7368b2d5-d26e-48fe-9f68-d38ce69a4bcc · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr

                                                                                                                    Â

Administracinė byla Nr. ATP-633-200/2013

                                                                      Â

Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-02200-2012-3Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                               Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 50.15.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus teritorinės

muitinės ir administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Šimkūnienės

apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo Ž. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktų – 548 vienetų įvairių pavadinimų komercinės paskirties kosmetikos prekių, paimtų daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2VK1004410, konfiskavimu, n u s t a t ė :

Ž. P. nubausta pagal ATPK 210 str. 2 d. už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 18 d., 22.40 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės

Lavoriškių kelio poste, važiuodama automobiliu ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusi iš Baltarusijos Respublikos

į Lietuvos RespublikÄ , nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, paslėpusi automobilio salone ir bagažinėje, per valstybės sienÄ gabeno 548 vienetus įvairių pavadinimų komercinės paskirties kosmetikos prekių, kurių bendra muitinė vertė 3055,85 Lt.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P. atstovė advokatė A. V.-Šimkūnienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m.

balandžio 10 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å½. P. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime

iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, kuriais remiantis Ž. P. buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 210 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ . Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į administracinio pažeidimo protokolo trÅ«kumus, kurie turėjo bÅ«ti vertinami apeliantės naudai, neatsižvelgė į apeliantės paaiÅ¡kinimus bei į kitas objektyvias aplinkybes, kurias ji akcentavo bylos nagrinėjimo metu. Pasak apeliantės, analizuojant teismo argumentacijÄ , darytina iÅ¡vada, jog pažeidimas įrodytas ne faktiniais duomenimis, o byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡ esmės yra vienas kitam prieÅ¡taraujantys, kas iÅ¡ esmės lėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliantė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl jos gabentų prekių vertės. Akivaizdu, jog prekių vertė yra esminis elementas nustatant kontrabandos pažeidimo padarymÄ , kadangi tai yra viena iÅ¡ administracinės atsakomybės kilimo už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 210 str. 2 d., sÄ lygų. Apeliantės atžvilgiu suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jos gabentų

prekių muitinė vertė buvo 4646,45 Lt. Bylos nagrinėjimo metu prekių vertė buvo perskaičiuota ir nustatyta, jog apeliantė

gabeno ne 4646,45 Lt, o 3055,85 Lt vertės prekių. Posėdžio metu Ž. P. pateikė prekių įsigijimo dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, jog bÅ«dama Maskvoje ji įsigijo kosmetinių prekių už 7992,60 Rusijos rublius, kas, remiantis oficialiu 2012-11-18 (prekių įvežimo data) lito ir Rusijos rublio kursu, sudaro 683,07 Lt. Apeliantės įsitikinimu, Å¡iuos prekių vertės neatitikimus lėmė tai, jog suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ nebuvo laikomasi taisyklių dėl gabenamų prekių muitinės vertės nustatymo. Apeliantė pabrėžia, kad ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės, ir Bendrijos muitinės kodeksas numato, jog pirmiausiai prekių vertė nustatoma pagal sandorio vertę, o kiti prekių vertės nustatymo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi tik tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti importuojamų prekių vertės taikant sandorio vertės metodÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013-03-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-442-709/2013, nurodė, jog įrodinėjimo naÅ¡ta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei.Â

Apeliantė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog protokolo surašymo metu sandorio vertės nustatymo metodas nebuvo taikomas -

nors ji su savimi turėjo gabenamų prekių įsigijimo dokumentus, tačiau pareigūnas atsisakė šiais

dokumentais vadovautis. Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius R. P. posėdžio metu paaiškino, jog protokole nurodyta

gabenamų prekių kaina (4646,45 Lt) yra nustatyta atsižvelgiant į prekių įsigijimo važtaraštį, kurį pateikė pati apeliantė. Taigi apeliantė ir inspektorius bylos nagrinėjimo metu pateikė iš esmės skirtingas aplinkybių versijas. Apeliantė pažymi, kad surašytame protokole nėra pažymėta, kokiu

dokumentu remiantis yra nustatyta prekių vertė. Posėdžio metu inspektorius pripažino, jog nors prekių kaina buvo

nustatyta pagal Rusijos parduotuvės iÅ¡duotÄ važtaraÅ¡tį, tačiau jis protokole jo nedeklaravo. Apeliantės nuomone, bÅ«tent Å¡is administracinio teisės protokolo trÅ«kumas turėjo sukelti teismo abejones dėl muitinės nustatytos gabentų prekių vertės. Jeigu pareigÅ«nas protokole bÅ«tų konkrečiai nurodęs prekių vertės nustatymo metodÄ ir konkrečius dokumentus, kuriais remiantis buvo apskaičiuota gabenamų prekių vertė, abejonių dėl prekių vertės nebÅ«tų kilę.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai iÅ¡tyrė jos į bylÄ pateiktus prekių įsigijimo dokumentus ir toks netinkamas pateiktų įrodymų vertinimas lėmė netinkamÄ gabentų prekių vertės nustatymÄ , atitinkamai nepagrįstÄ teismo sprendimÄ . Teismas neanalizavo, kokia iÅ¡ tikrųjų buvo prekių kaina, kuriÄ apeliantė už prekes faktiÅ¡kai sumokėjo bÅ«dama Maskvoje, nors Å¡i aplinkybė neabejotinai turėjo esminę reikÅ¡mę byloje. Teismas, priimdamas nutarimÄ , vadovavosi muitinės perskaičiuota prekių verte (3055,85 Lt), kuri buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekse įtvirtintÄ sandorio vertės metodo prioritetÄ nustatant gabenamų prekių muitinės vertę, nors apeliantė ir pateikė prekių sandorio vertę įrodančius dokumentus. Apeliantė pažymi, jog jos pateiktuose važtaraščiuose/čekiuose prekių kodai ir kiekis atitinka daiktų paėmimo protokole bei muitinės pateiktame perskaičiavime nurodytus prekių kiekius bei prekių apraÅ¡ymuose pateiktus kodus, todėl teismo iÅ¡vada, jog apeliantės pateikti dokumentai nepatvirtina, jog tai tos pačios prekės, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Akivaizdu, jog Å¡ie reikÅ¡mingi bylai įrodymai buvo nepakankamai teismo iÅ¡tirti, kas neabejotinai turėjo esminės reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui.

Pasak apeliantės, teismas, priimdamas nutarimÄ , nepateikė aiÅ¡kių motyvų, kodėl jos gabentos prekės pripažintinos turinčiomis komercinę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nutarime pažymėjo, jog apeliantė gabeno didelį prekių kiekį, nemažai buvo to paties pavadinimo ir paskirties prekių, todėl vežtų prekių kiekis ir vertė neleidžia laikyti, kad prekės buvo gabenamos asmeninėms reikmėms. Apeliantės nuomone, teismas apsiribojo tik prekių kiekio nurodymu (548 vnt.) ir visiÅ¡kai nemotyvavo,

kodėl tokį prekių kiekį teismas laikė įrodančiu komercinę prekių paskirtį. Apeliantė

mano, kad prekių komercinis kiekis turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į kiekvienÄ kosmetinių prekių rūšį ir paskirtį. Didžioji dalis apeliantės vežamų kosmetinių prekių buvo skirtingos rÅ«Å¡ies ir paskirties (remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo vežamos 103 skirtingų rÅ«Å¡ių kosmetinės prekės), o daugiau vienos rÅ«Å¡ies vienetų buvo vežama tik tų kosmetinių prekių, kurios yra greitai sunaudojamos (vienkartinės prekės; mažos talpos prekės; pavyzdinės prekės - mėginukai). Vertinant prekių komercinę paskirtį, reikėtų atsižvelgti ir į potencialiÄ komercinę naudÄ , kuriÄ galima gauti iÅ¡ įvežamų prekių. Akivaizdu, jog nors ir nemažo kiekio, tačiau skirtingų rÅ«Å¡ių prekių įvežimas turėtų bÅ«ti mažiau sietinas su komercine veikla, nei to paties kiekio vienos rÅ«Å¡ies prekių, be to, reikėtų atsižvelgti ir į pačių prekių pobÅ«dį. Apeliantės nuomone, daugumos gabentų prekių skirtingos rÅ«Å¡ys patvirtina jos paaiÅ¡kinimus, kad trečiojoje Å¡alyje įgytas pirktas prekes ji ketino padovanoti artimiesiems, dalį jų pasilikti sau, t. y. prekių nebuvo ketinama realizuoti, jos buvo skirtos asmeniniam naudojimui.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Vilniaus teritorinė muitinė (toliau institucija) praÅ¡o Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Å imkÅ«nienės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nesutinka. Institucija pažymi, kad Ž. P. pažeidimas buvo įrodytas objektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, o esantys ginčijami neaiÅ¡kumai buvo paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu.  Â

Pasak institucijos, ATP protokole buvo nurodyta tikroji neteisėtai gabentų prekių vertė, kurios

nustatymÄ teisminio posėdžio metu paaiÅ¡kino protokolÄ surašęs pareigÅ«nas R. P., o bÅ«tent, kad dalies kosmetikos priemonių vertės buvo

nustatytos iÅ¡ pažeidėjos pateiktų dokumentų, kuriuos ji parodė muitinės pareigÅ«nui protokolo suraÅ¡ymo metu, kitos dalies prekių vertė buvo nustatyta iÅ¡ internetinių tinklalapių (parduotuvių), nurodytų pačios Ž. P., pritaikius visas taikytinas nuolaidas ir pridėjus privalomus mokėti mokesčius. Protokolo suraÅ¡ymo metu pareigÅ«nui parodytų prekių dokumentų Ž. P., jos vyrui atvykus į postÄ , nedavė pridėti prie medžiagos. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu ji pateikė visÄ eilę važtaraščių, kuriuose, anot apeliantės, nurodyta tikroji prekių vertė, kuri pagal tos dienos skelbiamÄ valiutų kursÄ sudarė 683,07 Lt. Pasak institucijos, kadangi tiek pirmosios instancijos teismui, tiek muitinės atstovui kilo pagrįstos abejonės dėl Å¡ių dokumentų tikrumo, ar tai sulaikytų prekių dokumentai (nes vien jau įvertinus juose nurodytus kiekius, jie neatitinka gabentų prekių kiekio), teismas protokoline nutartimi Vilniaus teritorinę muitinę įpareigojo nustatyti objektyviÄ jÄ tokių prekių vertę kÄ muitinė ir padarė - vadovaudamasi importuojamų prekių muitinio įvertinimo taisyklėmis ir tvarka, nustatė objektyviÄ prekių vertę - taikant mažiausiÄ vertę iÅ¡ atrinktų muitinėje sukauptų prekių verčių. Institucija nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu visi neaiÅ¡kumai ir abejonės buvo paÅ¡alinti, prekių vertės nustatymas buvo pagrįstas, pridėti iÅ¡raÅ¡ai. Kadangi prekių vertė buvo nustatoma taikant mažiausias vertes, ji sudarė 3713,85 Lt (su privalomais mokėti mokesčiais), t. y. mažiau nei užfiksuota ATP protokole. Tačiau Å¡i suma yra kur kas didesnė, nei teismo posėdžio metu nurodyta Ž. P..

Pasak institucijos, neaiÅ¡kus yra apeliantės argumentas, kad muitinė nesivadovavo 2004-04-28 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuotų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, kad neva remiantis minėtomis taisyklėmis, muitinė turėjo taikyti sandorio vertės metodÄ , tai yra prekių vertę nustatinėti iÅ¡ prekių važtaraščių. Institucija

pažymi, kad būtent dėl to, kad teisme kilo ginčas dėl prekių vertės (t.y. Ž. P. nesutiko su protokole nurodyta prekių verte, o muitinė

nesutiko su posėdžio metu pateiktuose dokumentuose nurodytÄ ja verte), teismas nutarė nustatyti objektyviÄ jÄ tokių prekių vertę ir įpareigojo tai padaryti muitinę. Å iuo atveju, kai kilo ginčas dėl važtaraščiuose nurodytos prekių vertės, tie važtaraščiai neturėjo bÅ«ti vertinami, nes bÅ«tent jų tikrumas buvo ginčijamas. Institucija mano, jog muitinės nustatyta objektyvi prekių vertė (3713,85 Lt) laikytina teisinga, ji nebuvo nuginčyta ir paneigta. Be to, institucija pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu Ž. P. pateikti dokumentai apie prekių vertę, t.y. 683,07 Lt, bÅ«tų pripažinti, prie nurodytos sumos dar pridėjus privalomus mokėti mokesčius, veikos klasifikacija nesikeistų, nes prekių vertė net ir Å¡iuo atveju virÅ¡ytų 5 MGL sumÄ . Institucija pabrėžia, kad protokolo suraÅ¡ymo metu Ž. P. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog gabentų prekių vertė sudaro 2421 Lt. Kodėl bylos teisminio nagrinėjimo metu jos parodymai iÅ¡ esmės pasikeitė, ir kodėl raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime pažeidėja nurodė žymiai didesnę nei 683,07 Lt sumÄ , ji pati motyvuotai paaiÅ¡kinti negalėjo. Akivaizdu, jog taip suklysti neįmanoma, juolab nurodant vertę iki lito tikslumo (2421 Lt). Tai kelia pagrįstų abejonių dėl Ž. P. parodymų tikrumo, todėl teismas pagrįstai laikė juos prieÅ¡taringais ir laikytinais pažeidėjos gynybine pozicija.

Vilniaus teritorinė muitinė apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimÄ dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės - automobilio ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo, ir minėtÄ transporto priemonę konfiskuoti kaip kontrabandos padarymo įrankį. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės grÄ Å¾inimo yra neteisėtas ir nepagrįstas byloje surinktais duomenimis, todėl Å¡ioje dalyje su nutarimu nesutinka.

Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, netaikydamas kontrabandos daiktų gabenimo priemonės konfiskavimo nutarime iÅ¡dėstė faktines aplinkybes pagal surinktus byloje įrodymus, tačiau padarė joms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ . Pasak apelianto pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyti argumentai kaip tik neginčijamai įrodo, jog automobilis buvo kontrabandos padarymo įrankiu. Pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad teisės pažeidėjas gabeno nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei automobilyje pakankamai didelį kiekį kosmetikos priemonių. Akivaizdu (ir tai teisme patvirtino ATP protokolÄ surašęs pareigÅ«nas bei muitinės atstovas), jog neteisėtai gabenamų prekių kiekis buvo labai didelis. Tokio kiekio prekių, nepanaudojus transporto priemonės, fiziÅ¡kai vienam žmogui bÅ«tų neįmanoma pakelti ir dar perneÅ¡ti per valstybės sienÄ , tuo labiau, slapta, niekam nepastebint. Taigi automobilis vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažintinas kontrabandos padarymo įrankiu. Pasak apelianto, tas faktas, kad asmuo pasinaudojo automobiliu kaip įrankiu kontrabandai gabenti, yra pakankamas pagrindas jį konfiskuoti. Jo grÄ Å¾inimas prieÅ¡tarautų ir teismų praktikai, kadangi teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta - įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebÅ«tų įmanomas (LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 43, LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010, N575-75/2012 ir kt.). Apylinkės teismas

skundžiamame nutarime konstatavo tiek tai, kad automobilis BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai panaudotas prekėms

gabenti, tiek tai, jog gabenamų prekių kiekis buvo iÅ¡ tiesų labai didelis, tad ir gabenti jas be automobilio bÅ«tų buvę neįmanoma. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, kai byloje neginčytinai nustatyta, ir teismas pats tÄ konstatuoja, kad prekėms kontrabanda gabenti buvo tiesiogiai panaudotas automobilis, transporto priemonė besÄ lygiÅ¡kai turėjo bÅ«ti konfiskuota.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ administracinėn

atsakomybėn patrauktos Ž. P. atstovė advokatė A. V.-Šimkūnienė prašo Vilniaus teritorinės muitinės

apeliacinį skundÄ atmesti. Atstovė pažymi, kad byloje nenustatyta, jog Ž. P. vairuojamoje transporto priemonėje bÅ«tų buvę įrengtos specialios slėptuvės prekių gabenimui, t. y. priemonė nebuvo specialiai pritaikyta prekių slėpimui. Kosmetinės prekės buvo sukrautos tokiose transporto priemonės vietose, kuriose prekes buvo galima lengvai aptikti patikrinimo metu (ant galinės automobilio sėdynės ir

bagažinėje). Pasak atstovės, Å¡i aplinkybė savaime sÄ lygoja mažesnį Ž. P. veiksmų pavojingumo laipsnį, atitinkamai į jÄ privalo

bÅ«ti atsižvelgta skiriant nuobaudÄ . Atstovės nuomone, prekių kiekis, kurio nebÅ«tų įmanoma gabenti be transporto priemonės, yra vertinamasis kriterijus ir gali bÅ«ti pripažintas tik atsižvelgiant į konkrečias ir objektyvias faktines aplinkybes. Tam, kad pripažinti aplinkybę, jog prekių nėra įmanoma gabenti be transporto priemonės, reiktų atsižvelgti ne tik į prekių vienetų skaičių, bet

ir į jų pačių pobūdį, jų dydį, svorį. Atstovė nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės

argumentas, jog prekių nebūtų įmanoma gabenti be transporto priemonės vien dėl

didelio jų kiekio (548 vnt.) yra nepakankamas. Būtina atsižvelgti į tai, jog Ž. P. gabeno įvairių rūšių kosmetines prekes, kas iš esmės

yra smulkūs, įvairios talpos gaminiai, todėl vienareikšmiškai teigti, jog 548

vnt. smulkių kosmetinių prekių nebūtų įmanoma gabenti be automobilio negalima. Ž. P. įsitikinimu, visas kosmetines prekes buvo galima

nesunkiai sutalpinti į du kelioninius krepšius, ir šio fakto pakanka pripažinti, jog muitinės paimtas automobilis konfiskuotų prekių gabenimui nėra būtinas. Atstovė pabrėžia, kad Ž. P. priklausančio automobilio BMW X5 vertė, remiantis 2012-11-19 Vilniaus teritorinės muitinės surašytu Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2VK1004410, yra 30000,00 Lt. Remiantis Vilniaus teritorinės muitinės pateiktu vertinimu, Ž.

P. gabentų kosmetinių prekių vertė sudaro 3055,85 Lt. Taigi, automobilio vertė yra beveik 10 kartų didesnė nei gabentų prekių vertė. Be to, automobilio vertė yra 6 kartus didesnė nei pirmosios instancijos teismo Ž. P. paskirta piniginė bauda (5000 Lt). Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes šios bylos kontekste, Ž. P. įsitikinimu, pripažintina, jog administracinė nuobauda - automobilio konfiskavimas, šiuo atveju, būtų neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdžiui bei mastui, t. y. per griežta ir neteisinga.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Dėl Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Šimkūnienės apeliacinio skundo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog Ž. P. 2012 m. lapkričio 18 d., 22.40 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės

Lavoriškių kelio poste, važiuodama automobiliu ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusi iš Baltarusijos Respublikos

į Lietuvos RespublikÄ , nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, paslėpusi automobilio salone ir bagažinėje, per valstybės sienÄ gabeno 548 vienetus įvairių pavadinimų komercinės paskirties kosmetikos prekių, kurių bendra muitinė vertė 3055,85 Lt, tuo padarydama ATPK 210 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

ATPK 210 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, iÅ¡skyrus kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ar antikvarinius daiktus, Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogmenis, sprogstamÄ sias, radioaktyviÄ sias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingÄ sias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip iÅ¡vengiant Å¡ios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė nevirÅ¡ija penkiasdeÅ¡imties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.

2004-04-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų taisyklių dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais 6.3 p. numato, kad keleivių, atvykstančių iÅ¡ trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė nevirÅ¡ija 1030 litų. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ž. P. 2012 m. lapkričio 18 d. gabentų prekių vertės. 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 7-14 p. bei Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ 28-36 str., nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ . Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 3 d. numato, jog, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina kaina - tai visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sÄ lyga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1) ir Daiktų

(prekių) ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 3-6) nurodyta, kad Ž. P. gabeno 548 vienetus įvairių pavadinimų kosmetikos

prekių, kurių vertė 35,74 MGL (4646,45 Lt). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas administracinį teisės pažeidimo protokolÄ surašęs muitinės inspektorius R. P. paaiÅ¡kino, kuo vadovaudamasis ir kaip nustatė gabentų prekių vertę. PaaiÅ¡kino, kad dalies kosmetikos priemonių vertės buvo nustatytos iÅ¡ pažeidėjos pateiktų dokumentų, kuriuos ji parodė muitinės pareigÅ«nui protokolo suraÅ¡ymo metu, kitos dalies prekių vertė - iÅ¡ internetinių tinklalapių (parduotuvių), nurodytų pačios Ž. P., pritaikius visas taikytinas nuolaidas ir

pridėjus privalomus mokėti mokesčius (b. l. 133-134). Pažymėtina, kad Ž. P. 2012-11-18 savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad už

prekės sumokėjo 2421 litų, galvojo, kad galima prekių vežti už 1500 eurų. Taip pat nurodė, kad važiavo žaliuoju kanalu, nes galvojo, kad savo reikmėms prekių deklaruoti nereikia. Pažymėjo, jog labai gailisi, kad informacijos nepasitikslino (b. l. 17). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu ji pateikė važtaraščius, kuriuose, anot apeliantės, nurodyta tikroji prekių vertė, kuri pagal tos dienos skelbiamÄ valiutų kursÄ sudarė 683,07 Lt (b. l. 95-119). Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kodėl teisminio nagrinėjimo metu jos parodymai iÅ¡ esmės pasikeitė ir kodėl raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime Ž.

P. nurodė žymiai didesnę nei 683,07 Lt sumÄ , ji pati motyvuotai paaiÅ¡kinti negalėjo. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl Ž. P. parodymų tikrumo, todėl teismas pagrįstai laikė juos prieÅ¡taringais ir laikytinais pažeidėjos gynybine pozicija. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek muitinės atstovui kilo pagrįstos abejonės dėl Ž. P. teismui pateiktų dokumentų tikrumo, ar tai sulaikytų prekių dokumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Ž. P. pateikti važtaraščiai nepatvirtina, kad juose nurodytos tos pačios prekės, kurios buvo paimtos iÅ¡ Ž. P.. Teismas protokoline nutartimi Vilniaus teritorinę muitinę įpareigojo nustatyti objektyviÄ jÄ tokių prekių vertę. Vadovaujantis importuojamų prekių muitinio įvertinimo taisyklėmis ir tvarka, Vilniaus teritorinė muitinė nustatė objektyviÄ prekių vertę - taikant mažiausiÄ vertę iÅ¡ atrinktų muitinėje sukauptų prekių verčių. Perskaičiavus prekių vertes nustatyta, kad Ž. P. gabeno prekių, kurių muitinė vertė buvo 3055,85 Lt (23,5 MGL) (b. l. 137-142). Taigi byloje nustatyta, kad Ž. P. gabeno prekių, kurių vertė virÅ¡ijo leistinÄ jų vertės normÄ , todėl įrodyta, kad ji padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK

210 str. 2 d. Ž. P. pažeidimas buvo įrodytas objektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, o esantys ginčijami

neaiÅ¡kumai buvo paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu. Pasak apeliantės, teismas, priimdamas nutarimÄ , nepateikė aiÅ¡kių motyvų,

kodėl jos gabentos prekės pripažintinos turinčiomis komercinę paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, komercinis prekių pobūdis ar kiekis nėra reikšmingas veikos kvalifikavimui pagal ATPK

210 str. 2 d., todėl dėl to nepasisakoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Šimkūnienės

apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo

ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ nuo penkių tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė Ž. P. 5000 Lt baudÄ su kontrabandos daiktų – 548 vienetų įvairių pavadinimų komercinės paskirties kosmetikos prekių, paimtų daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2VK1004410, konfiskavimu; ir

nusprendė nutarimui įsiteisėjus automobilį ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo registracijos liudijimÄ Nr. D

874198 grÄ Å¾inti jo teisėtam savininkui Ž. P.. Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, Vilniaus teritorinė muitinė ginčija papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – neskyrimÄ .Â

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandÄ bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumÄ gali bÅ«ti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 210 str. 2 d. sankcijÄ yra neprivaloma. Pagal teismų praktikÄ , transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebÅ«tų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiÅ¡kia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Ž. P. gabentos įvairių pavadinimų kosmetikos prekės rastos automobilio salone ir bagažinėje (b. l. 1). Tai reiÅ¡kia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė priemonių įrengti specialių slėptuvių ar kitų specialių tam skirtų įrengimų, nebuvo padaryta jokių automobilio rėmo konstrukcijos pakeitimų, prekės nebuvo gabenamos tokioms prekėms gabenti visiÅ¡kai nepritaikytose vietose, tuo sÄ moningai apsunkinant jų aptikimÄ . Å iuo atveju atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumÄ visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (548 vienetai) ir vertę (3055,85 Lt), automobilio vertę (30000 Lt), kuri gerokai virÅ¡ija gabentos kontrabandos vertę, deklaruotinų prekių gabenimo bÅ«dÄ , kad prekės nebuvo gabenamos pakeitus automobilio konstrukcijas ir specialiai jį pritaikius

kontrabandos gabenimui, jos nebuvo specialiai slepiamos, atsižvelgiant į Ž. P. asmenybę, kuri yra susituokusi, dirba, turi du vaikus

bei laukiasi, turi finansinių įsipareigojimų, administracine tvarka nebausta, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas, pažeidžiantis ATPK 20 str. numatytus tikslus.

Vien paskirta didelė sankcijoje už pažeidimÄ numatyta piniginė nuobauda pažeidėjai sukels pakankamus realius negatyvius padarinius, kurių pakanka ATPK 20 str. numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti, todėl automobilis nekonfiskuotinas. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, Ž. P. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytam teisės pažeidimui, todėl Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Ž. P. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios

instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio

1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK

257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodomais motyvais

nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio

10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10

d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Vilniaus teritorinės muitinės bei Ž. P. atstovės advokatės A. V.-Å imkÅ«nienės

apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

                 Â

Teisėja                                                                                                           Angelė Ikasalienė