2023-03-15 Nr. AB-5784-3-61-3-02001-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-10-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02001-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. A30-1195/20 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano tvirtinimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, pagal Įsakymu patvirtintą apie 26,16 ha teritorijos detalųjį planą Mykolo Lietuvio gatvei tiesti (toliau – ir Detalusis planas), esamos D kategorijos gatvės vietoje numatyta B1 kategorijos (pagrindinė miesto) gatvė. Detalusis planas buvo pradėtas rengti 2014 metais. 2016 metais buvo atlikta planuojamos gatvės atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV), o 2017 metais parengtos Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo programa (toliau – ir PAV programa) bei Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – ir PAV ataskaita). PAV ataskaitoje išanalizuotos dvi gatvės trasos alternatyvos, kurios įvertintos poveikio aplinkai aspektu: 1) Detaliuoju planu parengti sprendiniai ir trasa; 2) nauja trasa pagal visuomenės siūlymą. Pagal pirmąją alternatyvą, t. y. Detalųjį planą, pagrindiniai gatvės techniniai parametrai parinkti pagal išduotas sąlygas ir B1 kategorijos gatvės reikalavimus, gatvės važiuojamosios dalies plotis pasirinktas po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi su skiriamąja 2 m pločio juosta (važiuojamosios dalies plotis – 17 m, atstumas tarp raudonųjų linijų – 40 m), šiaurinėje gatvės pusėje numatytas 2,5 m pločio dviračių takas, maksimalus leistinas greitis – 50 km/h, sunkusis transportas (išskyrus autobusus) nenumatytas, o planuojamos gatvės raudonosios linijos iš esmės sutampa su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribomis. Pagal antrąją alternatyvą, t. y. atsižvelgiant į visuomenės pageidavimą, planuojamos gatvės raudonosios linijos būtų perkeltos apie 50 m nuo minėtų žemės sklypų ribų, plotis tarp raudonųjų linijų – 30 m, važiuojamosios dalies plotis – 17 m, įskaičiuojant 2,25 m pločio skiriamąją juostą, dviračių taką po 2,50 m ir iš abiejų pusių 2,25 m pločio pėsčiųjų takus.

3. Pareiškėjas teigė, kad Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) 2018 m. sausio 5 d. sprendime Nr. (28.7)-A4-149 nurodė, kad, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones ir įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, leistinas gatvės tiesimas pagal abi alternatyvas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentas 2017 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. 2.10-11399(16.8.4.10.11) pritarė PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms tik pagal antrąją trasos alternatyvą. Pareiškėjas, nesutikdamas su PAV ataskaita ir Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-149, apskundė jį teismui, administracinė byla dar neužbaigta. Administracija, būdama minėtos administracinės bylos proceso dalyviu, žinojo apie šią bylą, tačiau vis dėlto priėmė Įsakymą, pasielgdama nesąžiningai ir neskaidriai, galbūt siekdama išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo pasekmių ir sukurdama dar vieną administracinį aktą, kurį pareiškėjas bus priverstas ginčyti.

4. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 49 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, suteikiančius teisę kreiptis į teismą. Įsakymas pažeidžia Asociacijos ir jos narių teises ir teisėtus interesus, nes Įsakymas ir juo patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai neužtikrina bent minimalių sąlygų į teisės aktų garantuojamą saugią nuo triukšmo ir taršos aplinką, Detalusis planas patvirtintas tinkamai neatlikus Mykolo Lietuvio gatvės tiesimui privalomo PAV. Pareiškėjas yra asociacija, vienijanti namų valdas (duomenys neskelbtini) bei jų gyventojus, aplinkinių gatvių – Broniaus Krivicko, Mykolo Lietuvio – teritorijas bei miško teritorijas 0,5 km atstumu nuo nurodytų sklypų. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose, PAV procese ir teikė skundus, prašymus dėl Detaliojo plano sprendinių, teritorijų planavimo procedūrų.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad Įsakymas yra neteisėtas, nes juo patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai nustatyti pažeidžiant pagrindines procedūras bei taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų ir visapusišką triukšmo ir oro taršos poveikio įvertinimą ir Detaliojo plano sprendinių pagrįstumą. Atsakovo nurodyti rodikliai, t. y. 50 km/h greitis bei sunkvežimių eismo ribojimas, Detaliajame plane parinkti visiškai nepagrįstai, kadangi jie neatitinka B1 kategorijos gatvės techninių parametrų ir net negali būti nustatyti Detaliuoju planu. Rengiant Detalųjį planą, galbūt buvo vadovautasi netinkamais arba netiksliais perspektyvinio transporto srauto duomenimis. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ (toliau – ir STR 2.06.04:2011), planuojamos B1 kategorijos gatvės projektinis greitis yra 70 km/h, minimalus eismo juostų skaičius – 4, maksimalus – 6, eismo juostų plotis 3,25–3,5 m, joje yra galimas bet kurių krovininio (sunkiojo) transporto priemonių, ratinių savaeigių mechanizmų eismas. Išanalizavus minėtame statybos techniniame reglamente įtvirtintus reikalavimus skirtingos kategorijos gatvėms, akivaizdu, jog aukštesnės kategorijos gatvės statyba yra sudėtingesnė ir brangesnė. Pareiškėjo teigimu, atsakovas žemesnius techninius parametrus nustatė galbūt siekdamas sukurti įspūdį, jog higienos normos dėl triukšmo ir taršos nebūtų pažeistos, tačiau tai neatitinka realybės, be to, atsakovas galėtų ateityje padidinti maksimalų leistiną greitį, atšaukti draudimą dėl sunkiojo transporto (pareiškėjas negalėtų užkirsti kelio ar veiksmingai ginčyti tokių pakeitimų). Dėl šių priežasčių Detaliojo plano sprendinių poveikis gyventojų sveikatai ir teritorijai turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus B1 kategorijos gatvės techninius reikalavimus, taip pat į tai, kad Mykolo Lietuvio gatvė tiesiogiai jungsis su Vilniaus miesto vakariniu aplinkkeliu, tarnaus kaip jungiamoji gatvė tarp Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, Ukmergės plento (A1 kategorija) ir Molėtų plento įvažos – Geležinio vilko gatvės. Ankstesnis triukšmo ir oro taršos vertinimas pagal pirmąją trasos alternatyvą buvo atliktas pagal neteisingus gatvės techninius parametrus.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, rengdamas ir tvirtindamas Detaliojo plano sprendinius, privalėjo užtikrinti konstitucinės teisės į sveiką ir saugią aplinką laikymąsi bei susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai bei joje gyvenantiems žmonėms. Sprendžiant ginčą, būtina atsižvelgti į teritorijų planavimo susietumą su poveikio aplinkai vertinimu, ypač į tai, kad Detaliuoju planu numatyta veikla galima tik atlikus PAV. Nagrinėjamu atveju planuojamos ūkinės veiklos PAV nėra atliktas, įvertinant tokius planuojamos gatvės rodiklius: maksimalus leistinas greitis – 70 km/h, sunkiojo transporto eismas, transporto srautas abiem kryptimis – 1 900 automobilių per valandą. Nesant tinkamai atlikto PAV, nėra užtikrinamas tinkamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas dėl padidėjusios triukšmo ir oro taršos. Tokią poziciją pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-202-502/2020 išvados. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgiant į privalomus B1 kategorijos gatvės techninius parametrus, turinčius tiesioginę įtaką gatvės keliamo triukšmo bei oro taršos lygiui, ateityje: gali būti pakeisti Detaliojo plano sprendiniai (atsižvelgiant į nustatytą projektinį greitį 70 km/h ir leidžiamą sunkiojo transporto eismą); gali paaiškėti, kad planuojama ūkinė veikla pagal pirmąją trasos alternatyvą yra negalima (mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Traficus“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „R.A.C.H.E.L. Consulting“ parengtose ataskaitose akustinio triukšmo vertinimas buvo atliktas pagal anksčiau minėtus B1 kategorijos gatvės techninius parametrus ir patvirtino pareiškėjo prognozuojamus leistinų normų pažeidimus) ir tolesnis aptariamos gatvės planavimas turėtų vykti pagal antrąją trasos alternatyvą; gali atsirasti poreikis numatyti papildomas arba pakeisti PAV ataskaitoje nurodytas priemones, skirtas neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti (Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendime Nr. (28.7)-A4-149 įvardyta vienintelė neigiamo poveikio mažinimo priemonė – SMA 8TM kelio danga triukšmui mažinti – yra netinkama ir neefektyvi).

7. Pareiškėjas teigė, kad Detaliojo plano sprendiniai galbūt neatitinka PAV programos ir PAV ataskaitos. PAV ataskaitoje vadovautasi tuo, kad planuojamas eismo intensyvumas – 17 200 automobilių per parą, tačiau Detaliojo plano aiškinamajame rašte pateiktas pagal perspektyvinius skaičiavimus laukiamas srautas – 1 900 automobilių per valandą, kitaip tariant, 45 600 automobilių per parą. Toks esminis (daugiau nei 2,5 karto) eismo intensyvumo pokytis yra itin reikšmingas, nes šis parametras svarbus modeliuojant duomenis kompiuterinėse programose dėl prognozuojamo triukšmo ir taršos lygio.

8. Pareiškėjo vertinimu, perspektyvinio transporto srauto keliamas triukšmas minėtų gyvenamųjų namų aplinkoje žymiai viršys ribines vertes (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų̨ aplinkoje“ (toliau – ir Higienos norma HN 33:2011)) visais paros laikotarpiais, net ir laikant, kad gatvėje greitis bus ribojamas iki 50 km/h, o sunkusis transportas ja nevažiuos. Ribinių verčių̨ normų̨ viršijimą̨ patvirtina planuojamos gatvės triukšmo lygio palyginimas su esamų B1 kategorijos gatvių̨ triukšmo lygiu, kurį pareiškėjas pateikė atsakovui kartu su 2019 m. lapkričio 27 d. pastabomis. Atsakovas neatsižvelgė į šias pastabas, o atsakovo pozicija, jog triukšmo ir teršalų skaičiavimai bus atnaujinti rengiant šios gatvės statybos projektą̨, nepagrįsta: šie rodikliai turi esminę reikšmę̨ vertinant, ar gatvės tiesimas (planuojama ūkinė̇ veikla) iš viso yra įmanomas pagal Detaliajame plane numatytus sprendinius, todėl šie rodikliai turi būti nustatyti ir įvertinti dabar, o ne projektavimo etape. Pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus interaktyviojo triukšmo žemėlapio duomenimis, apžvelgė triukšmo nuo autotransporto duomenis tam tikrose Nemenčinės plento, Molėtų plento, Žirmūnų gatvės ir kt. atkarpose ir tvirtino, jog šie duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjo ir jo narių teises ir teisėtus interesus, nes jie (Detaliojo plano sprendiniai) neužtikrina teisės į sveiką aplinką.

9. Pareiškėjas teigė, kad, išnagrinėjus Detaliojo plano pjūvį̨ 8-8 (ties Broniaus Krivicko gatve), matyti, jog planuojami inžineriniai tinklai su apsaugos zonomis užims beveik visą 11,6 m atstumą̨ tarp Broniaus Krivicko gatvės sklypų ribos ir planuojamos gatvės važiuojamosios dalies. Įvertinus suplanuotų inžinerinių tinklų apsaugos zonas ir esamų privažiavimų struktūrą, pripažintina, kad neliks vietos apsauginėms želdinių̨ juostoms. Tai reiškia, kad Detaliojo plano sprendiniai neužtikrintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintose Medžių̨ ir krūmų̨ veisimo, vejų ir gėlynų̨ įrengimo taisyklėse (2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. D1-565 redakcija), 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto ir 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 išdėstyto nauja redakcija statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.“ (t. y. anksčiau minėto ir išdėstyto nauja redakcija STR 2.06.04:2011; toliau – ir STR 2.06.04:2014) XVI skyriuje „Gatvių želdiniai“ nustatytų atstumų laikymosi.

10. Pareiškėjas tvirtino, kad Detaliuoju planu suplanuota susisiekimo infrastruktūra yra nesaugi bei neatitinka imperatyvių STR 2.06.04:2014 reikalavimų. Suplanuotos gatvės raudonųjų linijų ribose nėra galimybės įrengti įvažiavimą (privažiavimą) į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nes esami atstumai tarp išvažiavimų yra daug mažesni; esamas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) iš D1 kategorijos Broniaus Krivicko gatvės yra per arti plečiamos B1 kategorijos Mykolo Lietuvio gatvės; nėra galimybės įrengti minimalaus pločio 3,5 m pravažiavimą su tinkamu dešiniuoju posūkiu į Broniaus Krivicko gatvę; nėra galimybės įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; autobusų sustojimo atstumas iki įvažiavimo / išvažiavimo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), neatitinka reikalavimo dėl matomumo lauko užtikrinimo sankryžose. Detaliojo plano sprendiniai parengti nepateikus STR 2.06.04:2014 25 punkte išvardytų duomenų (esamų ir perspektyvinių eismo intensyvumo bei srauto sudėties duomenų) įvažiavimui / išvažiavimui į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Patekimas į namą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nutolęs apie 17,53 m nuo sankryžos, neatitinka STR 2.06.04:2014 72.1 punkto reikalavimų. Nors atsakovas 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. A51-120255/19(3.3.16.1E-AD24) nurodė, kad įvažiavimai į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suprojektuoti (duomenys neskelbtini) detaliajame plane ir Detaliuoju planu nėra keičiami, tačiau, pareiškėjo teigimu, tai nereiškia, kad Detalusis planas gali būti rengiamas nesilaikant anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų ir neatsižvelgiant į kitus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

11. Pareiškėjo vertinimu, Detalusis planas neatitinka teritorijų planavimo sąlygų ir teritorijų planavimo komisijos narių (NVSC ir Agentūros), su kuriais Detalusis planas turi būti suderintas, reikalavimų. NVSC 2018 m. kovo 19 d. išduotose teritorijų̨ planavimo sąlygose Nr. REG63155 nurodyta įvertinti transporto srautų poveikį (triukšmo ir oro taršos) besiribojančioms gyvenamosioms ir visuomeninėms teritorijoms bei, nustačius tikėtiną neigiamą poveikį, numatyti ir realizuoti kompensacines priemones. NVSC dukart atsisakė pritarti Detaliojo plano sprendiniams, konstatavęs, kad reikalavimas dėl kompensacinių priemonių nustatymo nebuvo įvykdytas. NVSC vėliau pritarė Detaliajam planui, atsižvelgdamas į savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus planas“ 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. SR-20-116 pateiktus duomenis, kad planuojamoje gatvėje važiuos tik lengvasis transportas, o greitis bus ribojamas iki 50 km/h, tačiau, kaip pakartotinai pabrėžė pareiškėjas, tokie techniniai parametrai neatitinka B1 kategorijos gatvės techninių parametrų, todėl Detaliojo plano sprendiniai nelaikytini atitinkančiais minėtus NVSC nustatytus reikalavimus. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad Agentūra taip pat iš pradžių atsisakė pritarti Detaliajam planui, nes nebuvo pateikta informacija apie PAV ataskaitoje numatytų aplinkosauginių priemonių ir sąlygų įgyvendinimą. Agentūra pritarė Detaliajam planui, atsižvelgdama į SĮ „Vilniaus planas“ 2020 m. vasario 20 d. rašte Nr. SR-20-102 nurodytas aplinkybes, jog buvo pasirinkta pirmoji trasos alternatyva, kurios sprendinių įgyvendinimui bus naudojamos Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (28.7)-A4-149 6 punkte numatytos poveikį mažinančios priemonės ir vykdomos 10 punkte nustatytos sąlygos. Šiame kontekste pareiškėjas pakartojo, jog PAV buvo atliktas vadovaujantis netinkamais duomenimis.

12. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas priėmė Įsakymą, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias PAV vertinimą, bei viešojo administravimo principus, turėjusius užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Be to, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Nei Įsakyme, nei Detaliojo plano aiškinamajame rašte nenurodyti motyvai, pagrindžiantys būtent pirmosios trasos alternatyvos pasirinkimą. Atsakovas, nuspręsdamas patvirtinti Detaliojo plano sprendinius pagal pirmąją trasos alternatyvą, netiesiogiai prisiėmė galutinio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo priėmimo teisę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nepaaiškino, kodėl Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti prognozuojami eismo intensyvumo rodikliai yra net 2,5 karto didesni nei atliekant PAV naudoti rodikliai, taip pat nepagrindė, kad dėl tokio rodiklio padidėjimo pakitę triukšmo ir oro taršos rodikliai neviršys teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nepateikė motyvuoto atsakymo į pareiškėjo pastabas dėl Detaliojo plano sprendinių, pavyzdžiui, dėl naudojamų duomenų skirtumų, dėl perspektyvinio transporto srauto keliamo triukšmo. Pareiškėjui liko neaišku ir tai, kodėl nebuvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – ir SPAV), nors jis buvo numatytas Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 patvirtintoje Planavimo darbų programoje (toliau – ir Planavimo darbų programa), Agentūros 2018 m. kovo 16 d. išduotose teritorijų planavimo sąlygose ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 250.3.5 punkte; pareiškėjui nebuvo pateiktas atsakovo minėtas Administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. spalio 6 d. raštas Nr. A51-94691/15-(2.15.1.21-MP2). Šie argumentai patvirtina, kad Įsakymas priimtas tinkamai nepagrindus jo teisinio ir faktinio pagrindų bei nepašalinus abejonių, kad Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas pagal pirmąją alternatyvą yra leidžiamas ir kad Detaliojo plano sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo ir jo narių teisių ir teisėtų interesų.

13. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

14. Atsakovas teigė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2020 m. balandžio 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. REG138609 pritarė teikimui tvirtinti Detalųjį planą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo netvirtinti Detaliojo plano. Minėtas patikrinimo aktas nebuvo apskųstas teismui, o atsakovui nėra priskirta vertinti Detalųjį planą tikrinančios institucijos kompetenciją.

15. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-6-492/2021 nusprendė̇ palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą̨, kuriuo pirmosios instancijos teismas panaikino Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimą̨ Nr. (28.7)-A4-149 ir įpareigojo Agentūrą nagrinėti iš naujo planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ši aplinkybė neturi įtakos Įsakymo ir juo patvirtinto Detaliojo plano galiojimui, nes nei Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir PŪVPAVĮ), nei TPĮ nenumato, kad, prieš patvirtinant detalųjį planą, privalo būti atliktas PAV. Tie klausimai, dėl kurių Agentūra buvo teismo įpareigota iš naujo nagrinėti PAV ataskaitą, Įsakymu ir juo patvirtintu Detaliuoju planu neturėjo būti sprendžiami. Pagal TPĮ ir PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalį, PAV turi būti atliktas tik tam, kad būtų galima išduoti statybą leidžiantį dokumentą gatvės statybai.

16. Atsakovas teigė, kad, rengiant statybos projektą̨, tikslinant transporto eismo organizavimo ypatumus planuojamoje tiesti gatvėje, tiksliausiai bus įmanoma įvertinti oro taršos, triukšmo poveikį eismo intensyvumo apskaičiavimo aspektu. Realų pasirinktos gatvės trasos alternatyvos tikėtiną poveikį aplinkai bus įmanoma tiksliausiai nustatyti papildomai konkretizavus ir patikslinus inžinerines bei kitas triukšmo, taršos ir eismo saugos priemones tolesnėse projektavimo stadijose – rengiant projektinius pasiūlymus ir statybos projektą, atlikus transporto srautų modeliavimą. Priemonės, mažinančios poveikį aplinkai (triukšmą̨ mažinanti kelio danga, funkciniai želdiniai ir kt.), nustatomos techniniame projekte, kuris bus rengiamas pagal išduotas sąlygas ir derinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Detaliojo plano transporto dalies brėžiniuose yra pažymėta, kad „transporto dalies brėžiniuose pateikti gatvės geometriniai parametrai bei eismo organizavimo sprendiniai yra rekomendaciniai ir gali būti koreguojami rengiant statybos projektą̨“. Atsakovas pakartojo, jog VTPSI pateikė teigiamą išvadą dėl Detaliojo plano tvirtinimo. VTPSI nenustatė jokių mažareikšmių trūkumų. VTPSI 2020 m. balandžio 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. REG138609 nebuvo nuginčytas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti Detalųjį planą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC Vilniaus departamentas atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad jis 2020 m. kovo 10 d. teritorijų̨ planavimo dokumentų vertinimo pažyma Nr. (10-11 14.6.5 E)BSV-4457 pritarė Detaliojo plano sprendiniams.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

19. Agentūra, vadovaudamasi PŪVPAVĮ ir TPĮ nuostatomis, teigė, kad, atliekant PAV, nėra nustatomi detaliojo plano sprendiniai, o tik įvertinama PAV ataskaitoje nurodyta planuojama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai. Detalusis planas nėra leidimas vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Agentūra tvirtino, kad pareiškėjo argumentai, susiję su Agentūros atliktu PAV, nėra susiję su šia byla. Agentūros vertinimu, PAV ataskaitoje nurodytos įgyvendinamos numatytos aplinkosauginės priemonės ir sąlygos nėra teritorijų planavimo objektas, todėl Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (28.7)-A4-149 panaikinimas neturės teisinių pasekmių Detaliajam planui ir jo sprendiniams. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Detalusis planas neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar Teritorijų planavimo komisijos narių išduotų planavimo sąlygų reikalavimų.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ skundą.

21. Teismas nustatė, kad:

21.1. Detalusis planas buvo pradėtas rengti Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079. 2016 metais buvo atlikta planuojamos gatvės atranka dėl PAV vertinimo. Agentūra 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (28.7)-A4-10965 priėmė galutinę atrankos išvadą dėl privalomo planuojamos tiesti gatvės Vilniaus mieste PAV. Agentūra nustatė, kad planuojamai tiesti gatvei PAV privalomas.

21.2. Vadovaujantis PAV programa, 2017 metais buvo parengta PAV ataskaita. Poveikio vertinimo aspektu ataskaitoje buvo išanalizuotos dvi gatvės trasos alternatyvos (pirmoji trasos alternatyva – Detaliuoju planu parengti sprendiniai ir trasa; antroji trasos alternatyva – nauja trasa pagal visuomenės siūlymą). Pagal pirmąją trasos alternatyvą, gatvės važiuojamosios dalies plotis pasirinktas po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi su skiriamąja 2 m pločio juosta, t. y. važiuojamosios dalies plotis – 17 m, o atstumas tarp raudonųjų linijų – 40 m. Šiaurinėje gatvės pusėje numatomas 2,5 m pločio dviračių takas. Realus planuojamas maksimalus leistinas greitis – 50 km/h. Sunkusis transportas, išskyrus autobusus, planuojamoje gatvėje nenumatytas. Planuojamos gatvės raudonosios linijos iš esmės sutampa su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribomis. Antrosios alternatyvos įgyvendinimo atveju, atsižvelgiant į visuomenės pageidavimą, būtų tiesiama gatvė, perkeliant planuojamos gatvės raudonąsias linijas nuo minėtų žemės sklypų ribų apie 50 m, plotis tarp raudonųjų linijų – 30 m, važiuojamosios dalies plotis – 17 m, įskaičiuojant 2,25 m pločio skiriamąją juostą, dviračių taką po 2,50 m ir iš abiejų pusių – 2,25 m pločio pėsčiųjų takus.

21.3. NVSC Vilniaus departamentas 2017 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. 2.10-11399(16.8.4.10.11) pritarė PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms tik pagal antrosios trasos alternatyvą.

21.4. Agentūra 2018 m. sausio 5 d. rašte Nr. (28.7)-A4-149 nurodė, jog gatvės tiesimas leistinas pagal pirmąją ir antrąją veiklos alternatyvas.

21.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su PAV ataskaita ir Agentūros 2018 m. sausio 5 d. raštu Nr. (28.7)-A4-149, kreipėsi į teismą.

21.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1807-629/2018 atmetė pareiškėjų skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-202-502/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, konstatavęs, kad PAV bei 2018 m. sausio 5 d. sprendimo pagrįstumas turi būti vertinami pagal STR 2.06.04:2014 įtvirtintus techninius planuojamos B1 kategorijos gatvės reikalavimus.

21.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą išnagrinėjo pakartotinai ir 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3633-821/2020 tenkino skundą. Teismas panaikino Agentūros 2018 m. sausio 5 d. raštą Nr. (28.7)-A4-149 ir įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti PAV ataskaitą. Teismas pripažino, kad planuojamos B1 kategorijos gatvės poveikis turi būti vertinamas pagal teisės aktuose nustatytus šios kategorijos gatvės techninius parametrus.

21.8. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Įsakymu patvirtino Detalųjį planą.

21.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-6-492/2021 paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

22. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad Detalusis planas buvo patvirtintas Įsakymu, neatlikus PAV. Šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3633-821/2020 įsiteisėjimo.

23. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, PŪVPAVĮ (2017 m. birželio 27 d. redakcija) nuostatas. Teismas pripažino, kad šioje byloje vertinama teisinė situacija – Detaliojo plano patvirtinimas – nepatenka į 1-ąjį ar 2-ąjį PŪVPAVĮ prieduose nurodytus veiklos rūšių, kurių poveikis aplinkai turėtų būti vertinamas, sąrašą, taip pat nėra nustatyta, kad, prieš priimant Detalųjį planą, PAV turėjo būti atliktas dėl kitų priežasčių (PŪVPAVĮ 3 str. 3 d.). Teismas vertino, kad šioje byloje pareiškėjas negali savo teisių pažeidimo grįsti tuo, kad Detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, nes nebuvo galiojančio Agentūros sprendimo, patvirtinančio arba paneigiančio išvadas dėl PAV. Teismas, vadovaudamasis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalimi ir TPĮ 2 straipsnio 2 punktu, akcentavo, kad Detalusis planas nėra statybą leidžiantis dokumentas, todėl, prieš priimant Įsakymą, PAV neturėjo būti privalomai atliktas, atsakovas pagrįstai teigė, jog ginčui aktualios teisės normos nesieja PAV atlikimo su teritorijų planavimo dokumento rengimu ir patvirtinimu, t. y. nereglamentuoja, kad PAV privalo būti atliktas prieš patvirtinant Detalųjį planą. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Įsakymas buvo nepagrįstai priimtas neatlikus PAV ir Agentūrai nepriėmus galutinio sprendimo dėl gatvės tiesimo, atmetė pareiškėjo abejones, kad atsakovas priėmė Įsakymą, galbūt sąmoningai siekdamas išvengti nepalankaus teismo sprendimo pasekmių bei formaliai sukurdamas dar vieną administracinį aktą, kurį pareiškėjas bus priverstas ginčyti.

24. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad Detalusis planas neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar Teritorijų planavimo komisijos narių išduotų planavimo sąlygų reikalavimų. VTPSI 2020 m. balandžio 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG138609 pritarė teikimui tvirtinti Detalųjį planą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apskundė šį aktą, kad šis aktas buvo teismo pripažintas negaliojančiu arba kad egzistuoja kitos šio akto negaliojimo priežastys (TPĮ 27 str. 5 d.), t. y. atsakovas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti Detaliojo plano.

25. Teismas pakartojo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl jo ir jo narių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl to, kad Detaliojo plano sprendiniai buvo patvirtinti tinkamai neatlikus privalomo PAV, yra nepagrįsti. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su Įsakymą priėmusio atsakovo teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas Įsakymą laikyti nemotyvuotu ir nepagrįstu.

26. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad PAV bus privalomai atliekamas prieš leidimo gatvės statybai išdavimą, o tam turės būti parengtas techninis projektas, kuriame bus nuspręsta dėl šioje byloje nagrinėjamų priemonių, mažinančių poveikį aplinkai, numatytos kompensacinės priemonės ir kt., o būsimas Agentūros sprendimas galbūt su pasikeitusiais duomenimis neturės įtakos patvirtinto Detaliojo plano sprendiniams.

27. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas (jo sprendiniai), galėjo būti priimtas neatlikus PAV, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu.

III. 28. Pareiškėjas asociacija „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog Įsakymas priimtas nesant tinkamai atliktos atrankos dėl SPAV, nepaisant to, kad pareiškėjas kėlė šį klausimą ir skunde, ir teismo posėdyje. Atranka dėl SPAV yra privaloma Detaliojo plano rengimo procedūra (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 p., Planavimo darbų programos 8 p.), o atsakovas neginčijo, kad tokia atranka šiuo atveju turėjo būti atlikta. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad atranka dėl SPAV buvo atlikta 2015 metais, t. y. Administracija 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. A51-94691/15-(2.15.1.21-MP2) nuspręsta, kad SPAV Detaliojo plano rengimui nebus atliekamas. Atranka dėl SPAV buvo atlikta remiantis 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais įvairių institucijų išduotomis teritorijų planavimo sąlygomis, tačiau Detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis kitomis teritorijų planavimo sąlygomis, t. y. sąlygomis, 2018 metais išduotomis jau kitų institucijų (paaiškinta, kad ankstesnės teritorijų planavimo sąlygos galiojo 3 metus, todėl atsakovas po 2017 metų turėjo kreiptis dėl naujų sąlygų išdavimo). Atsakovas iš esmės pradėjo Detaliojo plano rengimą tik po to, kai 2018 metais gavo naujas teritorijų planavimo sąlygas. Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimą iš naujo pradėti Detaliojo plano rengimo procedūras lėmė ir tai, kad buvo nustatyta, jog gatvės tiesimui privalomas poveikio aplinkai vertinimas. PAV buvo atliktas 2016 metais, tačiau nauja atranka dėl SPAV nebuvo atlikta. Iš naujo neatlikus šios atrankos, buvo pažeista Detaliojo plano rengimo procedūra ir reikalavimai, nes vienas iš privalomųjų Detaliojo plano rengimo dokumentų buvo parengtas remiantis negaliojančiomis teritorijų planavimo sąlygomis.

30. Pareiškėjas tvirtina, kad atrankos dėl SPAV dokumentai nebuvo išviešinti (TPĮ 35, 37, 38 str. įtvirtintų suinteresuotos visuomenės teisių pažeidimas), atsakovas juos pateikė tik nagrinėjant šią administracinę bylą, todėl anksčiau aplinkybė, jog atranka dėl SPAV buvo atlikta pagal negaliojančias planavimo sąlygas, nebuvo žinoma, suinteresuota visuomenė negalėjo teikti savo prieštaravimų per viešus svarstymus. Atliekant atranką dėl SPAV, buvo laikoma, kad sunkusis transportas projektuojamoje gatvėje nenumatytas, tačiau, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendime pateiktus išaiškinimus dėl PAV, konstatuotina, kad atranka dėl SPAV ir šiuo aspektu buvo atlikta netinkamai, nes turėjo būti atsižvelgta į sunkiojo transporto eismą. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad NVSC 2015 metų išvadoje dėl SPAV atrankos nurodė, kad būtina atlikti SPAV, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė ir vienašališkai nusprendė neatlikti SPAV, tokį sprendimą grįsdamas su TPĮ nuostatomis nesuderinamu argumentu, jog triukšmas ir oro tarša bus vertinami tolesnėse projektavimo stadijose.

31. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad, prieš priimant Įsakymą, neturėjo būti atliktas PAV, ir akcentuoja, kad, nesant atliktų PAV ir SPAV, pripažintina, jog Detalusis planas buvo patvirtintas be jokio galiojančio gatvės tiesimo pasekmių aplinkai įvertinimo. Pareiškėjas pakartoja, kad, rengiant Detalųjį planą, nebuvo tinkamai atlikto privalomo PAV. Jo teigimu, pareiga atlikti PAV priklauso nuo Detaliuoju planu numatomos ūkinės veiklos pobūdžio, o Detaliojo plano patvirtinimas, nors ir nėra planuojama ūkinė veikla, tačiau Detalusis planas yra vienas iš dokumentų, suteikiančių teisę tokią veiklą vykdyti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus dėl PAV atlikimo momento, be kita ko, itin siaurai aiškino ir taikė PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal PŪVPAVĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą „planuojamos ūkinės veiklos“ apibrėžimą, tokia veikla suprantama plačiai, kaip veikla, galinti daryti poveikį aplinkai. Nagrinėjamu atveju planuojama ūkinė veikla, dėl kurios privalo būti atliktas PAV, yra gatvės tiesimas ir su tuo susiję veiksmai. Detaliojo plano patvirtinimas yra toks pats svarbus galimybei vykdyti gatvės tiesimą kaip statybos leidimas.

32. Pareiškėjo teigimu, tais atvejais, kai statinių statybai reikalingas teritorijų planavimas, PAV turi būti atliekamas prieš derinant ir tvirtinant atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą. Šiuo atveju tarp Detaliojo plano sprendinių ir techninio projekto rengimo egzistuoja tiesioginis ryšys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, Detaliojo plano sprendiniai yra privalomi rengiant gatvės techninį projektą. Palikus galioti Įsakymą, rengiant projektą Mykolo Lietuvio gatvei statyti būtų vadovaujamasi Detaliuoju planu, numatančiu ūkinę veiklą, dėl kurios nėra atliktas PAV. Dėl to pirmiausiai Detaliojo plano sprendiniai turi atitikti atlikto PAV išvadas, neigiamo poveikio mažinimo priemones ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygas. Tuo atveju, jei PAV būtų atliktas vėliau, gali susiklostyti situacija, kai atlikus PAV numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos neatitiks Detaliojo plano sprendinių. Pareiškėjas teigia, kad teismo išvadą, jog Detaliojo plano parengimas nėra planuojama ūkinė veikla, paneigia ir tai, kad, priėmus Įsakymą, atsakovas įgijo teisę atlikti planuojamos ūkinės veiklos veiksmus, kurių atlikimui buvo pradėtas rengti Detalusis planas, pavyzdžiui, pradėti žemės paėmimo gatvės tiesimui procedūrą, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

33. Pareiškėjas tvirtina, kad teismo išvada, jog būsimas PAV neturės įtakos patvirtinto Detaliojo plano sprendiniams, nepagrįsta. Teismas, prieidamas prie tokios išvados, rėmėsi tik atsakovo argumentais ir visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų apie tiesioginį ryšį tarp PAV ir Detaliojo plano. Pareiškėjas pakartoja savo argumentus dėl netinkamai nustatytų projektuojamos gatvės techninių parametrų (maksimalaus greičio, sunkiasvorio transporto judėjimo ribojimo) bei kad šie parametrai nustatyti būtent Detaliuoju planu. Atliekant PAV, būtų vertinamas būtent Detaliojo plano sprendinių poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl neaišku, kodėl teismas konstatavo, kad PAV neturės įtakos Detaliojo plano sprendiniams. Teismas nepagrįstai teritorijų planavimą ir techninio projekto rengimą vertino kaip dvi savarankiškas procedūras, vykdomas nepriklausomai viena nuo kitos.

34. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino jo atstovo teismo posėdyje išdėstytų argumentų dėl valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančios institucijos teigiamos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados teisinės galios, be kita ko, kad, vadovaujantis teismų praktika, tokia išvada tėra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Aplinkybė, jog pareiškėjas neginčijo VTPSI 2020 m. balandžio 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG138609, nėra reikšminga, sprendžiant dėl Įsakymo panaikinimo. Teisines pasekmes šiuo atveju sukelia Įsakymas, o ne patikrinimo aktas, kuris laikytinas tarpinio pobūdžio dokumentu teritorijų planavimo procese ir todėl net negalėjo būti ginčijamas administraciniam teismui. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, privalėjo pats patikrinti bei įvertinti visą detaliojo planavimo procesą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra neteisėtas, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

35. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas priimtas tinkamai neatlikus Detaliojo plano derinimo ir patikrinimo procedūrų. Šiuo atveju neaišku, ar VTPSI buvo pateikti duomenys apie tai, kad PAV ataskaita teismo sprendimu buvo panaikinta, o atranka dėl SPAV atlikta pagal negaliojančias planavimo procedūras ir atsakovas po šios atrankos atlikimo iš naujo pradėjo Detaliojo plano rengimo procedūras. Be to, nesant atlikto naujo PAV, nėra pagrindo konstatuoti, kad Detalusis planas atitinka Teritorijų planavimo komisijos narių išduotų planavimo sąlygų reikalavimus, kadangi, neatlikus PAV, Detalusis planas neatitinka NVSC išduotų teritorijų planavimo sąlygų, kuriose numatytas įpareigojimas įvertinti triukšmo ir oro taršos poveikį, taip pat negalima nustatyti Agentūros išduotų planavimo sąlygų įvykdymo / neįvykdymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek pateikiant teigiamą išvadą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte, tiek derinant ir tvirtinant Detalųjį planą dar nebuvo galutinio teismo sprendimo, kuriuo iki tol atliktas PAV buvo panaikintas.

36. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

37. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas prielaidomis, subjektyviu ir klaidingu teisės normų aiškinimu. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl teismo posėdyje pareiškėjo atstovo išsakytų argumentų dėl atrankos dėl SPAV, kadangi byla yra nagrinėjama pagal skunde apibrėžtas ribas, o pareiškėjas skunde tik užsiminė apie tai, jog neaišku, dėl kokių priežasčių nebuvo atliktas SPAV, ir nepasinaudojo teise patikslinti savo skundą. Apeliaciniame skunde dauguma argumentų susiję būtent su SPAV, tačiau apeliacinės instancijos teisme skundo dalykas ir pagrindas negali būti tikslinami, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai netinkamai atliktos atrankos dėl SPAV nevertintini.

38. Atsakovas tvirtina, kad jeigu pareiškėjo argumentai dėl atrankos dėl SPAV būtų vertinami, jie turėtų būti pripažinti nepagrįstais. Administracijos direktoriaus, atstovaujamo Miesto plėtros departamento, sprendimas neatlikti SPAV buvo priimtas 2015 m. spalio 6 d. raštu Nr. A51-94691/15-(2.15.1.21-MP2), kai 2014–2015 metais išduotos teritorijų planavimo sąlygos dar buvo galiojančios. Kita vertus, pareiškėjas atrankos dėl SPAV procedūrą nepagrįstai sieja su teritorijų planavimo sąlygomis, nes teritorijų planavimo sąlygos – tai reikalavimai rengiamam teritorijų planavimo dokumentui (TPĮ 2 str. 24 d.), o ne atrankai dėl SPAV.

Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-999 redakcija; toliau – ir Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas) prieduose yra Prašymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas forma, kuri teikiama ir tais atvejais, kai kreipiamasi į teritorijų planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl šių sąlygų galiojimo termino pratęsimo, nes kitokios prašymų formos nėra patvirtintos.

Atsakovas 2018 m. kovo 7 d. prašymu išduoti teritorijų planavimo sąlygas iš dalies prašė pratęsti galiojimo terminą tų teritorijų planavimo sąlygų, kurių galiojimas dar nebuvo pasibaigęs. Nors atsakovas po šio prašymo pateikimo gavo ir naujų teritorijų planavimo sąlygų, pastarųjų turinys iš esmės sutampa su anksčiau išduotųjų teritorijų planavimo sąlygų turiniu. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ne visos 2014 metais ir 2018 metais teritorijų planavimo sąlygas išdavusios įstaigos yra tos pačios, paaiškinta, kad Agentūra yra regiono aplinkos apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėja, todėl ji yra saistoma šio departamento priimtų sprendimų.

Atsakovas pažymėjo ir tai, kad, sistemiškai aiškinant 2018 m. kovo 7 d. galiojusias Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 8, 10 ir 11 punktų nuostatas matyti, jog, praėjus nustatytam teritorijų planavimo sąlygų galiojimo terminui – 3 metams, teritorijų planavimo procesas gali būti tęsiamas, o ne pradedamas iš naujo. Administracijos direktorius po 2014 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 30-1079, kuriuo pradėtas rengti Detalusis planas, priėmimo nepriėmė jokių kitų sprendimų dėl Detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl neva 2018 metais iš naujo pradėtos Detaliojo plano rengimo procedūros yra atmestinos.

39. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad atrankos dėl SPAV dokumentai nebuvo tinkamai išviešinti. Atsakovas paaiškina, kad Detaliojo plano rengimas buvo pradėtas Administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079, bet tik nuo 2015 m. spalio 5 d. priimtų sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų pagrindu pradėtos teritorijų planavimo proceso procedūros turi būti vykdomos per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą (toliau – ir TPDRIS). Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju atrankos dėl SPAV dokumentai nebuvo išviešinti per TPDRIS sistemą, nelaikytina pažeidimu. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į užsitęsusį Detaliojo plano rengimo procesą, 2018 metais priėmė sprendimą dokumentus viešinti per TPDRIS, todėl nuo 2018 metų parengtus dokumentus galima rasti šioje informacinėje sistemoje. Atliekant atranką dėl SPAV, dalyvavo SPAV tvarkos apraše nurodyti asmenys ir jiems buvo žinoma apie šios atrankos dokumentus. Agentūra ir NVSC suderino Detalųjį planą, t. y. šios įstaigos laikė, kad visos sąlygos ir reikalavimai, kuriuos jos buvo iškėlusios pagal savo kompetenciją, buvo įvykdyti. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo Detaliojo plano sprendinių viešinimo stadijoje ir galėjo kelti klausimus dėl SPAV, jei matė tam poreikį. Atsakovo vertinimu, atranka dėl SPAV buvo atlikta tinkamai, dėl šios atrankos priimtas sprendimas nebuvo apskųstas.

40. Atsakovas pakartoja savo argumentus dėl PAV, be kita ko, kad nebuvo privaloma atlikti PAV rengiant Detalųjį planą, nes pareiga atlikti PAV yra siejama tik su įstatymuose numatyto leidimo išdavimu. Agentūra nustatė poreikį atlikti PAV, PAV buvo atliktas Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-149. Nors pastarasis sprendimas buvo teismo panaikintas, įpareigojant Agentūrą iš naujo nagrinėti PAV ataskaitą, ši aplinkybė neturi jokios įtakos Įsakymo ir juo patvirtinto Detaliojo plano galiojimui, nes PŪVPAVĮ ir TPĮ nesieja PAV atlikimo su teritorijų planavimo dokumento rengimu ir tvirtinimu. Tik statybas leidžiančio dokumento išdavimo galimumas yra siejamas su PAV atlikimu, nes statybų techniniame projekte, rengiant konkrečius sprendinius statyboms, tiksliausiai galima numatyti ir konkrečias priemones, mažinančias poveikį aplinkai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio 13 dalies nuostatomis, tik išdavus statybą leidžiantį dokumentą bus galima pradėti tiesti planuojamą gatvę ir tik šis dokumentas sukels atitinkamas pasekmes pareiškėjui. Detalusis planas iš esmės pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių. Nors Detaliajame plane yra numatyta paimti visuomenės poreikiams tam tikrus žemės sklypus, tačiau žemės paėmimas visuomenės poreikiams taip pat nepatenka į PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalyje išvardytus atvejus, kai turi būti atliekamas PAV. Atsakovas pabrėžia, kad Detalusis planas gali būti pakoreguotas ar pakeistas, jei atsiranda toks poreikis.

41. Atsakovas tvirtina, kad TPĮ 27 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti konkretūs atvejai, kai institucija gali atsisakyti tvirti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, tačiau nagrinėjama situacija nepatenka nė į vieną iš šių atvejų, pavyzdžiui, VTPSI 2020 m. balandžio 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. REG138609 pritarė Detaliajam planui. Už vengimą tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, gavus teigiamą VTPSI išvadą, arba už nemotyvuotą (nesuderinamą su TPĮ 27 str. 5 d.) atsisakymą tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė (364 str.). Atsakovui nesuteikta kompetencija vertinti tikrinančios institucijos – VTPSI – priimtų sprendimų teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti Detaliojo plano. Be to, atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad neaišku, ar, atliekant Detaliojo plano patikrinimą, VTPSI buvo pateikta visa reikšminga informacija (pvz., duomenys apie PAV ataskaitos panaikinimą teismo sprendimu ir netinkamą atrankos dėl SPAV atlikimą), kadangi, atsakovo vertinimu, atranka dėl SPAV buvo atlikta tinkamai, PAV neprivalėjo būti atliktas rengiant Detalųjį planą, o VTPSI nebūtų pateikusi teigiamos išvados, jeigu jai būtų trūkę kokių nors būtinų dokumentų patikrinimui atlikti arba Detalusis planas nebūtų atitikęs reikalavimų.

42. Atsakovo vertinimu, Mykolo Lietuvio gatvės statyba yra susijusi su viešuoju interesu. Tokią poziciją patvirtina tai, kad ši gatvė, kaip nauja B1 kategorijos (pagrindinės miesto gatvės) gatvė esamos D kategorijos gatvės vietoje, yra numatyta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane kaip susisiekimo infrastruktūros teritorija ir tarnaus kaip „šiaurinis aplinkkelis“. Mykolo Lietuvio kaip pagrindinės miesto gatvės (B1 kategorija) ribos buvo suformuotos vadovaujantis ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Detaliajame plane numatyta gatvės vieta, iš esmės nesutinka su minėtų bendrojo plano ir specialiojo plano sprendiniais, kurie nėra ginčijami ar nuginčyti. Atsakovas pažymi, kad ginčui aktualioje teritorijoje yra išsidėsčiusios įvairios ugdymo, gydymo įstaigos, saugos tarnybos, visuomenei svarbūs objektai. Esama Mykolo Lietuvio gatvė yra didžiąja dalimi neasfaltuota (žvyrkelis), duobėta. Neįrengus projektuojamos gatvės, transporto srautai Vakariniame aplinkkelyje gali nepasiekti planuojamo pajėgumo ir atsipirkimo.

Nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti suteiktas viešajam interesui – Mykolo Lietuvio gatvės planavimui, projektavimui ir statybai, nes taip būtų pagerinta ekologinė situacija bei išplėtota susisiekimo infrastruktūra mieste. Pareiškėjas nepaiso viešojo intereso prioriteto ir siekia užtikrinti geresnes sąlygas tik keliems suinteresuotiems žmonėms, nors didžioji visuomenės dalis pritaria Detaliojo plano sprendiniams ir pageidauja kuo spartesnio jų realizavimo. Atsakovas pabrėžia ir tai, kad pati projektuojamos gatvės trasa jau yra susiformavusi, ja vyksta judėjimas, o, tam tikroje vietoje keičiant gatvės trasos trajektoriją, būtų giliau skverbiamasi į miško žemę, jau esančios gatvės vietoje būtų neįmanoma atkurti natūralios gamtinės aplinkos.

Pagal pirmąją trasos alternatyvą, tektų kitomis naudmenomis paversti ir iškirsti 2,9 ha miško žemės, o pagal antrąją trasos alternatyvą – 4,42 ha, todėl akivaizdu, kad antroji alternatyva yra mažiau patraukli gamtinei aplinkai. Be to, atsakovo teigimu, šalia pagal pirmąją alternatyvą projektuojamos gatvės esančių individualių namų gyventojų interesai taip pat bus apsaugoti, t. y. bus įrengta triukšmą mažinanti kelio danga, funkciniai želdiniai ir kt. Rengiant atskirų sklypų detaliuosius planus, taip pat buvo atsižvelgiama į pirmąją trasos alternatyvą, žemės sklypų savininkai buvo supažindinti su Detaliojo plano sprendiniais.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

44. Agentūra apžvelgia teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, pareigos išklausyti bylos šalis ir pan. Agentūros vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad teismas padarė proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimus bei kad byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Įsakymas buvo priimtas negaliojant Agentūros sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3633-821/2020 įsiteisėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021 m. sausio 13 d. nutartį. Aplinkybė, kad, teismui panaikinus Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (28.7)-A4-149, Detalusis planas yra patvirtintas iš naujo neatlikus PAV procedūros, neturi įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

45. Agentūra akcentuoja, kad, vadovaujantis TPĮ nuostatomis, detalusis planas nėra leidimas vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, todėl PAV neprivalo būti atliktas iki detaliojo plano patvirtinimo, o pareiškėjo teiginiai apie atsakovui suteiktą teisę pradėti planuojamą veiklą, prieš tai neatlikus PAV, yra nepagrįsti. PAV ataskaitoje numatytos aplinkosauginės priemonės ir sąlygos nėra teritorijų planavimo objektas; atliekant PAV, nėra nustatomi detaliojo plano sprendiniai. Teisinis reglamentavimas patvirtina PAV ir teritorijų planavimo procesų nepriklausomumą ir savarankiškumą.

46. Agentūra paaiškina, kad ji 2014 metais neišdavė teritorijų planavimo sąlygų ir nedalyvavo vykdant atranką dėl SPAV, nes tuo metu jai dar nebuvo suteikti tokie įgaliojimai. Agentūra patvirtino pateiktą Detalųjį planą, gavusi informaciją, jog nuspręsta neatlikti SPAV procedūrų, kitos Agentūros išduotos planavimo sąlygos buvo įvykdytos. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Detalusis planas neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar Teritorijų planavimo komisijos narių išduotų planavimo sąlygų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 47. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. A30-1195/20 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano tvirtinimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“, pagrįstumas ir teisėtumas.

48. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Įsakymą pripažino pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Detalusis planas su sprendiniais negalėjo būti patvirtintas dėl to, kad nebuvo priimto galiojančio Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo, patvirtinančio arba paneigiančio išvadas dėl PAV. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė tuo, kad ginčui aktualios PŪVPAVĮ ir TPĮ nuostatos nesieja PAV atlikimo su teritorijų planavimo dokumento rengimu ir patvirtinimu, t. y. nereglamentuoja, kad PAV privalo būti atliktas prieš patvirtinant Detalųjį planą; nenustatyta, jog Detalusis planas neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar Teritorijų planavimo komisijos narių išduotų planavimo sąlygų reikalavimų; VTPSI 2020 m. balandžio 20 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG138609 pritarė teikimui tvirtinti Detalųjį planą, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs šį aktą ar kad šis aktas teismo būtų pripažintas negaliojančiu, taip pat nesant kitų šio akto negaliojimo priežasčių (TPĮ 27 str. 5 d.) atsakovas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti Detaliojo plano.

49. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikydamasis pozicijos, kad Įsakymas naikintinas dėl to, jog jis priimtas neatlikus naujos atrankos dėl SPAV, privalomo PAV ir neįvertinus atsakovo planuojamos ūkinės veiklos – Mykolo Lietuvio gatvės (toliau – ir Gatvė) tiesimo – poveikio aplinkai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas. Iš trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

50. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog Administracijos direktorius 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 nustatė, jog pradedamas rengti apie 26,16 ha teritorijos detalusis planas Gatvei tiesti, kurio rengimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, privalomą teritorijos naudojimo tipą bei žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams (gatvei tiesti ir eksploatuoti), numatant konkrečios vietos ir ploto motyvuotą pagrindimą, patikslinant valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas; detaliuoju planu keičiami Bajorų gyvenamojo kvartalo detaliojo plano sprendiniai. Šiuo įsakymu patvirtinta Planavimo darbų programa detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurioje nurodyta, kad SPAV reikalingumas bus įvertintas pateikus atranką dėl SPAV pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygas; detaliojo plano koncepcija nerengiama; kt.

51. Administracijos direktoriaus pavaduotojas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti pasirašė 2014 m. rugsėjo 17 d.; galiojimo terminas neįrašytas. Administracijos Miesto plėtros departamentas teritorijų planavimo sąlygas išdavė 2014 m. rugsėjo 17 d.; galiojimo terminas – 3 metai nuo registracijos. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teritorijų planavimo sąlygas išdavė 2014 m. rugsėjo 18 d.; galiojimo terminas – 3 metai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras teritorijų planavimo sąlygas išdavė 2014 m. rugsėjo 12 d.; galiojimo terminas – 3 metai nuo sąlygų registravimo datos. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas teritorijų planavimo sąlygas išdavė 2014 m. rugsėjo 16 d.; galiojimo terminas – iki 2017 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius teritorijų planavimo sąlygas išdavė 2014 m. spalio 20 d.; galiojimo terminas – 5 metai nuo išdavimo datos. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba teritorijų planavimo sąlygas išdavė 2014 m. rugsėjo 12 d.; galiojimo terminas – 3 metai. UAB „Grinda“ teritorijų planavimo sąlygas išdavė 2015 m. gegužės 26 d.; galiojimo terminas nenurodytas.

52. 2015 metais buvo parengtas Detaliojo plano strateginio pasekmių vertinimo (SPAV) atrankos dokumentas. Šiame dokumente, be kita ko, nurodyta, kad Detalusis planas rengiamas vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, teritorija šiai Gatvės trasai rezervuota, planuojamos teritorijos alternatyvų nėra. Teritorijų planavimo sąlygas 2014 m. rugsėjo mėnesį – 2015 m. gegužės mėnesį išdavė Administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ (dabar pavadinimas – UAB „Vilniaus apšvietimas“), UAB „Vilniaus vandenys“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Teo LT“ (po reorganizavimo – Telia Lietuva, AB), AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“ (po AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo – AB „Energijos skirstymo operatorius“).

53. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. spalio 6 d. rašte Nr. A51-94691/15-(2.15.1.21-MP2), atsakydamas į SĮ „Vilniaus planas“ paklausimą, nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2015 m. rugsėjo 14 d. išvadoje Nr. (3)-V3-1732 (7.23), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015 m. rugsėjo 24 d. išvadoje Nr. (38-18)-VR-1.7-1498, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 16 d. išvadoje Nr. (12.53.-V)2V-1131 išvadoje konstatavo, kad SPAV neprivalomas, o Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. rugsėjo 17 d. išvadoje Nr. 12(12.42)-11198 pripažino, kad SPAV atlikti privaloma (minėtos išvados pridėtos prie rašto). Atsižvelgiant į tai, kad triukšmas ir oro tarša (akcentuoti Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadoje) bus vertinami tolesnio projektavimo stadijose ir, esant būtinybei, bus numatomos bei įgyvendinamos poveikio mažinimo priemonės, Detaliajam planui rengti SPAV neatliekamas. Be to, nurodyta, kad suinteresuotas šalis apie SPAV subjektų išvadas ir motyvus supažindina Detaliojo plano rengėjas.

54. Agentūra 2016 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (28.7)-A4-10965 nurodė, kad ji priėmė atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-2699, kurioje konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas. Agentūroje 2016 m. gegužės 10 d. įvyko atrankos išvados persvarstymas, kuriame dalyvavo PAV dokumentų rengėjo (UAB „Infraplanas“), planuojamos ūkinės veiklos užsakovo (Administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento), NVSC Vilniaus departamento ir suinteresuotos visuomenės atstovai. NVSC Vilniaus departamentas 2016 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 2.10-6691(16.9.7.10.11) pasiūlė Agentūrai atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą. Agentūra, atsižvelgdama į NVSC Vilniaus departamento poziciją ir tikėtiną reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį šalia esančiai gyvenamajai aplinkai, priėmė galutinę atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai – planuojamai tiesti Gatvei – PAV yra privalomas.

55. UAB „Infraplanas“ parengė Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo programą. Vadovaujantis PAV programa, buvo parengta PAV ataskaita. PAV ataskaitoje nurodyta, kad ji derinama su PAV subjektais (Administracija, Vilniaus visuomenės sveikatos centru, Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba) ir pateikiama atsakingai institucijai (Agentūrai), kuri pateiks sprendimą dėl planuojamos veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje.

56. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė UAB „Infraplanas“, Agentūrai, NVSC Vilniaus departamentui ir SĮ „Vilniaus planas“ pasiūlymus ir pastabas dėl PAV ataskaitos. NVSC Vilniaus departamentas, atsakydamas į Asociacijos prašymą, 2017 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 2.10-11856 (16.6.2. 10.11) nurodė, kad jis, pagal kompetenciją išnagrinėjęs PAV ataskaitą, 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2.10-11399(16.8.4.10.11) pritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pagal antrąją alternatyvą. Prie rašto pridėtas NVSC Vilniaus departamento 2017 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 2.10-11399(16.8.4.10.11), skirtas UAB „Infraplanas“, kuriame apžvelgtos PAV ataskaitos išvados ir išreikštas pritarimas PAV ataskaitai bei planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pagal antrąją alternatyvą.

57. SĮ „Vilniaus planas“ 2017 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. SR-17-675 informavo UAB „Infraplanas“, kad, 2017 metais rengiant PAV ataskaitą, dėl Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo užbaigimo susisiekimo situacija Gatvėje reikšmingai pasikeitė. SĮ „Vilniaus planas“ atliko papildomus transporto srautų stebėjimus, analizę apie transporto srautų dinamiką. Atsižvelgiant į tai, buvo patikslintas VMPEI privedimo koeficientas nuo rytinės valandos apkrovimo (Kpr-9,09) iki VMPEI. Atlikus skaičiavimus pagal transporto srautų modeliavimo rezultatus 2025 metams, valandinis srautas buvo 1 890 automobilių per valandą (abiem kryptimis); 1 890 x 9,09 = 17 180 automobilių per parą.

58. Agentūra 2018 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (2.7)-A4-149. Agentūra 2017 m. gruodžio 18 d. savo interneto svetainėje paviešino pagal jos pastabas pataisytą ir papildytą PAV ataskaitą. Agentūra nusprendė, kad planuojama ūkinė veikla – Gatvės tiesimas, įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas alternatyvas, yra leistina pagal pirmąją ir antrąją veiklos alternatyvas.

59. Agentūra 2018 m. kovo 16 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG62920; NVSC 2018 m. kovo 19 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG63155. NVSC 2020 m. vasario mėnesį teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. (10-11 14.6.5 E) BSV- (konkretūs data ir numeris nenurodyti) padaryta išvada, kad Detalusis planas neatitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimų. Nustatytas trūkumas – Detaliajame plane nepateiktos besiribojančioms gyvenamosios ir visuomeninėms teritorijoms konkrečios praktinės kompensacinės priemonės planuojamam transporto srautų poveikiui (triukšmo ir oro taršos) kompensuoti, neatitinka NVSC 2018 m. kovo 19 d. išduotų teritorijų planavimo sąlygų (Nr. REG63155) 2 punkto reikalavimo. Kitoje NVSC 2020 m. vasario mėnesio teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. (10-11 14.6.5 E) BSV- (konkretūs data ir numeris nenurodyti) nustatytas tas pats trūkumas bei pažymėta, kad projektas įkeltas be pakeitimų pakartotinai dėl techninių klaidų TPDRIS. SĮ „Vilniaus planas“ 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. SR-20-116 NVSC paaiškino, kokios aplinkosauginės priemonės yra numatytos PAV ataskaitoje, bei teigė, kad triukšmo lygio ir išmetamų teršalų skaičiavimai bus atnaujinti rengiant gatvės statybos projektą, patikslinus gatvės ir sankryžų geometrinius parametrus ir eismo organizavimą, o pagal gautus rezultatus bus tikslinamos ir triukšmo bei taršos mažinimo priemonės.

60. NVSC 2020 m. kovo mėnesio teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. (10-11 14.6.5 E) BSV- (konkretūs data ir numeris nenurodyti) teigiama, kad teritorijų planavimo dokumentas buvo pakartotinai pateiktas vertinimui po NVSC 2020 m. vasario 25 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymos Nr. (10-11 14.6.5 E) BSV-3454. Nustatyta, kad anksčiau nurodytas trūkumas yra pašalintas, t. y. pateikta patikslinta informacija, kad planuojamoje teritorijoje, įgyvendinant PAV ataskaitoje numatytas priemones, visoje gatvės trasoje yra numatomas triukšmą mažinančios kelio dangos įrengimas, užtikrinantis norminį triukšmo lygį, kaip papildoma priemonė – funkcinių želdinių pasodinimas prie konkrečių objektų, taip pat izoliuojančių akustinių langų ir durų įrengimas gyvenamajam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą informaciją, rengiant gatvės statybos projektą, triukšmo lygio ir išmetamų teršalų skaičiavimai bus atnaujinti, patikslinus gatvės ir sankryžų geometrinius parametrus ir eismo organizavimą. Padaryta išvada, kad Detalusis planas atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus.

61. VTPSI 2020 m. balandžio 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG138609 pritarė teikimui tvirtinti Detalųjį planą, o Administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymą.

62. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-3633-821/2020) tenkino Asociacijos skundą, t. y. panaikino Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 ir įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti PAV ataskaitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-6-492/2021). Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendime nustatyta, aplinkybė, kad Vilniaus miesto bendrajame plane susisiekimo tinklo plėtros sprendiniais bei Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje Gatvės kategorija numatyta B1, o pagal STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus, B1 kategorijos gatvėje galimas greitis – 70 km/h, leidžiamas sunkiojo transporto eismas, byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra priėmęs teisinę galią turinčius sprendimus dėl planuojamoje gatvėje numatomų sunkiojo transporto eismo bei greičio ribojimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartyje vertino, kad tiek sunkiojo transporto eismas, tiek eismo greitis planuojamoje Gatvėje turi esminę įtaką triukšmo ir taršos modeliavimo rezultatams, taip pat, atsižvelgiant į juos, ir parenkamoms priemonėms, mažinančioms neigiamą triukšmo ir taršos poveikį gyvenamajai aplinkai.

V. 63. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Įsakymu negalėjo būti tvirtinamas Detalusis planas dėl to, jog neatliktas privalomas PAV, o atsakovo planuojama veikla – Gatvės tiesimas – yra ūkinė veikla, daranti poveikį aplinkai, ir dėl jos turi būti atliktas PAV (PŪVPAVĮ 2 str. 2, 4 ir 5 d., 3 str. 1 d., 4 str.), Detalusis planas yra vienas iš dokumentų, suteikiančių teisę atsakovui vykdyti jo numatytą veiklą, o Gatvės tiesimas nėra galimas nepatvirtinus Detaliojo plano, kuriuo nustatyti sprendiniai yra privalomi rengiant Gatvės techninį projektą, pirmiausia pažymėtina, kad, pagal TPĮ 2 straipsnio 26 dalį, teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.

64. TPĮ 2 straipsnio 2 dalyje detalusis planas apibrėžiamas kaip urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detalieji planai priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams (TPĮ 2 str. 27 d. ir 5 str. 2 d. 3 p.). TPĮ 10 straipsnyje įtvirtinta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.

65. Teritorijų planavimo tikslai yra išdėstyti TPĮ 3 straipsnio 1 dalyje: 1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; 2) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; 3) sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui; 4) numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; 5) kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas; 7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; 8) sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti. TPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kompleksinio teritorijų planavimo tikslai kituose teisės aktuose nenustatomi.

66. TPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs planavimo uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija) ir ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV. TPĮ 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų planavimo sąlygas. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

67. Pagal TPĮ 25 straipsnio 5 dalį, rengimo etapą sudaro šios stadijos: 1) esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, rengiamo dokumento tikslus ir uždavinius, patvirtintą planavimo darbų programą, atliekamas teritorijos gamtinės, demografinės, socialinės, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, inžinerinės ir ekonominės būklės, valstybės ir viešojo saugumo, krašto apsaugos reikmių vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų, probleminių situacijų ar (ir) arealų nustatymas, teisės aktų vertinimas. Pateikiamos galimo teritorijų vystymo prognozės, atsižvelgiant į nustatytas teritorijų vystymo tendencijas; 2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; 3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai.

68. TPĮ 25 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

69. TPĮ 25 straipsnio 7 dalyje pažymėta, kad kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, jeigu rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą atliekamas SPAV, rengiant detalųjį planą toje savivaldybės dalyje, kuriai SPAV buvo atliktas, pakartotinis SPAV neatliekamas, jeigu nesuplanuotas joks kitas kiekybinis ir kokybinis poveikis aplinkai, išskyrus pirmiau įvertintą SPAV.

70. Pagal TPĮ (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 25 straipsnio 1 dalį, anksčiau detaliojo teritorijų planavimo procesą sudarė šie etapai: parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Vėlesnėje redakcijoje nebeliko sprendinių pasekmių vertinimo etapo. Pagal TPĮ (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 25 straipsnio 4 dalį, teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.

71. PŪVPAVĮ 3 straipsnio (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai, numatantys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą, kuriai privaloma atlikti PAV vertinimą, gali būti derinami ir tvirtinami tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, tačiau ši nuostata galiojo iki 2014 m. sausio 1 d.

72. PŪVPAVĮ 2 straipsnio (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) 2 dalyje nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla – numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla, o pagal 8 dalį, reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.

73. PŪVPAVĮ 3 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-418 redakcija) 1 dalyje poveikio aplinkai vertinimo objektu įvardyta planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad PAV atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti PAV; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, ūkinės veiklos leidimas gali būti išduotas, jeigu yra galiojantis atsakingos institucijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, PAV procesą sudaro keturi etapai: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

74. PŪVPAVĮ 4 straipsnyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) išvardyti poveikio aplinkai vertinimo tikslai: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

75. Apibendrinant aptartas TPĮ ir PŪVPAVĮ nuostatas, konstatuotina, kad nei Detaliojo plano rengimo pradžios (2014 metais), nei jo tvirtinimo metu (2020 metais) galioję TPĮ ir PŪVPAVĮ eksplicitiškai nenustatė planavimo organizatoriaus pareigos atlikti PAV atranką ir (ar) PAV, kai yra rengiamas toks, kaip ginčo, teritorijų planavimo dokumentas.

76. PŪVPAVĮ 3 straipsnis, kuris reglamentuoja atvejus, kada turi būti atliekamas PAV, šį vertinimą sieja su leidimo vykdyti ūkinę veiklą išdavimu ir nemini teritorijų planavimo dokumentų, kurie (jei yra privalomi) sudaro tik prielaidas leidimui vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą išduoti. Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju, būtent Statybos įstatymas (be kita ko, iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio įstatymo 23 str. 7 d. 5 p. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) ar nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio to paties įstatymo 27 str. 5 d. 8 p. (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija), o ne TPĮ numato pareigą atlikti atitinkamas PAV procedūras.

77. Vertinimą, kad PAV atlikimas nebėra siejamas su teritorijų planavimo procesu, iš esmės pagrindžia Aiškinamojo rašto „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, <...>, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ (toliau – Aiškinamasis raštas) 3.14 ir 4.15 punktai, iš kurių galima daryti išvadą, jog buvo siekiama susieti PAV atranką ir PAV su leidimo vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą išdavimu.

78. Šio Aiškinamojo rašto 3.14 punkte nurodyta, kad iki pakeitimo yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai taip: <...> Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) 3 straipsnio 4 dalies nuostata reglamentuoja, kad teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai, numatantys veiklą, kuriai privalomas PAV, derinami ir tvirtinami tik atlikus PAV ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, bet nesiejami su leidimų išdavimais.

79. Aiškinamojo rašto 4.15 punkte nurodant, kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, paaiškinta, kad: „Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatomos šios nuostatos: – planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privaloma atlikti PAV ar atranką dėl PAV, ūkinės veiklos leidimas gali būti išduotas esant galiojančiam atsakingos institucijos teigiamam sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl PAV išvadai, kad neprivaloma atlikti PAV. Išduodant leidimus statybai (Statybos įstatymo 23 str. 7 dalies 5 punktas), vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus jūrų ir jūrų uosto akvatorijoje (Aplinkos ministro 2002-02-26 įsakymu Nr. 77 patvirtintų Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklių 6-11 punktai) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos taisyklių 22.6 punktas), TIPK leidimus (Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės) bus užtikrinta, kad planuojamai veiklai, kuriai privalomas PAV, leidimai bus išduoti nepasikeitusiomis atlikto vertinimo sąlygomis, nekils teisminių ginčų. Šiuo metu teisiškai nereglamentuojamas leidimo išdavimas ūkinei veiklai, kuriai buvo atliktas PAV, kad priimti PAV sprendimai būtų galiojantys. Dėl to kyla teisinės pasekmės, pvz., Kazokiškių sąvartyno eksploatacijai buvo išduotas TIPK leidimas, kai jau nebegaliojo PAV sprendimas, dėl to teismai pripažino TIPK leidimą nebegaliojančiu.“

80. Pozicijos, kad PAV procedūrų atlikimas yra siejamas su ūkinės veiklos leidimu, įstatymų leidėjas laikėsi ir vėliau – nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios PŪVPAVĮ redakcijos (2017 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-529 redakcija) 3 straipsnio 3 dalis jau eksplicitiškai ir aiškiai įtvirtino, kad „atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.“

81. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo <...>“. Šioje nuostatoje minimas sutikimas dėl planuojamos veiklos – „kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą“ (šios direktyvos 2011/92 1 str. 2 d. c p.), t. y. nagrinėjamu atveju – statybą leidžiantis dokumentas.

82. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Įsakymas turėtų būti panaikintas dėl to, kad buvo priimtas neatlikus PAV, nepripažinti teisiškai pagrįstais.

VI. 83. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Įsakymu negalėjo būti tvirtinamas Detalusis planas dėl to, jog 2015 metais atranka dėl SPAV atlikta vadovaujantis negaliojančiomis teritorijų planavimo sąlygomis, išduotomis 2014 metais, ir nebegaliojančiomis nuo 2017 metų, atranka dėl SPAV privalėjo būti atlikta iš naujo, nes Detalusis planas parengtas vadovaujantis 2018 metais išduotomis sąlygomis ir atsakovui pradėjus Detaliojo plano rengimo procedūrą iš naujo; 2015 metais atliekant atranką dėl SPAV buvo vertinama, jog sunkusis transportas Gatvėje nenumatomas, kad Visuomenės sveikatos centras savo 2015 metų išvadoje dėl SPAV atrankos nurodė, jog SPAV atlikti būtina, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė pirmosios instancijos teismui skundo (patikslinto skundo), kuris būtų grindžiamas šiais argumentais.

84. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Pabrėžtina, kad skundo pagrindas turi būti nurodytas ne rašytiniuose paaiškinimuose ar teismo posėdyje, teikiant paaiškinimus žodžiu.

85. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia skundą, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

86. Pareiškėjas skundą grindė tuo, jog Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad SPAV neatliekamas remiantis Administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. spalio 6 d. raštu Nr. A51-94691/15-(2.15.121-MP2), tačiau prie Detaliojo plano dokumentacijos nėra pateiktas šis raštas, o atsakovas nepateikia motyvų, kodėl SPAV nebuvo atliktas, be to, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 250.3.5 punktą, SPAV ataskaita yra sudėtinė detaliojo plano dalis (skundo 90 p.).

87. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas neatlikti SPAV. Taip pat Detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo 2019 m. lapkričio 26 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad projekto vadovas pristatė 2015 metų informaciją apie SPAV atranką. Iš susirinkimo protokolo turinio matyti, kad susirinkime dalyvavo Visorių slėnio bendruomenė. Pareiškėjas skunde taip pat yra nurodęs, kad dalyvavo šiame susirinkime, be to, aktyviai dalyvavo Detaliojo plano rengimo procese (skundo 18 p.).

88. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė pareiškėjo argumentų dėl SPAV atrankos, tačiau sprendime padaryta išvada, kad Detalusis planas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat pati bylos eiga ir byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog SPAV atranka buvo tinkamai atlikta ir nebuvo reikalinga pakartotinai atlikti SPAV atranką, kai 2018 metais buvo išduotos teritorijų planavimo sąlygos.

89. Agentūra 2018 m. kovo 16 d. išduotose teritorijų planavimo sąlygose įrašė tą pačią sąlygą, kuri buvo nurodyta ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugsėjo 18 d. išduotose sąlygose, t. y. kad vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967, nuostatomis spręsti dėl Detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo. Atsakovas yra nurodęs, kad vadovaujantis aplinkos ministro 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D1-940 Agentūra perėmė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teises ir pareigas, susijusias su teritorijų planavimo sąlygų išdavimu, teritorijų planavimo dokumentų derinimu; kt. Akcentuotina, kad Agentūra 2020 m. vasario 28 d. Detalųjį planą suderino.

90. NVSC Vilniaus departamentas 2018 m. kovo 19 d. išduotose teritorijų planavimo sąlygose nurodė įvertinti transporto srautų poveikį (triukšmo ir taršos) besiribojančioms gyvenamosioms ir visuomeninėms teritorijoms; nustačius galimą neigiamą poveikį, numatyti ir realizuoti kompensacines priemones. NVSC Vilniaus departamentas 2020 m. kovo 10 d. pritarė Detaliojo plano sprendiniams ir pateikė išvadą, kad Detalusis planas atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus.

91. Aprašo (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1467 (Pakeitimo nutarimas) redakcija) 2 punkte nurodyta, kad „<...> iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtiems rengti planams ir programoms taikomas iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojęs teisinis reguliavimas.“

92. Kadangi ginčo Detalusis planas pradėtas rengti iki 2014 m. gruodžio 30 d., nagrinėjamu atveju taikytina iki šios dienos galiojusi Aprašo redakcija (Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 redakcija, su pakeitimais, įsigaliojusiais iki 2014 m. gruodžio 30 d.).

93. Parengiamajame etape Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) (TPĮ 25 str. 2 d. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 ir 2017 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIII-427 redakcijos)).

94. Aprašo 7.1 ir 7.4 punktai nustatė, kad vertinimą privaloma atlikti, kai planai ir programos skirti <...> transporto <...> plėtrai <...> ar teritorijoms planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į PŪVPAVĮ 1 ar 2 priedėlius, plėtros pagrindus (7.1 p.); kai per atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti nusprendžiama, kad privaloma atlikti konkretaus plano ar programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (7.4 p.).

95. Vadovaujantis Aprašo 11.1 punktu, vienas iš atrankos objektų – „<..> Aprašo 7.1 ir 7.2 punktuose nurodyti planai ir programos, skirti nedideliems plotams tam tikroje vietovėje, taip pat neesminiai tokių planų ir programų pakeitimai <...>.“ Teritorijų planavimo dokumentų atranka atliekama per teritorijų planavimo proceso parengiamąjį etapą (Aprašo 12 p.).

96. Pagal Aprašo 10 punktą atrankos tikslas – nuspręsti, ar privaloma atlikti konkretaus plano ar programos vertinimą. Šiuo tikslu planų ir programų organizatoriai, laikydamiesi Aplinkos ministerijos nustatytos tvarkos ir atsižvelgdami į jų įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumo nustatymo kriterijus (1 priedas), atlieka atranką (Aprašo 13 p.). Ginčo atveju atlikus atranką nuspręsta, kad SPAV nebūtinas.

97. Pažymėtina, kad 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo, kurią nacionalinėje teisėje įgyvendina Aprašas, įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad būtų atliekamas planų, galinčių turėti reikšmingų pasekmių aplinkai, visų pirma dėl jų charakteristikų, pasekmių ir teritorijų, kurioms gali būti daroma įtaka, aplinkosauginis vertinimas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo byloje Valčiukienė ir kt., C‑295/10, EU:C:2011:608, 46 p.), ar būtų sudaromos galimybės šiai pareigai išvengti (šiuo klausimu, pvz., žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo byloje D’Oultremont ir kt., C‑290/15, EU:C:2016:816, 48 p.).

98. Dėl planavimo sąlygų galiojimo pasibaigimo ir naujų sąlygų išdavimo po atliktos SPAV atrankos pažymėtina, kad nei TPĮ, nei Aprašas eksplicitiškai nenustato pareigos tokiu atveju atlikti pakartotinę atranką. Be to, įvertinus aktualias šiam ginčui išspręsti teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vien ši aplinkybė (planavimo sąlygų galiojimo pasibaigimas ir naujų sąlygų išdavimas) savaime implikuotų pareigą atlikti aptariamas procedūras. Pareiškėjo argumentai, kad 2018 metais išdavus kai kurias planavimo sąlygas, planavimo procesas buvo pradėtas iš naujo, nepripažinti teisiškai pagrįstais.

99. Iš tiesų vien pats naujų planavimo sąlygų išdavimas savaime nelemia nustatytosios apimties informacijos apie rengiamą planą ar programą turinio (Aprašo 14 p.), teritorijos, kurioje gali kilti plano ar programos įgyvendinimo pasekmių, savybių, galimo plano ar programos įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumo pasikeitimų, taip pat savaime nedaro įtakos Aprašo 1 priede nurodytų planų ir programų įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumo nustatymo kriterijams, kaip antai: planu sukuriamos ūkinės veiklos pagrindų mastui (1.4 p.), poveikiui visuomenės sveikatai arba aplinkai (2.4 p.) ir kt.

100. Reikalavimas atlikti pakartotinę SPAV atranką, be kita ko, siekiant užtikrinti pagrindinius SPAV tikslus (Aprašo 5 p.), galėtų būti pateisinamas įvykus reikšmingiems (esminiams) aplinkybių, su kuriomis siejamas vertinimas dėl SPAV atlikimo būtinumo (Aprašo 7 ir 13 p. bei 1 priedas), pasikeitimams.

101. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo minėto pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad privalėjo būti atlikta pakartotinė SPAV atranka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė, jog Įsakymas naikintinas dėl to, jog netinkamai atlikta SPAV atranka bei buvo reikalinga atlikti pakartotinę SPAV atranką.

VII. 102. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

103. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė