736af553-406e-4f6c-b231-4e1c8998f01a · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-135-777/2017 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-386-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04859-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1;

3.3.1.18.4; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovei D. L. dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palÅ«kanų, palÅ«kanų už pradelstÄ laikotarpį ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. V., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. L. (buvusi pavardė V.) 84,32 Eur pradelstos kredito dalies, 5,12 Eur atidėtų palÅ«kanų už pradelstÄ laikotarpį, 44,47 Eur fiksuotų 3 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už pradelstÄ laikotarpį, 1,63 Eur papildomų palÅ«kanų už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 1,47 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovei UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ iÅ¡ atsakovės D. L. priteisė 42,16 Eur pradelstÄ kredito dalį, 25,61 Eur palÅ«kanų, 0,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 68,51 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 12,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

3. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. IeÅ¡kovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, 2019 m. sausio 14 d. sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2019-8291-05 su AB „Šiaulių bankas“ dėl 589 332 Eur kredito daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti. Atsakovės vardu yra įregistruota 732/69777 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė ir už šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė yra paskaičiavusi atsakovei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito ir susijusių mokėjimų įsiskolinimÄ , kurį ieÅ¡kiniu prašė priteisti. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad nurodytas nekilnojamasis turtas jai nuosavybės teise nepriklauso, nes po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko jos buvusiam sutuoktiniui trečiajam asmeniui R. V., todėl ji neturi pareigos mokėti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito ir susijusių mokėjimų. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad trečiajam asmeniui už jo vardu įregistruotas 732/69777 dalis palėpės mokėjimai už daugiabučio atnaujinimÄ (modernizavimÄ ) skaičiuojami atskirai.

4. Teismas nurodė, kad atsakovės buvusio sutuoktinio trečiojo asmens R. V. vardu taip pat yra įregistruota 732/69777 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019 Å¡alių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 16 d. Teismas nurodė, kad palėpės dalių (po 732/69777 dalis) nuosavybės teisės atsakovės ir trečiojo asmens vardu buvo įregistruotos 2007 m. kovo 6 d., taigi santuokos metu, įgijimo pagrindas – 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1AK-2287, kuria atsakovė ir trečiasis asmuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad palėpės dalių nuosavybės teisė sutuoktiniams kilo iÅ¡ santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto buto ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise iÅ¡ viso priklausė 1464/69777 dalys negyvenamos patalpos – neįrengtos palėpės.

5. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktÄ nutraukus santuokÄ bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, tačiau sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė ne visÄ jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , todėl teismo sprendimu yra padalytos tik 732/69777 dalys palėpės, t. y. jos po santuokos nutraukimo atiteko trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise, o likusios 732/69777 dalys palėpės nutraukus santuokÄ liko nepadalytos ir yra įregistruotos atsakovės vardu.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nutraukus santuokÄ bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, bet, Å¡io turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustojo bÅ«ti jo bendraturčiais – bendrosios dalinės nuosavybės subjektais. Dėl to teismas konstatavo, kad ginčo 732/69777 dalys neįrengtos palėpės, vadovaujantis bendraturčių lygių dalių prezumpcija (CK 4.73 straipsnio 2 dalis), atsakovei ir trečiajam asmeniui priklauso per pusę, t. y. po 366/69777 dalis palėpės.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo turto bendrasavininkų prievolė mokėti daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) kredito grÄ Å¾inimo ir susijusius mokėjimus atsirado po jų santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, todėl taikytinos daiktinės teisės nuostatos (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje su trečiuoju asmeniu priklauso tik pusė ginčo turto, teismas konstatavo, kad atsakovė privalo vykdyti ieÅ¡kovei atitinkamÄ dalį prievolės mokėti daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) mokėjimus už 732/69777 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės. Dėl to teismas iÅ¡ atsakovės proporcingai jos turimai turto daliai ieÅ¡kovės naudai priteisė 42,16 Eur pradelstos kredito dalies, 25,61 Eur palÅ«kanų bei 0,74 Eur delspinigių.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, todėl iÅ¡ jos priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

9. Tenkinęs 50 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų teismas ieÅ¡kovei priteisė proporcingÄ dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo – 12,23 Eur.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. IeÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus, neatskleidė bylos esmės, neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų bylai aktualių aplinkybių, savo sprendimÄ pagrindė prielaida, kad negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės 732/69777 dalys bylai aktualiu laikotarpiu bendrosios nuosavybės teise priklausė atsakovei ir trečiajam asmeniui.

12. Argumentuoja, kad ginčas dėl patalpų nuosavybės byloje nevyko, Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019 buvo išspręsta ne ginčo patalpų, o kiti nekilnojamojo turto objekto priklausomybė, o jokių kitų įrodymų ar paaiškinimų, kad ginčo patalpos jai nepriklauso, atsakovė nepateikė.

13. Pažymi, kad vieÅ¡o registro duomenys yra laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo patalpos buvo įsigytos sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise. Teismas skundžiamame sprendime neturėjo teisinio pagrindo paneigti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e įraÅ¡ytų duomenų ir nustatyti, kad atsakovė nėra visų ginčo patalpų savininkė.

14. Teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintoje atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodytas turtas, kuris buvo laikomas sutuoktinių bendrÄ ja nuosavybe ir kuris buvo padalytas, sutartyje nurodyta, kad Å¡alys garantuoja, kad nė viena iÅ¡ jų neturi kito turto, esančio asmenine sutuoktinio nuosavybe, kuris galėtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo diskrecijos pakeisti juridinių faktų ir iÅ¡ esmės paneigti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

17. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti jai iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. IeÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. L. įsiskolinimÄ už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimÄ (modernizavimÄ ), ieÅ¡kinį grindė tuo, kad Å¡iame name atsakovės vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 732/69777 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, todėl proporcingai jos turimai nuosavybei yra paskaičiuotas mokestis už namo modernizavimÄ . Atsakovė argumentavo, kad nuosavybės Å¡iame name neturi, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019 nutraukta jos ir trečiojo asmens R. V. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kuriÄ palėpės patalpos asmeninės nuosavybės teise atiteko buvusiam sutuoktiniui.

19. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Å io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas perduoti civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

20. Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2007 m. kovo 6 d. galioja įraÅ¡as apie įregistruotÄ atsakovės nuosavybės teisę į 732/69777 dalis patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1AK-2287. AnalogiÅ¡kas įraÅ¡as yra įregistruotas ir apie R. V. nuosavybės teisę į 732/69777 dalis tos pačios patalpos – neįrengtos palėpės. Taip pat Nekilnojamojo turto registre nuo 2019 m. kovo 18 d. yra įregistruotas juridinis faktas apie priimtÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/ 2019, turintį įtakos nekilnojamojo daikto – 732/69777 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – teisiniam statusui. Kaip minėta, Å¡iuo teismo sprendimu nutrauktas atsakovės ir trečiojo asmens R. V. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kuriÄ 732/69777 dalys patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteko R. V. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog juridinis faktas, kad Å¡ios patalpos trečiajam asmeniui pagal teismo sprendimÄ priklauso asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei nepriklauso, Registre nėra įregistruotas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys sudaro pagrindÄ manyti, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019 su praÅ¡ymu atitinkamai įregistruoti (trečiasis asmuo) ar iÅ¡registruoti (atsakovė) jų nuosavybės teises į Å¡iuo sprendimu padalytus nekilnojamuosius daiktus tarp buvusių sutuoktinių; prieÅ¡ingai, apie priimtÄ sprendimÄ RegistrÄ informavo tik jį priėmęs teismas pagal CPK 275 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Dėl to, susidarė situacija, kad vieÅ¡ame registre yra įregistruoti duomenys ir apie atsakovei, ir apie trečiajam asmeniui priklausančias 732/69777 dalis patalpos – neįrengtos palėpės, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, padarė prielaidÄ , jog buvę sutuoktiniai įgijo ne 732/69777 dalių, o 1464/69777 dalių palėpės ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė ne visÄ jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , t. y. santuokos nutraukimo metu pasidalijo 732/69777 dalių palėpės ir tiek pat liko nepadalyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma pagrįsta nenustačius, kokiÄ dalį palėpės iÅ¡ tikrųjų įsigijo buvę sutuoktiniai ir ar iÅ¡ tikrųjų nutraukiant jų santuokÄ dalis nekilnojamojo turto liko nepadalyta. IÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes ir paÅ¡alinti kylančias abejones apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Minėta, kad atsakovės ir trečiojo asmens nuosavybės teisės į 732/69777 dalis patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas yra 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1AK-2287, tačiau, kaip nurodė pats pirmosios instancijos teismas, Å¡ia sutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo R.

V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau sutartyje nėra atskirai aptartas negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), dalių įsigijimas. Kitų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti vienokias ar kitokias iÅ¡vadas, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neiÅ¡siaiÅ¡kinus nurodytų aplinkybių, kurios yra esminės vertinant, ar atsakovė iÅ¡ viso turi prievolę ieÅ¡kovei, nebuvo atskleista bylos esmė.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į Å¡iuos daiktus, Å¡ių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams, teritorijoms, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Teisinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o tik įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės įregistravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus, o Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. Kaip minėta, nuosavybės teisių pasikeitimas atsakovei ir trečiajam asmeniui nutraukus santuokÄ teismo sprendimo pagrindu vieÅ¡ame registre įregistruotas nebuvo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra pakankami pagrįsti pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas ir vien tik formalus rėmimasis Registro duomenimis preziumuojant jų teisingumÄ , nesiaiÅ¡kinant Å¡ioje byloje reikÅ¡mingų aplinkybių, neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir teisingumo reikalavimų.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, taip pat CK 3.88 straipsnio 3 dalį registruojant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ , nekilnojamojo turto registre savininkais turi bÅ«ti nurodomi abu sutuoktiniai. Minėta, butÄ buvę sutuoktiniai įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tos pačios buto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota ir jų nuosavybės teisė į dalį negyvenamosios patalpos – palėpės. Nors pirmosios instancijos teismas plačiau nesiaiÅ¡kino, t. y. neiÅ¡reikalavo Å¡ios patalpos registro iÅ¡raÅ¡o su istorija, tačiau padarė prielaidÄ , kad ir dalį palėpės buvę sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Tokia iÅ¡vada logiÅ¡ka, tačiau turto padalijimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų nutraukiama santuoka ir bet kuriuo atveju, nutraukus santuokÄ , neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, t. y. dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka, tačiau tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai).

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai buvę sutuoktiniai nepateikė registro tvarkytojui įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl jų santuokos nutraukimo ir nekilnojamojo turto padalijimo su praÅ¡ymais atitinkamai įregistruoti / pakeisti jų turimų nuosavybės teisių apimtį ir pobÅ«dį, įregistruoti atitinkamus juridinius faktus apie asmeninę nuosavybę, dėl to, labiau tikėtina, Registre galėjo likti įraÅ¡ai apie abiems buvusiems sutuoktiniams priklausiusį tÄ patį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ dalį palėpės, bet jau ne kaip apie savininkus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o kaip apie bendrosios dalinės nuosavybės subjektus į tÄ patį nekilnojamojo turto objektÄ â€“ 732/69777 dalis patalpos – neįrengtos palėpės. Taigi, manytina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, galėjo nepagrįstai padvigubinti buvusių sutuoktinių 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-2287 įgytÄ palėpės dalį, o ieÅ¡kovė, atitinkamai vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, galbÅ«t nepagrįstai abiems buvusiems sutuoktiniams skaičiuoja mokėtinus mokesčius.

Å ios abejonės ir bylai svarbios aplinkybės turėtų bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

24. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nors tokia galimybė, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio sumÄ , įtvirtinta CPK 441 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarstytina, ar nėra tikslinga nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį Å¡alis ir trečiÄ jį asmenį R. V., siÅ«lyti proceso dalyviams pateikti papildomus įrodymus apie name (duomenys neskelbtini) esančios negyvenamosios patalpos – palėpės bendrÄ plotÄ , kokia palėpės dalis buvo paskirta sutuoktiniams ir bÅ«tent buvusių sutuoktinių įsigytos palėpės dalies plotÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes apie Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019 Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui su praÅ¡ymais atitinkamai įregistruoti / pakeisti duomenis apie buvusių sutuoktinių nuosavybę pateikimÄ ar nepateikimÄ ir įregistravimÄ ir taip nustatyti, ar iÅ¡ tikrųjų liko santuokos nutraukimo byloje nepadalyto turto ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindÄ Ä¯vertinti ieÅ¡kovės atsakovei pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

25. Dėl nurodytų neiÅ¡tirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkcijÄ ir pakeičia pirmosios instancijos teismÄ , o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo iÅ¡vadomis dėl nenagrinėtų esminių aplinkybių, prarastų galimybę Å¡ias iÅ¡vadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

26. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo naujais Å¡ioje nutartyje nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėja Irma Čuchraj