735f68f0-9e44-4f4e-b602-2e936e0e95ab · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas Nr Skundas Nr. 1S-125-518/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32231-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2. L I E T U V O S A P E L I A C I N I S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M.

D. skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-66-332/2020 medžiaga, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, tuo, kad jis dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė žmogų ir padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , t. y. 2019 m. liepos 28 d., apie 21:00 val., vieÅ¡oje vietoje, prie namo esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su T.

R. ir M. A., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir mažareikÅ¡mės dingsties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, t. y. M. A. rankomis ir kojomis suduodant ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių nukentėjusiajam J. M. į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , po ko J. M. nuėjus iÅ¡ įvykio vietos, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ kartu su T. R., M. A. ir M. Å . apie 21:30 val., M. Å . parodžius, kur nuėjo ir yra J.

M., ir prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), radę sėdintį J. M., bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, t. y. kartu su T. R., M. A. ir M. Å . tyčia kiekvienas sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet viso bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiais, kojomis į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , bendrais veiksmais nukentėjusiajam J. M. padarydami odos nubrozdinimÄ kaktoje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio antakio vidurinėje dalyje, kraujosruvas kairės akies vokuose, smakre, ko pasėkoje nuo kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu J.

M. mirus 2019 m. liepos 30 d., 01:00 val., VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje, tokiu bÅ«du, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė J. M. ir padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

2. M. D. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2019 m. liepos 25 d., apie 21:00 val., bÅ«damas prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), muÅ¡damas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui – J. M. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo, o bÅ«tent, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , padarė jam apatinės lÅ«pos deÅ¡inio kampo srities sumuÅ¡imÄ , kuris kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. nežymiai sužalojo J. M..

3. M. D. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, t. y. tuo, kad jis 2019 m. liepos 27 d., apie 20:40 val., vieÅ¡oje vietoje – prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su R. R., bendrais tyčiniais veiksmais, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkai, kojomis ir rankomis bendrai suduodami ne mažiau trijų smÅ«gių nukentėjusiajam J. M. į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda deÅ¡inio antakio iÅ¡orinėje dalyje su akies vokų sužalojimu, kraujosruvomis pakauÅ¡io kairės pusės ir deÅ¡inės pusės momens–pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. D. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas M. D. buvo tęsiamas.

5. Skundžiama Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi kaltinamajam M. D. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis M. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 6. Kaltinamasis M.

D. skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį. Nurodo, kad visi bÅ«tini pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti, todėl, neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du jis galėtų trukdyti tyrimui. Kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nesislapstė ir neketina to daryti ateityje bei įsipareigoja kviečiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ . Kaltinamasis yra suinteresuotas, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų atliktas kuo greičiau, todėl davė parodymus.

Kaltinamasis pažymi, kad turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ pas seserį, su kuria sieja tvirti socialiniai ryÅ¡iai. PrieÅ¡ sulaikymÄ kaltinamasis dirbo UAB „Š“ (duomenys pakeisti) pagalbiniu darbuotoju, todėl nenori prarasti darbo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

7. Vaizdo konferencijos bÅ«du surengtame teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti galioti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Kaltinamojo M. D. skundas netenkinamas.

9. Å iaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. BÅ«tina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs Å iaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. AukÅ¡tesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Å ie duomenys yra užfiksuoti liudytojų G. L., L. T., kaltinamųjų M. Å ., M. A., T. R., R. R., paties M. D. apklausų protokoluose, kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiÅ«ros, lavono apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros, savanoriÅ¡kų daiktų pateikimo protokoluose, ekspertizės akte, vaizdo įraÅ¡uose bei kitoje bylos medžiagoje. 10.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimÄ , byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Å ie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

11. Nagrinėjamu atveju M. D. kaltinamas galimai padaręs tris nesunkius ir vienÄ labai sunkų nusikaltimus, už kurių padarymÄ gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, Klaipėdos apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jeigu bÅ«tų konstatuota, kad yra bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

12. Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam M. D. suėmimo terminÄ pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra iÅ¡nykę. 12.1. Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y.

įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. D. kaltinamas galimai padaręs tris nesunkius ir vienÄ labai sunkų nusikaltimus. Už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis bÅ«damas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumÄ , bet įvertino ir M.

D. charakterizuojančius duomenis. 12.2. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis M. D. praeityje yra 4 kartus teistas, pastarÄ jį kartÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymÄ atidedant (t. 6, b. l. 3-21). Naujos nusikalstamos veikos galimai padarytos neiÅ¡nykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. PirmÄ savo nusikalstamÄ veikÄ M. D. padarė bÅ«damas itin jauno amžiaus ‑ 14 metų, o vienas iÅ¡ nusikaltimų, kurio padarymu jis kaltinamas Å¡iuo metu, yra daug pavojingesnis ir sunkesnis už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus.

Be to, kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 26-42), piktnaudžiauja alkoholiu (t. 6, b. l. 53), nuo 2019 m. sausio 7 d. neturi pastovios deklaruotos gyvenamosios vietos (t. 6, b. l. 2). Kaltinamasis skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas seserį ir kad prieÅ¡ sulaikymÄ dirbo UAB „Š“ pagalbiniu darbuotoju (t. 6, b. l. 43). Tačiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai teigti, kad yra tie socialiniai ryÅ¡iai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė.

M. D. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M. D., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. M. D. kaltinamas galimai padaręs ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä . PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Kaip minėta, M. D. praeityje yra 4 kartus teistas, tarp jų du kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, pastarÄ jį kartÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymÄ atidedant (t. 6, b. l. 3-21). Naujos nusikalstamos veikos, susijusios su fizinio smurto panaudojimu, galimai padarytos neiÅ¡nykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtÄ jį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti ir konfliktus spręsti smurtiniais veiksmais, bei rodo, jog M.

D. iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M. D. bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytÄ bausmę už M. D. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

15. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas M. D., kiekį, pobÅ«dį ir sunkumÄ , kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam M. D. suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo procesinis sprendimas neprieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

17. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo M. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Taigi, Å¡iuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo M. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi kaltinamajam M. D. pratęstÄ suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Ernesta Montvidienė Regina Pocienė Linas Žukauskas