73568a1c-e8fb-4d1d-beea-3c6ca669eb1a · Klaipėdos apygardos teismas

CivPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1380-524/2015Teisėja Kristina Domarkienė                                        (Proceso Nr. 2-06-3-14808-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.2.6.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. lapkričio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ Â pagal O.

S. ieÅ¡kinį Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sÄ lygomis. Nurodė, jog nuo 1994-04-21 yra įraÅ¡ytas į reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų aprÅ«pinimo bÅ«stu sÄ raÅ¡Ä .

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu jam iÅ¡nuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas leisti jam privatizuoti minėtÄ nuomojamÄ butÄ , bet Klaipėdos miesto savivaldybės meras jo praÅ¡ymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog Butų privatizavimo įstatymo lengvata jis pasinaudojo gyvendamas santuokoje su buvusia sutuoktine D. S., t. y. kai 1993-10-13 privatizavo butÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, juo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad 1993-10-13 sutartimi ieÅ¡kovo buvusi sutuoktinė D. S., pasinaudodama įstatymo suteikta teise privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, Å¡eimos naudai nuosavybės teise įgijo butÄ (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pagal 1993-10-06 mokėjimo kvitus akivaizdu, jog bÅ«tent ieÅ¡kovo investiciniais čekiais buvo sumokėta privatizuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina, o buvusi sutuoktinė apmokėjo tik privatizavimo dokumentų iÅ¡laidas. Mano, jog ieÅ¡kovui kartu su buvusia sutuoktine privatizavus minėtÄ butÄ , ieÅ¡kovas neteko teisės privatizuoti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-18 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra reabilituotas politinis kalinys. IeÅ¡kovas kartu su buvusia sutuoktine D. S. jos vardu privatizavo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto privatizavimui buvo panaudoti ieÅ¡kovo investiciniai čekiai. 2009-04-09 turto pasidalijimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas savo dalį minėto buto perleido buvusiai sutuoktinei. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįgijo teisės lengvatine tvarka privatizuoti jo nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, tarp pat neatsižvelgė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo ypatybes. Teigia, kad atitinka visas sÄ lygas dėl nuomojamo buto privatizavimo. Mano, kad aplinkybė, jog privatizuojant minėtÄ butÄ , buvo panaudoti ieÅ¡kovo investiciniai čekiai, neturi reikÅ¡mės nuomojamo buto privatizavimui.

Teigia, kad atsakovė anksčiau pripažino, jog ieÅ¡kovas nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neįgijo, juo naudojosi panaudos pagrindais. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir papildomai pažymi, kad ieÅ¡kovui privatizavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jis neteko teisės privatizuoti kitÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ .

Teigia, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai klaidinančių teiginių ir paaiÅ¡kinimų pagrindu įgijo nuomos teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jį siekia įsigyti lengvatine kaina.Apeliacinis skundas atmestinas.            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).           CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad, aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifikÄ .

Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, galimybę įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

Tačiau kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).          Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ , turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, galimybę įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pagal bylos įrodymus padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas vienÄ kartÄ Å¡ia teise pasinaudojo, todėl nebeturi įstatyme nustatyto pagrindo Å¡ia teise pasinaudoti pakartotinai. Å ioje byloje ieÅ¡kovės iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl jo nuo 1999 metų nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis kaip reabilituotas politinis kalinys ir tremtinys (b. l. 23). Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, jog 1993 m. jis kito buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavime nedalyvavo, nes šį butÄ privatizavo jo buvusi sutuoktinė, su kuria santuoka buvo nutraukta ir butas buvo paliktas jai.

IeÅ¡kovas nurodo, jog tai, kad ieÅ¡kovo buvusios sutuoktinės privatizuotas butas nebuvo jo nuosavybė, buvo konstatuota atsakovės 1999-11-11 sprendime (b. l. 46), o aplinkybę, kad jo investiciniai čekiai buvo panaudoti be jo žinios, paliudijo ieÅ¡kovo buvusi žmona. Tačiau Å¡ios nurodomos apelianto aplinkybės nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti ieÅ¡kovo nuomojamÄ butÄ , nes paminėtu 1999-11-11 sprendimu nebuvo panaikinta faktiÅ¡kai pagal įstatymÄ Ä¯gyta ieÅ¡kovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į jau privatizuotÄ butÄ (duomenys neskelbtini).

Buvusių sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Tokia nuostata buvo įtvirtinta Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir sutuoktiniai turi lygias teises jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Sutuoktiniams, kitaip nei kitiems butų nuomininkams ir jų Å¡eimos nariams, prieÅ¡ buto privatizavimÄ net nebuvo privaloma pasiraÅ¡yti tarpusavio susitarimo dėl buto pirkimo (kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, kas taps perkamo buto savininku), ir tokio susitarimo nebuvimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip bÅ«tinos gyvenamųjų patalpų privatizavimo sÄ lygos nesilaikymas ir pagrindas nepripažinti sutuoktiniui, nenurodytam buto privatizavimo sutartyje, nuosavybės teisės į privatizuotÄ butÄ , nors Å¡ios bylos Å¡alys tokį susitarimÄ sudarė.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su buvusia sutuoktine (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ ir nuo 1981-08-12 apsigyveno bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), šį butÄ privatizavo 1993-10-13 sutuoktinės vardu, prieÅ¡ tai sudarę susitarimÄ privatizuoti šį butÄ sutuoktinės vardu (b. l. 71, 73), taupomojo banko kvitas įrodo, kad ieÅ¡kovas sumokėjo iÅ¡ savo sÄ skaitos už buto privatizavimÄ (b. l. 72), todėl liudytojos parodymai, jog ieÅ¡kovas nežinojo apie investicinių čekių panaudojimÄ , nėra pakankamas įrodymas Å¡iems raÅ¡ytiniams įrodymams nuginčyti.

Be to, savo nuosavybės teises į paminėtÄ privatizuotÄ butÄ ieÅ¡kovas dar kartÄ patvirtino 2009-04-09 sudarydamas santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį, patvirtindamas tik tai, kad nuo 2009-04-09 Å¡is butas asmeninės nuosavybės teise priklausys jo buvusiai sutuoktinei. Todėl įrodyta, kad ieÅ¡kovo butas buvo privatizuotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje ir tai atitinka paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ . Teisė lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti valstybei priklausantį turtÄ turi bÅ«ti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, o bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, nustatytų įstatyme, nebuvimas daro privatizavimÄ negalimÄ .

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 1992 m. pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai pripažino, kad dėl Å¡ios priežasties jis negalėjo bÅ«ti teisėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo subjektas, nes Å¡ia teise jau pasinaudojo. IeÅ¡kovas neturi subjektinės teisės lengvatinėmis sÄ lygomis, nustatytomis Butų privatizavimo įstatyme, pirkti dar vienas gyvenamÄ sias patalpas, todėl Å¡i teisė negali bÅ«ti ginama, o jos pagrindu reiÅ¡kiami reikalavimai tenkinami.

            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.).

              Paminėtais motyvais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a :           Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                             Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjos                                                                      Irma Čuchraj                                                                                                                                                           Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė