73545d54-b6df-4f73-bb23-edbc8e464451 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-595-817/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42132-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, E. V., jo gynėjui advokato padėjėjui Dovydui RaiÅ¡učiui, galimai laiduotojai G. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : E. V. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, paaiÅ¡kino, kad jis su draugais Å¡iek tiek vartojo alkoholio, t. y. degtinę. Alkoholį vartojo netoli savo gyvenamosios vietos, pas kaimynÄ , pas kurį jis atvyko automobiliu visiÅ¡kai blaivas. Kadangi kaimynas nusipirko naujÄ automobilį, todėl nusprendė atÅ¡vęsti. Jie iÅ¡gėrė apie du butelius 0,7 degtinės. Jie gėrė tryse. Jis susibarė su žmona, kuri paprašė jo, kad automobilis bÅ«tų atiduotas jai, nes jai iÅ¡ ryto jo reikės. Kaltinamasis turėjo grÄ Å¾inti žmonai automobilį, kuris stovėjo pas jį kieme, nuo jo namų iki jo buvo gal apie 500-600 metrų.

IÅ¡ to įnirÅ¡io kaltinamasis nusprendė nuvaryti automobilį pats, nes jis nesijautė, kad yra neblaivus. Supranta, kad negalima vairuoti iÅ¡gėrus. Jis nežino, kodėl pareigÅ«nai sustabdė jį. Jis matė pravažiuodamas pareigÅ«nus, tačiau tuo metu jie nestabdė jo. Kai jis sustojo kieme, jis pamatė atvažiuojančius pareigÅ«nus. IÅ¡ karto pripažino, kad jis vairavo iÅ¡gėręs. Jis neturi alkoholizmo problemų, jis iÅ¡geria kartÄ Ä¯ mėnesį, dažniausiai per Å¡ventes. Nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo baustas (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis vairavo neblaivus.

Tuomet jis pirmu įpÅ«timu įpÅ«tė 0,43 promilės, antru įpÅ«timu – 0,41 promilės. Tuo metu jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Jis taip pat baustas administracine tvarka. Nurodė, kad jis yra atsakingas, niekada nevairuoja iÅ¡gėręs. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį jo sesės G. G. priežiÅ«rai. Nurodė, kad jie vaikystėje augo kartu, jie bendrauja kiekvienÄ dienÄ , susitinka dažnai, gyvena arti vienas kito, Å¡venčia kartu Å¡ventes.

Jis jos visada klauso, ji jam duoda gerų patarimų. Ji jam pasako, kÄ jis daro netinkamai dėl bendravimo su vaikais, žmona. Jo santykiai su žmona blogi. Pirmas žmogus, kuriam pranešė apie šį įvykį, buvo jo sesuo, kuri jo elgesį vertina blogai. Transporto priemonė, kuriÄ jis vairavo, priklauso UAB „M.“. Jis jÄ Ä¯sigijo lizingo bÅ«du, moka įmokas. Žmona naudojasi taip pat Å¡ia transporto priemone. Kaltinamasis yra pagrindinis Å¡io automobilio naudotojas, dirba su juo. Jo pajamos per mėnesį yra apie 1 000 eurų.

Žmona dirba, jos pajamos per mėnesį apie 800 eurų. Su žmona gyvena kartu. Teismo posėdžio metu laiduotoja G. G. prašė kaltinamÄ jį E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį jos priežiÅ«rai. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, su juo sutaria gerai, augo kartu nuo mažens. Gerai sutaria su jo Å¡eima, Å¡venčia kartu Å¡ventes. Å iuo metu vos ne kasdien matosi, visada susiskambina, jis teiraujasi, ar nereikia pagalbos, klausia apie darbÄ . Brolis jai padeda dėl bÅ«sto, jis yra geranoriÅ¡kas, kiek gali, padeda su statybos darbais, dalina patarimus vienas kitam bÅ«sto reikalais.

Jie turi daug bendro. Ji stengiasi daryti teigiamÄ pavyzdį broliui, stengsis įtraukti į laisvalaikį, kur nėra draugų ir alkoholio. Kaltinamojo toks elgesys jÄ nustebino, nes jam tai nebÅ«dinga. Jis niekada neturėjo problemų su alkoholiu. Nors jie gyvena atskirai, tačiau jie gyvena vienas nuo kito ne per toliausiai. Ji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Sutiko su laidavimu ir jo sÄ lygomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis). 2021 m. gruodžio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. V. parodė, kad jis kaltę pripažįsta pilnai. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ jam yra įteiktas, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. 2021 m. gruodžio 4 d. buvo su draugu, jis nusipirko automobilį, nusprendė jį ,,aplaistyti“, jie su draugu iÅ¡gėrinėjo pas jį namuose, adreso tiksliai nepasakys, (duomenys neskelbtini).

Gėrė degtinę, kiek maždaug, sunku pasakyti. Kol buvo pas draugÄ , apsipyko su žmona telefonu, ji jam liepė gražinti automobilį. Automobilis „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso „M.“ lizingui, jis yra valdytojas. Jis jai parašė, kad automobilį paliks (duomenys neskelbtini). Nuo draugo namų iki ten vienas ir važiavo, kol sustabdė pareigÅ«nai, nelabai atsimena viskÄ , gal buvo reidas. Priėjo pareigÅ«nai, klausė, ar vartojo alkoholį, iÅ¡ karto prisipažino.

Patikrino jam blaivumÄ , antru pÅ«timu įpÅ«tė 1,87 promilę. PareigÅ«nai jam įteikė Å¡aukimÄ , paėmė vairuotojo pažymėjimÄ , pristatė atgal pas draugÄ , su kuriuo iÅ¡gėrinėjo, o automobilį nutempė į aikÅ¡telę. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Nori laidavimo teisme, pateiks visus praÅ¡ymus teisme (b. l. 94-97). 2021 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje VYTIS vyriausiÄ ja patrule. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.35 val., dirbant pagal atskirÄ planÄ , kartu su vyriausiuoju patruliu A.

R., ekipaže (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „TOYOTA RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriausiasis patrulis A. R., priėjęs prie vairuotojo ir pradėjęs bendrauti, pasakė, kad jis neblaivus. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai, paklaustas, ar vartojo alkoholinius gėrimus, prisipažino, kad vartojo alkoholį prieÅ¡ pusvalandį. Vairuotojas pateikė E. V. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , kuriame buvusi nuotraukÄ atitiko vairuotojo iÅ¡vaizdÄ .

E. V. sutikus, tarnybiniu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0270 buvo patikrintas jo blaivumas ir 03.40 val., pirmu pÅ«timu, buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, 03.58 val. nustatytas 1,87 promilės girtumas. Suderinus su Vilniaus apskrities VPK KPNVRS vyriausiuoju tyrėju, E. V. buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti į policijos įstaigÄ , o jis nuvežtas į namus pas draugÄ D. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Automobilis iÅ¡vežtas į saugojimo aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu filmuota kÅ«no kamera BODY 9008 (b. l. 21-24). 2021 m. gruodžio 4 d.

SavanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad P. K. pateikė E. V. vairuotojo pažymėjimÄ (b. l. 25-27). 2021 m. gruodžio 4 d. Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėtas automobilis „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 28, 29-36). 2021 m. gruodžio 4 d. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad E. V. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0270 (patikros sertifikato Nr. 1527494), pirmÄ kartÄ â€“ 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.40 val., buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, antrÄ kartÄ â€“ 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.58 val., buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas (b. l. 37, 38).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0270, ir patikros sertifikato Nr. 1527494 duomenys patvirtina, kad E. V. pirmÄ kartÄ â€“ 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.40 val., buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, antrÄ kartÄ â€“ 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.58 val., buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas (b. l. 38, 39, 40). 2021 m. gruodžio 4 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).

VÄ® „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „M.“, valdytojas – E. V. (b. l. 42). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡o apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje matyti, kad automobilio „TOYOTA RAV4“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. gruodžio mėnesį su PVM buvo 3 760 Eur, be PVM buvo 2 970,40 Eur (b. l. 43). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. leidimu automobilį „TOYOTA RAV4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo leista grÄ Å¾inti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 44). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingÄ pobÅ«dį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Tokie kaltinamojo E. V. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0270 (patikros sertifikato Nr. 1527494) duomenys, iš kurių matyti, jog E. V. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.58 val., buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas (b. l. 37, 38, 39, 40), liudytojos P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 21-24), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 28, 29-36), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l.

41) ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys. Å ių surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad E. V. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad E. V. nurodytÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V., jo gynėjas D. R. prašė atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant kaltinamojo seserį G. G.. AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė ir laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti G.

G.. Teismo posėdyje apklausta laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti kaltinamojo sesuo G. G. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jos brolis, su juo sutaria gerai, augo kartu nuo mažens. Gerai sutaria su jo Å¡eima, Å¡venčia kartu Å¡ventes. Å iuo metu vos ne kasdien matosi, visada susiskambina, jis teiraujasi, ar nereikia pagalbos, klausia apie darbÄ . Brolis jai padeda dėl bÅ«sto, jis yra geranoriÅ¡kas, kiek gali, padeda su statybos darbais, dalina patarimus vienas kitam bÅ«sto reikalais. Jie turi daug bendro. Ji stengsis rodyti teigiamÄ pavyzdį broliui, stengsis įtraukti į laisvalaikį, kur nėra draugų ir alkoholio.

Nors jie gyvena atskirai, tačiau jie gyvena vienas nuo kito ne per toliausiai. Ji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė nesutiko su kaltinamojo ir jo gynėjo advokato praÅ¡ymu taikyti baudžiamojoje byloje laidavimo instituto nuostatas. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.).

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).

Kiekvienu atveju, spręsdamas baudžiamojoje byloje dėl laidavimo taikymo ar netaikymo teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Å iuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis E. V. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos sÄ lygos. Paskutinė sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laidavimo taikymui BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta bÅ«tinoji sÄ lyga ne kartÄ aptarta ir nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pasak kasacinio teismo, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.

Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019). Ä®vertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos bÅ«tinosios laidavimo taikymo sÄ lygos.

Nors baudžiamojoje byloje iÅ¡ties yra pakankamai nemažai E. V. teigiamai charakterizuojančių duomenų (vykdo individualiÄ veiklÄ , (duomenys neskelbtini), turi Å¡eimÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus), tačiau negalima ignoruoti ir kitų duomenų, kurie nuteistojo asmenybę charakterizuoja prieÅ¡ingai. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis E. V. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija ir tik atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti sunkesnių padarinių.

Å is kiekis daugiau kaip keturis kartus virÅ¡ija minimaliÄ leistinÄ etilo alkoholio koncentracijÄ ir pakankamai žymiai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Esant tokiai jo bÅ«senai, E. V. pavojingai elgėsi su padidintu pavojaus Å¡altiniu – automobiliu, jį vairavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kaip pats patvirtino, vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieÅ¡ tai vartojo stiprų alkoholį, tai yra nekreipdamas dėmesio į tai, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys leidžia spręsti tiek apie padarytos veikos, tiek ir apie E. V. asmenybės didesnį pavojingumÄ , rodo jo, kaip asmens, (duomenys neskelbtini), atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtino elgesio ir kelių eismo saugumo taisykles. Be to, E. V. praeityje yra daug kartų baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių Å«kiu, padarymÄ (tarp jų ne kartÄ baustas ir už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ kelyje) (b. l. 77-80). Be minėtų administracinių nusižengimų, kaltinamasis E. V. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (b. l. 74 – 76).

Tuo metu jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Å ie duomenys neabejotinai patvirtina, kad BK 2811 straipsnio 1 numatyto nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis E. V. neatsakingumas vairuojant transporto priemonę ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be kita ko, padarydamas ir itin Å¡iurkščius pažeidimus. Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys, t. y. ankstesni baustumai, rodantys dėsningÄ kaltinamojo elgesį, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, neleidžia pagrįstai tikėti, kad E. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys panaÅ¡aus pobÅ«džio teisės pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad jis neatitinka vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, todėl laidavimo institutas jam negali bÅ«ti taikomas.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , be kita ko, atsižvelgia ir į laiduotojos asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Nors pastaroji aplinkybė yra nukreipta į ateitį, tačiau konkrečioje situacijoje turi bÅ«ti vertinama visų reikÅ¡mingų aplinkybių visuma. Å iuo atveju nors nekelia abejonių teigiama G. G. asmenybė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji labai jauno amžiaus, beveik (duomenys neskelbtini) metų jaunesnė už kaltinamÄ jį E. V., ir nėra aiÅ¡ku, kokį teigiamÄ poveikį G.

G. gali daryti kaltinamajam E. V.. Visgi minėta aplinkybė nelaikytina esmine, nenustačius bÅ«tinų laidavimo instituto taikymo sÄ lygų. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas E. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , nusikalstamos veikos padarytÄ Å¾alÄ â€“ tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 1,87 promilės neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios bÅ«klės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.

Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis vairavo automobilį po to, kai su pažįstamais iÅ¡gėrė apie du butelius 0,7 degtinės. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį E. V.

– gana jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, vykdantis individualiÄ veiklÄ , (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (b. l. 77-80), neteistas (b. l. 74-76), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo E. V. gydymÄ si VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų įraÅ¡ytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitÄ .

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. V. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant iÅ¡ esmės artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«lomas Å¡ios bausmės dydis – 60 MGL, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir E. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso  22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį – 40 MGL (2000 Eur), įvertindamas aplinkybę, kad kaltinamasis užsiima individualia veika ((duomenys neskelbtini)), kurios dėl jos pobÅ«džio ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdyti negalės dvejus metus, turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad 2 mėnesių terminas, per kurį įstatymas numato sumokėti nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ , yra akivaizdžiai per trumpas, todėl nuteistajam nustatytas – 12 mėnesių – terminas baudai sumokėti. Pažymima, jog nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ , kaltinamasis turės realiÄ galimybę savanoriÅ¡kai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ , iÅ¡vengiant neigiamų priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo pasekmių.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ â€“ 2 (dvejų) metų terminui. Kaltinamasis ir jo gynėjas advokatas prašė šį terminÄ sutrumpinti. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Kaltinamasis E. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo nustatytas 1,87 promilės neblaivumas, kuris virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės).

Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieÅ¡ tai vartojo stipraus alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumÄ , nerÅ«pestingumÄ bei atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimÄ neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panaÅ¡iÄ mažesnio pavojingumo veikÄ ) nustato privalomÄ skirti teisės vairuoti atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«lomas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, terminas, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl trumpinti ar ilginti jos terminÄ nėra pagrindo, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 6 d. (b. l. 98-99).

Pažymėtina tai, kad kaltinamojo darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo jam neskirti uždraudimo naudotis specialia teise ar sutrumpinti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , net jeigu jos paskyrimas kaltinamajam iÅ¡ esmės reikÅ¡tų teisės dirbti šį darbÄ atėmimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Å iuo gi atveju nuteistojo teisė pasirinkti darbÄ , nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, nėra apribota.

Teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, E. V. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ suÅ¡velninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Taip pat pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju kaltinamojo ir jo Å¡eimos narių poreikiai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, visuomenės vieÅ¡ojo intereso užtikrinti saugumÄ keliuose. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už E. V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, teismo vertinimu, uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kuris yra trumpesnis už vidurkį, yra tinkamai individualizuotas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltinamojo E. V. asmenybei. Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto (automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). E. V. konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o UAB „M.“ (b. l. 42). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog bÅ«tų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali bÅ«ti konfiskuojamas ne atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytÄ girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, Å¡iuo atveju yra spręstinas E. V. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas.

Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡e apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 3 760 Eur (b. l. 43). Kiti procesiniai klausimai Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 98-99).

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke (b. l. 112), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VÄ® „Regitra“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. skirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudÄ . Ä®pareigoti E. V. sumokėti paskirtÄ baudÄ per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):

LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas).

IÅ¡aiÅ¡kinti E. V., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 6 d. Paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje – turto konfiskavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ E. V. konfiskuotino turto (automobilio „TOYOTA RAV4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 760 Eur (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų). Paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. PaimtÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė