tai Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės ir atliko. Juo labiau, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepageidavo ekspertizės skyrimo. Dėl teisingos akcijų kainos nustatymo 30. Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi analogiÅ¡kos pozicijos kaip ir pirmosios instancijos teisme ir teigia, kad privalomo ESO akcijų iÅ¡pirkimo kaina yra neteisinga, mano, jog teisinga bÅ«tų akcijų iÅ¡pirkimo kainÄ susieti su žemės sklypo, už kurį jam buvo kompensuota ESO akcijomis, verte, ar su atsakovės IPO kaina.

31. Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentus dėl akcijų kainos, jÄ siejant su turto, į kurį nebuvo galimybės ieÅ¡kovui atkurti iki nacionalizacijos turėtų nuosavybės teisių natÅ«ra, verte, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik teisingos akcijų kainos klausimas, tačiau teismas nesprendžia kompensacijos dydžio už negrÄ Å¾intÄ ieÅ¡kovui turtÄ klausimo. Juo labiau, kad, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, tame tarpe ir koeficientai, kuriais vadovaujantis buvo mokamos kompensacijos žemės savininkams, buvo griežtai reglamentuotas ir vykdomas laikantis nustatytos tvarkos; bÅ«tent tokį kompensavimo bÅ«dÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ valstybei nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių (akcijų) įgijimu pasirinko pats ieÅ¡kovas, todėl ieÅ¡kovo keliamas klausimas nagrinėjamu atveju dėl kompensacijos (ESO akcijų) dydžio atitikimo žemės sklypo vertei yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

32. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl akcijų kainos siejimo su atsakovės IPO kaina. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2020 m. spalio 5 d. padidino įstatinį kapitalÄ , iÅ¡leisdama 20 000 000 naujų akcijų, kurios 2020 m. spalio 7 d. buvo įtrauktos į prekybÄ Nasdaq Vilnius ir Londono vertybinių popierių biržose. Kaip nurodė pati atsakovė, jos IPO nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, kad vertybinių popierių biržoje buvo pradėtos platinti atsakovės, kuri yra patronuojanti AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės, kuriÄ sudaro 23 įmonės, įmonė, tai reiÅ¡kia, jog vykdant atsakovės, kaip patronuojančios įmonės, IPO, akcijų kaina buvo nustatyta įvertinus visų įmonių vertes ir generuojamÄ pelnÄ , ateities grÄ Å¾Ä , todėl apelianto nurodomas atsakovės IPO akcijų kainos prilyginimas ESO akcijų kainai yra nepagrįstas.

33. AnalogiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl akcijų iÅ¡pirkimo kainos padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad nustatyta ESO akcijų iÅ¡pirkimo kaina yra neteisinga. Pažymėtina, kad apeliantui nenurodžius jokių kitų pagrįstų argumentų, spręstina, jog privalomo ESO akcijų iÅ¡pirkimo metu mokėta su Lietuvos banku suderinta kaina (0,880 Eur) yra teisinga, nustatyta griežtai vadovaujantis VPÄ® nuostatomis. Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ 34.

Apeliantas teigia, kad ESO akcijos yra jo nuosavybė ir jis neketina jų parduoti, atiduoti ar dovanoti. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė per prievartÄ gali bÅ«ti paimama tik visuomenės poreikiams ir turi bÅ«ti teisingai atlyginama, tačiau Å¡iuo atveju atsakovė neatstovauja visuomenės poreikiams, o yra verslo subjektas. Todėl VPÄ® 32 straipsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, dėl to apeliantas praÅ¡o stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

35. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendriausia prasme EŽTT yra pripažinęs, kad akcijos akcinėje bendrovėje turi ekonominę vertę ir todėl turi bÅ«ti laikomos „nuosavybe“ pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (F. v. Germany, No. 71440/01, judgment of 19 July 2007; Sovtransavto Holding v. Ukraine, No. 48553/99, judgment of 25 July 2002, B. and M. v. Sweden, No. 8588/79, 8589/79, decision of 12 October 1982 ir kt.). Vis dėlto akcentuotina, kad Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio ir EŽTT praktikoje suformuluotų nuosavybės ribojimo pateisinamumo sÄ lygų taikymas iÅ¡ esmės privataus bylinėjimosi bylose (nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl privataus asmens (stambiojo akcininko) – ne valstybės – veiksmų) pasižymi tam tikra specifika.

EŽTT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad netgi privačių šalių bylinėjimosi atveju pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos imtis būtinų priemonių apsaugoti nuosavybę; kai privatus individas suvaržo teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, valstybei kyla pozityvioji pareiga vidaus teisinėje sistemoje užtikrinti, kad nuosavybės teisės būtų pakankamai apsaugotos įstatyme ir būtų suteiktos tinkamos teisinės gynybos priemonės, kurių pagalba ribojimo auka galėtų siekti apginti savo teises, įskaitant galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo dėl bet kokios patirtos žalos (B. v.

Latvia, No. 70930/01, judgment of 14 October 2008; Ch. and F. v. Czech Republic, nos. 7398/07, 31244/07, 11993/08, 3957/09, 27 September 2012). Kasatoriaus cituojamos EŽTT bylos (pvz., Z. v. Greece (No. 2), A. G. v. Malta) taip pat iš esmės susijusios su valstybės pozityviųjų pareigų apimtimi, saugant privačių asmenų nuosavybę. EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad tam tikromis aplinkybėmis smulkiųjų akcininkų įpareigojimas savo akcijas perleisti stambiajam akcininkui iš esmės neturėtų būti laikomas prieštaraujančiu Konvencijos 1 protokolo 1 straipsniui tol, kol įstatymas nesukuria tokios nelygybės, kai iš vieno asmens savavališkai atimama nuosavybė kito asmens naudai (Freitag v.

Germany, No.71440/01, judgment of 19 July 2007, B. and M. v. Sweden, No. 8588/79, 8589/79, Commission decision of 12 October 1982, Decisions and Reports (DR) 29). Be to, Å¡io pobÅ«džio bylose EŽTT yra įsakmiai pabrėžęs, kad Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis įtvirtina valstybės pareigÄ suteikti asmeniui teisminius procesus, kurie užtikrintų bÅ«tinas procedÅ«rines garantijas ir įgalintų nacionalinius teismus bei tribunolus veiksmingai ir teisingai iÅ¡spręsti bet kokius privačius asmenų ginčus, susijusius su nuosavybės teisėmis (žr. cituotÄ F., par. 54;

S., par. 96; Ch. and F. v. Czech Republic, par. 48-49 ir kt.). Pažymėtina, kad Konvencijos kontrolės institucijos nėra linkusios detaliai vertinti akcijų kainų nustatymo klausimų (žr., pvz., cituotÄ B. and M. sprendimÄ ).

36. Tuo tarpu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo institutas suteikia galimybę stambiajam akcininkui supirkti likusias akcijas iÅ¡ smulkiųjų investuotojų ir taip apsisaugoti nuo neproporcingai didelių iÅ¡laidų, susijusių su likusių smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimu, ir nuo įprastos bendrovės veiklos trikdymo smulkiesiems akcininkams naudojantis turimomis teisėmis, supaprastinti bendrovės valdymÄ . Pasinaudodami galimybe perleisti turimas akcijas smulkieji akcininkai taip apsisaugo nuo galimo jų nuvertėjimo sumažėjus jų likvidumui arba nuostolių, jei stambusis akcininkas pakeistų bendrovės veiklos strategijÄ , dividendų politikÄ ir kt.

Privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo atvejais teisingos kainos nustatymas turi ne tik ekonominį, bet ir konstitucinės nuosavybės teisės ribojimo elementÄ , dėl to taikant šį institutÄ ir nustatant teisingÄ kainÄ turi bÅ«ti atsižvelgta ir į pareigÄ supirkti (parduoti) akcijas turinčio asmens(-ų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014).

37. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais EŽTT ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pažymi, kad esant užtikrintai veiksmingai teisminei apelianto iÅ¡kelto reikalavimo peržiÅ«rai instancine tvarka, nekonstatavus esminių proceso teisės bei privalomai iÅ¡perkamų akcijų kainos nustatymo pažeidimų, nagrinėjama situacija negali bÅ«ti prilyginta savavaliÅ¡kam vieno asmens turto atėmimui kito asmens naudai. Teisėjų kolegijai įvertinus apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus dėl privalomo akcijų iÅ¡pirkimo su konstituciniu nuosavybės neliečiamumo principu, neįžvelgtina aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl tokio ribojimo atitikties Konstitucijai ir atsirastų bÅ«tinumas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , todėl apelianto praÅ¡ymas atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡vadas motyvavo, todėl atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Teisėjų kolegijai atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , apeliantui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos; teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė ir trečiasis asmuo, tačiau jie atlyginti jų patirtų iÅ¡laidų neprašė ir nepateikė tokias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks klausimas nespręstinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė