2020-05-13 Nr. AB-9746-3-62-3-02271-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-783-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02271-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. P-234 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui siūlė tobulinti kvalifikaciją. Įsakymas priimtas po pareiškėjo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo, atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. V6-857.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidus nustatytas procedūras bei neįvertinus visų aplinkybių. Tiesioginis vadovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 27 punkte nustatytos procedūros pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptarti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus (tiesioginis vadovas išvadą pateikė nagrinėti Vertinimo komisijai su pareiškėju taip ir neaptaręs pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų, negavęs ir neišklausęs pareiškėjo paaiškinimo), nes 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykęs pokalbis buvo tik deklaratyvus, formalus.

4. Pareiškėjo manymu, Vertinimo komisija, vertinusi pareiškėjo veiklą, buvo šališka. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados projektą tiesioginiam vadovui galimai rengė tiesioginio vadovo patarėja (I. V.), kuri yra (buvo) ir Vertinimo komisijos pirmininkė, todėl Vertinimo komisijos pirmininkė buvo suinteresuota ginti jos parengtą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados projektą, Vertinimo komisijos pirmininkės išankstinė nuomonė komisijos nariams aptariant tiesioginio vadovo pateiktos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados motyvuoto siūlymo pagrįstumą tiesiogiai ar netiesiogiai galėjo daryti įtaką ir kitų Vertinimo komisijos narių apsisprendimui balsuojant.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vertinimo komisija neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinime nurodytus argumentus ir 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmė neobjektyvią išvadą Nr. V6-857, kuria nemotyvuotai pritarė tiesioginio vadovo 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadai. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus dėl įvairių aplinkybių ir epizodų, dėl kurių tiesioginis vadovas nusprendė inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, tačiau Vertinimo komisijos išvadoje nėra nurodyta, ar į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus buvo atsižvelgta, ar jie buvo vertinti, jei taip – kokie motyvai lėmė, kad nei vienas pareiškėjo argumentas nepasirodė pakankamai svarus.

6. Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo veiklos vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 22 punkto 2 papunkčiu, kuris patenka į pareiškėjo nurodytą Vertinimo taisyklių 27 punktą. 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo įgyvendintas Vertinimo taisyklių 27 punktas – valstybės tarnautojas buvo iškviestas pokalbiui ir tarnybinės veiklos rezultatų aptarimui su tiesioginiu vadovu (teismo pirmininku). Aptarimo metu pareiškėjas buvo informuotas, kokiu pagrindu vyksta aptarimas, tiesioginis vadovas pranešė apie pareiškėjo atžvilgiu gautus tris tarnybinius pranešimus, pasiūlė pasisakyti, o aplinkybė, jog pareiškėjas jų nekomentavo, nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad buvo nesilaikyta nustatytos procedūros ar kad ji vyko tik formaliai. Pagal teismų praktiką, net ir tuo atveju, jei pokalbio išvis nebūtų buvę, tai nebūtų esminis pažeidimas, kadangi galimybė išdėstyti savo argumentus ir pateikti įrodymus vertinamajam sudaryta Vertinimo komisijos posėdyje.

8. Atsakovas pažymėjo, kas vertinamiesiems apie planuojamą jų veiklos neeilinį vertinimą komisijoje yra pranešama raštu, kaip tai numato Vertinimo taisyklių 33 punktas. Pareiškėjui pranešimas buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 8 d. Vertinimo komisija sudaryta Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-22. Šiuo įsakymu Vertinimo komisijos pirmininke paskirta I. V. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjui išsakius savo pamąstymus apie komisijos pirmininkės šališkumą, įvertinusi pareiškėjo argumentus, I. V. nutarė nenusišalinti. Pareiškėjo teismui pateiktame skunde nenurodytos naujos aplinkybės, kurios nebūtų įvertintos Vertinimo komisijoje ir kurios patvirtintų pareiškėjo keliamas prielaidas apie galimą šališkumą, todėl tokie pareiškėjo samprotavimai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

9. Atsakovas akcentavo, kad Vertinimo komisija, įgyvendindama Vertinimo taisyklių nuostatas, tiek posėdžio protokolą, tiek Vertinimo komisijos išvadą surašė pagal minėtų taisyklių patvirtintas formas, kuriose nėra nurodyta, jog turi būti įrašomi Vertinimo komisijos argumentai ir motyvuotai išdėstytos nuomonės dėl pritarimo / nepritarimo tiesioginio vadovo siūlymui. Visi šie argumentai ir motyvai yra aptariami posėdyje tarp Vertinimo komisijos narių jau nedalyvaujant pačiam vertinamajam, tačiau tai atsispindi prie protokolo pridedamame Vertinimo komisijos posėdžio metu daromame garso įraše, kuris vėliau perkeliamas į skaitmeninę laikmeną ir yra saugomas Kauno apylinkės teisme teisės aktų patvirtinta tvarka.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas yra karjeros valstybės tarnautojas – Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėjas (dirba nuo 2007 m. sausio 3 d.), kuris Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr.V-197 „Dėl teisėjų padėjėjų funkcijų paskirstymo“ 1.55 punktu nuo 2016 m. spalio 17 d. paskirtas vykdyti teisėjos S. V. pavedimus ir šiuos pavedimus vykdė iki 2017 m. rugsėjo 25 d. (Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. V-241 „Dėl teisėjų padėjėjų funkcijų paskirstymo pakeitimo“) pagal Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-273 patvirtinto Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatas.

12. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2017 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorei I. M., 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo teisėjai S. V. pateikus tarnybinius pranešimus dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos, gavus Darbo drausmės komisijos 2017 m. gegužės 8 d. ataskaitą, Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-237 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsniu, VTĮ 22 straipsnio 22 dalies 4 punktu, Vertinimo taisyklių 30, 31 punktais, nusprendė atlikti pareiškėjo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą.

13. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Kauno apylinkės teismo karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (5 nariai). Šiuo įsakymu Vertinimo komisijos pirmininke paskirta teismo pirmininko patarėja I. V. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo A. Z. tarnybinę veiklą, 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė išvadą Nr. V6-857, kuria pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė valstybės tarnautojui A. Z. tobulinti kvalifikaciją. Kauno apylinkės teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsniu, VTĮ 22 straipsnio 10 dalimi, 17 dalies 2 punktu, ir atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr.V6-857, 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. P-243 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo“ pasiūlė pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją.

14. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teismas vadovavosi VTĮ 22 straipsnio 22 dalies 2 punktu, 24 dalimi, Vertinimo taisyklių 27, 28 punktais ir pažymėjo, kas nei VTĮ, nei Vertinimo taisyklės nenustato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybinės veiklos rezultatų turi būti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu būdu. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų aptarimo protokolo Nr. V6-790, 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo įgyvendintas Vertinimo taisyklių 27 punktas, reglamentuojantis pokalbio turinį ir eigą, t. y. valstybės tarnautojas A. Z. dalyvavo pokalbyje su tiesioginiu vadovu (teismo pirmininku) dėl tarnybinės veiklos rezultatų aptarimo. Aptarimo metu pareiškėjas buvo informuotas, kokiu pagrindu vyksta aptarimas, tiesioginis vadovas pranešė apie dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos gautus tris tarnybinius pranešimus, pasiūlė pasisakyti, o aplinkybė, jog pareiškėjas jų nekomentavo, nėra pagrindas pripažinti, jog nebuvo įgyvendinta Vertinimo taisyklių 27 punkto nuostata. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog 2017 m. rugpjūčio 28 d. tiesioginio vadovo ir pareiškėjo pokalbis, trukęs vos apie 3–4 min., tebuvo tik formalus procedūros, numatytos Vertinimo taisyklių 27 punkte, laikymasis, ir pokalbio metu nebuvo pasiekti jam keliami tikslai.

16. Be to, teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalyvavo Vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje ir turėjo galimybę išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus ir tai patvirtina bylos duomenys (paaiškinimai raštu, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tai dar kartą patvirtina, jog Vertinimo taisyklių 27 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.

17. Teismas vadovavosi Vertinimo taisyklių 30, 33 punktais ir pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-237 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ nusprendė atlikti pareiškėjo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, o pareiškėjui pranešimas šio įsakymo pagrindu buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjui buvo pranešta, kad neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje vyks 2017 m. rugsėjo 26 d. 9.30 val. Kauno apylinkės teisme. Taigi šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas Vertinimo taisyklių 33 punkte numatytą pareigą įvykdė nepažeisdamas pareiškėjo teisės būti informuotam ir išklausytam.

18. Vadovaudamasis VTĮ 221 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, teismas pažymėjo, kad iš 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V6-841 matyti, jog šioje išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai. Pagal VTĮ 22 straipsnio 22 dalies 2 punktą, tai yra pakankamas pagrindas perduoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą atitinkamai vertinimo komisijai, kuri jos sudarymo bei kompetencijos nustatymo aspektais turi atitikti VTĮ 221 straipsnio reikalavimus.

19. Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 19 d. įsakymu buvo sudaryta Vertinimo komisija. Šiuo įsakymu Vertinimo komisijos pirmininke paskirta teismo pirmininko patarėja I. V. Vadovaudamasis Vertinimo taisyklių 28 punktu, teismas pažymėjo, kad teismo pirmininko rezoliucija ant 2017 m. liepos 17 d. posėdžių sekretorės I. M. tarnybinio pranešimo buvo įvykdyta 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-237, iš kurio turinio matyti, kad jo rengėja buvo būtent I. V., tačiau pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo surašyta dar 2017 m. rugpjūčio 30 d. Iš pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad vertinimo lentelė užpildyta pagal reikalavimus, nurodant konkrečius balus bei pateikiant tiesioginio vadovo komentarus, rengėjo nuorodos ant dokumento nėra, nes, kaip patvirtino liudytoju apklaustas Kauno apylinkės teismo pirmininkas D. K., pareiškėjo tiesioginis vadovas, būtent jis ją surašė ir pasirašė. Be to, pareiškėjo tiesioginis vadovas savo ranka įrašė pareiškėjo įvertinimo balą bei parašė pastabas apie A. Z. savęs įsivertinimą ir Karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje. Esant minėtam teisiniam tarnybinių teisinių santykių reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, teismas pripažino, jog Kauno apylinkės teismo pirmininko patarėja I. V., būdama sudarytos Vertinimo komisijos viena iš narių, ir nebūdama tiesioginiu vertinamo valstybės tarnautojo vadovu, surašiusiu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, vadovaudamasi minėtų Vertinimo taisyklių 5 punktu, nuo šios konkrečios pareiškėjo vertinimo procedūros neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nusišalinti.

20. Teismas rėmėsi Vertinimo taisyklių 4, 38, 39 punktais ir pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta 5 narių Vertinimo komisija. Vertinant pareiškėjo veiklą, vadovaujantis Vertinimo taisyklių 5 punktu, nusišalino komisijos narė – teismo kanclerė S. V., kuri tiesioginiam vadovui buvo pateikusi ataskaitą dėl Darbo drausmės komisijos atliktų patikrinimų. Pareiškėjo argumentus, kad likus 4 komisijos nariams ir jų balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą galėjo turėti būtent Vertinimo komisijos pirmininkė I. V., paneigė tiek Vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžio protokolas Nr. V6-856, tiek Vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. išvada Nr. V6-857, kurioje visi nariai (išskyrus nusišalinusią S. V.) balsavo „už“, t. y. pritarti tiesioginio vadovo siūlymui pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai ir siūlyti tobulinti kvalifikaciją. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažino, jog Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsai nebuvo pasiskirstę po lygiai, todėl ir nebuvo pažeista Vertinimo taisyklių 39 punkto nuostata dėl balsavimo rezultatų vertinimo.

21. Teismas pažymėjo, kad vertinant Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad jis neturi kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bei jo veiklą vykdant suformuluotas užduotis, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais.

22. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo 2017 m. rugpjūčio 30 d. užpildytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V6-841 dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ pareiškėjo pasiekti rezultatai įvertinti 2 balais (valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius). Vertinimo išvados dalyje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ šie gebėjimai įvertinti 2 balais bei nurodyta, kad rengdamas procesinio dokumento projektą, nepatikrindavo, ar nagrinėjamu atveju tinka nurodytos teisės normos, ar jos yra galiojančios, kokios teisės normos yra taikytinos byloje; tyčia nesilaikė teisėjos, su kuria priskirtas dirbti, raštiško nurodymo dėl rengiamo procesinio dokumento motyvavimo ir rezoliucinės dalies turinio, t. y. užuot pateikęs motyvuotus siūlymus dėl motyvavimo ir rezoliucinės dalies turinio, viršijo savo kompetencijos ribas surašydamas teisėjos nurodymų neatitinkančius procesinių dokumentų projektus; surašydavo procesinių dokumentų projektus nesilaikydamas atidumo, įsigilinimo į atliekamą darbą bei atsakingumo reikalavimų, nepabaigdavo sudėtingesnių dokumentų projektų; kėlė abejones savo lojalumu teismui, pasireiškusias Vidaus tvarkos taisyklių ignoravimu (2017 m. gegužės 8 d. ataskaita dėl Darbo drausmės komisijos atliktų patikrinimų) bei nekolegiškais, bendradarbiavimo stoka pasižyminčiais santykiais su kitais teismo darbuotojais (2017 m. liepos 17 d. teismo posėdžių sekretorės I.

M. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. teisėjos S. V. tarnybiniai pranešimai). Vertinimo išvados dalyje „Kvalifikacijos vertinimas“ pateiktas kvalifikacijos anketoje gautas balas – 2 bei nurodyta, kad iškilus abejonėms dėl teisėjo padėjėjo atidumo, atsakingumo ir gebėjimo surašyti sudėtingesnius dokumentų projektus, teisėjo padėjėjui siūlytina dalyvauti mokymuose, kuriuose būtų stiprinami analizės ir pagrindimo gebėjimai. Atsižvelgiant į tai, kad, turimais duomenimis, teisėjo padėjėjui trūksta komandinio darbo, paslaugumo, kolegiškumo įgūdžių, teisėjo padėjėjui siūlytina dalyvauti mokymuose, kuriuose būtų stiprinami supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei lyderystės įgūdžiai.

Be to, teisėjo padėjėjui siūlytina pasinaudoti savarankiško kvalifikacijos kėlimo galimybe. Vertinimo išvados dalyje „Bendras vertinimas“ pateiktas vertinimas – 2 balai, t. y patenkinamai, o dalyje „Siūlymai“ nurodyta: karjeros valstybės tarnautojui – teisėjo padėjėjui A. Z. tobulinti kvalifikaciją.

23. Teismas vadovavosi VTĮ 22 straipsnio 13 dalimi, 17 straipsniu, Vertinimo taisyklių 54 punktu ir pažymėjo kad šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, pareiškėjui trūksta gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pareiškėjui trūksta kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais.

24. Vadovaudamasis Pareigybės aprašymo 6.2–6.5, 7.1–7.15 punktais, teismas pažymėjo, kad 2017 metais pareiškėjui buvo pavesta dirbti ir jis dirbo su teisėja S. V. Tai reiškia, kad šiuo atveju tiek tiesioginiam vadovui, tiek Vertinimo komisijai vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą 2017 metais buvo svarbu išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tuo, kokias užduotis vykdyti pareiškėjui buvo pavedusi minėta teisėja ir kaip šias užduotis atliko pareiškėjas.

25. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, o būtent – Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorės I. M. 2017 m. liepos 17 d. tarnybinio pranešimo turinį ir jos parodymus bylos nagrinėjimo metu, Kauno apylinkės teismo teisėjos S. V. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikto tarnybinio pranešimo turinį ir jos parodymus bylos nagrinėjimo metu, liudytoju apklausto Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K., kuris yra pareiškėjo tiesioginis vadovas, parodymus, darė išvadą, kad tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą bei parengdamas pareiškėjo A. Z. 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. V6-841, iš esmės pagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais pokalbio su pareiškėju metu, taip pat pokalbių su teisėjais, kurie dirbo su pareiškėju, metu. Šie duomenys, teismo vertinimu, buvo pakankami spręsti apie pareiškėjo tarnybinėje veikloje 2017 metais pasiektus rezultatus ir tiesioginiam vadovui įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą.

26. Taigi teismas sprendė, kad šiuo atveju būtina vertinti ne tik tiesioginio vadovo gautus duomenis per pokalbį su pareiškėju, bet ir teisėjos S. V., su kuria dirbti buvo paskirtas pareiškėjas ir dirbo 2017 metais, 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo duomenis. Šiame tarnybiniame pranešime dėl teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinės veiklos vertinimo nurodyta, kad pradėjus dirbti su paskirtuoju padėjėju A. Z. buvo aptarti darbo organizavimo klausimai, akcentuotas principinis reikalavimas – sąžiningai atlikti savo pareigas. Padėjėjui buvo nurodyta, kad vykdydamas savo funkcijas privalo būti atidus ir kruopštus, o pasitaikius atvejams, kai nesugebės ar nespės atlikti pavestų užduočių, privalo iš anksto apie tai informuoti teisėją. Be to, buvo atkreiptas dėmesys, kad teisėjo padėjėjas ir teismo posėdžių sekretorė privalo dirbti darniai ir suderintai, taip pat bendradarbiauti ir su kitais teismo darbuotojais. Teisėja nurodė, jog padėjėjas turi bendrauti darbo klausimais su teisėja, sekretore ir kitais teismo darbuotojais, tačiau teisėja yra gavusi keletą žodinių nusiskundimų, kad pareiškėjas stokoja paslaugumo, kolegiškumo, komandinio darbo įgūdžių: sekretorė skundėsi, kad prieš atostogas pernelyg vėlai pateikė didelį kiekį procesinių dokumentų, neatsižvelgdamas į jos fizines galimybes pabaigti darbą paskutinę dieną prieš atostogas; raštinės darbuotoja skundėsi, kad atsisakė padėti parengti raštą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui civilinėje byloje Nr. 2YT-16311-748/2017. Padėjėjas, prieš išeidamas tėvystės laisvadienių, 2017 m. gegužės 11–12 d. ir vėliau kasmetinių atostogų (iš viso apie 6 savaitėms), trijų bylų: Nr. e2-12155-748/2017, Nr. e2-11078-748/2017, Nr. 2-12389-748/2017 neperdavė nei sekretorei, nei teisėjai. Tik gegužės 15 d. bylos buvo rastos jo kabinete, spintos lentynoje. Vėliau teisėjai A. Z. pasiaiškino, kad buvo surašęs dokumentus ir įkėlęs į „Susirašinėjimą“, o bylas galima buvo pasiimti, nes kabinetas nebuvo užrakintas.

27. Teisėja S. V., vertindama teisėjo padėjėjo A. Z. pavesto darbo atlikimą laiku tarnybiniame pranešime nurodė, jog teisėjo padėjėjas įprastai nurodytu laiku patikrina reikalingus duomenis ir pristato teisėjai naujas bylas, teikia argumentuotas teisines išvadas dėl dokumentų priėmimo. Teisėjo padėjėjas laiku pateikia teisėjai naujai gautų bylų pristatymą, iškart paruošia teismo įsakymus ir leidimus. Rengdamas teisinių dokumentų projektus, padėjėjas dažniausiai juos parengia laikydamasis teisėjos nurodytų terminų. Pasitaikė atvejų, kai dokumentų projektai buvo parengti vėluojant keletą dienų, nes rengdamas dokumentus neįvertino įstatymuose nustatyto termino. Atkreipus padėjėjo dėmesį į tokius atvejus, jis aiškinosi dideliu darbo krūviu.

28. Vertindama teisėjo padėjėjo A. Z. atliekamo darbo kokybę, teisėja S. V. nurodė, kad teisėjo padėjėjas per visą darbo laikotarpį pasižymėjo kaip kruopštus darbuotojas, rodė tam tikras pastangas atlikti darbą pagal nurodymus, tačiau ne visada atidžiai surašydavo procesinių dokumentų projektus ir jam ne visada pavykdavo išvengti elementarių klaidų. Kai kurios klaidos būdavo paaiškinamos, kaip atsiradusios dėl darbinės įtampos ir didelio darbo krūvio. Teisėjos nuomone, kai kurios klaidos būdavo padarytos dėl nepakankamo įsigilinimo į atliekamą darbą bei dėl atsakingumo stokos. Sudėtingesnius dokumentų projektus padėjėjas kartais pateikdavo nepabaigtus formuluoti ir rašyti. Surašydamas procesinių dokumentų projektus, kai kada dalį teksto kopijavimo būdu perkeldavo iš kitos bylos procesinio dokumento, nesuderindamas su nagrinėjama byla, nepatikrindamas, ar nagrinėjamu atveju tinka nurodytos teisės normos, ar jos yra galiojančios, kokios teisės normos yra taikytinos byloje. Nurodė, jog buvo 2–3 atvejai, kai padėjėjas tyčia nesilaikė teisėjos raštiško nurodymo dėl rengiamo procesinio dokumento motyvavimo ir rezoliucinės dalies turinio ir pateikė teisėjai pasirašyti neįspėjęs ir nepaaiškinęs, kad surašė kitaip, nei buvo nurodyta. Teisėjai pastebėjus neatitikimus dokumentų projektuose, paaiškindavo, kad pasitarė su savo kolegomis ir nusprendė, kad reikia rašyti kitaip, nei nurodė teisėja. Teisėjo padėjėjas reagavo į teisėjos pastabas dėl pastebėtų jo darbo trūkumų ir akivaizdžiai stengėsi, tačiau tai nesudarė pagrindo neatsižvelgti į teisėjos pateiktą vertinimą.

29. Tai, jog teisėjo padėjėjas A. Z. stokoja bendradarbiavimo, komandinio darbo organizavimo įgūdžių su kitais teismo darbuotojais (teismo posėdžių sekretore) patvirtina ir Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorės I. M. 2017 m. liepos 17 d. tarnybinio pranešimo turinys.

30. Teismo posėdžių sekretorė I. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Kauno apylinkės teisme ji dirba kartu su teisėja S. V. ir teisėjo padėjėju A. Z. 2017 m. birželio 30 d. tarp jos ir teisėjo padėjėjo įvyko konfliktas dėl darbo organizavimo. Nurodė, kad teismo posėdžių sekretorei ir teisėjai S. V. buvo numatomos kasmetinės atostogos nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. liepos 7 d., todėl ji apie dvi savaites prieš atostogas paprašė A. Z., kad visus jai numatytus atlikti darbus atiduotų kuo anksčiau ir nepaliktų paskutinei darbo dienai prieš atostogas. Jis pažadėjo pasistengti. Tačiau 2017 m. birželio 30 d. rytą atėjusi į darbą iš teisėjos S. V. gavo nemažai bylų, kuriose procesinio dokumento priėmimo data buvo 2017 m. birželio 29 d. Taip pat pažymėjo, kad anksčiau pasirašytus dokumentus ir bylas su procesiniais sprendimais iš teisėjos S. V. 2017 m. birželio 29 d. pasiėmė apie 16 val. 20 min. Taip pat 2017 m. birželio 30 d. po pietų pasiėmė civilines bylas, kuriose reikėjo atlikti tam tikrus veiksmus, išsiųsti kopijas, išsiųsti šaukimus ir kt. Tarnybiniame pranešime teismo posėdžių sekretorė nurodė, jog matydama tokią situaciją, paklausė teisėjo padėjėjo A. Z., ar jis prisimena jos prašymą. Jis patvirtino, kad prisimena, tačiau pasakė (cituoja): „...Tai dabar mane turėtų graužti sąžinė už tai, kad dirbu savo darbą?“. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokia situacija buvo nebe pirma. Prieš kasmetines atostogas, kurios buvo nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., situacija buvo labai panaši ir netgi blogesnė, nes jai dėl tokio teisėjo padėjėjo elgesio teko ateiti į darbą jos kasmetinių atostogų metu. Pridėjo sąrašą bylų, kuriose „įvykis procese“ išsiųstos kopijos buvo atliktas 2016 m. gruodžio 29 d. Pažymėjo, kad A. Z. dienos darbus teisėjai pasirašyti ir peržiūrėti paduoda tik pačioje darbo dienos pabaigoje, taigi bylos teismo posėdžių sekretorę pasiekia tik kitą dieną. Dėl tokio darbo organizavimo tiek jai, tiek teisėjai išsakant priekaištus, A. Z. nereagavo arba išsakė nuomonę, kuri dažnu atveju prasilenkė su realybe. Teisėjo padėjėjo ir jos bendravimą lydėjo nuolatiniai konfliktai ir dėl darbo tvarkos, ir dėl asmeninių savybių. Taip pat pabrėžė, kad 2017 m. birželio 30 d. gautų bylų kiekį per vieną dieną sutvarkyti buvo fiziškai neįmanoma.

31. Bylos nagrinėjimo metu liudytojomis apklaustos Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorė I. M., Kauno apylinkės teismo teisėja S. V. argumentuotai paaiškino, dėl kokių priežasčių jos pareiškėjo tarnybinę veiklą 2017 metais įvertino patenkinamai ir patvirtino bei paaiškino išsamiai tarnybiniuose parnešimuose nurodytas faktines aplinkybes.

32. Apibendrindamas išdėstytą, teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginį, jog tiesioginio vadovo surašyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. karjeros valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. V6-841 buvo nepagrįsta objektyviais duomenimis.

33. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis (bylos nagrinėjimo teismo posėdyje išklausęs 2017 m. rugsėjo 26 d. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą) bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apklaustų liudytojų – Vertinimo komisijos narių R. P., V. K., A. L. – parodymus, sprendė, jog Vertinimo komisijos pareiga patikrinti tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą, išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta tinkamai, t. y. taip, kaip to reikalauja Vertinimo taisyklių 35, 36 punktų nuostatos.

34. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjo pateiktų, kaip jis teigia, išsamių paaiškinimų dėl įvairių aplinkybių neįvertinimo ir nepakankamo vertinimo, pripažino, jog jie yra nepagrįsti, nes Vertinimo komisijai pateiktas pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas (ir 2018 m. liepos 11 d. baigiamoji kalba) yra deklaratyvūs, abstraktūs ir nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (įrodymais), paneigiančiomis jau minėtuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Šalių paaiškinimai, komisijos nagrinėta medžiaga, protokolas bei pateiktas garso įrašas, kuriame atsispindi pareiškėjo 2017 m. veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje, patvirtina, kad Vertinimo komisija susipažino su vertinimo išvada, išklausė vertinamąjį, uždavė klausimų, susijusių su išvadoje nurodytomis aplinkybėmis.

35. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su atliktu pareiškėjo tarnybinės veiklos neeiliniu vertinimu 2017 metais, darė išvadą, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kuriuose užfiksuoti duomenys, pagrindžiantys Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. V6-841 ir Vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. V6-857 padarytas išvadas apie pareiškėjo veiklą 2017 metais, jog A. Z. trūksta komandinio darbo, paslaugumo, kolegiškumo įgūdžių, todėl jam siūlytina dalyvauti mokymuose, kuriuose būtų stiprinami supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei lyderystės įgūdžiai.

36. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. V6-841 pateiktą pasiūlymą tobulinti kvalifikaciją pareiškėjas jau dalyvavo mokymuose – seminaruose „Civilinės ir baudžiamosios teisės ir proceso aktualijos“, „Kokybės standartų taikymas“, taip pareiškėjas pripažino tarnybinės veiklos vertinimo išvadų pagrįstumą.

III. 37. Pareiškėjas A. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo teiginį, kad tiesioginio vadovo 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. V6-841 nepagrįsta objektyviais duomenimis. Pareiškėjo vertinimu, minėta išvada pagrįsta tik subjektyviais duomenimis, t. y. teismo posėdžių sekretorės I. M. tarnybiniu pranešimu, teisėjos S. V. tarnybiniu pranešimu, Drausmės komisijos ataskaita, kurią surašant nesuteikta galimybė kitai pusei išdėstyti savo aplinkybių vertinimą. Teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjo paaiškinime Vertinimo komisijai bei skunde teismui nuosekliai ir logiškai nurodytų aplinkybių ir argumentų, konstatuodamas, kad jie yra deklaratyvūs, nors pats teismas suvaržė teisę pareiškėjui atitinkamus įrodymus išreikalauti iš atsakovo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d.; 56 str. 4 d.). Tuo pačiu teismas rėmėsi tarnybiniais pranešimais, kuriuose išdėstyta tik asmeninė nuomonė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui trūksta komandinio darbo, paslaugumo, kolegiškumo įgūdžių.

37.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog sudalyvaudamas mokymuose, jis pripažino tarnybinės veiklos vertinimo išvadų pagrįstumą. Net jei nebūtų priimtas Įsakymas, pareiškėjas vis tiek būtų rodęs asmeninę iniciatyvą dalyvauti seminaruose ir mokymuose ir kelti kvalifikaciją ir ją kėlęs (pareiškėjas prašė išreikalauti iš atsakovo dokumentus, kurie patvirtintų, jog kvalifikaciją jis kelia nuolat).

37.3. Pareiškėjui buvo suvaržyta ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė teikti įrodymus ir taip pažeistos ABTĮ 10 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos. Pareiškėjas su 2018 m. kovo 21 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti faktines aplinkybes patvirtinančias pažymas, tačiau teismo pirmininkas 2018 m. kovo 26 d. rezoliucija prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovo duomenis, nurodytus 2018 m. kovo 21 d. prašyme, tačiau teismas 2018 m. balandžio 4 d. protokoline nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą spręsti išklausius liudytojos S. V. parodymus. 2018 m. liepos 5 d. posėdžio metu pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą išreikalauti iš atsakovo papildomus dokumentus apie teisėjai S. V. suteiktas atostogas ir nedarbingumo laikotarpius, taip pat duomenis apie pareiškėjo buvimą darbe savaitgaliais, švenčių dienomis, po darbo, tačiau teismas 2018 m. liepos 5 d. protokoline nutartimi prašymo netenkino, motyvuodamas, jog įrodymai jau yra surinkti. Taigi pareiškėjui, kaip silpnesnei šaliai, buvo suvaržyta teisė pateikti savo įrodymus ir jais grįsti savo gynybinę poziciją.

38. Atsakovas Kauno apylinkės teismas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsakovas pažymi, kad galimybė išdėstyti savo argumentus ir pateikti įrodymus vertinamajam yra sudaroma Vertinimo komisijos posėdyje, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. 2017 m. rugsėjo 26 d. vykusio neeilinio karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų vertinimo posėdžio metu, pareiškėjas Vertinimo komisijai pagarsino savo paaiškinimą ir pridėjo jį bei priedus prie Vertinimo komisijos posėdžio protokolo, be to, komisija uždavinėjo klausimus, į kuriuos pareiškėjas atsakinėjo. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, jam buvo suteikta teisė išdėstyti tarnybiniuose pranešimuose ir ataskaitoje nurodytų aplinkybių vertinimą. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo įrodymus, atsakovas akcentuoja, kad reikalaujami duomenys nesusiję su nagrinėjama byla ir ginčijamu Įsakymu. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas dirbti su teisėja S. V., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu, taip pat buvo apklaustas pareiškėjo tiesioginis vadovas. Pareiškėjui, kaip ir visiems Kauno apylinkės teismo teisėjų padėjėjams, eilės tvarka minėtu laikotarpiu tekdavo pavaduoti darbe nesančius kolegas, dėl ko byloje ginčo nėra. Taip pat su ginčijamu Įsakymu ir vertinimo procedūra nėra susiję duomenys apie pareiškėjo buvimą darbe ne darbo metu. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis ir iki ginčijamo Įsakymo priėmimo savanoriškai keldavo kvalifikaciją, tačiau teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovo duomenis už 10 metų laikotarpį. Pareiškėjas, būdamas suinteresuotas pateikti minėtus duomenis, turėdamas dokumentų originalus, tą galėjo padaryti savarankiškai.

40. Atsakovas akcentuoja, kad šiuo atveju teismas, vertindamas pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, apklausdamas liudytojus, išklausydamas Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, išreikalaudamas iš atsakovo papildomų įrodymų, tinkamai išanalizavo pareiškėjui iškeltas užduotis, jų įvykdymo vertinimo rodiklius bei užduočių įvykdymą, vykdytos procedūros etapus ir eigą, ir pagrįstai konstatavo, kad vertinimas atliktas objektyviai, procedūra pažeista nebuvo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo baigiamojoje kalboje ir minėtame paaiškinime išsakyta pozicija, kurioje nepaneigiamos vertinimo išvadoje nurodytos aplinkybės, t. y. nepaneigiami padariniai, o deklaratyviai bandoma rasti ir pateikti galimas pateisinamas priežastis tokių padarinių kilimui, verčiant kaltę kitiems asmenims ar tuo metu susidariusiai situacijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

42. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl pasisakys tik pateikto apeliacinio skundo ribose.

43. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 10 p.), kuriuo buvo paliktas galioti Įsakymas (nutarties 1 p.), pareiškėjas (apeliantas) tvirtina, kad vykusio teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo suvaržyta jo teisė teikti įrodymus (nutarties 37.3 p.), o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui trūksta komandinio darbo, paslaugumo, kolegiškumo įgūdžių (nutarties 37.2 p.).

44. Teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą) apima ir teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams (ABTĮ 52 str. 2 d.).

45. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

46. Pareiškus prašymą išreikalauti reikiamus dokumentus, proceso šalis, realizuodama šią teisę, turi ir pareigą, t. y. nurodyti, kad šių (reikalaujamų) dokumentų negali gauti dėl vienokių ar kitokių priežasčių bei jog šiais (reikalaujamais) faktiniais duomenimis ketina pasinaudoti, kaip skundo tenkinimo pagrindu. Iš turimos bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės spręsti, kad prašytų dokumentų neturėjo bei negalėjo gauti pats apeliantas (nutarties 39 p.) ir kad šie dokumentai būtų galėję nulemti kitokį teismo sprendimą. Teismas, spręsdamas dėl proceso šalies prašymo išreikalauti dokumentus, turi diskreciją nuspręsti, ar šie dokumentai yra susieti su nagrinėjama byla, ar jų pridėjimas prie bylos būtų teisiškai reikšmingas. Nesant tokio pobūdžio aplinkybių, akivaizdu, kad proceso šalies ar proceso dalyvių prašymas išreikalauti reikiamus dokumentus negalėtų būti tenkinamas, taip kartu užtikrinant ir proceso operatyvumą, išvengiant perteklinės informacijos.

47. Tikrinamoje administracinėje byloje nepavyko nustatyti jokių teisinių indikacijų, kurios turėjo nulemti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pareiškėjo pareikšto prašymo išreikalauti dokumentus, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

48. Be kita ko, būtina pažymėti, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-858/2014).‏‏‎

49. Visiškai atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Regionų apygardos administracinis teismas priėjo prie pagrįstos išvados (žr. nutarties 35 p.). Buvo atliktas visapusiškas bei išsamus bylos išnagrinėjimas, įvertinant tiek į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tiek gautus bylą nagrinėjant teisme. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kodėl teismas neturėjo pagrindo remtis tarnybiniais pranešimais, 2017 m. gegužės 8 d. ataskaita dėl Darbo drausmės komisijos atliktų patikrinimų, Vertinimo išvada, teismo posėdžio metu gautais liudytojų parodymais. Administracinėje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai leidžia teigti, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. V6-841 buvo visiškai pagrįsta (ABTĮ 56 str.).

50. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. <...> įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3199-575/2016).

51. Šio baigiamojo teisės akto 50 punkte išdėstytos nuostatos buvo paisyta. Tuo tarpu pareiškėjas (apeliantas), siekdamas priešingo sprendimo, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, apskritai, be bendro pobūdžio savo paaiškinimų, samprotavimų, nepateikė jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti jo teiginius bei turėjusių įgalinti Regionų apygardos administracinį teismą priimti sprendimą, palankų besikreipusiam teisminės gynybos asmeniui.

52. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei aktualią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, taip pat teisingą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius