2013-03-12 Nr. BB-277-1-76-1-00225-2010-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-142/2013

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00225-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.;

1.2.14.10;

2.6.4.1.;

2.6.7.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Gintaro Černiausko kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl Z. K. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. T. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl V.

T. turto sugadinimo) areštu dvidešimt penkioms paroms; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. S. turto pagrobimo 2009 m. liepos mėn.) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „S.t.“ turto pagrobimo 2009 m. liepos mėn.) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „S.t.“ ir UAB „S.“ turto pagrobimo 2009 m. rugpjūčio mėn.) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. S. turto pagrobimo 2009 m. rugpjūčio mėn., nuo 16 d. iki 21 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl R.

S. turto sugadinimo 2009 m. rugpjūčio mėn., nuo 16 d. iki 21 d.) areštu dvidešimt penkioms paroms; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. S. turto pagrobimo 2009 m. rugpjūčio mėn.) laisvės atėmimu vieneriems metams trim mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. S. turto sugadinimo 2009 m. rugpjūčio mėn.) areštu dvidešimt penkioms paroms; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. S. turto pagrobimo 2009 m. rugpjūčio mėn., nuo 23 d. iki 28 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl R.

S. turto sugadinimo 2009 m. rugpjūčio mėn., nuo 23 d. iki 28 d.) areštu trisdešimčiai parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. B. turto pagrobimo) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. V. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl R. V. turto sugadinimo) areštu dvidešimčiai parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl Č. R. D. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl Č.

R. D. turto sugadinimo) areštu trisdešimčiai parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. R. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl J. R. turto sugadinimo) areštu dvidešimčiai parų; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti Z. J. turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Z. J. turto sugadinimo) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R.

L. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. turto (1000 Lt vertės) pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika A. B. atžvilgiu dėl turto (1000 Lt vertės) pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. turto (1625 Lt vertės) pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. Kr. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V.

Kr. turto sugadinimo) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl K. V. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl K. V. turto sugadinimo) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. S. turto pagrobimo) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. turto sugadinimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas už veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinus apėmimo būdu, o kitas bausmes – dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. birželio 30 d. laikas.

Iš nuteistojo E. Š. priteista nukentėjusiesiems V. T. – 1380 Lt; UAB „S.t.“ – 4 887,76 Lt ; A. S. – 3 838 Lt; V.S. B. – 360 Lt; R. V. – 11 004 Lt; Č. R. D. – 1 606 Lt; J. R. – 7 034 Lt ; R. L. – 1 780 Lt; V. Kr. – 15 000 Lt; V. S. – 790 Lt; K. V. – 2 040 Lt; V. Z. – 256 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistųjų E. Š. ir M. Š. solidariai priteista nukentėjusiesiems Z. K. – 400 Lt; R. S. – 9 280 Lt; A. B. – 3 625 Lt turtinei žalai atlyginti ir valstybei po 78,50 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Procesas dėl S. S. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. Š., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,

n u s t a t ė :

E. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. Š. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. balandžio mėn. Z. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), išdaužę lango stiklą ir atidarę langą, per langą įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pasikėsino pavogti Z. K. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, ištraukę pakabinamą spyną, laikančią metalinę kilpą, per duris įsibrovė į patalpą – kamarą, iš kur pagrobė Z. K. priklausančius varinius laidus; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, atitraukę durų velkę, įsibrovė į patalpą – klėtį, iš kur pasikėsino pavogti Z. K. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, per nerakintas duris įsibrovę į patalpą – daržinę, iš kur pagrobė medinę valtį; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajai Z. K. priklausantį 400 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. birželio mėn., nuo 7 iki 8 d. 12 val., V. T. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužę pakabinamą spyną ir duris, įsibrovė į patalpą – sandėliuką, iš kur pagrobė kastuvą, grąžtų rinkinius ir kitus įrankius bei daiktus; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – namelio palėpę, iš kur pagrobė garso kolonėlę; tęsdami savo nusikalamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę durų įleidžiamą spyną ir pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – V. T. pirtį, iš kur pagrobė akumuliatorių; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. T. priklausantį 1 110 Lt vertės turtą bei sugadino 270 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. liepos mėn., nuo 26 iki 29 d., A. S. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužę durų spyną, per duris įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur pagrobė savaeigį benzininį motobloką, elektrinį suvirinimo aparatą ir kitus įrankius bei daiktus; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – daržinę, iš kur pasikėsino pavogti A. S. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – laikiną pastatą, iš kur pagrobė talpyklą su dyzeliniu kuru; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį 3 238 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2009 m. liepos mėn., nuo 27 iki 28 d., (duomenys neskelbtini), per laikiną statybinę tvorą įsibrovė į saugomą teritoriją, iš kur pagrobė UAB „S.t.“ priklausantį turtą: du pastolius – kopėčias ir, sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į teritorijoje buvusį statybinį vagonėlį, iš kur pagrobė įvairius įrankius ir daiktus; taip iš viso pagrobė svetimą, UAB „S.t.“ priklausantį 7 650 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. rugpjūčio mėn., nuo 12 iki 13 d., (duomenys neskelbtini), atsukus laikiną statybinę tvorą laikančią vielos dalį, per tarpą įsibrovė į saugomą teritoriją - remontuojamos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kiemą, iš kur pagrobė svetimą, UAB „S.t.“ ir UAB „S.“ priklausantį 1 261,65 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. rugpjūčio mėn., nuo 16 d. iki 21 d., R. S. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sugadinę ištraukiant durų velkės kilpą bei sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. S. priklausančius įvairius daiktus; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sugadinę spyną su skląsčiu, durų velkės kilpą, per duris įsibrovė į patalpą – klėtį, iš kur pasikėsino pavogti R. S. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, ištraukę durų velkės kilpą, sulankstę antrų durų skardą, sulaužę stogo šiferio lapą, kėsinosi įsibrauti į R. S. pirtį bei pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, į pirtį neįsibrovė, kadangi negalėjo išlaužti durų; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį 3 990 Lt vertės turtą ir sugadino 240 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. rugpjūčio mėn., nuo 23 iki 24 d., A. S. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužę durų įleidžiamą spyną, duris bei staktą, įsibrovė į patalpą – ūkinį pastatą, iš kur pagrobė A. S. priklausančią palapinę; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje sulaužę garažo durų spyną, sulankstę durų skardą ir sulaužę durų staktą, kėsinosi įsibrauti į garažą, tačiau negalėjo išlaužti durų; tęsdami savo nusikalstamą veiką, sulaužę to paties garažo lango rėmą, per langą įsibrovė į patalpą – garažą, iš kur pagrobė kompresorių ir kitus įrankius bei daiktus; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį 1 180 Lt vertės turtą bei sugadino 250 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. Š. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. rugpjūčio mėn., nuo 23 iki 28 d., R. S. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), išlaužę duris ir sugadinę sieną, per duris įsibrovė į patalpą – pirtį, iš kur pagrobė R. S. priklausantį turtą: dailylentes, cinkuotą skardą ir kitus daiktus bei įrankius; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – sandėliuką, iš kur pakėsino pavogti R. S. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę duris, įsibrovė į patalpą – klėtį, iš kur pagrobė R. S. priklausantį turtą: medžio drožlių plokštes ir akmens vatos pakuotes; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, atidarę langą, įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. S. priklausantį turtą: elektrinį židinį, čiužinį ir kitus daiktus; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį 7 894,50 Lt vertės turtą bei sugadino 300 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, tyrimo metu nenustatytą mėnesį ir dieną, V.S. B. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), išlaužę duris, įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė V.S. B. priklausantį turtą: medžio drožlių plokštes, magnetofoną ir kitus daiktus; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – ūkinį pastatą, iš kur pagrobė laužtuvą ir talpyklą su tepalu; taip iš viso pagrobė svetimą, V.S. B. priklausantį 345 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. rugsėjo mėn., nuo 7 iki 8 d., R. V. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužę durų įleidžiamą spyną bei staktą, įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. V. priklausantį turtą: dujų balioną, hamaką ir kitus daiktus; tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta, sulaužius lango rėmą bei grotas, per langą įsibrovė į patalpą – klėtį, iš kur pagrobė R. V. priklausančius daiktus; tęsdami nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta, iškėlus duris, įsibrovė į patalpą - daržinę, iš kur pakėsino pagrobti R. V. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; tęsdami nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, iškėlę duris, įsibrovė į patalpą – sandėlį, iš kur pagrobė R. V. priklausantį turtą: benzininius žoliapjovę, krūmapjovę ir pjūklą bei kitus įrankius ir daiktus ir pasikėsino pavogti elektrinį galąstuvą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesugebėjo jo nuimti nuo stalo ir jį sudaužė; taip iš viso pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai R. V. priklausantį 200 Lt vertės turtą, pagrobė 14 104 Lt vertės turtą bei sugadino 150 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. nuo rugsėjo 29 iki spalio 3 d., aptvertame Č. R. D. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – metalinį sandėliuką, iš kur pagrobė Č. R. D. priklausantį turtą: įvairias talpyklas su herbicidais, inteksidais ir trąšomis bei kitus daiktus; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, nuplėšę langinę ir sugadinę langinės vyrius, išdaužę du lango stiklus, po to sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – metalinį vagonėlį, iš kur pagrobė dujų balioną, lengvojo automobilio akumuliatorių ir kitus daiktus; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, sulaužę pakabinamą spyną ir atlenkę metalinio sandėliuko durų kampą bei sugadinę duris, per duris įsibrovė į patalpą – metalinį sandėliuką, iš kur pagrobė 20 kg svogūnų; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Č. R. D. priklausantį 1 236 Lt vertės turtą bei sugadino 370 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. spalio mėn., nuo 7 iki 9 d., J. R. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužę durų įleidžiamą spyną, sugadinę durų staktą, per duris įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė J. R. priklausantį turtą: ketaus krosnelę, tepalinį radiatorių, elektrinį diskinį pjūklą bei kitus įrankius ir daiktus; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje iškėlę medines duris bei sulaužę grotų pakabinamą spyną, sulankstę grotas, per duris įsibrovė į patalpą – garažą, iš kur pagrobė benzininį kultivatorių, elektrines žoliapjovę ir krūmapjovę bei kitus įrankius ir daiktus; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – garažą, iš kur pakėsino pavogti J. R. turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. R. priklausantį 7 374 Lt vertės turtą ir sugadino 140 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2009 m. spalio 27 d., apie 23 val., išlaužęs lango rėmą, per langą įsibrovė į patalpą – Z. J. vasarnamį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam Z. J. priklausantį 2 200 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi daiktus pavogti sutrukdė į kiemą atėjęs kaimynas V. J., ir sugadino 1 114 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, R. L. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužę durų įleidžiamą spyną, įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė vaško plokšteles; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – lauko virtuvę, iš kur pagrobė dujų balioną; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – daržinę, iš kur pasikėsino pavogti R. L. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužius pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – tvartą, iš kur pagrobė įvairius laidus ir darbo įrankius; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. L. priklausantį 1 690 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. Š. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. spalio–lapkričio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, nakties metu, A. B. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš trijų traktorių „T-150“ kuro bakų, atsukę bakų dangtelius, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. B. priklausantį 1000 Lt vertės dyzelinį kurą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. Š. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. spalio–lapkričio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, nakties metu, A. B. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš trijų traktorių „T-150“ kuro bakų, atsukę bakų dangtelius, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. B. priklausantį 1000 Lt vertės dyzelinį kurą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. Š. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2009 m. spalio–lapkričio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, nakties metu, A. B. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė 200 l metalinę statinę su joje buvusiu dyzeliniu kuru bei iš trijų traktorių „T-150“ kuro bakų, atsukę bakų dangtelius, pagrobė dyzelinį kurą; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. B. priklausantį 1 625 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2009 m. lapkričio mėn., nuo 4 iki 5 d., V. Kr. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužę plastikinių durų užraktą bei duris, išlaužę lango rėmą, per langą įsibrovė į patalpą–gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė V. Kr. priklausantį turtą: pušines duris su staktomis, elektrinį boilerį, televizorių ir kitus daiktus bei įrankius ir V. S. priklausančius įvairius įrankius, taip pat vagystės metu, išpjaunant įstatytas septynias duris su staktomis, sugadino sienų apdailą; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, name rastu raktu atrakinus pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – tvartą, iš kur pagrobė V. Kr. priklausantį medinį oblių; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, name rastu raktu atrakinus pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – garažą, iš kur pagrobė V. Kr. priklausantį elektrinį pjūklą, taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems V. Kr. ir V. S. priklausantį 11 840 Lt vertės turtą bei sugadino 3900 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2010 m. kovo mėn., nuo 15 iki 16 d., išlaužęs lango užraktą, sulaužęs to paties lango rėmą, per langą įsibrovė į patalpą – K. V. remontuojamą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė K. V. priklausantį turtą: duris, elektros kabelio laidus ir kitus daiktus bei įrankius ir V. Z. priklausantį turtą: elektrinį gręžtuvą, prailgintuvą ir kitus įrankius bei daiktus; taip iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems K. V. ir V. Z. priklausantį 4 676 Lt vertės turtą ir sugadino 650 Lt vertės turtą.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. Š. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, 2010 m. balandžio mėn., nuo 9 iki 10 d., S. S. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužę gyvenamojo namo verandos duris, dvi įleidžiamas spynas bei prieangio duris, išdaužę 6 langų stiklus, pasikėsino įsibrauti į S. S. gyvenamąjį namą bei pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, į namą neįsibrovė, kadangi namo vidinės durys ir langai buvo grotuoti; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į patalpą – kamarą, iš kur pasikėsino pavogti S. S. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę duris, per duris įsibrovė į patalpą – daržinę, iš kur pasikėsino pavogti S. S. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado vertingų daiktų; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pat sodyboje, sulaužę duris, per duris įsibrovė į patalpą – garažą, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai S. S. priklausantį 400 Lt vertės turtą bei sugadino 647 Lt vertės turtą.

Kasaciniu skundu nuteistojo E. Š. gynėjas pateikia alternatyvius prašymus: pakeisti apylinkės teismo nuosprendį bei apygardos teismo nutartį ir nuteistajam E. Š. skirti galutinę subendrintą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį arba sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, atidedant šios bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio nuostatas.

Kasatoriaus nuomone, apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Be to, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl pirmą kartą teisiamam asmeniui už visų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos realios ir akivaizdžiai per griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kartu kasatorius teigia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, nurodytas BK 54 ir 55 straipsniuose, 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse bei 63 straipsnyje.

Skundo autorius, nurodydamas nusikalstamų veikų skaičių, už kurių padarymą E. Š. yra nuteistas, už šias veikas numatytas bausmes, jų rūšis bei nuteistajam paskirtų bausmių rūšis ir dydžius, teigia, kad pirmosios instancijos teismas E. Š. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nepagrįstai skyrė bausmę, nenumatytą šiame baudžiamajame įstatyme, t. y. laisvės atėmimą. Pažymėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio mėn. 20 d. Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgos Nr. 40 nuostatas, kasatorius teigia, kad nuteistajam skirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys (areštas ir laisvės atėmimas) kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui yra aiškiai per griežtos. Be to, tokios laisvės atėmimo bausmės neatitinka E. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio.

Kasatorius teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BK 61 straipsnio ir 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o apygardos teismas šių pažeidimų nepašalino, nes už visų nusikalstamų veikų padarymą E. Š. skirdamas griežčiausias bausmių rūšis, teismas neatsižvelgė į įstatyme numatytas ir kitas bausmių rūšis, t. y. minėtais baudžiamojo įstatymo reikalavimais nesivadovavo. Be to, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą E. Š. yra nuteistas, priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 ir 12 straipsniai), o tai taip pat neleidžia nemotyvuotai taikyti realios laisvės atėmimo bausmės už visas nusikalstamas veikas pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Kartu kasatorius mano, kad teismas neįvertino ir E. Š. asmenybę apibūdinančių aplinkybių ir dėl to nepagrįstai jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą. Juo labiau kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie dabartinę E. Š. veiklą (dirba ir mokosi), tai patvirtina realius jo norus ir galimybes atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Nurodydamas abiejų nuteistųjų amžių bei jo skirtumą ir tai, kad kitam (vyresnio amžiaus nuteistajam) pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, kasatorius teigia, jog būtent jaunas E. Š. amžius patvirtina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant pastarajam realios laisvės atėmimo bausmės.

Be to, teismas, skirdamas už kiekvieną nusikalstamos veikos padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nepagrįstai atsižvelgė į padarytų veikų skaičių, nes tokia aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant individualizuotą bausmę, baudžiamajame įstatyme (BK 54 straipsnio 2 dalyje) nenurodyta. Dėl to negali būti remiamasi dideliu veikų skaičiumi skiriant E. Š. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Kasatorius teigia, kad teismas neturėjo teisės, individualizuodamas skiriamas bausmes už kiekvienos nuteistajam inkriminuotos veikos padarymą, to motyvuoti dideliu veikų skaičiumi, nes teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnį apėmimo ar sudėjimo būdu, taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų skaičių. Be to, teismas už visas nusikalstamas veikas, net ir nesunkius nusikaltimus, nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes. Kasatorius teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokios nusikalstamos veikos buvo pripažintos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir kokios - realiajai ir kokiu subendrinimo būdu nustatytas galutinės laisvės atėmimo bausmės terminas.

Nuteistojo gynėjas, vadovaudamasis Konstitucijos 29 straipsniu, BK 58 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad teismas kitam E. Š. bendrininkui M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, nors abu nuteistuosius pripažino padarytų nusikalstamų veikų vykdytojais. Todėl apylinkės teismo argumentas, kad E. Š. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė vien dėl to, kad jo vaidmuo pripažintas pagrindiniu, o M. Š. - antraeiliu, yra neteisingas. Teismas abu nuteistuosius pripažino nusikalstamų veikų bendravykdytojais, todėl nėra teisinio pagrindo skirtingai vertinti E. Š. ir M. Š. bausmės vykdymo atidėjimą. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai skyrė E. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, netaikė BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir taip pažeidė BK 55 straipsnio reikalavimus (kasacinė byla Nr. 2K-138/2011).

Kasatorius pažymi ir tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog viena iš nukentėjusiųjų S. S. teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio atsisakė, nes jai padarytą žalą abu nuteistieji atlygino, tačiau tai nepagrįstai nepripažinta E. Š. atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir, skiriant bausmę, į tai neatsižvelgta.

Apygardos teismas nepagrįstai teigia, kad E. Š. argumentai, jog yra pasirengęs ir siekia nukentėjusiems atlyginti padarytą žalą, esminės įtakos tinkamam bausmės individualizavimui neturi. Kasatorius tvirtina, kad E. Š. įsidarbinimas kaip tik rodo aktyvius šio veiksmus siekiant atlyginti kilusią turtinę žalą nukentėjusiesiems. Juo labiau kad tai susiję ir su BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimu teismui skiriant bausmę, nes tik greičiau atlyginus nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, gali būti atkurtas teisingumas visuomenėje. Kasatorius pažymi ir tai, kad už nusikalstamas veikas, kurias nuteistasis prisipažino padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi, apylinkės teismas skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis. Todėl nuteistojo gynėjas teigia, kad taip buvp pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. ir 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtų bausmių už kiekvieną nuteistojo E. Š. padarytą nusikalstamą veiką ir galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą neduoda pagrindo konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai netinkamai išsprendė klausimus, susijusius su bausmės paskyrimu ir jos vykdymu.

Prokuroro nuomone, baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu nuteistajam E. Š. apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmių rūšys ir jų dydžiai atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistajam skiriant bausmes už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, parenkant bausmių rūšį ir nustatant jų dydžius, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas, gana aktyvų E. Š. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme ir į kitas konkrečias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydžius, į lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių buvimą ar nebuvimą padarant konkrečią nusikalstamą veiką, į kaltininko asmenybę, ankstesnių teistumų nebuvimą, jauną amžių ir tuometinį mokymąsi.

Be to, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydžio nustatymą už kiekvieną padarytą veiką, labai išsamiai motyvavo, kodėl pirmą kartą teisiamam E. Š. skirtinos laisvės atėmimo arba arešto bausmės, t. y. teismas nustatė, kad skirti švelnesnes bausmes nėra jokio pagrindo atsižvelgiant į didelį padarytų veikų skaičių (nuteistasis per metus padarė net 31 tyčinę nusikalstamą veiką, visos šios veikos, išskyrus vieną nusikaltimą, buvo baigtos), į padarytų žalų dydžius bei kitas bylos aplinkybes (nusikalstamas veikas darė sistemingai, bendrininkų grupe, darant veikas buvo pasiruošęs įrankius - laužtuvus, naudojosi automobiliais, turėjo pasiruošęs vietas sudėti pagrobtiems daiktams), daugeliu atveju nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tiktai sunkinančios.

Taigi pirmosios instancijos teismas BK 55 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Prokuroras pažymi ir tai, kad, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas E. Š. atsakomybę dėl veikų, padarytų prieš S. S., lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad šis nuteistasis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą ir į šią aplinkybę atsižvelgė nustatydamas bausmių dydžius už šias nusikalstamas veikas. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir kitą kasaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad nuteistasis yra pasirengęs ir siekia nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą. Šį nuteistojo apeliacinio skundo argumentą apygardos teismas motyvuotai pripažino neturinčiu esminės įtakos tinkamam bausmės individualizavimui.

Kasatorius nepagrįstai teigia ir tai, kad apylinkės teismas pažeidė BK 63 straipsnio nuostatas, nes neteisingai ir nemotyvuotai paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras nurodo, kad ši bausmė E. Š. paskirta tinkamai, dalį bausmių už veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu, o kitas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes (kadangi nuteistasis yra padaręs keliolika nusikalstamų veikų, akivaizdu, kad prie griežčiausios bausmės teismas pridėjo tik po kelis mėnesius iš švelnesnių bausmių). Prokuroro nuomone, galutinė subendrinta ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra visiškai adekvati padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui, jų pavojingumui, padarymo aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatoriui nepriimtinos apylinkės ir apygardos teismo išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Taip pat prokuroras teigia, kad kasatoriaus prašymas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkintinas, nes byloje nėra įstatyminio pagrindo taikyti minėtą baudžiamąjį įstatymą. Tai, kad kitam nuteistajam M. Š. teismas paskyrė švelnesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjo jos vykdymą, nėra įstatyminis pagrindas švelninti bausmę ir E. Š. bei svarstyti galimybę jos vykdymą atidėti, nes bausmės paskyrimo klausimas visais atvejais sprendžiamas individualizuotai, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, surinktus ir išnagrinėtus duomenis, liečiančius kiekvieną iš kaltininkų. Reziumuodamas prokuroras teigia, kad, nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Nuteistojo E. Š. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorius nesutinka su nuteistajam E. Š. paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Be to, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tačiau pagal kasacinio skundo argumentus tokio bausmės švelninimo pagrindo šioje byloje nenustatyta. Priešingai nei teigia kasatorius, nuteistajam E. Š. BK tiek bendrosios, tiek specialiosios dalies normos pritaikytos tinkamai. Kolegija nelaiko, kad šiam nuteistajam bausmė individualizuota neatsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir 54 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kokios aplinkybės lėmė nuteistajam nustatytą bausmės rūšį ir dydį, o apeliacinės instancijos teismas nutarties 13-14 lapuose, atsakydamas į nuteistojo E. Š. apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės paskyrimo, plačiai argumentavo, kodėl nuteistajam netaikomos BK 55 straipsnio nuostatos, bei nurodė, kodėl E. Š. paskirtosios bausmės, atsižvelgiant į nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą bei BK 61 straipsnio reikalavimus, už atskirus nusikaltimus ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Kartu kolegija pažymi, kad nuteistajam E. Š. už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtas areštas, o ne laisvės atėmimo bausmė, kaip teigia kasatorius. Taip pat, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino turtinę žalą, padarytą nukentėjusiajai S. S.. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiam nuteistajam skiriant bausmę, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos nepažeistos, nes buvo atsižvelgta į visas bausmės paskyrimui reikšmingas (E. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę ir kt.) aplinkybes. Visos šios aplinkybės išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, motyvuojant bausmės paskyrimą, jos rūšį ir dydį. Skirtingai nei teigia kasatorius, E. Š. skiriant bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 187 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimo klausimus, nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo keisti šias bausmes ir (ar) konstatuoti, kad buvo paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimų neatitinkančios, neteisingos ar per griežtos bausmės. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam E. Š. bausmės paskirtos ir subendrintos laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, atitinka specialiosios dalies straipsnio sankcijose numatytų bausmių rūšis bei dydžius ir yra pakankamai individualizuotos, todėl įstatymo taikymo aspektu jos paskirtos teisingai.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistasis E. Š. savo apeliaciniame skunde ginčijo įrodymų vertinimą, bausmės paskyrimą (dėl jam netaikytų BK 55 straipsnio nuostatų) bei civilinį ieškinį. Šiame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančios aplinkybėms, ir už kelias nusikalstamas veikas bei jos atidėjimo instituto, t. y. BK 61, 63 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo. Tai reiškia, kad nuteistojo E. Š. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl minėtų baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatų taikymo apeliacine tvarka nebuvo keliami ir šie klausimai nebuvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Dėl to minėti kasatoriaus argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kolegija tik pažymi, kad nuteistasis E. Š. neatitinka BK 61 straipsnio 4 dalies sąlygų ir jam negali būti taikomos šio įstatymo nuostatos, nes pirmosios instancijos teismas yra nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, kasatorius tik deklaratyviai teigia apie BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimą ir nenurodo, kuri konkrečiai šio įstatymo dalis (ar atitinkamos dalies punktas), jo nuomone, yra pažeista, o tokie abstraktūs bendrojo pobūdžio argumentai pagal baudžiamojo proceso įstatymą laikomi kaip neatitinkantys BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų ir turi būti paliekami nenagrinėti.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Gintaro Černiausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Antanas Klimavičius

Albinas Sirvydis