Legislator Case Law & Legislation
7363a0ea-8bde-4f7d-a931-72bc144e4ff8 AI generated

7363a0ea-8bde-4f7d-a931-72bc144e4ff8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7363a0ea-8bde-4f7d-a931-72bc144e4ff8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmėIeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Itella Logistics“ 733,51 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014-02-01 tarp ieÅ¡kovo ir APB „Apranga“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis. APB „Apranga“ ir atsakovas 2008-06-18 sudarė krovinių vežimų organizavimo sutartį Nr. 08-06-18.

Legislator headnote

AI generated

7363a0ea-8bde-4f7d-a931-72bc144e4ff8 · Vilniaus apygardos teismas: CMR važtaraÅ¡tyje nėra vežėjo vairuotojo pastabų apie krovinio pakuotės trÅ«kumus ar matomus palečių pažeidimus, todėl laikytina, kad vežėjas priėmė krovinį – 26 dėžes su drabužiais – iÅ¡ siuntėjo ir tapo atsakingas už krovinio ar jo dalies praradimÄ (Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).Nors dalies krovinio praradimo tikslios vietos ir negalima nustatyti, tačiau dalies krovinio praradimas laikytinas ne atsitiktinumo veiksniu, o vežėjo tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1524-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32839-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.26.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 27 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje vienasmeniÅ¡kai apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) UAB „Itella Logistics“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Itella Logistics“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,Teismasn u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Itella Logistics“ 733,51 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014-02-01 tarp ieÅ¡kovo ir APB „Apranga“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis. APB „Apranga“ ir atsakovas 2008-06-18 sudarė krovinių vežimų organizavimo sutartį Nr. 08-06-18.

Minėtos sutarties pagrindu draudėjas APB „Apranga“ pateikė užsakymÄ atsakovui pervežti krovinius iÅ¡ Å veicarijos (siuntėjas Luxury Goods International) gavėjui APB „Apranga“. Vežėjui buvo perduotos 26 krovinio dėžės, supakuotos 2-ose paletėse. Krovinio gavėjui APB „Apranga“ krovinys buvo atvežtas 2014-09-23. APB „Apranga“ priimant krovinį iÅ¡ vežėjo buvo nustatytas 2 dėžių krovinio trÅ«kumas. CMR važtaraščiuose nėra jokių vežėjo pastabų dėl krovinio bÅ«klės ir kiekio bei preziumuojama, kad siuntėjas perdavė vežėjui visas važtaraÅ¡tyje ir jame lydinčiuose dokumentuose nurodytas prekes.

Dėl krovinio trÅ«kumo APB „Apranga“ patyrė 878,32 Eur dydžio nuostolį. Už prarastÄ krovinį ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui APB „Apranga“ 733,51 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl atsakovo kaltės, kuris laikytinas krovinio pirmu vežėju, ieÅ¡kovas patyrė 733,51 Eur dydžio žalÄ . Krovinio vežėjas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo pervežimo sutarties įvykdymo jeigu neįrodo, kad sutartis netinkamai įvykdyta ne dėl vežėjo kaltės. Krovinys perduotas faktiniam vežėjui 2014-09-19.

Krovinį atvežus į LietuvÄ , krovinys buvo saugomas atsakovo logistikos terminale ir iÅ¡ ten transportuotas gavėjui APB „Apranga“. Atsakovas teikė ne tik krovinio pervežimo paslaugas, bet ir ekspedijavimo paslaugas, priėmė saugojimui APB „Apranga“ skirtas prekes, perdavė krovinį faktiniam vežėjui, atliko krovinio iÅ¡siuntimo veiksmus, priėmė krovinį pasaugai ir pan. Saugotojas atsako už turto praradimÄ ar jo trÅ«kumÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus jei tai įvyko dėl nenugalimos jėgos.

Atsakovas UAB „Itella Logistics“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014-09-23 krovinį pristačius krovinio gavėjui, krovinio gavėjas APB „Apranga“ iÅ¡pakavo dvi paletes krovinio, suskaičiavo paletėse esančias dėžes ir pareiÅ¡kė, kad trÅ«ksta dviejų dėžių su prekėmis. Pagal Krovinio vežimo sutartį krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, marÅ¡rutu Å veicarija-Lietuva, todėl tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikoma CMR Konvencija.

CMR važtaraÅ¡tyje buvo nurodyta, kad vežėjui yra perduodamos dvi krovinio paletės, pakrautos buvo taip pat dvi krovinio paletės, todėl vežėjas, priimdamas krovinį, negalėjo turėti ir neturėjo jokių pastabų dėl krovinio kiekio, dėl to vežėjas, priimdamas krovinį, CMR važtaraÅ¡tyje nenurodė jokių pastabų dėl krovinio kiekio (vietų). CMR konvencija vežėjui nustato pareigÄ patikrinti krovinio vietų (palečių) skaičių, iÅ¡orinę pakuotės bÅ«klę, bet ne krovinio turinį.

Vežėjas pervežė ir krovinio gavėjui APB „Apranga“ perdavė visÄ vežėjui perduotÄ krovinį. Nagrinėjamu atveju nėra žinomos dalies krovinio dingimo aplinkybės, nėra žinoma, ar dalis krovinio dingo tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo dispozicijoje, krovinio siuntėjo darbuotojai galėjo nepakrauti dalies krovinio ir jį pasisavinti. CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis numato, kad kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio, todėl iÅ¡ vežėjo galėtų bÅ«ti pareikalauta kompensacijos, kurios maksimali suma yra 38,86 Eur.

Atsakovas sumokėjo APB „Apranga“ CMR Konvencijoje nustatyta tvarka apskaičiuotÄ maksimaliÄ kompensacijos sumÄ , t. y. 38,86 Eur. IeÅ¡kovas, siekiantis, kad atsakovui bÅ«tų taikoma neribota atsakomybė dėl dalies krovinio praradimo, privalo pateikti įrodymus ir pagrįstai įrodyti aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ (Å¡iurkÅ¡tų aplaidumÄ ), dėl kurio galėjo bÅ«ti prarasta dalis krovinio. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad dalis krovinio galėjo bÅ«ti prarasta dėl vežėjo veiksmų, kurie gali bÅ«ti kvalifikuojami tyčiniais arba kaip didelis neatsargumas (prilyginamas tyčiai).

Atsakovas buvo maksimaliai atidus ir rÅ«pestingas, neatliko jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų nepaisoma įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, galėjusių lemti dalies krovinio praradimÄ .II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo UAB „Itella Logistics“ 733,51 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (733,51 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-09-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, jog atsakovas ginasi nuo pareikÅ¡to reikalavimo tais argumentais, jog vežėjui nėra žinomos dalies krovinio dingimo aplinkybės, nežinoma ar dalis krovinio dingo tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo dispozicijoje, todėl jis atsako tik 1956 m.

Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 3 dalies ribose. Teismas atmetė kaip nepagrįstus tokius atsakovo argumentus, kad apie prarastÄ dalį krovinio vežėjas sužinojo tik priduodant jį gavėjui APB „Apranga“, ir jam nėra žinoma, ar dalis krovinio dingo tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo dispozicijoje. Å iuos argumentus paneigia į bylÄ pateiktas atsakovo ir APB „Apranga“ susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu, kuriame dar 2014-09-16 (likęs krovinys pristatytas 2014-09-23) atsakovas informavo APB „Apranga“ apie dingusias 2 dėžės. Pagal į bylÄ pateiktÄ Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-18 raÅ¡tÄ Nr.(17.3/8)3B-12058 atliekant Bendrijos tranzito procedÅ«ros užbaigimo muitinės formalumus paskirties įstaigoje buvo nustatytas 2 dėžių prekių trÅ«kumas.

Taigi, vežėjas apie dalį prarasto krovinio sužinojo ne perduodant krovinį gavėjui, o jo vežimo metu.Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad vežėjas negalėjo žinoti vežamo krovinio kiekio ir svarbus tik palečių skaičius. Byloje nagrinėjamu atveju krovinys buvo pažymėtas aiškiai, krovinio važtaraštyje nurodyta, kad vežamos 26 pakuotės, kurios padedamos ant 2 europalečių. Be to, krovinys (atskiros dėžės) buvo įpakuotos permatoma juosta, ant kiekvienos užklijuotas prekes identifikuojantys duomenys, dėl ko krovinio pakuočių skaičių galima buvo patikrinti.

CMR važtaraÅ¡tyje nėra vežėjo vairuotojo pastabų apie krovinio pakuotės trÅ«kumus ar matomus palečių pažeidimus, todėl laikytina, kad vežėjas priėmė krovinį – 26 dėžes su drabužiais – iÅ¡ siuntėjo ir tapo atsakingas už krovinio ar jo dalies praradimÄ (Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).Nors dalies krovinio praradimo tikslios vietos ir negalima nustatyti, tačiau dalies krovinio praradimas laikytinas ne atsitiktinumo veiksniu, o vežėjo tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu.

Å iuo atveju, jokių objektyvių aplinkybių, kurių vežėjo vairuotojas nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti, atsakovas nenurodė, ir nors ieÅ¡kovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimÄ , turi pagrįsti įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumÄ , dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo prarasta, tačiau, esant tokiai atsakovo pozicijai, ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareiga yra apribojama (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, jeigu vežėjas neturėtų atsakyti tuo atveju, kai nenurodo krovinio dingimo aplinkybių, susiformuotų prielaidos vežėjo piktnaudžiavimui (tiek pasisavinant krovinį, tiek nenurodant jo praradimo aplinkybių), o CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymas vežėjui suteiktų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ .

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog vežėjas neužtikrino pakankamos kontrolės kroviniui iÅ¡saugoti, neįvykdė savo pareigos įteikti jam patikėtÄ gabenti krovinį gavėjui, vežėjas nebuvo maksimaliai rÅ«pestingas ir atidus, nesiėmė visų įmanomų saugumo priemonių, kad apsaugotų krovinio dalį nuo dingimo, tokie veiksmai vertintini kaip neatitinkantys standartinių rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų ir prilyginami tyčiniams CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme ir Å¡iam vežėjui netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantas UAB „Itella Logistics“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2015-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad krovinio pervežimo metu egzistuoja didelė rizika, kad krovinys gali bÅ«ti apgadintas arba prarastas, CMR konvencija riboja vežėjo atsakomybę dėl krovinio apgadinimo ir praradimo (CMR 23 straipsnio 3 dalis).

Tai, kad krovinys pervežimui buvo perduotas paletėmis patvirtina byloje esantis CMR važtaraÅ¡tis (prima facie įrodymas). Atsižvelgiant į tai, kad krovinys buvo keturis kartus perkraunamas, sandėliuojamas trijuose krovinių terminaluose, krovinio vietų skaičius buvo skaičiuojamas paletėmis, krovinio vietų skaičiaus (palečių) netrÅ«ko, vežėjai krovinio dalies trÅ«kumo CMR važtaraščiuose nefiksavo, todėl atsakovui nėra tiksliai žinoma, kurio iÅ¡ pasitelktų trečiųjų asmenų žinioje esant kroviniui, dalis krovinio buvo prarasta, taip pat nėra žinoma, kuriuo tiksliai metu ir kurioje vietoje buvo prarasta dalis krovinio.Nepaisant neaiÅ¡kių dalies krovinio (dviejų dėžučių) dingimo aplinkybių, atsakovas krovinio savininkui APB „Apranga“ sumokėjo kompensacijÄ dėl dalies (dviejų dėžučių) krovinio dingimo.

BÅ«tent ieÅ¡kovas, siekiantis, kad atsakovui bÅ«tų taikoma neribota atsakomybė dėl dalies krovinio praradimo, pateikiamais įrodymais privalo pagrįstai įrodyti aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ (Å¡iurkÅ¡tų aplaidumÄ ), dėl kurio dalis krovinio buvo prarasta, tačiau Å¡ių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė ir atsakovo tyčios/didelio neatsargumo neįrodė. APB „Apranga“ pateikus atsakovui užsakymÄ krovinio pervežimui, vežėjai perveždami krovinį, elgėsi ypač pareigingai, labai atsargiai ir atidžiai, ėmėsi visų įmanomų krovinio saugumo priemonių.

Krovinio praradimas savaime nereiÅ¡kia buvus vežėjo tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ prilyginamÄ tyčiai.Pirmosios instancijos teismas neįvardindamas jokių vežėjo veiksmų, kuriuos galima bÅ«tų vertinti, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , neva dalies krovinio praradimo faktas yra ne atsitiktinumo veiksnys, o vežėjo tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas. Vadovaujantis tuo, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė taikyti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį bei nepagrįstai taikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimtose bylose, kurių aplinkybės nesutampa su Å¡ios bylos aplinkybėmis.

IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog vienintelis dokumentas, kuriame nėra nurodytas krovinio vienetų (dėžių skaičius) yra vežėjo iÅ¡raÅ¡ytas CMR važtaraÅ¡tis, kuris buvo naudojamas pervežimui tik iÅ¡ apelianto sandėlio Kaune iki APB „Apranga“ sandėlio Vilniuje. Teismai nustato vežėjo kaltės formÄ pagal Å¡alių pateiktus krovinio praradimo aplinkybių įrodymus.

Kokiomis aplinkybėmis prarastas krovinys, žino tik vežėjas ar jo atstovas. Å is asmuo turi geresnes sÄ lygas įrodinėti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nes tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis. Å iuo konkrečiu atveju vežėjas, siekdamas iÅ¡vengti neribotos civilinės atsakomybes, kuri atsiranda įvykdžius tyčinę veikÄ â€“ krovinio vagystę, turėjo įrodyti, kad krovinys dingo ne dėl vagystės, o dėl kitų priežasčių. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta civiliniame procese paskirstoma atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančiÄ bendrÄ jÄ civilinių teisinių santykių dalyvių sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir į tai, kuri iÅ¡ Å¡alių turi didesnes galimybes įrodyti, kokias nors aplinkybes.

Pervežimo procesas buvo sudėtingas ne siuntėjo ir krovinio gavėjo iniciatyva, o vežėjo. Vežėjas, siekdamas sumažinti pervežimo kaÅ¡tus, siekdamas pasiÅ«lyti mažesnę pervežimo kainÄ ir gauti pervežimo užsakymÄ , pervežimo procesÄ padarė sudėtingÄ tuo prisiimdamas rizikÄ , kad jam bus sunkiau tai sukontroliuoti, pats sau apsunkino galimybę nustatyti, kada dingo krovinys. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-02-01 tarp ieÅ¡kovo ir APB „Apranga“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis.

Draudimo sutarties sudarymo faktÄ patvirtina draudimo polisas serija LD Nr. 100714768. APB „Apranga“ ir apeliantas 2008-06-18 sudarė krovinių vežimų organizavimo sutartį Nr. 08-06-18. Minėtos sutarties pagrindu draudėjas APB „Apranga“ pateikė užsakymÄ apeliantui pervežti krovinius iÅ¡ Å veicarijos (siuntėjas Luxury Goods International) gavėjui APB „Apranga“. Vežėjui buvo perduotos 26 krovinio dėžės, supakuotos 2-ose paletėse. Krovinio gavėjui APB „Apranga“ krovinys buvo atvežtas 2014-09-23.

APB „Apranga“ priimant krovinį iÅ¡ vežėjo nustatytas 2 dėžių krovinio trÅ«kumas. Dėl krovinio trÅ«kumo APB „Apranga“ patyrė 878,32 Eur dydžio nuostolį. Už prarastÄ krovinį ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui APB „Apranga“ 733,51 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡mokos suma apskaičiuota iÅ¡ nuostolio sumos (878,32 Eur) iÅ¡skaičiavus 144,81 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ .Dėl vežėjo atsakomybės ribų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis).

Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo iÅ¡imtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų, jeigu žala padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę už krovinio praradimÄ .

Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2014-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014).Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimoApeliantas nurodo, jog ieÅ¡kovui neįrodžius vežėjo tyčios ar didelio neatsargumo prarandant dalį krovinio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė buvus didelį apelianto neatsargumÄ , nepagrįstai atsisakė taikyti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį bei nepagrįstai taikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir susijusiais apelianto argumentais nesutinka.Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad siekiant gauti visų patirtų nuostolių dėl krovinio (jo dalies) praradimo kompensavimÄ CMR 29 straipsnio pagrindu, turi bÅ«ti įrodytas ne tik krovinio (jo dalies) praradimo faktas, bet ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, patvirtinančios vežėjo veiksmų didelį neatsargumÄ (Å¡iurkÅ¡tų aplaidumÄ ), dėl kurio krovinys (jo dalis) buvo prarastas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , tinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panaÅ¡iose bylose.

Nors nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad apeliantas atliko tyčinius veiksmus arba veikė esant dideliam neatsargumui, kas pagal nacionalinę teisę yra prilyginama tyčiniams veiksmams, tenka ieÅ¡kovui (kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantui atsisakant nurodyti krovinio dalies praradimo aplinkybes yra pagrindas apriboti ieÅ¡kovo įrodinėjamo pareigÄ (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, vadovaujantis logika bei sveiku protu, darytina iÅ¡vada, jog nežinant, kaip buvo prarasta dalis krovinio, nėra protinga ir pagrįsta reikalauti, kad ieÅ¡kovas įrodytų, jog dėl nežinomų aplinkybių ir/ar veiksmų/neveikimo, kurie nulėmė krovinio dalies praradimÄ , yra kaltas atsakovas.

Antra vertus, tai, jog apeliantas nenurodo aplinkybių, kurios sÄ lygojo krovinio dalies praradimÄ , suponuoja, jog jei apeliantas negali identifikuoti, kuriuo metu ir kaip krovinio dalis buvo prarasta, jis nepakankamai kontroliavo krovinio vežimo procesÄ , t. y. neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti, kas yra traktuojama dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog jeigu vežėjas neturėtų atsakyti tuo atveju, kai nenurodo krovinio dingimo aplinkybių, susiformuotų prielaidos vežėjo piktnaudžiavimui (tiek pasisavinant krovinį, tiek nenurodant jo praradimo aplinkybių), o CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymas vežėjui suteiktų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ .

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigÄ ir su tuo susijusius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ nustatyti apelianto didelį neatsargumÄ bei remiantis Å¡ia aplinkybe taikyti CMR konvencijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ neribotÄ vežėjo atsakomybę. Bylos duomenis nustatyta, kad apeliantas priėmė vežti ir buvo atsakingas už 26 dėžių ant 2 palečių, krovinio vežimÄ , krovinio vežimo metu buvo prarasta dalis krovinio – 2 dėžės, apeliantas nenurodo krovinio dalies praradimo aplinkybių, teigia, kad Å¡ios aplinkybės apeliantui yra nežinomos.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pastaroji aplinkybių visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad apeliantas neužtikrino pakankamos kontrolės kroviniui iÅ¡saugoti, neįvykdė savo pareigos įteikti jam patikėtÄ gabenti krovinį gavėjui, vežėjas nebuvo maksimaliai rÅ«pestingas ir atidus, nesiėmė visų įmanomų saugumo priemonių, kad apsaugotų krovinio dalį nuo dingimo, o tokie veiksmai vertintini kaip neatitinkantys standartinių rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų, prilyginant juos tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis taikyta pagrįstai bei atmeta su tuo susijusius apelianto argumentus.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai motyvavus, o jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaIeÅ¡kovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nėra pateikti jokie argumentai, kuriais bÅ«tų grindžiamas nurodytas praÅ¡ymas.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Ä®statymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra bÅ«tina (CPK 322 straipsnis). Å alis gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is teismui nėra privalomas.

BÅ«tinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ egzistavimo aspektu įvertinęs nagrinėjamÄ bylÄ bei Å¡ioje byloje pateiktÄ nurodytÄ apelianto nemotyvuotÄ praÅ¡ymÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju neįžvelgia galimybių, jog paskyrus žodinį bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų atskleista naujų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės bÅ«ti iÅ¡klausytiems įgyvendinimÄ bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei Å¡alims teikiant procesinius dokumentus.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bÅ«tinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ nenustatyta bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės bÅ«ti iÅ¡klausytiems pakankamu įgyvendinimu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Å¡iuo atveju traktuotina Å¡alių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas apelianto praÅ¡ymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, apelianto praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismasn u t a r i a : Apelianto UAB „Itella Logistics“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                            Dainius Rinkevičius