Legislator Case Law & Legislation
7352725f-cb12-4dee-b220-b722b6557e8a AI generated

7352725f-cb12-4dee-b220-b722b6557e8a · Kauno apygardos teismas

Case Number 7352725f-cb12-4dee-b220-b722b6557e8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-144 dėl V. M. praÅ¡ymo; priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, 738,58 Eur turtinę ir 75 000 Eur neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad vaikystėje persirgo Legg-Calve-Perthes liga bei buvo pažeistas kairio klubo sÄ narys, dėl ko koja tapo apie 3 cm trumpesnė. Ryžosi daryti kairiojo klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijÄ . 2020 m. rugsėjo 11 d. atlikta chirurginė operacija – gydytojas ortopedas traumatologas P. Č..

Legislator headnote

AI generated

7352725f-cb12-4dee-b220-b722b6557e8a · Kauno apygardos teismas: Nurodė, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje buvo teiktos tinkamai ir kokybiÅ¡kai. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovės D. L. ir J. S. teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko. Jos paaiÅ¡kino, kad palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus. Medicinos veiksmai proceso, o ne rezultato prasme buvo tinkami. Neginčija aplinkybės, kad ieÅ¡kovui diagnozuoti kairės kojos Å¡launies ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-552-896/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00443-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei, dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovei advokatei Simonai Balčiauskaitei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms D.

L. ir J. S., trečiojo asmens Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovui D. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam asmeniui Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas V.

M. ieškiniu prašo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-144 dėl V. M. praÅ¡ymo;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, 738,58 Eur turtinę ir 75 000 Eur neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad vaikystėje persirgo Legg-Calve-Perthes liga bei buvo pažeistas kairio klubo sÄ narys, dėl ko koja tapo apie 3 cm trumpesnė. Ryžosi daryti kairiojo klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijÄ . 2020 m. rugsėjo 11 d. atlikta chirurginė operacija – gydytojas ortopedas traumatologas P. Č..

Po operacijos bÅ«klė blogėjo – tino visa koja, ypač kelis, blauzda pamėlo, jis jautė skausmus. Gydytojas nurodė, kad tai yra normali bÅ«klė po operacijos ir po reabilitacijos viskas atsistatys. Po kelių reabilitacijos kursų koja ne tik neatsistatė į buvusiÄ bÅ«klę, bet bÅ«klė buvo blogesnė – koja tapo skausminga, nutirpusi. Tokia bÅ«klė yra iki Å¡iol. Gydytojas tyrimų – ENG ir MTR, neskyrė, todėl jis tyrimus atliko privačiose klinikose. Buvo nustatyta, kad pažeistas Å¡launies nervas ir lateralinio pakinklio nervas.

Kojos funkcija yra sutrikusi, jis negali pakelti kairės kojos, jaučiamas kojos aptirpimas, sutinęs kairės kojos kelis. Mano, kad padaryta žala sveikatai. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 56-144 nusprendė, kad praÅ¡oma atlyginti žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - ir Ä®statymas) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sÄ lygų ir praÅ¡ymo atlyginti žalÄ netenkino.

IeÅ¡kovui padaryta turtinė žala sudaro 735,58 Eur (220 Eur už ENG ir EMG tyrimus, 518,58 Eur negautos pajamos), o taip pat patyrė 75 000 Eur neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas V. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinį palaiko. Patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad jam detaliai nebuvo paaiÅ¡kintos galimos komplikacijos, nebuvo paaiÅ¡kinta, kad atsistatymas gali trukti iki vienerių metų. Jis bÅ«tų nedaręs tokios operacijos. Jam tik pasakė, kad operacija Å¡iek tiek sudėtingesnė nei įprastai.

PasiraÅ¡ytinai supažindintas buvo prieÅ¡ pat operacijÄ , jau po nejautros, bÅ«damas apsvaigęs. Po operacijos blogai jautėsi, tino kelias, mėlynavo blauzda, jis negalėjo savarankiÅ¡kai pakelti kojos. Jis apie tai sakė gydytojui ir medicinos personalui. Buvo atliktas tik kelio rentgeno tyrimas ir du kartus iÅ¡ kelio traukti skysčiai. Reabilitacijos metu jam taip pat negerėjo. Po reabilitacijos vėl kreipėsi pas operavusį gydytojÄ . Buvo atliktas rentgeno tyrimas. Kiti tyrimai nebuvo atlikti. Tada jis kreipėsi pas kitus specialistus.

Jam rekomendavo elektroneuromiografijos tyrimÄ , kuris nemokamai su siuntimu bÅ«tų buvęs atliktas per laikotarpį nuo pusmečio iki metų. Todėl jis šį tyrimÄ pasidarė privačiai. Tyrimas kainavo 220 Eur. Kadangi tyrimui reikėjo lyginamosios analizės, be to, buvo problemų su ranka, buvo padarytas ir rankų bei deÅ¡inės kojos tyrimas. Tyrimo metu diagnozuoti Å¡launies ir lateralinio pakinklio nervų pažeidimai. Rankos tirpimas jam prasidėjo 2020 m. rugpjūčio mėn. po rankos sutrenkimo. 2020 m. lapkričio 18 d. jam atlikta rankos operacija, po kurios rankos bÅ«klė atsistatė.

Iki kojos operacijos jo koja po persirgtos vaikystėje ligos buvo trumpesnė. Jam žadėjo, kad kojos ilgis bus atstatytas. Po operacijos koja ir liko trumpesnė. Be to, iki operacijos jis tik šlubavo dėl kojos ilgių skirtumo. Jokių kitų negalavimų nejuto. Po operacijos ir toliau šlubuoja, bet kartu jam greitai pavargsta koja, tinsta kelis, nyksta raumenys, jis negali savarankiškai pakelti kojos, ji sunkiai valdoma. Negali važiuoti dviračiu, paspirtuku, plaukioti, lipti laiptais, kopėčiomis. Iki operacijos jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

Po operacijos nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Po nedarbingumo laikotarpio grįžo į tÄ patį darbÄ , bet jau negali dirbti virÅ¡valandžių, nes greičiau pavargsta. Taip netenka pajamų. Jo darbas susijęs su prekių iÅ¡davimu, jis vairuoja elektrinį krautuvÄ , kuris bÅ«na arba sėdimo, arba stovimo tipo. Dėl neturtinės žalos dydžio patarė advokatė (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 09:39:08 - 10:05:49). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovės D. L. ir J. S. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Jos paaiškino, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Medicinos veiksmai proceso, o ne rezultato prasme buvo tinkami. Neginčija aplinkybės, kad ieškovui diagnozuoti kairės kojos šlaunies ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimai.

Jų teigimu, duomenų, jog pažeidimai yra operacijos pasekmė, nepakanka. Akcentavo, kad atsakovui diagnozuota polineuropatija. Tai yra sisteminiai nervų pažeidimai, kurie yra lėtinio pobūdžio, todėl tai, kad šlaunies nervo pažeidimai išryškėjo iš karto po operacijos, galėjo būti sutapimas laike. Po tokios operacijos atsistatymas vidutiniškai vyksta iki vienerių metų. Viskas priklauso nuo individualių savybių (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įrašas, 10:17:09 - 10:23:20).

Trečiasis asmuo Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovas D. P. paaiÅ¡kino, kad palaiko atsakovo pozicijÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovui kreipiantis į privačiÄ klinikÄ â€žNeurostudija“ dėl tyrimo, jis pagrinde nurodė, ne kojos, o rankos problematikÄ . Be to, reikia iÅ¡tirti nedarbingumo lygio vertinimo aktÄ ir tik tada bus nustatyta, dėl kokių priežasčių nustatytas mažesnis darbingumas (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 10:24:10 - 11:11:13).

Liudytojas P. Č. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra gydytojas ortopedas. Per metus atlieka apie 100 klubo endoprotezavimo operacijų. IeÅ¡kovui atliko kairės kojos klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijÄ . Pacientas prieÅ¡ operacijÄ skundėsi netaisyklinga eisena, kad trumpesnė koja. Pacientas buvo stacionarizuotas vienÄ dienÄ prieÅ¡ operacijÄ . TÄ pačiÄ dienÄ jis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su operacijos eiga, galimomis komplikacijomis, kad operacija dėl jo individualių savybių bus sudėtingesnė.

Operacija pavyko sėkmingai. Operacijos metu pakeistas dubens sÄ narys, kuris buvo sunykęs. Dubens srityje kojos ilgis buvo atstatytas. Po operacijos jokių tai operacijai nebÅ«dingų komplikacijų nebuvo. Kelio tinimas bei hematomos susidarymas blauzdoje yra normali pooperacinė bÅ«klė. Kadangi pacientas skundėsi kelio tinimu bei skausmu, jam buvo atliktas rentgeno tyrimas. Taip pat buvo atliktas rentgeno tyrimas įvertinti endoprotezo padėtį. Kadangi komplikacijų nebuvo, pacientas buvo iÅ¡raÅ¡ytas ir nukreiptas į reabilitacijÄ .

Reabilitacijos metu paciento bÅ«klė gerėjo. Po operacijos pacientas pakartotinai kreipėsi, skundėsi, todėl buvo nukreiptas neurologo konsultacijai. Kojos ilgį įtakoja ir stuburo bei dubens ypatumai. Atliktos operacijos metu atstatytas kojos ilgis per klubo sÄ narį. Kadangi pacientas ilgÄ laikÄ gyveno su trumpesne koja, galimai atsirado stuburo ar dubens pakitimai, gal bÅ«t pacientas tiesiog iÅ¡ įpročio Å¡lubuoja. Magistralinio nervo pažeidimo klinika yra aptirpimas, skausmas. Pacientas skundėsi skausmu, tačiau tai yra ir normali pooperacinė bÅ«klė.

Aptirpimu nesiskundė (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 3:48:59 - 4:29:39). Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra teismo medicinos ekspertas. Ä® bylÄ yra pateikęs iÅ¡vadÄ , kuriÄ palaiko. Jo vertinimu ieÅ¡kovui kairės kojos Å¡launies ir Å¡eivinis nervai buvo pažeisti atliktos kairės kojos dubens sÄ nario endoprotezavimo operacijos metu. IÅ¡leidžiant iÅ¡ ligoninės nervų pažeidimai turėjo bÅ«ti diagnozuoti, todėl gydymas buvo netinkamas.

Ta aplinkybė, kad nervų pažeidimai diagnozuoti vėliau, neturi įtakos dabartinei ieškovo būsenai, nes nervai nėra nupjauti ar pan., todėl atstatyti jų funkcijos bet kuriuo atveju nėra galimybės. Jo išvada, kad kojos ilgis neatstatytas, padaryta remiantis prof. A. S. įrašu medicininiuose dokumentuose. Iš medicininių dokumentų taip pat matomas nervų sustorėjimas apie 3,5 cm srityje. Tai konkrečios vietos pakenkimas. Toks pakenkimas labiau sietinas su ūmios, o ne lėtinės inervacijos pakenkimu, todėl nesiejamas su polineuropatija.

Demianelizacija labiau sietina su lėtine eiga, bet galima ir po traumos. Jis nesieja ieÅ¡kovo rankų neuropatijos su kojos neuropatija, nes tai skirtingos anatomijos sritys. Kojos nervų pažeidimÄ galėjo sukelti hematoma, suspausti nervÄ (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 4:31:21 - 5:18:32). Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ortopedas traumatologas, dirba Vilniaus Respublikinėje ligoninėje. Jis, atsakydamas į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus klausimus, pateikė iÅ¡vadÄ , kuriÄ palaiko.

Jo vertinimu, ieÅ¡kovo kairės kojos nervų pažeidimai gali bÅ«ti operacijos pasekmė – komplikacija. Ar pacientui buvo atstatytas klinikinis kojos ilgis pasakyti negali, o radiologinis ilgis atstatytas. Teismo posėdžio metu apžiÅ«rėjęs ieÅ¡kovo kartu su 2021 m. gruodžio 3 d. (gauta 2021 m. gruodžio 6 d., DOK 28423) praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų pateikimo pateiktÄ fotonuotraukÄ , kurioje užfiksuota ieÅ¡kovo blauzda ir joje matoma hematoma, nurodė, kad, jo vertinimu, hematoma yra menka (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 5:22:09 - 5:57:07).

Nustatyta, kad V. M. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikose, 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo atlikta chirurginė operacija – vienpusė radikali klubo artroplastika, chirurgas – gydytojas ortopedas traumatologas P. Č.. Po operacijos tino visa koja, ypač kelis, blauzda pamėlo, jis jautė skausmus. Po reabilitacijos kojos funkcija neatsistatė. Diagnozuotas Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu Nr. 56-144 nuspręsta, kad praÅ¡oma atlyginti žala neatitinka Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sÄ lygų ir praÅ¡ymas atlyginti žalÄ netenkintas.

V. M. prieÅ¡ operacijÄ pasirašė paciento sutikimÄ dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros atlikimo (e. b. 1 t., 66–68 psl.). IÅ¡ Dienyno, kurį pildė operavęs gydytojas, matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. jokių paciento nusiskundimų gydytojas nefiksavęs. 2020 m. rugsėjo 15 d., be kita ko, įraÅ¡yta, kad pacientas skundžiasi kairio kelio tinimu, nupunktuotas, gautas sÄ narinis skystis, paimtas citozin i tyrimas, planuojama kelio echoskopija ir ro tyrimas. 2020 m. rugsėjo 17 d., be kita ko, įraÅ¡yta, kad periferinė kraujotaka ir inervacija n. y.

Koja saikingai patinusi. Atlikta echoskopija kairio kelio: kiek sustorėjusi sinovija, traukinės patologijos nestebima. 2020 m. rugsėjo 21 d., be kita ko, įraÅ¡yta, kad periferinė kraujotaka ir inervacija n. y. Pateikta iÅ¡vada, kad esant gerai bÅ«klei iÅ¡raÅ¡omas tolimesniam gydymui į reabilitacijÄ (e. b. 1 t., 69–70 psl.). Ekspertas – gydytojas ortopedas – traumatologas V. P., atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, atsakydamas į 1 klausimÄ , be kita ko, nurodė, kad, jo vertinimu, pacientas patyrė pooperacinę komplikacijÄ .

Ekspertas sprendė, kad pacientui žala nebuvo padaryta, nes pooperacinė komplikacija įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, aplaidumo ar gydymÄ teikusių specialistų klaidos. Be to, nurodė, kad kairės kojos nervų neuropatijos galimai buvo įmanoma iÅ¡vengti tik nedarant klubo operacijos (e. b. 1 t., 71–73 psl.). IÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2021 m. vasario 8 d. V. M. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡duoto prof. A. S. (ieÅ¡kinio 5 priedas), matyti, kad pacientas skundžiasi, jog negali pakelti kairės kojos, jaučia silpnumÄ kairėje kojoje.

ApžiÅ«ros metu, be kita ko, nustatyta, kad kliniÅ¡kai kojų ilgiai nevienodi, yra kojos nestabilumas, neurologinė simptomatika neregresuoja. Po tyrimų (dubens tiesinės ir kairio klubo sÄ nario Å¡oninės rentgenogramos) nustatyta, kad bÅ«klė po kairio klubo sÄ nario endoprotezavimo, endoprotezo komponentų padėtys geros, nestabilumo požymių nestebima. Kojų ilgiai nevienodi. IÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2021 m. kovo 22 d. V. M. medicinos dokumentų iÅ¡rašų, iÅ¡duotų prof. A.

S. (e. b. 2 t., 70, 71, 72 psl.), matyti, kad pacientas skundžiasi kojų ilgio netolygumu, kairio Å¡launinio nervo pažaida, kuri iÅ¡ryÅ¡kėjo po operacijos. ApžiÅ«ros metu, be kita ko, nustatyta, kad kliniÅ¡kai kojų ilgiai nevienodi, vaikÅ¡to Å¡lubuodamas, pėdos ir kairės kojos judesiai apsunkinti. Po tyrimų (dubens tiesinės ir kairio klubo sÄ nario Å¡oninės rentgenogramos) nustatyta, kad bÅ«klė po kairio klubo sÄ nario endoprotezavimo, endoprotezo komponentų padėtys patenkinama, nestabilumo požymių nestebima.

Kojų ilgiai nevienodi. IÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2020 m. gruodžio 28 d. neurochirurgo A. Ž. atsakymo į siuntimÄ (e. b. 2 t., 74 psl.) matyti, kad V. M. atlikus kairės kojos UG tyrimÄ nustatyta, jog N.femoralis sin. KirkÅ¡nies srityje 3,5 cm ilgyje sustorėjęs iki 0,44 mm, hipoechogeniÅ¡kas – neuropatiniai pakitimai. Nervo vientisumo pažeidimo nematyti. Kiek miedialiau kirkÅ¡nies riebaliniame audinyje ~ 1,5 x 0,8 cm dydžio heterogeniÅ¡ka zona – gali bÅ«ti senos hematomos sritis.

Riboto skysčio sankaupų nematyti. Distaliau šlaunies srityje n.saphenus vientisas, be neuropatinių pakitimų. N.poroneus com. ~ 4,0 cm ilgyje hipoechogeniškas, storesnis (iki 0,23 cm), vientisas – neuropatiniai pakitimai. Aplinkiniuose audiniuose papildomų darinių, skysčio sankaupų nematyti. Distaliau ties šeivikaulio galva n.peroneus com., n. peroneus sup. n.y. Išvada: N.femoralis sin., neperoneus com. neuropatiniai pakitimai. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės 2020 m. lapkričio 24 d. neurologės P. P. išduoto V.

M. ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo (e. b. 2 t., 75, 77 psl.), be kita ko, matyti, kad pacientas skundžiasi kairės kojos nutirpimu, nepakelia kairės kojos, iÅ¡ klubo nežymiai kojÄ judina, per kelio sÄ narį jokio judesio nėra, per čiurnos sÄ narį juda. Stuburas l/s sr. palpuojant neskausmingas, judesiai laisvi, tempimo s. (-). Kairę kojÄ pakelia per klubo sÄ narį, per kelio sÄ narį judesio nėra, kairę pėdÄ judina gerai. Negauta pateliarinio reflekso kairėje, Achilo sausg. refl. (+) abipus.

Nurodo hipestezijÄ medialinėje kairės Å¡launies ir blauzdos pusėje, pėdoje jutimo sutrikimų nėra. Pėdų jėga gera. Kairė koja trumpesnė, kairės Å¡launies raumenų atrofija. Diagnozuotas Å¡launies nervo pažeidimas (G57.2). IÅ¡ VšĮ Kauno miesto poliklinikos Å¡eimos gydytojos 2020 m. lapkričio 4 d. atsakymo į siuntimÄ (ieÅ¡kinio 5 priedas), be kita ko, matyti, kad V. M. skundžiasi kairės kojos ilgių skirtumu, kairės kojos aptirpimu bei kairės kojos kelio sÄ nario tinimu.

Å ie paciento skundai atsirado po operacijos. KliniÅ¡kai matuojant SIAS matmenį stebimas santykinis kairės kojos sutrumpėjimas ~ 3 cm, kairės kojos raumenų jėga silpnesnė nuo kelio sÄ nario distalyn, atžymi parestezijas visame kairės Å¡launies ir blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, aktyvÅ«s judesiai per kairės kojos klubo sÄ narį aktyvÅ«s, aktyvi refleksija 80 laipsnių, ekstenzija pilna. Kraujotaka kairėje kojoje nesutrikusi. Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad V. M. nuo 2002 m. kovo 29 d. neterminuotai buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, diagnozės kodas TLK-10 (e. b. 1 t., 85 psl.).

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo M. M. aprašyme, 2011 m. lapkričio 17 d. apžiūrėjus V. M., be kita ko, nurodyta, kad nėra kair. šlauninio nervo (n.femoralis) funkcijos. Neveikia šlaunies priekiniai raumenys, blauzdos nė kiek netiesia. Aptirpusi n.spahenus zona. Nervo projekcija kirkšnyje neskausminga. Neaiškus nervo pažeidimo mechanizmas. Neaišku, kodėl nėra jokių pojūčių galimoje pažeidimo vietoje – protezo zonoje (e. b. 1 t., 173–178 psl.). Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad gydytojas A.

Ž., apžiÅ«rėjęs V. M. 2021 m. birželio 14 d., nurodė, jog kairė koja trumpesnė. Kairiajame sėdmenyje pooperacinis randas, palpuojant neskausmingas. Skausmingų taÅ¡kų kairėje kojoje nėra. Per kairės kojos klubo sÄ narį judesiai minimalÅ«s; per kelio sÄ narį kojÄ judina silpniau; pėdos funkcija nesutrikusi. Skausminga palpuojant kairę kirkÅ¡nies sritį. Kairėje kojoje neiÅ¡gaunamas pateliarinis refleksas, Achilo refleksas normalus. Nurodo hipestezijÄ kairės kojos Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje, blauzdos vidiniame pavirÅ¡iuje.

Kairės kojos Å¡launis 3 cm plonesnė už deÅ¡inės kojos Å¡launies apimtį. 2020 m. lapkričio 7 d. atliktame ENMG tyrime buvo rasti pakitimai, bÅ«dingi N.femoralis sin. sunkaus laipsnio pakenkimui. N. peroneus sin. aksonopatijos požymiai, N. tibialis sin. be ryÅ¡kesnio pakenkimo. 2020 m. gruodžio 28 atliktame UG Kairės kojos tyrime randami pakitimai, bÅ«dingi N. femoralis sin., N. peroneus com. sin. neuropatijai. 2021 m. kovo 4 d. MRT: bÅ«klė po kairio klubo sÄ nario EP – matomi gausÅ«s artefaktai (Å¡ios srities vertinimas ribotas), jų fone vertinimo ribose n. femoralis palei m. iliacus eigÄ visame ilgyje sustorėjęs iki ~0,6 cm, edemiÅ¡kas – neuropatiniai požymiai.

Ženklesnio skysčio kiekio, ribotų skysčio sankaupų nematyti. 2021 m. kovo 17 d. pakartotinai atliktas ENMG tyrimas, n. femoralis sin. elektrofiziologiniai pakenkimo požymiai be esminės dinamikos (e. b. 2 t., 29 psl.). IÅ¡ UAB „Neurostudija“ 2020 m. lapkričio 7 d. Elektroneuoromiografijos tyrimo apraÅ¡o (ieÅ¡kinio 4 priedas) matyti, kad V. M. kreipėsi į klinikÄ skųsdamasis kairės plaÅ¡takos silpnumu, V pirÅ¡to aptirpimu, alkÅ«nės maudimu, naktiniu plaÅ¡takų tirpimu, kairės blauzdos vidinės pusės aptirpimu ir negalėjimu iÅ¡tiestos kojos pakelti į viršų.

Nurodė, kad plaÅ¡takų tirpimas yra apie pusę metų, prasidėjo nuo kairės plaÅ¡takos V pirÅ¡to, o liepos mėn. pastebėjo, kad pasidarė silpnesnė kairė plaÅ¡taka. Kairės kojos silpnumas atsirado po kairio klubo sÄ nario keitimo. IÅ¡ UAB „Neurostudija“ 2021 m. balandžio 27 d. Elektroneuoromiografijos tyrimo apraÅ¡o (e. b. 2 t., 30 psl.) matyti, kad V. M. iÅ¡lieka n.femoralis sin. motorinių ir juntamųjų skaidulų (n.saphenus sin.) sunkaus laipsnio pakenkimo požymiai (atsakų negauta) su gausiais Å«mios denervacijos simptomais m. quadriceps sin. ir be valingo aktyvumo pastangų atlikti judesį metu;

šie pakitimai dera su sunkaus laipsnio n. femoris sin. neuropatija (šlaunies adduktoriuose adatinės EMG metu patologinių pakitimų neregistruota). N. peroneus sin. juntamųjų ir motorinių skaidulų dalinės aksonopatijos požymiai, juntamųjų skaidulų demielinizacijos požymiai; adatinės EMG metu išreikšti lėtinės denervacijos pakitimai m. extensor dgt. Brevis sin., m. tibialis sin. – subtilūs lėtiniai neurogeniniai pakitimai. N. tibialis motorinių atsakų asimetrija (D?K; dešinėje atsako amplitudė ties apatine normos riba).

IÅ¡ diagnostinio tyrimo apraÅ¡ymo (e. b. 4 t., 20 psl.) matyti, kad V. M. dubens kaulų rtg-mose deÅ¡. Klubo sÄ narys – n. y. Kairėje bÅ«klė po endoprotezavimo. Dubens kaulų asimetrija, implantas aukščiau, lyginant su deÅ¡. klubo sÄ nariu. SÄ skaita faktÅ«ra ir mokėjimo kvitas patvirtina, kad V. M. UAB „Neurostudija“ už ENG nervo laidumo tyrimÄ ir EMG tyrimÄ 2020 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 220 Eur. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 10 d. sprendimu (e. b. 2 t., 89 psl.) V.

M. vadovaujantis nurodytomis diagnozėmis (e) G57.2 Å launies nervo pažeidimas, G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas, Z96.64 Klubo sÄ nario implantas ir organizmo funkcijų sutrikimai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. 2021 m. vasario 10 d. iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų ir darbingumo lygio pažymoje (e. b. 2 t., 90, 91 psl.) nurodyta, kad V. M. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. nustatytas 40 proc. darbingumas.

Be to, tam pačiam laikotarpiui nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 94 psl.). V. M. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2049 m. vasario 6 d. (senatvės pensijos) nustatytas 45 proc. darbingumas (e. b. 4 t., 57 psl.). Be to, laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 7 d. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis ((e. b. 2 t., 58 psl.). IÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, kad negali dirbti, kai:

1) šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių;

2) keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg;

3) dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu (e. b. 2 t., 59 psl.). Specialiosios pagalbos poreikis nenustatytas (e. b. 2 t., 60 psl.). V. M. per laikotarpius nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d. iÅ¡mokėta 464,21 Eur nedarbingumo iÅ¡moka (e. b. 2 t., 100 psl.). Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl reikalavimo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui žalÄ .

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į įstatyme nurodytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimÄ , per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iÅ¡ esmės. IÅ¡ nurodytos Ä®statymo nuostatos galima spręsti, kad tuo atveju, jei pacientas ar kiti asmenys, kreipiasi į teismÄ , teisme iÅ¡ naujo turi bÅ«ti sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės dėl nustatymo, ar buvo padaryta žala paciento sveikatai, ar nebuvo, o jei buvo, tai kokio dydžio.

Akivaizdu, kad tokiu atveju, t. y. teismui ginÄÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, nes Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos iÅ¡nagrinėtas ginčas teisme turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo. Nurodytos aplinkybės suponuoja į teismÄ besikreipiančiam asmeniui atitinkamai formuluoti ir savo ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. ne siekti peržiÅ«rėti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ , tačiau ginÄÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui nesutinkant su komisijos sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, kad žala paciento sveikatai padaryta nebuvo, teismui iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ naujo ir teismo sprendimui byloje įsiteisėjus, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas bet kokiu atveju netenka galios.

Toks aiÅ¡kinimas atitiktų ir kitų teisės Å¡akų, kuriose yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, iÅ¡samiau sureglamentuotÄ procesÄ (pvz. darbo teisės nuostatas, žr. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnį ,,Darbo ginčų nagrinėjimas teisme”). Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nėra savarankiÅ¡kas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalykÄ , dėl to bylos dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl žalos atlyginimo teisinių pagrindų Ä®statymo redakcijos 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 8 dalį kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.

Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 14 dalį paciento sveikatai padaryta žala, - pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Vadovaujantis Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalimi, žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai yra neiÅ¡vengiama žala. Komisija sprendimÄ atlyginti žalÄ priima nevertindama asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir jÄ padariusio sveikatos priežiÅ«ros specialisto kaltės. Vadovaujantis Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi Å¡io Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalimi.

Teismas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Ä®statymo redakcijai, buvo įtvirtintas žalos be kaltės atlyginimo modelis, kuriuo turi vadovautis ir teismas, nagrinėdamas ginčus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Ä®sigaliojus naujajai Ä®statymo redakcijai, pacientas turi įrodyti, kad dėl jam suteiktų medicininių paslaugų (Å¡iuo atveju operacijos) kilo neigiami padariniai. Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, įsigaliojus naujajam paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modeliui, žalÄ patyręs pacientas neturi įrodinėti nei medicinos darbuotojo/gydytojo neteisėtų veiksmų, nei kaltės. TÄ patvirtina ir Ä®statymo projekto, kuriuo įtvirtintas žalos be kaltės ir neteisėtų veiksmų modelis, aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 29, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas), kuriame yra akcentuojama, kad „pakeitimo įstatymu pakeistas žalos atlyginimo modelis ir sprendžiant dėl jos atlyginimo atsisakyta neteisėtų veiksmų bei žalÄ padariusio asmens kaltės nustatymo (t. y.

įrodinėjimo bei rungimosi proceso)....“. Vadovaujantis Ä®statymo 2 straipsnio 91 dalimi neiÅ¡vengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. NeiÅ¡vengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3, 9.2 punktu, žala neatitinka Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sÄ lygų, jei nustatoma, kad: 9.2.1 teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai nepadaryta žala; teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neiÅ¡vengiama žala, atitinkanti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų: 9.2.2.1 tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikos patirtį; 9.2.2.2. tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; 9.2.2.3. tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo apraÅ¡uose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sÄ lygų, farmakologinių savybių; 9.2.3. teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, kuri nėra neiÅ¡vengiama žala, tačiau prie žalos atsiradimo prisidėjo Å¡ie paciento veiksmai (neveikimas): 9.2.3.1. paciento sÄ moningas (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo vienos ar kelių Ä®statymo 12 straipsnio 2, 5 ir (arba) 7 dalyse nurodytų pareigų nevykdymas, jei Å¡ias pareigas įvykdžius žala nebÅ«tų buvusi padaryta, ir (arba) 9.2.3.2. paciento sÄ moningas (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių teikiant jam asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nesilaikymas, jei jų laikantis žala nebÅ«tų buvusi padaryta.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VšĮ „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės“ veiksmų, t. y. tinkamo neinformavimo apie galimas komplikacijas, tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydamas, kad Å¡launies nervas ir lateralinis pakinklio nervas buvo pažeisti operacijos metu. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas pasireiÅ¡kė neiÅ¡tyrimu arba padarytu sveikatos sutrikdymu operacijos metu. IeÅ¡kovo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimas operacijos komplikacijas atmestini.

Ginčo laikotarpiui aktualios Ä®statymo redakcijos 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad, prieÅ¡ atliekant pacientui chirurginę operacijÄ , invazinę ir (ar) intervencinę procedÅ«rÄ , turi bÅ«ti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, jog jam bÅ«tų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedÅ«ra, o toks sutikimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu, pasiraÅ¡ant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančiÄ formÄ . Gaunant informacija pagrįstÄ sutikimÄ dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros esmė, jų alternatyvos, pobÅ«dis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros (Pacientų teisių įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Ä®statymo 15 straipsnio 3 dalimi, sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ;

2) yra duotas, gavus pakankamÄ ir aiÅ¡kiÄ informacijÄ ;

3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia;

4) atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010 ir joje nurodyta praktika).

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Ä®statymo 17 straipsnio 4 dalį, prieÅ¡ atlikdamas pacientui chirurginę operacijÄ , invazinę ir (ar) intervencinę procedÅ«rÄ , Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ informacijÄ gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos bÅ«klę, jam suprantama forma, paaiÅ¡kindamas specialius medicinos terminus. IÅ¡ į bylÄ pateikto paciento sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai, matyti, kad V. M. prieÅ¡ operacijÄ buvo supažindintas su endoprotezavimo operacijos komplikacijomis, pažymėta, jog komplikacijos „aptartos“.

Liudytojas P. Č., kuris atliko operacijÄ ir kuris supažindino V. M. su galimomis komplikacijomis, teismo posėdžio metu nurodė, kad prieÅ¡ operacijÄ su ieÅ¡kovu individualiai aptarė operacijos eigÄ ir komplikacijas, nurodė, kad operacija bus sudėtingesnė dėl paciento individualių savybių. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiga pateikti ieÅ¡kovui informacijÄ apie numatomÄ operacijÄ buvo atlikta tinkamai. IeÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas raÅ¡ytinis sutikimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame nurodytas galimų komplikacijų pobÅ«dis.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo P. Č. paaiÅ¡kinimais, kad su pacientu prieÅ¡ operacijÄ buvo aptarti tiek tikėtini sėkmingos operacijos lÅ«kesčiai ir siekiamas rezultatas, tiek įvardytos galimos komplikacijos. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovui atsiradusių komplikacijų tikimybė yra gana nedidelė. Taipogi pastebėtina, jog informavimo apie galimas komplikacijas pareiga nereiÅ¡kia gydytojo pareigos numatyti, kokios konkrečios komplikacijos atsiras pacientui ir kaip atskiru (individualiu) atveju jos pasireikÅ¡.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo informavimas ir sutikimas operacijai atitiko Ä®statyme nustatytus reikalavimus. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad ieÅ¡kovui kairiosios Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimai yra klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė. Tokias iÅ¡vadas teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ ir jų tarpusavio ryšį:

1) iš V. M. medicininių dokumentų (V. M. medicininė kortelė) matyti, kad iki operacijos nebuvo nustatyta jokių kairės kojos neurologinių sutrikimų;

2) momentÄ , kai pasireiÅ¡kė kairiosios Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimų simptomai - netrukus po operacijos (jau 2020 m. lapkričio 4 d. Å¡eimos gydytojai skundėsi kojos aptirpimu, 2020 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į UAB „Neurostudija“, vėliau į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojÄ M. M., gydytojÄ A. Ž., prof. A. S., visiems Å¡iems medikams nurodydamas, kad kojos aptirpimas ir kiti simptomai – negalėjimas pakelti kojos, jutimų sutrikimas, sunkus lenkimas per kelio sÄ narį - atsirado po operacijos);

3) nustatyta diagnozė: n. femoralis sin., n. peroneus com. sin.

4) po klubo sÄ nario operacijos nervo funkcijos sutrikimas pasireiÅ¡kia iki 3 proc. visų atvejų;

5) apie 50 proc. iš visų šių atvejų priežastis yra nežinoma;

6) ekspertas – gydytojas ortopedas-traumatologas V. P., atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, atsakydamas į 1 klausimÄ , be kita ko, nurodė, kad, jo vertinimu, pacientas patyrė pooperacinę komplikacijÄ ;

7) teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad, jo vertinimu, ieškovo kairės kojos nervų pažeidimai gali būti operacijos pasekmė – komplikacija;

8) liudytojas P. P., kuris yra teismo medicinos ekspertas, teismo posėdžio metu nurodė, jog, jo vertinimu, ieÅ¡kovui kairės kojos Å¡launies ir Å¡eivinis nervai buvo pažeisti atliktos kairės kojos dubens sÄ nario endoprotezavimo operacijos metu;

9) prof. A. S. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (e. b. 2 t., 72 psl.) prie gretutinių susirgimų įrašęs diagnozę – Neuropathia n. femoralis sin. post operativa (G57.2), kuri aiÅ¡kiai rodo, jog profesorius sieja Å¡launies nervo pažeidimÄ su operacija ir laiko šį pažeidimÄ operacijos pasekme. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad kairės kojos Å¡launies ir Å¡eivinio nervų pažeidimų simptomatika Å«miai pasireiÅ¡kė iÅ¡ karto po klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp operacijos ir kairės kojos Å¡launies ir Å¡eivinio nervų pažeidimų, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovo kairės kojos Å¡launies ir Å¡eivinio nervų pažeidimus lėmė polineuropatija.

Nors atsakovas ir nurodo, jog ieÅ¡kovas į UAB „Neurostudija“ visų pirma kreipėsi dėl rankų neurologinių pažeidimų, tačiau, teismo vertinimu, medicinos įstaigos anamnezės apraÅ¡ymo eiga neturi teisinės reikÅ¡mės. Be to, teismas atsižvelgia ir į kitus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus: iÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2020 m. gruodžio 28 d. neurochirurgo A. Ž. atsakymo į siuntimÄ (e. b. 2 t., 74 psl.) matyti, kad V. M. atlikus kairės kojos UG tyrimÄ nustatyta, jog N.femoralis sin.

KirkÅ¡nies srityje 3,5 cm ilgyje sustorėjęs iki 0,44 mm, hipoechogeniÅ¡kas – neuropatiniai pakitimai. Nervo vientisumo pažeidimo nematyti. Kiek miedialiau kirkÅ¡nies riebaliniame audinyje ~ 1,5 x 0,8 cm dydžio heterogeniÅ¡ka zona – gali bÅ«ti senos hematomos sritis. Riboto skysčio sankaupų nematyti. Distaliau Å¡launies srityje n.saphenus vientisas, be neuropatinių pakitimų. N.poroneus com. ~ 4,0 cm ilgyje hipoechogeniÅ¡kas, storesnis (iki 0,23 cm), vientisas – neuropatiniai pakitimai. Eksperto P. P., kuris yra teismo medicinos ekspertas, vertinimu, duomenys, kad N.femoralis sin. kirkÅ¡nies srityje 3,5 cm ilgyje sustorėjęs iki 0,44 mm, vertinant kartu su netoliese esančios buvusios hematomos pėdsakais, rodo ne polineuropatijos pasekmes, o tikėtinÄ nervo paspaudimÄ , taip jį pažeidžiant operacijos metu.

Jei tai bÅ«tų polineuropatijos pasekmė, nervas bÅ«tų pažeistas per visÄ ilgį, o ne lokaliai. Taigi, tai nėra ApraÅ¡o 9.2.2.1. punkte numatyta sÄ lyga t. y. tai nėra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikÄ . Teismas sprendžia, kad V. M., kairio klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., metu, ar po operacijos vykusių procesų (kraujo iÅ¡siliejimo į audinius ir dėl to susidariusios hematomos) buvo pažeisti kairiosios Å¡launies nervas ir lateralinio pakinklio nervas (nepažeidžiant jų vientisumo) ir dėl to, iÅ¡sivystė pooperacinė komplikacija - kairiosios Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervų pažeidimai, kurie yra klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė.

Kartu atsižvelgtina į tai, kad po klubo sÄ nario operacijos nervo funkcijos sutrikimas pasireiÅ¡kia iki 3 proc. visų atvejų ir apie 50 proc. iÅ¡ visų Å¡ių atvejų priežastis yra nežinoma. Taigi, dalis komplikacijų po tokio pobÅ«džio operacijų niekaip negali bÅ«ti siejamos su aplinkybėmis, kurių asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Tačiau teismas įvertina, kad Å¡ioje sÄ vokoje yra įvardijamos aplinkybės, kurių asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, yra bendroji teisės norma.

Tuo tarpu specialioji, ginčo santykius reglamentuojanti norma - Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalis - nurodo, jog sprendimas atlyginti žalÄ priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir jÄ padariusio sveikatos priežiÅ«ros specialisto kaltės, o neiÅ¡vengiamos žalos kriterijai yra nurodyti ApraÅ¡e. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kaltų atsakovo veiksmų ar neveikimo operacijos metu buvo pažeisti kairės kojos Å¡launies ir Å¡eivinis nervai. Pažymėtina, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ daro ir liudytojas P. P., kurio teismo medicinos konsultacine specialisto iÅ¡vada Nr. 0360/19 remiasi ieÅ¡kovas, nurodydamas, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose (atliktos operacijos protokole) nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie buvusį tiesioginį sėdimojo nervo pažeidimo mechanizmÄ , taip pat jokių pažeidimų nebuvo padaryta ir anestezijos metu.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad operacija buvo atlikta laikantis visų medicinos praktikos taisyklių, vis dėlto nepageidaujamų padarinių nepavyko iÅ¡vengti, tačiau jie nėra neteisėtų veiksmų rezultatas. Teigdamas, kad po operacijos jam nebuvo atlikti bÅ«tini ir reikalingi medicininiai tyrimai, nenustatytas padaryto nervo pažeidimo mechanizmas, nesiimta veiksmų skubiai Å¡alinti nervo pažeidimo priežastis, ieÅ¡kovas remiasi P. P. teismo medicinos konsultacine specialisto iÅ¡vada. Å ioje iÅ¡vadoje, atsakant į 12 klausimÄ , nurodoma, kad „V.

M. buvo suteikta netinkama medicininė priežiÅ«ra po operacijos, nes nenustatytas kojos nervų pažeidimas. Pooperacinę eigÄ prižiÅ«rintis gydytojas laiku nesiėmė priemonių po operacijos atsiradusių pažeidimų nustatymui. Esant paciento nusiskundimams, gydytojas privalėjo iÅ¡ karto skirti tyrimus diagnozės nustatymui. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog po operacijos jam buvo suteiktas netinkamas gydymas, lėmęs žalos atsiradimÄ . Pažymėtina, kad eksperto iÅ¡vadÄ pateikęs P. P. pats sau prieÅ¡tarauja.

Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad išleidžiant iš ligoninės nervų pažeidimai turėjo būti diagnozuoti, todėl gydymas buvo netinkamas. Tačiau kartu nurodė, kad ta aplinkybė, jog nervų pažeidimai diagnozuoti vėliau, neturi įtakos dabartinei ieškovo būsenai, nes nervai nėra nupjauti ar pan., todėl atstatyti jų funkcijos bet kuriuo atveju nėra galimybės. Darytina išvada, kad pooperaciniu periodu diagnozavus nervų pažeidimus, tai niekaip negalėjo įtakoti atsiradusios žalos, nes, kaip nustatyta, nėra pažeistas nervo vientisumas, t. y. jo pažeidimo atstatyti jau nėra galimybės, o pažeidimas galėjo būti ir momentinis.

Atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų kokie tyrimai turėjo bÅ«ti atlikti, kaip turėjo keistis gydymo taktika, kad žala nebÅ«tų atsiradusi. Taigi, įvertinus, kad po tokių operacijų komplikacijos iÅ¡sivysto iki 3 proc. atvejų, o iki 50 proc. dalies nervų pažeidimų priežastys lieka neaiÅ¡kios, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmai neatliekant magnetinio rezonanso tyrimo atitiko gydytojo veiksmų standartÄ , o gydytojas viskÄ padarė, ko iÅ¡ jo reikalaujama.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų nei netinkamai jį informuojant apie galimas komplikacijas, nei operacijos, nei pooperaciniu periodu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-144 dėl V. M. praÅ¡ymo priėmė vadovaudamasi Eksperto – gydytojo ortopedo-traumatologo V.

P. atsakymu, kur jis nurodė, jog pacientas patyrė pooperacinę komplikacijÄ , kuri nevadintina žala, nes įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, aplaidumo ar gydymÄ teikusių specialistų klaidos. Teismo vertinimu, ekspertas pateikė ne tik medicininio „pacientas patyrė pooperacinę komplikacijÄ â€œ, bet ir teisinio „nevadintina žala, nes įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, aplaidumo ar gydymÄ teikusių specialistų klaidos“ pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kuri, atsižvelgiant į pasikeitusį įstatyminį reglamentavimÄ , yra neteisinga.

Tokia iÅ¡vada galėjo lemti ir neteisingo Komisijos sprendimo priėmimÄ . Tačiau teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovui kairiosios Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervas pažeidimai yra klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė, spręstina, jog teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neiÅ¡vengiama žala. Dėl žalos dydžio IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 738,58 Eur turtinę ir 75 000 Eur neturtinę žalÄ .

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus:

1) turtinės žalos:

a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas;

b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas);

2) neturtinės žalos:

a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytÄ neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmÄ ) pobÅ«dį ir mastÄ , dėl sužalojimo patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobÅ«dį ir mastÄ , paciento sveikatos bÅ«klę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo bÅ«dÄ ) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes;

b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimÄ , ir paciento giminystės laipsnį ir pobÅ«dį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio iÅ¡laikymo faktÄ , dėl paciento mirties patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimÄ , gyvenimui pobÅ«dį ir mastÄ , paciento sveikatos bÅ«klę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo bÅ«dÄ ) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 738,58 Eur turtinę žalÄ sudaro 220 Eur iÅ¡laidos tyrimams, bei 518,58 Eur negautas darbo užmokestis. Taigi, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius. 220 Eur tiesioginius nuostolius ieÅ¡kovas įrodinėja UAB „Neurostudija“ sÄ skaita faktÅ«ra ir mokėjimo kvitu, už ENG nervo laidumo tyrimÄ ir EMG tyrimÄ 2020 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 220 Eur. Atsakovė su Å¡ia ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dalimi nesutinka ir nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog negalėjo gauti Å¡io tyrimo kaip nemokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

Be to, tyrimas buvo susijęs ne tik su kojos neuropatija, bet ir su rankų neuropatija. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus:

1) turtinės žalos:

a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas iÅ¡laidas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, iÅ¡skyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas iÅ¡laidas. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovo argumentus, sprendžia, kad tikslinga priteisti ½ dalį praÅ¡omos sumos, sutinkant su atsakovės argumentu, jog ieÅ¡kovas, atlikęs tyrimÄ , gavo sveikatos paslaugÄ , susijusiÄ ne tik su kojos neuropatija, t. y. ginčo objektu, bet ir su rankų neuropatija.

Atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad negalėjo gauti Å¡io tyrimo kaip nemokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, atmestinas. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų laukęs nemokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir jÄ gavęs, Valstybinė ligonių kasa už Å¡iÄ paslaugÄ , tyrimÄ atlikusiai medicinos įstaigai, vis tiek bÅ«tų privalėjusi sumokėti. Spręsdamas dėl netiesioginių nuostolių teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs iÅ¡ teisėtos veiklos, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus:

1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti jo vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos per laikotarpį nuo UAB „Neurostudija“ atlikto ENG ir EMG tyrimo iki nedarbingumo pabaigos. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus:

1) turtinės žalos:

b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad jo nedarbingumas užsitęsė bÅ«tent dėl komplikacijos, kuri buvo operacijos pasekmė. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų koks yra standartinis nedarbingumo periodas po klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, kaip nedarbingumÄ lėmė operacijos komplikacija, o ne jo individualios savybės, ar nedarbingumo periodui neturėjo įtakos 2020 m. spalio mėnesį atlikta rankos operacija.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens sveikatos sužalojimo atveju, vertinant nukentėjusiojo patirtas negautas pajamas, negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų.

Negautų pajamų į ateitį vertinimas turi bÅ«ti pagrįstas realiomis ateities prognozėmis, t. y. kiek dėl neįgalumo ar netekto darbingumo yra sumažėjusi reali nukentėjusiojo galimybė ugdytis, įgyti profesinę kvalifikacijÄ , pagal jÄ dirbti ir normaliai integruotis darbo rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015). Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog per laikotarpį, kai jam buvo paskirtas nedarbingumas, jis, nesant nustatytai žalai, bÅ«tų buvęs darbingas, ir bÅ«tų gavęs pajamas, t. y. neįrodė netiesioginių nuostolių realumo.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 75 000 Eur neturtinę žalÄ . ApraÅ¡o 16. p. nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį Komisija nustato Å¡ia tvarka: 16.1 p. pagal Å¡iame punkte pateiktÄ Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę pagal kiekvienÄ kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiria lentelėje (toliau – Lentelėje) nurodytus balus. Skiriant balus vertinama praÅ¡ymo pateikimo dienÄ esanti paciento sveikatos bÅ«klė pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, iÅ¡likusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytÄ informacijÄ . 16.2. p. Lentelėje nustatyti kriterijai.

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos, atsižvelgia į jo paties 2021 m. balandžio 12 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktÄ Paciento praÅ¡ymÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo (toliau – Paciento praÅ¡ymas) (e. b. 12 t., 31-43 psl.) ir Å¡io praÅ¡ymo IV skyriuje pažymėtus paties ieÅ¡kovo kriterijus, kuriuos jis nurodo kaip atsiradusiÄ Å¾alÄ . Paciento praÅ¡yme ieÅ¡kovas pažymėjo, kad po žalos atsiradimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu yra nustatytas neįgalumo lygis.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (e. b. 2 t., 90, 91 psl.), V. M. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2049 m. vasario 6 d. (senatvės pensijos) nustatytas 45 proc. darbingumas (e. b. 4 t., 57 psl.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad V. M. iki 2021 m. vasario 9 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas. Vadovaujantis Lentelės 1.1.2. eilute, skirtumas tarp išlikusio darbingumo lygio, lyginant su išlikusio darbingumo lygiu, nustatytu iki žalos atsiradimo, yra 5 proc. (buvo 50 proc., sprendimo priėmimo metu – 45 proc.).

Teismas atsižvelgia į ApraÅ¡o 16 p. taisyklę, kad skiriant balus vertinama praÅ¡ymo pateikimo dienÄ esanti paciento sveikatos bÅ«klė pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, iÅ¡likusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytÄ informacijÄ , tačiau kartu įvertintina, jog 40 proc. darbingumo lygis, t. y. lygis, kuris buvo praÅ¡ymo pateikimo dienÄ , ieÅ¡kovui buvo nustatytas tik vienerių metų laikotarpiui, tuo tarpu 45 proc. darbingumo lygis nustatytas iki senatvės pensijos.

Be to, teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovo argumentus, kad po operacijos nedarbingumas iÅ¡ viso turėjo iÅ¡nykti, todėl turėtų bÅ«ti skaičiuojama kaip visas netektas darbingumas, tačiau su tokiais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog esant tokiai sveikatos bÅ«klei, t. y. po vaikystėje persirgtos Legg-Calve-Perthes ligos ir to pasėkoje pažeisto kairio klubo sÄ nario, dėl ko koja tapo apie 3 cm trumpesnė, atlikus kairiojo klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijÄ , jo darbingumas turėjo visiÅ¡kai atsistatyti.

Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas tokių aplinkybių neįrodė. Byloje esantys medicininiai duomenys (e. b. 4 t., 20 psl.) patvirtina, kad V. M. dubens kaulų rtg-mose deÅ¡. Klubo sÄ narys – n. y. Kairėje bÅ«klė po endoprotezavimo. Dubens kaulų asimetrija, implantas aukščiau, lyginant su deÅ¡. klubo sÄ nariu. Kaip nurodė liudytojas P. Č., kojos ilgį įtakoja ir stuburo bei dubens ypatumai. Atliktos operacijos metu atstatytas kojos ilgis per klubo sÄ narį. Kadangi pacientas ilgÄ laikÄ gyveno su trumpesne koja, galimai atsirado stuburo ar dubens pakitimai, gal bÅ«t pacientas tiesiog iÅ¡ įpročio Å¡lubuoja.

Ekspertas traumatologas V. P. nurodė, kas stebima stuburo deformacija ir dėl to pasikreipęs dubuo, todėl nėra galimybių sulyginti klinikinio kojų ilgio (e. b. 4 t., 5 psl.). Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė, kad kairio klubo sÄ nario endoprotezavimas bÅ«tų atstatęs ieÅ¡kovo fiziologinę bÅ«klę į gerÄ ir jis po operacijos bÅ«tų neÅ¡lubavęs, bÅ«tų 100 proc. darbingas. Vadovaujantis lentelės 1.1.2 eilute padarytos žalos dydis yra vertintinas 10 balų. Vadovaujantis Lentelės 1.1.3. eilute, atlyginama neturtinė žala už specialiųjų poreikių atsiradimÄ ar padidėjimÄ , lyginant su specialiaisiais poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo.

IeÅ¡kovui, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. buvo nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 94 psl.). Laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 7 d. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 58 psl.). Pažymėtina, kad specialieji poreikiai siejami ne tik su Å¡launies nervo pažeidimu bei lateralinio pakinklio nervo pažeidimu, bet ir su klubo sÄ nario implantu ir organizmo funkcijų sutrikimais (Z96.64) (e. b. 2 t., 94 psl.).

Duomenų apie specialiuosius poreikius, nustatytus iki žalos atsiradimo, nėra (e. b. 2 t., 97-98 psl.). Vadovaujantis Lentelės 1.1.3.2.7. eilute skiriama 85-95 balų. Teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovo jaunÄ amžių, į tai, kad, tikėtina, sveikatai padaryta žala yra negrįžtama, į tai, kad specialiosios pagalbos priemonių poreikis nenustatytas (e. b. 4 t., 20 psl.), todėl sprendžia, jog padarytos žalos dydis yra vertintinas balų vidurkiu - 90 balų. Duomenų apie specialiųjų techninės pagalbos priemonių poreikį, lyginant su specialiaisiais techninės pagalbos priemonių poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo (Lentelės 1.1.5. eilutė), nėra.

Duomenų apie specialiuosius aplinkos ir bÅ«sto pritaikymo poreikius, lyginant su specialiaisiais aplinkos ir bÅ«sto pritaikymo poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo, nėra (Lentelės 1.1.5. eilutė). Vadovaujantis Lentelės 1.2 eilute atlyginama neturtinė žala dėl sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui, kuris, be kita ko, vertinamas pagal: 1.2.7 paciento iÅ¡vaizdos pablogėjimÄ (ar ir kurioje vietoje sužalojimas matomas ant kÅ«no). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidus nervus, ieÅ¡kovo judesiai koja riboti, dėl Å¡io ypatumo nedirba raumenys ir jie nyksta.

IeÅ¡kovo kairės kojos Å¡launis 3 cm plonesnė nei deÅ¡inės kojos. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad disproporcijos didės. IeÅ¡kovas nurodo, kad kompleksuoja nusirengti. Teismas, įvertinęs tÄ aplinkybę, kad sužalojimas lemia ieÅ¡kovo iÅ¡vaizdos pablogėjimÄ , akivaizdžias jo kÅ«no disproporcijas, į tai, kad Å¡is iÅ¡vaizdos pablogėjimas nėra matomas nuolat, o tik tam tikrais atvejais, į ieÅ¡kovo jaunÄ amžių, sprendžia, kad padarytos žalos dydis vertintinas balų vidurkiu - 10 balų.

Vadovaujantis Lentelės 1.3. eilute, atlyginama neturtinė žala dėl patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmÄ ). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl pažeistų nervų (o ne dėl su atsistatymu po operacijos) patyrė fizinį skausmÄ . Vadovaujantis Lentelės 1.4 eilute atlyginama neturtinė žala dėl sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo. Paciento praÅ¡yme ieÅ¡kovas nurodo, kad jo nedarbingumas užsitęsė 47 dienas. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad jo nedarbingumas užsitęsė bÅ«tent dėl komplikacijos, kuri buvo operacijos pasekmė.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų koks yra standartinis nedarbingumo periodas po klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, kaip nedarbingumÄ lėmė operacijos komplikacija, o ne jo individualios savybės, ar nedarbingumo periodui neturėjo įtakos 2020 m. spalio mėnesį atlikta rankos operacija. Todėl pagal šį kriterijų žala neatlygintina. Ä®vertinus visus neturtinės žalos kriterijus ir susumavus balus (110), ieÅ¡kovui, atsižvelgiant į tai, kad ApraÅ¡o 16.2 p. numatyta, jog vieno balo vertė lygi 100 Eur, priteistina 11 000 Eur neturtinė žala.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas patyrė 968 Eur iÅ¡laidas už teismo eksperto P. P. konsultacinės iÅ¡vados parengimÄ , taip pat 250 Eur iÅ¡laidas už P. P. dalyvavimÄ teismo posėdyje.

Teismas sprendžia, kad šios išlaidos, susijusios su ieškovo pareiga įrodyti savo ieškinį, todėl pagrįstos ir priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl jos iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas 14,67 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 178,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Duomenų apie atsakovo ar trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 16,67 Eur pašto išlaidos, kurios proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš ieškovo – 14,22 Eur. Atsakovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija nustatytos minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

Ä®sakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Ä®sakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-144 dėl V.

M. praÅ¡ymo, nutraukti. IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 110 Eur (vieno Å¡imto deÅ¡imt eurų) turtinę ir 11 000 Eur (vienuolikos tÅ«kstančių eurų) neturtinę žalÄ bei 178,68 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 68 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 14,22 Eur (keturiolika eurų 22 ct) paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Tomas Romeika