7352725f-cb12-4dee-b220-b722b6557e8a · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjÅ«Äio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-144 dÄl V. M. praÅ¡ymo; priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, 738,58 Eur turtinÄ ir 75 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad vaikystÄje persirgo Legg-Calve-Perthes liga bei buvo pažeistas kairio klubo sÄ narys, dÄl ko koja tapo apie 3 cm trumpesnÄ. Ryžosi daryti kairiojo klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijÄ . 2020 m. rugsÄjo 11 d. atlikta chirurginÄ operacija â gydytojas ortopedas traumatologas P. Ä..
Legislator headnote
AI generated7352725f-cb12-4dee-b220-b722b6557e8a · Kauno apygardos teismas: NurodÄ, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninÄje buvo teiktos tinkamai ir kokybiÅ¡kai. Atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovÄs D. L. ir J. S. teismo posÄdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko. Jos paaiÅ¡kino, kad palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus. Medicinos veiksmai proceso, o ne rezultato prasme buvo tinkami. NeginÄija aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovui diagnozuoti kairÄs kojos Å¡launies ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimai.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2-552-896/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00443-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisÄjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Ramunei MarcinkeviÄienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. M., jo atstovei advokatei Simonai BalÄiauskaitei, atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovÄms D.
L. ir J. S., treÄiojo asmens Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų atstovui D. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, treÄiajam asmeniui Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikoms dÄl paciento sveikatai padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovas V.
M. ieškiniu prašo:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjÅ«Äio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-144 dÄl V. M. praÅ¡ymo;
2) priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, 738,58 Eur turtinÄ ir 75 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad vaikystÄje persirgo Legg-Calve-Perthes liga bei buvo pažeistas kairio klubo sÄ narys, dÄl ko koja tapo apie 3 cm trumpesnÄ. Ryžosi daryti kairiojo klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijÄ . 2020 m. rugsÄjo 11 d. atlikta chirurginÄ operacija â gydytojas ortopedas traumatologas P. Ä..
Po operacijos bÅ«klÄ blogÄjo â tino visa koja, ypaÄ kelis, blauzda pamÄlo, jis jautÄ skausmus. Gydytojas nurodÄ, kad tai yra normali bÅ«klÄ po operacijos ir po reabilitacijos viskas atsistatys. Po kelių reabilitacijos kursų koja ne tik neatsistatÄ Ä¯ buvusiÄ bÅ«klÄ, bet bÅ«klÄ buvo blogesnÄ â koja tapo skausminga, nutirpusi. Tokia bÅ«klÄ yra iki Å¡iol. Gydytojas tyrimų â ENG ir MTR, neskyrÄ, todÄl jis tyrimus atliko privaÄiose klinikose. Buvo nustatyta, kad pažeistas Å¡launies nervas ir lateralinio pakinklio nervas.
Kojos funkcija yra sutrikusi, jis negali pakelti kairÄs kojos, jauÄiamas kojos aptirpimas, sutinÄs kairÄs kojos kelis. Mano, kad padaryta žala sveikatai. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. rugpjÅ«Äio 10 d. sprendimu Nr. 56-144 nusprendÄ, kad praÅ¡oma atlyginti žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - ir Ä®statymas) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sÄ lygų ir praÅ¡ymo atlyginti žalÄ netenkino.
IeÅ¡kovui padaryta turtinÄ Å¾ala sudaro 735,58 Eur (220 Eur už ENG ir EMG tyrimus, 518,58 Eur negautos pajamos), o taip pat patyrÄ 75 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas V. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinį palaiko. Patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodÄ, kad jam detaliai nebuvo paaiÅ¡kintos galimos komplikacijos, nebuvo paaiÅ¡kinta, kad atsistatymas gali trukti iki vienerių metų. Jis bÅ«tų nedarÄs tokios operacijos. Jam tik pasakÄ, kad operacija Å¡iek tiek sudÄtingesnÄ nei įprastai.
PasiraÅ¡ytinai supažindintas buvo prieÅ¡ pat operacijÄ , jau po nejautros, bÅ«damas apsvaigÄs. Po operacijos blogai jautÄsi, tino kelias, mÄlynavo blauzda, jis negalÄjo savarankiÅ¡kai pakelti kojos. Jis apie tai sakÄ gydytojui ir medicinos personalui. Buvo atliktas tik kelio rentgeno tyrimas ir du kartus iÅ¡ kelio traukti skysÄiai. Reabilitacijos metu jam taip pat negerÄjo. Po reabilitacijos vÄl kreipÄsi pas operavusį gydytojÄ . Buvo atliktas rentgeno tyrimas. Kiti tyrimai nebuvo atlikti. Tada jis kreipÄsi pas kitus specialistus.
Jam rekomendavo elektroneuromiografijos tyrimÄ , kuris nemokamai su siuntimu bÅ«tų buvÄs atliktas per laikotarpį nuo pusmeÄio iki metų. TodÄl jis šį tyrimÄ pasidarÄ privaÄiai. Tyrimas kainavo 220 Eur. Kadangi tyrimui reikÄjo lyginamosios analizÄs, be to, buvo problemų su ranka, buvo padarytas ir rankų bei deÅ¡inÄs kojos tyrimas. Tyrimo metu diagnozuoti Å¡launies ir lateralinio pakinklio nervų pažeidimai. Rankos tirpimas jam prasidÄjo 2020 m. rugpjÅ«Äio mÄn. po rankos sutrenkimo. 2020 m. lapkriÄio 18 d. jam atlikta rankos operacija, po kurios rankos bÅ«klÄ atsistatÄ.
Iki kojos operacijos jo koja po persirgtos vaikystÄje ligos buvo trumpesnÄ. Jam žadÄjo, kad kojos ilgis bus atstatytas. Po operacijos koja ir liko trumpesnÄ. Be to, iki operacijos jis tik Å¡lubavo dÄl kojos ilgių skirtumo. Jokių kitų negalavimų nejuto. Po operacijos ir toliau Å¡lubuoja, bet kartu jam greitai pavargsta koja, tinsta kelis, nyksta raumenys, jis negali savarankiÅ¡kai pakelti kojos, ji sunkiai valdoma. Negali važiuoti dviraÄiu, paspirtuku, plaukioti, lipti laiptais, kopÄÄiomis. Iki operacijos jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.
Po operacijos nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Po nedarbingumo laikotarpio grįžo į tÄ patį darbÄ , bet jau negali dirbti virÅ¡valandžių, nes greiÄiau pavargsta. Taip netenka pajamų. Jo darbas susijÄs su prekių iÅ¡davimu, jis vairuoja elektrinį krautuvÄ , kuris bÅ«na arba sÄdimo, arba stovimo tipo. DÄl neturtinÄs žalos dydžio patarÄ advokatÄ (teismo posÄdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 09:39:08 - 10:05:49). Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.
NurodÄ, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninÄje buvo teiktos tinkamai ir kokybiÅ¡kai. Atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovÄs D. L. ir J. S. teismo posÄdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko. Jos paaiÅ¡kino, kad palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus. Medicinos veiksmai proceso, o ne rezultato prasme buvo tinkami. NeginÄija aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovui diagnozuoti kairÄs kojos Å¡launies ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimai.
Jų teigimu, duomenų, jog pažeidimai yra operacijos pasekmÄ, nepakanka. Akcentavo, kad atsakovui diagnozuota polineuropatija. Tai yra sisteminiai nervų pažeidimai, kurie yra lÄtinio pobÅ«džio, todÄl tai, kad Å¡launies nervo pažeidimai iÅ¡ryÅ¡kÄjo iÅ¡ karto po operacijos, galÄjo bÅ«ti sutapimas laike. Po tokios operacijos atsistatymas vidutiniÅ¡kai vyksta iki vienerių metų. Viskas priklauso nuo individualių savybių (teismo posÄdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 10:17:09 - 10:23:20).
TreÄiasis asmuo Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Teismo posÄdžio metu treÄiojo asmens Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų atstovas D. P. paaiÅ¡kino, kad palaiko atsakovo pozicijÄ . AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovui kreipiantis į privaÄiÄ klinikÄ âNeurostudijaâ dÄl tyrimo, jis pagrinde nurodÄ, ne kojos, o rankos problematikÄ . Be to, reikia iÅ¡tirti nedarbingumo lygio vertinimo aktÄ ir tik tada bus nustatyta, dÄl kokių priežasÄių nustatytas mažesnis darbingumas (teismo posÄdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 10:24:10 - 11:11:13).
Liudytojas P. Ä. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra gydytojas ortopedas. Per metus atlieka apie 100 klubo endoprotezavimo operacijų. IeÅ¡kovui atliko kairÄs kojos klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijÄ . Pacientas prieÅ¡ operacijÄ skundÄsi netaisyklinga eisena, kad trumpesnÄ koja. Pacientas buvo stacionarizuotas vienÄ dienÄ prieÅ¡ operacijÄ . TÄ paÄiÄ dienÄ jis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su operacijos eiga, galimomis komplikacijomis, kad operacija dÄl jo individualių savybių bus sudÄtingesnÄ.
Operacija pavyko sÄkmingai. Operacijos metu pakeistas dubens sÄ narys, kuris buvo sunykÄs. Dubens srityje kojos ilgis buvo atstatytas. Po operacijos jokių tai operacijai nebÅ«dingų komplikacijų nebuvo. Kelio tinimas bei hematomos susidarymas blauzdoje yra normali pooperacinÄ bÅ«klÄ. Kadangi pacientas skundÄsi kelio tinimu bei skausmu, jam buvo atliktas rentgeno tyrimas. Taip pat buvo atliktas rentgeno tyrimas įvertinti endoprotezo padÄtį. Kadangi komplikacijų nebuvo, pacientas buvo iÅ¡raÅ¡ytas ir nukreiptas į reabilitacijÄ .
Reabilitacijos metu paciento bÅ«klÄ gerÄjo. Po operacijos pacientas pakartotinai kreipÄsi, skundÄsi, todÄl buvo nukreiptas neurologo konsultacijai. Kojos ilgį įtakoja ir stuburo bei dubens ypatumai. Atliktos operacijos metu atstatytas kojos ilgis per klubo sÄ narį. Kadangi pacientas ilgÄ laikÄ gyveno su trumpesne koja, galimai atsirado stuburo ar dubens pakitimai, gal bÅ«t pacientas tiesiog iÅ¡ įproÄio Å¡lubuoja. Magistralinio nervo pažeidimo klinika yra aptirpimas, skausmas. Pacientas skundÄsi skausmu, taÄiau tai yra ir normali pooperacinÄ bÅ«klÄ.
Aptirpimu nesiskundÄ (teismo posÄdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 3:48:59 - 4:29:39). Liudytojas P. P. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra teismo medicinos ekspertas. Ä® bylÄ yra pateikÄs iÅ¡vadÄ , kuriÄ palaiko. Jo vertinimu ieÅ¡kovui kairÄs kojos Å¡launies ir Å¡eivinis nervai buvo pažeisti atliktos kairÄs kojos dubens sÄ nario endoprotezavimo operacijos metu. IÅ¡leidžiant iÅ¡ ligoninÄs nervų pažeidimai turÄjo bÅ«ti diagnozuoti, todÄl gydymas buvo netinkamas.
Ta aplinkybÄ, kad nervų pažeidimai diagnozuoti vÄliau, neturi įtakos dabartinei ieÅ¡kovo bÅ«senai, nes nervai nÄra nupjauti ar pan., todÄl atstatyti jų funkcijos bet kuriuo atveju nÄra galimybÄs. Jo iÅ¡vada, kad kojos ilgis neatstatytas, padaryta remiantis prof. A. S. įraÅ¡u medicininiuose dokumentuose. IÅ¡ medicininių dokumentų taip pat matomas nervų sustorÄjimas apie 3,5 cm srityje. Tai konkreÄios vietos pakenkimas. Toks pakenkimas labiau sietinas su Å«mios, o ne lÄtinÄs inervacijos pakenkimu, todÄl nesiejamas su polineuropatija.
Demianelizacija labiau sietina su lÄtine eiga, bet galima ir po traumos. Jis nesieja ieÅ¡kovo rankų neuropatijos su kojos neuropatija, nes tai skirtingos anatomijos sritys. Kojos nervų pažeidimÄ galÄjo sukelti hematoma, suspausti nervÄ (teismo posÄdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 4:31:21 - 5:18:32). Liudytojas V. P. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jis yra ortopedas traumatologas, dirba Vilniaus RespublikinÄje ligoninÄje. Jis, atsakydamas į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus klausimus, pateikÄ iÅ¡vadÄ , kuriÄ palaiko.
Jo vertinimu, ieÅ¡kovo kairÄs kojos nervų pažeidimai gali bÅ«ti operacijos pasekmÄ â komplikacija. Ar pacientui buvo atstatytas klinikinis kojos ilgis pasakyti negali, o radiologinis ilgis atstatytas. Teismo posÄdžio metu apžiÅ«rÄjÄs ieÅ¡kovo kartu su 2021 m. gruodžio 3 d. (gauta 2021 m. gruodžio 6 d., DOK 28423) praÅ¡ymu dÄl papildomų įrodymų pateikimo pateiktÄ fotonuotraukÄ , kurioje užfiksuota ieÅ¡kovo blauzda ir joje matoma hematoma, nurodÄ, kad, jo vertinimu, hematoma yra menka (teismo posÄdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įraÅ¡as, 5:22:09 - 5:57:07).
Nustatyta, kad V. M. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikose, 2020 m. rugsÄjo 11 d. buvo atlikta chirurginÄ operacija â vienpusÄ radikali klubo artroplastika, chirurgas â gydytojas ortopedas traumatologas P. Ä.. Po operacijos tino visa koja, ypaÄ kelis, blauzda pamÄlo, jis jautÄ skausmus. Po reabilitacijos kojos funkcija neatsistatÄ. Diagnozuotas Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimas. 2021 m. rugpjÅ«Äio 10 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu Nr. 56-144 nusprÄsta, kad praÅ¡oma atlyginti žala neatitinka Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sÄ lygų ir praÅ¡ymas atlyginti žalÄ netenkintas.
V. M. prieÅ¡ operacijÄ pasiraÅ¡Ä paciento sutikimÄ dÄl chirurginÄs operacijos, invazinÄs ir (ar) intervencinÄs procedÅ«ros atlikimo (e. b. 1 t., 66â68 psl.). IÅ¡ Dienyno, kurį pildÄ operavÄs gydytojas, matyti, kad 2020 m. rugsÄjo 14 d. jokių paciento nusiskundimų gydytojas nefiksavÄs. 2020 m. rugsÄjo 15 d., be kita ko, įraÅ¡yta, kad pacientas skundžiasi kairio kelio tinimu, nupunktuotas, gautas sÄ narinis skystis, paimtas citozin i tyrimas, planuojama kelio echoskopija ir ro tyrimas. 2020 m. rugsÄjo 17 d., be kita ko, įraÅ¡yta, kad periferinÄ kraujotaka ir inervacija n. y.
Koja saikingai patinusi. Atlikta echoskopija kairio kelio: kiek sustorÄjusi sinovija, traukinÄs patologijos nestebima. 2020 m. rugsÄjo 21 d., be kita ko, įraÅ¡yta, kad periferinÄ kraujotaka ir inervacija n. y. Pateikta iÅ¡vada, kad esant gerai bÅ«klei iÅ¡raÅ¡omas tolimesniam gydymui į reabilitacijÄ (e. b. 1 t., 69â70 psl.). Ekspertas â gydytojas ortopedas â traumatologas V. P., atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, atsakydamas į 1 klausimÄ , be kita ko, nurodÄ, kad, jo vertinimu, pacientas patyrÄ pooperacinÄ komplikacijÄ .
Ekspertas sprendÄ, kad pacientui žala nebuvo padaryta, nes pooperacinÄ komplikacija įvyko ne dÄl netinkamai teiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, aplaidumo ar gydymÄ teikusių specialistų klaidos. Be to, nurodÄ, kad kairÄs kojos nervų neuropatijos galimai buvo įmanoma iÅ¡vengti tik nedarant klubo operacijos (e. b. 1 t., 71â73 psl.). IÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikos 2021 m. vasario 8 d. V. M. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡duoto prof. A. S. (ieÅ¡kinio 5 priedas), matyti, kad pacientas skundžiasi, jog negali pakelti kairÄs kojos, jauÄia silpnumÄ kairÄje kojoje.
ApžiÅ«ros metu, be kita ko, nustatyta, kad kliniÅ¡kai kojų ilgiai nevienodi, yra kojos nestabilumas, neurologinÄ simptomatika neregresuoja. Po tyrimų (dubens tiesinÄs ir kairio klubo sÄ nario Å¡oninÄs rentgenogramos) nustatyta, kad bÅ«klÄ po kairio klubo sÄ nario endoprotezavimo, endoprotezo komponentų padÄtys geros, nestabilumo požymių nestebima. Kojų ilgiai nevienodi. IÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikos 2021 m. kovo 22 d. V. M. medicinos dokumentų iÅ¡rašų, iÅ¡duotų prof. A.
S. (e. b. 2 t., 70, 71, 72 psl.), matyti, kad pacientas skundžiasi kojų ilgio netolygumu, kairio Å¡launinio nervo pažaida, kuri iÅ¡ryÅ¡kÄjo po operacijos. ApžiÅ«ros metu, be kita ko, nustatyta, kad kliniÅ¡kai kojų ilgiai nevienodi, vaikÅ¡to Å¡lubuodamas, pÄdos ir kairÄs kojos judesiai apsunkinti. Po tyrimų (dubens tiesinÄs ir kairio klubo sÄ nario Å¡oninÄs rentgenogramos) nustatyta, kad bÅ«klÄ po kairio klubo sÄ nario endoprotezavimo, endoprotezo komponentų padÄtys patenkinama, nestabilumo požymių nestebima.
Kojų ilgiai nevienodi. IÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikos 2020 m. gruodžio 28 d. neurochirurgo A. Ž. atsakymo į siuntimÄ (e. b. 2 t., 74 psl.) matyti, kad V. M. atlikus kairÄs kojos UG tyrimÄ nustatyta, jog N.femoralis sin. KirkÅ¡nies srityje 3,5 cm ilgyje sustorÄjÄs iki 0,44 mm, hipoechogeniÅ¡kas â neuropatiniai pakitimai. Nervo vientisumo pažeidimo nematyti. Kiek miedialiau kirkÅ¡nies riebaliniame audinyje ~ 1,5 x 0,8 cm dydžio heterogeniÅ¡ka zona â gali bÅ«ti senos hematomos sritis.
Riboto skysÄio sankaupų nematyti. Distaliau Å¡launies srityje n.saphenus vientisas, be neuropatinių pakitimų. N.poroneus com. ~ 4,0 cm ilgyje hipoechogeniÅ¡kas, storesnis (iki 0,23 cm), vientisas â neuropatiniai pakitimai. Aplinkiniuose audiniuose papildomų darinių, skysÄio sankaupų nematyti. Distaliau ties Å¡eivikaulio galva n.peroneus com., n. peroneus sup. n.y. IÅ¡vada: N.femoralis sin., neperoneus com. neuropatiniai pakitimai. IÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno ligoninÄs 2020 m. lapkriÄio 24 d. neurologÄs P. P. iÅ¡duoto V.
M. ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo (e. b. 2 t., 75, 77 psl.), be kita ko, matyti, kad pacientas skundžiasi kairÄs kojos nutirpimu, nepakelia kairÄs kojos, iÅ¡ klubo nežymiai kojÄ judina, per kelio sÄ narį jokio judesio nÄra, per Äiurnos sÄ narį juda. Stuburas l/s sr. palpuojant neskausmingas, judesiai laisvi, tempimo s. (-). KairÄ kojÄ pakelia per klubo sÄ narį, per kelio sÄ narį judesio nÄra, kairÄ pÄdÄ judina gerai. Negauta pateliarinio reflekso kairÄje, Achilo sausg. refl. (+) abipus.
Nurodo hipestezijÄ medialinÄje kairÄs Å¡launies ir blauzdos pusÄje, pÄdoje jutimo sutrikimų nÄra. PÄdų jÄga gera. KairÄ koja trumpesnÄ, kairÄs Å¡launies raumenų atrofija. Diagnozuotas Å¡launies nervo pažeidimas (G57.2). IÅ¡ VšĮ Kauno miesto poliklinikos Å¡eimos gydytojos 2020 m. lapkriÄio 4 d. atsakymo į siuntimÄ (ieÅ¡kinio 5 priedas), be kita ko, matyti, kad V. M. skundžiasi kairÄs kojos ilgių skirtumu, kairÄs kojos aptirpimu bei kairÄs kojos kelio sÄ nario tinimu.
Å ie paciento skundai atsirado po operacijos. KliniÅ¡kai matuojant SIAS matmenį stebimas santykinis kairÄs kojos sutrumpÄjimas ~ 3 cm, kairÄs kojos raumenų jÄga silpnesnÄ nuo kelio sÄ nario distalyn, atžymi parestezijas visame kairÄs Å¡launies ir blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, aktyvÅ«s judesiai per kairÄs kojos klubo sÄ narį aktyvÅ«s, aktyvi refleksija 80 laipsnių, ekstenzija pilna. Kraujotaka kairÄje kojoje nesutrikusi. Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad V. M. nuo 2002 m. kovo 29 d. neterminuotai buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, diagnozÄs kodas TLK-10 (e. b. 1 t., 85 psl.).
PlastinÄs ir rekonstrukcinÄs chirurgijos gydytojo M. M. apraÅ¡yme, 2011 m. lapkriÄio 17 d. apžiÅ«rÄjus V. M., be kita ko, nurodyta, kad nÄra kair. Å¡launinio nervo (n.femoralis) funkcijos. Neveikia Å¡launies priekiniai raumenys, blauzdos nÄ kiek netiesia. Aptirpusi n.spahenus zona. Nervo projekcija kirkÅ¡nyje neskausminga. NeaiÅ¡kus nervo pažeidimo mechanizmas. NeaiÅ¡ku, kodÄl nÄra jokių pojÅ«Äių galimoje pažeidimo vietoje â protezo zonoje (e. b. 1 t., 173â178 psl.). IÅ¡ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad gydytojas A.
Ž., apžiÅ«rÄjÄs V. M. 2021 m. birželio 14 d., nurodÄ, jog kairÄ koja trumpesnÄ. Kairiajame sÄdmenyje pooperacinis randas, palpuojant neskausmingas. Skausmingų taÅ¡kų kairÄje kojoje nÄra. Per kairÄs kojos klubo sÄ narį judesiai minimalÅ«s; per kelio sÄ narį kojÄ judina silpniau; pÄdos funkcija nesutrikusi. Skausminga palpuojant kairÄ kirkÅ¡nies sritį. KairÄje kojoje neiÅ¡gaunamas pateliarinis refleksas, Achilo refleksas normalus. Nurodo hipestezijÄ kairÄs kojos Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje, blauzdos vidiniame pavirÅ¡iuje.
KairÄs kojos Å¡launis 3 cm plonesnÄ už deÅ¡inÄs kojos Å¡launies apimtį. 2020 m. lapkriÄio 7 d. atliktame ENMG tyrime buvo rasti pakitimai, bÅ«dingi N.femoralis sin. sunkaus laipsnio pakenkimui. N. peroneus sin. aksonopatijos požymiai, N. tibialis sin. be ryÅ¡kesnio pakenkimo. 2020 m. gruodžio 28 atliktame UG KairÄs kojos tyrime randami pakitimai, bÅ«dingi N. femoralis sin., N. peroneus com. sin. neuropatijai. 2021 m. kovo 4 d. MRT: bÅ«klÄ po kairio klubo sÄ nario EP â matomi gausÅ«s artefaktai (Å¡ios srities vertinimas ribotas), jų fone vertinimo ribose n. femoralis palei m. iliacus eigÄ visame ilgyje sustorÄjÄs iki ~0,6 cm, edemiÅ¡kas â neuropatiniai požymiai.
Ženklesnio skysÄio kiekio, ribotų skysÄio sankaupų nematyti. 2021 m. kovo 17 d. pakartotinai atliktas ENMG tyrimas, n. femoralis sin. elektrofiziologiniai pakenkimo požymiai be esminÄs dinamikos (e. b. 2 t., 29 psl.). IÅ¡ UAB âNeurostudijaâ 2020 m. lapkriÄio 7 d. Elektroneuoromiografijos tyrimo apraÅ¡o (ieÅ¡kinio 4 priedas) matyti, kad V. M. kreipÄsi į klinikÄ skųsdamasis kairÄs plaÅ¡takos silpnumu, V pirÅ¡to aptirpimu, alkÅ«nÄs maudimu, naktiniu plaÅ¡takų tirpimu, kairÄs blauzdos vidinÄs pusÄs aptirpimu ir negalÄjimu iÅ¡tiestos kojos pakelti į viršų.
NurodÄ, kad plaÅ¡takų tirpimas yra apie pusÄ metų, prasidÄjo nuo kairÄs plaÅ¡takos V pirÅ¡to, o liepos mÄn. pastebÄjo, kad pasidarÄ silpnesnÄ kairÄ plaÅ¡taka. KairÄs kojos silpnumas atsirado po kairio klubo sÄ nario keitimo. IÅ¡ UAB âNeurostudijaâ 2021 m. balandžio 27 d. Elektroneuoromiografijos tyrimo apraÅ¡o (e. b. 2 t., 30 psl.) matyti, kad V. M. iÅ¡lieka n.femoralis sin. motorinių ir juntamųjų skaidulų (n.saphenus sin.) sunkaus laipsnio pakenkimo požymiai (atsakų negauta) su gausiais Å«mios denervacijos simptomais m. quadriceps sin. ir be valingo aktyvumo pastangų atlikti judesį metu;
Å¡ie pakitimai dera su sunkaus laipsnio n. femoris sin. neuropatija (Å¡launies adduktoriuose adatinÄs EMG metu patologinių pakitimų neregistruota). N. peroneus sin. juntamųjų ir motorinių skaidulų dalinÄs aksonopatijos požymiai, juntamųjų skaidulų demielinizacijos požymiai; adatinÄs EMG metu iÅ¡reikÅ¡ti lÄtinÄs denervacijos pakitimai m. extensor dgt. Brevis sin., m. tibialis sin. â subtilÅ«s lÄtiniai neurogeniniai pakitimai. N. tibialis motorinių atsakų asimetrija (D?K; deÅ¡inÄje atsako amplitudÄ ties apatine normos riba).
IÅ¡ diagnostinio tyrimo apraÅ¡ymo (e. b. 4 t., 20 psl.) matyti, kad V. M. dubens kaulų rtg-mose deÅ¡. Klubo sÄ narys â n. y. KairÄje bÅ«klÄ po endoprotezavimo. Dubens kaulų asimetrija, implantas aukÅ¡Äiau, lyginant su deÅ¡. klubo sÄ nariu. SÄ skaita faktÅ«ra ir mokÄjimo kvitas patvirtina, kad V. M. UAB âNeurostudijaâ už ENG nervo laidumo tyrimÄ ir EMG tyrimÄ 2020 m. lapkriÄio 7 d. sumokÄjo 220 Eur. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 10 d. sprendimu (e. b. 2 t., 89 psl.) V.
M. vadovaujantis nurodytomis diagnozÄmis (e) G57.2 Å launies nervo pažeidimas, G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas, Z96.64 Klubo sÄ nario implantas ir organizmo funkcijų sutrikimai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinÄs priežiÅ«ros poreikis nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. 2021 m. vasario 10 d. iÅ¡vadoje dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų ir darbingumo lygio pažymoje (e. b. 2 t., 90, 91 psl.) nurodyta, kad V. M. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. nustatytas 40 proc. darbingumas.
Be to, tam paÄiam laikotarpiui nustatytas antro lygio specialusis nuolatinÄs priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 94 psl.). V. M. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2049 m. vasario 6 d. (senatvÄs pensijos) nustatytas 45 proc. darbingumas (e. b. 4 t., 57 psl.). Be to, laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 7 d. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinÄs priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis ((e. b. 2 t., 58 psl.). IÅ¡vadoje dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, kad negali dirbti, kai:
1) Å¡iluminÄ aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminÄs aplinkos norminių verÄių;
2) keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg;
3) dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikÅ¡Äiojimu (e. b. 2 t., 59 psl.). Specialiosios pagalbos poreikis nenustatytas (e. b. 2 t., 60 psl.). V. M. per laikotarpius nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d. iÅ¡mokÄta 464,21 Eur nedarbingumo iÅ¡moka (e. b. 2 t., 100 psl.). Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. DÄl reikalavimo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ NagrinÄjamu atveju iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui žalÄ .
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau â Ä®statymas) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisÄ Ä¯ įstatyme nurodytos žalos (turtinÄs ir neturtinÄs) atlyginimÄ , per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turÄjo sužinoti apie Komisijos sprendimÄ , turi teisÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dÄl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinÄs ir neturtinÄs) atlyginimo klausimo nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs. IÅ¡ nurodytos Ä®statymo nuostatos galima sprÄsti, kad tuo atveju, jei pacientas ar kiti asmenys, kreipiasi į teismÄ , teisme iÅ¡ naujo turi bÅ«ti sprendžiamas tarp Å¡alių kilÄs ginÄas iÅ¡ esmÄs dÄl nustatymo, ar buvo padaryta žala paciento sveikatai, ar nebuvo, o jei buvo, tai kokio dydžio.
Akivaizdu, kad tokiu atveju, t. y. teismui ginÄÄ nagrinÄjant iÅ¡ esmÄs, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nÄra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, nes Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos iÅ¡nagrinÄtas ginÄas teisme turi bÅ«ti nagrinÄjamas iÅ¡ naujo. Nurodytos aplinkybÄs suponuoja į teismÄ besikreipianÄiam asmeniui atitinkamai formuluoti ir savo ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. ne siekti peržiÅ«rÄti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ , taÄiau ginÄÄ iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovui nesutinkant su komisijos sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, kad žala paciento sveikatai padaryta nebuvo, teismui iÅ¡nagrinÄjus ginÄÄ iÅ¡ naujo ir teismo sprendimui byloje įsiteisÄjus, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas bet kokiu atveju netenka galios.
Toks aiÅ¡kinimas atitiktų ir kitų teisÄs Å¡akų, kuriose yra numatyta privaloma ikiteisminÄ ginÄų nagrinÄjimo tvarka, iÅ¡samiau sureglamentuotÄ procesÄ (pvz. darbo teisÄs nuostatas, žr. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnį ,,Darbo ginÄų nagrinÄjimas teismeâ). Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl Komisijos sprendimo panaikinimo nÄra savarankiÅ¡kas reikalavimas ir dÄl to nepatenka į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , dÄl to bylos dalis dÄl Komisijos sprendimo panaikinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
DÄl žalos atlyginimo teisinių pagrindų Ä®statymo redakcijos 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisÄ Ä¯ kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 8 dalį kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos apibrÄžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikÄjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesÄius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.
Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 14 dalį paciento sveikatai padaryta žala, - pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Vadovaujantis Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalimi, žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai yra neiÅ¡vengiama žala. Komisija sprendimÄ atlyginti žalÄ priima nevertindama asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir jÄ padariusio sveikatos priežiÅ«ros specialisto kaltÄs. Vadovaujantis Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalimi, teismas, sprÄsdamas dÄl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinÄs ar neturtinÄs) atlyginimo, vadovaujasi Å¡io Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalimi.
Teismas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Ä®statymo redakcijai, buvo įtvirtintas žalos be kaltÄs atlyginimo modelis, kuriuo turi vadovautis ir teismas, nagrinÄdamas ginÄus dÄl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Ä®sigaliojus naujajai Ä®statymo redakcijai, pacientas turi įrodyti, kad dÄl jam suteiktų medicininių paslaugų (Å¡iuo atveju operacijos) kilo neigiami padariniai. Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, įsigaliojus naujajam paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modeliui, žalÄ patyrÄs pacientas neturi įrodinÄti nei medicinos darbuotojo/gydytojo neteisÄtų veiksmų, nei kaltÄs. TÄ patvirtina ir Ä®statymo projekto, kuriuo įtvirtintas žalos be kaltÄs ir neteisÄtų veiksmų modelis, aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 29, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas), kuriame yra akcentuojama, kad âpakeitimo įstatymu pakeistas žalos atlyginimo modelis ir sprendžiant dÄl jos atlyginimo atsisakyta neteisÄtų veiksmų bei žalÄ padariusio asmens kaltÄs nustatymo (t. y.
įrodinÄjimo bei rungimosi proceso)....â. Vadovaujantis Ä®statymo 2 straipsnio 91 dalimi neiÅ¡vengiama žala â paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, taÄiau atsiradusi dÄl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negalÄjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. NeiÅ¡vengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄ. Vadovaujantis TurtinÄs ir neturtinÄs žalos, atsiradusios dÄl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3, 9.2 punktu, žala neatitinka Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sÄ lygų, jei nustatoma, kad: 9.2.1 teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai nepadaryta žala; teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, taÄiau tai yra neiÅ¡vengiama žala, atitinkanti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų: 9.2.2.1 tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmÄ ar komplikacija, kurios nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikos patirtį; 9.2.2.2. tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradÄ dÄl paciento individualių savybių; 9.2.2.3. tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradÄ dÄl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo apraÅ¡uose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sÄ lygų, farmakologinių savybių; 9.2.3. teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, kuri nÄra neiÅ¡vengiama žala, taÄiau prie žalos atsiradimo prisidÄjo Å¡ie paciento veiksmai (neveikimas): 9.2.3.1. paciento sÄ moningas (tyÄia) arba dÄl didelio neatsargumo vienos ar kelių Ä®statymo 12 straipsnio 2, 5 ir (arba) 7 dalyse nurodytų pareigų nevykdymas, jei Å¡ias pareigas įvykdžius žala nebÅ«tų buvusi padaryta, ir (arba) 9.2.3.2. paciento sÄ moningas (tyÄia) arba dÄl didelio neatsargumo paprasÄiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių teikiant jam asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nesilaikymas, jei jų laikantis žala nebÅ«tų buvusi padaryta.
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas žalÄ kildina iÅ¡ neteisÄtų VšĮ âLietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninÄsâ veiksmų, t. y. tinkamo neinformavimo apie galimas komplikacijas, tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydamas, kad Å¡launies nervas ir lateralinis pakinklio nervas buvo pažeisti operacijos metu. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo neteisÄti veiksmai/neveikimas pasireiÅ¡kÄ neiÅ¡tyrimu arba padarytu sveikatos sutrikdymu operacijos metu. IeÅ¡kovo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimas operacijos komplikacijas atmestini.
GinÄo laikotarpiui aktualios Ä®statymo redakcijos 17 straipsnio 2 dalyje apibrÄžta, kad, prieÅ¡ atliekant pacientui chirurginÄ operacijÄ , invazinÄ ir (ar) intervencinÄ procedÅ«rÄ , turi bÅ«ti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, jog jam bÅ«tų atliekama konkreti chirurginÄ operacija, invazinÄ ir (ar) intervencinÄ procedÅ«ra, o toks sutikimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu, pasiraÅ¡ant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkanÄiÄ formÄ . Gaunant informacija pagrįstÄ sutikimÄ dÄl chirurginÄs operacijos, invazinÄs ir (ar) intervencinÄs procedÅ«ros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta chirurginÄs operacijos ar invazinÄs ir (ar) intervencinÄs procedÅ«ros esmÄ, jų alternatyvos, pobÅ«dis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybÄs, kurios gali turÄti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginÄs operacijos ar invazinÄs ir (ar) intervencinÄs procedÅ«ros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginÄs operacijos ar invazinÄs ir (ar) intervencinÄs procedÅ«ros (Pacientų teisių įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Ä®statymo 15 straipsnio 3 dalimi, sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:
1) yra duotas asmens, galinÄio tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ;
2) yra duotas, gavus pakankamÄ ir aiÅ¡kiÄ informacijÄ ;
3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia;
4) atitinka teisÄs aktų nustatytus formos reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad reikalavimas dÄl paciento sutikimo paaiÅ¡kinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisÄ priimti sprendimus dÄl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisÄtas veiksmas, sukeliantis teisinÄ atsakomybÄ. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama bÅ«tinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra bÅ«tina gelbÄti paciento gyvybÄ, o Å¡is dÄl savo sveikatos bÅ«klÄs nepajÄgia iÅ¡reikÅ¡ti valios (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-236/2010 ir joje nurodyta praktika).
Å iame kontekste taip pat pažymÄtina, kad pagal Ä®statymo 17 straipsnio 4 dalį, prieÅ¡ atlikdamas pacientui chirurginÄ operacijÄ , invazinÄ ir (ar) intervencinÄ procedÅ«rÄ , Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ informacijÄ gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos bÅ«klÄ, jam suprantama forma, paaiÅ¡kindamas specialius medicinos terminus. IÅ¡ į bylÄ pateikto paciento sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai, matyti, kad V. M. prieÅ¡ operacijÄ buvo supažindintas su endoprotezavimo operacijos komplikacijomis, pažymÄta, jog komplikacijos âaptartosâ.
Liudytojas P. Ä., kuris atliko operacijÄ ir kuris supažindino V. M. su galimomis komplikacijomis, teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad prieÅ¡ operacijÄ su ieÅ¡kovu individualiai aptarÄ operacijos eigÄ ir komplikacijas, nurodÄ, kad operacija bus sudÄtingesnÄ dÄl paciento individualių savybių. NagrinÄjamo ginÄo atveju pareiga pateikti ieÅ¡kovui informacijÄ apie numatomÄ operacijÄ buvo atlikta tinkamai. IeÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas raÅ¡ytinis sutikimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus, jame nurodytas galimų komplikacijų pobÅ«dis.
Teismas neturi pagrindo netikÄti liudytojo P. Ä. paaiÅ¡kinimais, kad su pacientu prieÅ¡ operacijÄ buvo aptarti tiek tikÄtini sÄkmingos operacijos lÅ«kesÄiai ir siekiamas rezultatas, tiek įvardytos galimos komplikacijos. Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ieÅ¡kovui atsiradusių komplikacijų tikimybÄ yra gana nedidelÄ. Taipogi pastebÄtina, jog informavimo apie galimas komplikacijas pareiga nereiÅ¡kia gydytojo pareigos numatyti, kokios konkreÄios komplikacijos atsiras pacientui ir kaip atskiru (individualiu) atveju jos pasireikÅ¡.
Esant nurodytoms aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo informavimas ir sutikimas operacijai atitiko Ä®statyme nustatytus reikalavimus. Teismas, iÅ¡tyrÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo posÄdyje dalyvavusių Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad ieÅ¡kovui kairiosios Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimai yra klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsÄjo 11 d., pasekmÄ. Tokias iÅ¡vadas teismas daro atsižvelgdamas į byloje esanÄių įrodymų visumÄ ir jų tarpusavio ryšį:
1) iÅ¡ V. M. medicininių dokumentų (V. M. medicininÄ kortelÄ) matyti, kad iki operacijos nebuvo nustatyta jokių kairÄs kojos neurologinių sutrikimų;
2) momentÄ , kai pasireiÅ¡kÄ kairiosios Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimų simptomai - netrukus po operacijos (jau 2020 m. lapkriÄio 4 d. Å¡eimos gydytojai skundÄsi kojos aptirpimu, 2020 m. lapkriÄio 7 d. kreipÄsi į UAB âNeurostudijaâ, vÄliau į plastinÄs ir rekonstrukcinÄs chirurgijos gydytojÄ M. M., gydytojÄ A. Ž., prof. A. S., visiems Å¡iems medikams nurodydamas, kad kojos aptirpimas ir kiti simptomai â negalÄjimas pakelti kojos, jutimų sutrikimas, sunkus lenkimas per kelio sÄ narį - atsirado po operacijos);
3) nustatyta diagnozÄ: n. femoralis sin., n. peroneus com. sin.
4) po klubo sÄ nario operacijos nervo funkcijos sutrikimas pasireiÅ¡kia iki 3 proc. visų atvejų;
5) apie 50 proc. iš visų šių atvejų priežastis yra nežinoma;
6) ekspertas â gydytojas ortopedas-traumatologas V. P., atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, atsakydamas į 1 klausimÄ , be kita ko, nurodÄ, kad, jo vertinimu, pacientas patyrÄ pooperacinÄ komplikacijÄ ;
7) teismo posÄdžio metu liudytojas V. P. nurodÄ, kad, jo vertinimu, ieÅ¡kovo kairÄs kojos nervų pažeidimai gali bÅ«ti operacijos pasekmÄ â komplikacija;
8) liudytojas P. P., kuris yra teismo medicinos ekspertas, teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog, jo vertinimu, ieÅ¡kovui kairÄs kojos Å¡launies ir Å¡eivinis nervai buvo pažeisti atliktos kairÄs kojos dubens sÄ nario endoprotezavimo operacijos metu;
9) prof. A. S. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (e. b. 2 t., 72 psl.) prie gretutinių susirgimų įraÅ¡Äs diagnozÄ â Neuropathia n. femoralis sin. post operativa (G57.2), kuri aiÅ¡kiai rodo, jog profesorius sieja Å¡launies nervo pažeidimÄ su operacija ir laiko šį pažeidimÄ operacijos pasekme. Teismo vertinimu, ta aplinkybÄ, kad kairÄs kojos Å¡launies ir Å¡eivinio nervų pažeidimų simptomatika Å«miai pasireiÅ¡kÄ iÅ¡ karto po klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsÄjo 11 d., rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp operacijos ir kairÄs kojos Å¡launies ir Å¡eivinio nervų pažeidimų, todÄl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovo kairÄs kojos Å¡launies ir Å¡eivinio nervų pažeidimus lÄmÄ polineuropatija.
Nors atsakovas ir nurodo, jog ieÅ¡kovas į UAB âNeurostudijaâ visų pirma kreipÄsi dÄl rankų neurologinių pažeidimų, taÄiau, teismo vertinimu, medicinos įstaigos anamnezÄs apraÅ¡ymo eiga neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs. Be to, teismas atsižvelgia ir į kitus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus: iÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikos 2020 m. gruodžio 28 d. neurochirurgo A. Ž. atsakymo į siuntimÄ (e. b. 2 t., 74 psl.) matyti, kad V. M. atlikus kairÄs kojos UG tyrimÄ nustatyta, jog N.femoralis sin.
KirkÅ¡nies srityje 3,5 cm ilgyje sustorÄjÄs iki 0,44 mm, hipoechogeniÅ¡kas â neuropatiniai pakitimai. Nervo vientisumo pažeidimo nematyti. Kiek miedialiau kirkÅ¡nies riebaliniame audinyje ~ 1,5 x 0,8 cm dydžio heterogeniÅ¡ka zona â gali bÅ«ti senos hematomos sritis. Riboto skysÄio sankaupų nematyti. Distaliau Å¡launies srityje n.saphenus vientisas, be neuropatinių pakitimų. N.poroneus com. ~ 4,0 cm ilgyje hipoechogeniÅ¡kas, storesnis (iki 0,23 cm), vientisas â neuropatiniai pakitimai. Eksperto P. P., kuris yra teismo medicinos ekspertas, vertinimu, duomenys, kad N.femoralis sin. kirkÅ¡nies srityje 3,5 cm ilgyje sustorÄjÄs iki 0,44 mm, vertinant kartu su netoliese esanÄios buvusios hematomos pÄdsakais, rodo ne polineuropatijos pasekmes, o tikÄtinÄ nervo paspaudimÄ , taip jį pažeidžiant operacijos metu.
Jei tai bÅ«tų polineuropatijos pasekmÄ, nervas bÅ«tų pažeistas per visÄ ilgį, o ne lokaliai. Taigi, tai nÄra ApraÅ¡o 9.2.2.1. punkte numatyta sÄ lyga t. y. tai nÄra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmÄ ar komplikacija, kurios nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikÄ . Teismas sprendžia, kad V. M., kairio klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsÄjo 11 d., metu, ar po operacijos vykusių procesų (kraujo iÅ¡siliejimo į audinius ir dÄl to susidariusios hematomos) buvo pažeisti kairiosios Å¡launies nervas ir lateralinio pakinklio nervas (nepažeidžiant jų vientisumo) ir dÄl to, iÅ¡sivystÄ pooperacinÄ komplikacija - kairiosios Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervų pažeidimai, kurie yra klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsÄjo 11 d., pasekmÄ.
Kartu atsižvelgtina į tai, kad po klubo sÄ nario operacijos nervo funkcijos sutrikimas pasireiÅ¡kia iki 3 proc. visų atvejų ir apie 50 proc. iÅ¡ visų Å¡ių atvejų priežastis yra nežinoma. Taigi, dalis komplikacijų po tokio pobÅ«džio operacijų niekaip negali bÅ«ti siejamos su aplinkybÄmis, kurių asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negalÄjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. TaÄiau teismas įvertina, kad Å¡ioje sÄ vokoje yra įvardijamos aplinkybÄs, kurių asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negalÄjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, yra bendroji teisÄs norma.
Tuo tarpu specialioji, ginÄo santykius reglamentuojanti norma - Ä®statymo 24 straipsnio 6 dalis - nurodo, jog sprendimas atlyginti žalÄ priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir jÄ padariusio sveikatos priežiÅ«ros specialisto kaltÄs, o neiÅ¡vengiamos žalos kriterijai yra nurodyti ApraÅ¡e. Teismo vertinimu, byloje nÄra jokių įrodymų, kad dÄl kaltų atsakovo veiksmų ar neveikimo operacijos metu buvo pažeisti kairÄs kojos Å¡launies ir Å¡eivinis nervai. PažymÄtina, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ daro ir liudytojas P. P., kurio teismo medicinos konsultacine specialisto iÅ¡vada Nr. 0360/19 remiasi ieÅ¡kovas, nurodydamas, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose (atliktos operacijos protokole) nÄra jokių duomenų, kurie leistų sprÄsti apie buvusį tiesioginį sÄdimojo nervo pažeidimo mechanizmÄ , taip pat jokių pažeidimų nebuvo padaryta ir anestezijos metu.
Taigi, darytina iÅ¡vada, kad operacija buvo atlikta laikantis visų medicinos praktikos taisyklių, vis dÄlto nepageidaujamų padarinių nepavyko iÅ¡vengti, taÄiau jie nÄra neteisÄtų veiksmų rezultatas. Teigdamas, kad po operacijos jam nebuvo atlikti bÅ«tini ir reikalingi medicininiai tyrimai, nenustatytas padaryto nervo pažeidimo mechanizmas, nesiimta veiksmų skubiai Å¡alinti nervo pažeidimo priežastis, ieÅ¡kovas remiasi P. P. teismo medicinos konsultacine specialisto iÅ¡vada. Å ioje iÅ¡vadoje, atsakant į 12 klausimÄ , nurodoma, kad âV.
M. buvo suteikta netinkama medicininÄ priežiÅ«ra po operacijos, nes nenustatytas kojos nervų pažeidimas. PooperacinÄ eigÄ prižiÅ«rintis gydytojas laiku nesiÄmÄ priemonių po operacijos atsiradusių pažeidimų nustatymui. Esant paciento nusiskundimams, gydytojas privalÄjo iÅ¡ karto skirti tyrimus diagnozÄs nustatymui. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog po operacijos jam buvo suteiktas netinkamas gydymas, lÄmÄs žalos atsiradimÄ . PažymÄtina, kad eksperto iÅ¡vadÄ pateikÄs P. P. pats sau prieÅ¡tarauja.
Teismo posÄdžio metu jis nurodÄ, kad iÅ¡leidžiant iÅ¡ ligoninÄs nervų pažeidimai turÄjo bÅ«ti diagnozuoti, todÄl gydymas buvo netinkamas. TaÄiau kartu nurodÄ, kad ta aplinkybÄ, jog nervų pažeidimai diagnozuoti vÄliau, neturi įtakos dabartinei ieÅ¡kovo bÅ«senai, nes nervai nÄra nupjauti ar pan., todÄl atstatyti jų funkcijos bet kuriuo atveju nÄra galimybÄs. Darytina iÅ¡vada, kad pooperaciniu periodu diagnozavus nervų pažeidimus, tai niekaip negalÄjo įtakoti atsiradusios žalos, nes, kaip nustatyta, nÄra pažeistas nervo vientisumas, t. y. jo pažeidimo atstatyti jau nÄra galimybÄs, o pažeidimas galÄjo bÅ«ti ir momentinis.
Atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių duomenų kokie tyrimai turÄjo bÅ«ti atlikti, kaip turÄjo keistis gydymo taktika, kad žala nebÅ«tų atsiradusi. Taigi, įvertinus, kad po tokių operacijų komplikacijos iÅ¡sivysto iki 3 proc. atvejų, o iki 50 proc. dalies nervų pažeidimų priežastys lieka neaiÅ¡kios, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmai neatliekant magnetinio rezonanso tyrimo atitiko gydytojo veiksmų standartÄ , o gydytojas viskÄ padarÄ, ko iÅ¡ jo reikalaujama.
Teismas, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ atsakovo neteisÄtų veiksmų nei netinkamai jį informuojant apie galimas komplikacijas, nei operacijos, nei pooperaciniu periodu. PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. rugpjÅ«Äio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-144 dÄl V. M. praÅ¡ymo priÄmÄ vadovaudamasi Eksperto â gydytojo ortopedo-traumatologo V.
P. atsakymu, kur jis nurodÄ, jog pacientas patyrÄ pooperacinÄ komplikacijÄ , kuri nevadintina žala, nes įvyko ne dÄl netinkamai teiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, aplaidumo ar gydymÄ teikusių specialistų klaidos. Teismo vertinimu, ekspertas pateikÄ ne tik medicininio âpacientas patyrÄ pooperacinÄ komplikacijÄ â, bet ir teisinio ânevadintina žala, nes įvyko ne dÄl netinkamai teiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, aplaidumo ar gydymÄ teikusių specialistų klaidosâ pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kuri, atsižvelgiant į pasikeitusį įstatyminį reglamentavimÄ , yra neteisinga.
Tokia iÅ¡vada galÄjo lemti ir neteisingo Komisijos sprendimo priÄmimÄ . TaÄiau teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovui kairiosios Å¡launies nervo ir lateralinio pakinklio nervas pažeidimai yra klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsÄjo 11 d., pasekmÄ, sprÄstina, jog teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nÄra neiÅ¡vengiama žala. DÄl žalos dydžio IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 738,58 Eur turtinÄ ir 75 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ .
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Vadovaujantis Ä®statymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis ApraÅ¡e nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal Å¡iuos kriterijus:
1) turtinÄs žalos:
a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas iÅ¡laidas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonÄms, iÅ¡skyrus apmokÄtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄÅ¡omis, kitas pagrįstas iÅ¡laidas;
b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas);
2) neturtinÄs žalos:
a) sveikatos sužalojimo atveju â pagal paciento patirtų sužalojimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmÄ, nustatytÄ neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kanÄių (įskaitant skausmÄ ) pobÅ«dį ir mastÄ , dÄl sužalojimo patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobÅ«dį ir mastÄ , paciento sveikatos bÅ«klÄ (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo bÅ«dÄ ) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinÄs žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes;
b) mirties atveju â pagal kito asmens, turinÄio teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , ir paciento giminystÄs laipsnį ir pobÅ«dį, bendro gyvenimo trukmÄ, materialinio iÅ¡laikymo faktÄ , dÄl paciento mirties patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinÄio teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , gyvenimui pobÅ«dį ir mastÄ , paciento sveikatos bÅ«klÄ (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo bÅ«dÄ ) iki mirties, padarytos turtinÄs žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.
IeÅ¡kovas nurodo, kad 738,58 Eur turtinÄ Å¾alÄ sudaro 220 Eur iÅ¡laidos tyrimams, bei 518,58 Eur negautas darbo užmokestis. Taigi, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius. 220 Eur tiesioginius nuostolius ieÅ¡kovas įrodinÄja UAB âNeurostudijaâ sÄ skaita faktÅ«ra ir mokÄjimo kvitu, už ENG nervo laidumo tyrimÄ ir EMG tyrimÄ 2020 m. lapkriÄio 7 d. sumokÄjo 220 Eur. AtsakovÄ su Å¡ia ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dalimi nesutinka ir nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog negalÄjo gauti Å¡io tyrimo kaip nemokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.
Be to, tyrimas buvo susijÄs ne tik su kojos neuropatija, bet ir su rankų neuropatija. Vadovaujantis Ä®statymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis ApraÅ¡e nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal Å¡iuos kriterijus:
1) turtinÄs žalos:
a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas iÅ¡laidas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonÄms, iÅ¡skyrus apmokÄtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄÅ¡omis, kitas pagrįstas iÅ¡laidas. Teismas, atsižvelgÄs į teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovo argumentus, sprendžia, kad tikslinga priteisti ½ dalį praÅ¡omos sumos, sutinkant su atsakovÄs argumentu, jog ieÅ¡kovas, atlikÄs tyrimÄ , gavo sveikatos paslaugÄ , susijusiÄ ne tik su kojos neuropatija, t. y. ginÄo objektu, bet ir su rankų neuropatija.
Atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad negalÄjo gauti Å¡io tyrimo kaip nemokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, atmestinas. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų laukÄs nemokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir jÄ gavÄs, ValstybinÄ ligonių kasa už Å¡iÄ paslaugÄ , tyrimÄ atlikusiai medicinos įstaigai, vis tiek bÅ«tų privalÄjusi sumokÄti. SprÄsdamas dÄl netiesioginių nuostolių teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikÄtinos gauti lÄÅ¡os, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs iÅ¡ teisÄtos veiklos, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinÄ Å¾ala, kai jos atitinka Å¡iuos kriterijus:
1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;
2) pagrįstai tikÄtasi jas gauti esant normaliai veiklai;
3) Å¡ių pajamų negauta dÄl neteisÄtų skolininko veiksmų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2006 m. lapkriÄio 6 d. nutarimas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.). Å iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jo vidutinio darbo užmokesÄio ir gautos ligos iÅ¡mokos per laikotarpį nuo UAB âNeurostudijaâ atlikto ENG ir EMG tyrimo iki nedarbingumo pabaigos. Vadovaujantis Ä®statymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis ApraÅ¡e nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal Å¡iuos kriterijus:
1) turtinÄs žalos:
b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ aplinkybÄs, kad jo nedarbingumas užsitÄsÄ bÅ«tent dÄl komplikacijos, kuri buvo operacijos pasekmÄ. IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų koks yra standartinis nedarbingumo periodas po klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, kaip nedarbingumÄ lÄmÄ operacijos komplikacija, o ne jo individualios savybÄs, ar nedarbingumo periodui neturÄjo įtakos 2020 m. spalio mÄnesį atlikta rankos operacija.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad asmens sveikatos sužalojimo atveju, vertinant nukentÄjusiojo patirtas negautas pajamas, negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustaÄius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ÄmÄsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai kaip pagrįstas tikÄtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų.
Negautų pajamų į ateitį vertinimas turi bÅ«ti pagrįstas realiomis ateities prognozÄmis, t. y. kiek dÄl neįgalumo ar netekto darbingumo yra sumažÄjusi reali nukentÄjusiojo galimybÄ ugdytis, įgyti profesinÄ kvalifikacijÄ , pagal jÄ dirbti ir normaliai integruotis darbo rinkoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2015 m. lapkriÄio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015). Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog per laikotarpį, kai jam buvo paskirtas nedarbingumas, jis, nesant nustatytai žalai, bÅ«tų buvÄs darbingas, ir bÅ«tų gavÄs pajamas, t. y. neįrodÄ netiesioginių nuostolių realumo.
IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 75 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . ApraÅ¡o 16. p. nurodyta, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydį Komisija nustato Å¡ia tvarka: 16.1 p. pagal Å¡iame punkte pateiktÄ NeturtinÄs žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelÄ pagal kiekvienÄ kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiria lentelÄje (toliau â LentelÄje) nurodytus balus. Skiriant balus vertinama praÅ¡ymo pateikimo dienÄ esanti paciento sveikatos bÅ«klÄ pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, iÅ¡likusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytÄ informacijÄ . 16.2. p. LentelÄje nustatyti kriterijai.
Teismas, sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kovui priteistinos neturtinÄs žalos, atsižvelgia į jo paties 2021 m. balandžio 12 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktÄ Paciento praÅ¡ymÄ dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, atsiradusios dÄl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo (toliau â Paciento praÅ¡ymas) (e. b. 12 t., 31-43 psl.) ir Å¡io praÅ¡ymo IV skyriuje pažymÄtus paties ieÅ¡kovo kriterijus, kuriuos jis nurodo kaip atsiradusiÄ Å¾alÄ . Paciento praÅ¡yme ieÅ¡kovas pažymÄjo, kad po žalos atsiradimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu yra nustatytas neįgalumo lygis.
Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių duomenų (e. b. 2 t., 90, 91 psl.), V. M. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2049 m. vasario 6 d. (senatvÄs pensijos) nustatytas 45 proc. darbingumas (e. b. 4 t., 57 psl.). Tarp Å¡alių nÄra ginÄo dÄl to, kad V. M. iki 2021 m. vasario 9 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas. Vadovaujantis LentelÄs 1.1.2. eilute, skirtumas tarp iÅ¡likusio darbingumo lygio, lyginant su iÅ¡likusio darbingumo lygiu, nustatytu iki žalos atsiradimo, yra 5 proc. (buvo 50 proc., sprendimo priÄmimo metu â 45 proc.).
Teismas atsižvelgia į ApraÅ¡o 16 p. taisyklÄ, kad skiriant balus vertinama praÅ¡ymo pateikimo dienÄ esanti paciento sveikatos bÅ«klÄ pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, iÅ¡likusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytÄ informacijÄ , taÄiau kartu įvertintina, jog 40 proc. darbingumo lygis, t. y. lygis, kuris buvo praÅ¡ymo pateikimo dienÄ , ieÅ¡kovui buvo nustatytas tik vienerių metų laikotarpiui, tuo tarpu 45 proc. darbingumo lygis nustatytas iki senatvÄs pensijos.
Be to, teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovo argumentus, kad po operacijos nedarbingumas iÅ¡ viso turÄjo iÅ¡nykti, todÄl turÄtų bÅ«ti skaiÄiuojama kaip visas netektas darbingumas, taÄiau su tokiais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka. Kaip jau minÄta, ieÅ¡kovas turÄjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog esant tokiai sveikatos bÅ«klei, t. y. po vaikystÄje persirgtos Legg-Calve-Perthes ligos ir to pasÄkoje pažeisto kairio klubo sÄ nario, dÄl ko koja tapo apie 3 cm trumpesnÄ, atlikus kairiojo klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijÄ , jo darbingumas turÄjo visiÅ¡kai atsistatyti.
Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas tokių aplinkybių neįrodÄ. Byloje esantys medicininiai duomenys (e. b. 4 t., 20 psl.) patvirtina, kad V. M. dubens kaulų rtg-mose deÅ¡. Klubo sÄ narys â n. y. KairÄje bÅ«klÄ po endoprotezavimo. Dubens kaulų asimetrija, implantas aukÅ¡Äiau, lyginant su deÅ¡. klubo sÄ nariu. Kaip nurodÄ liudytojas P. Ä., kojos ilgį įtakoja ir stuburo bei dubens ypatumai. Atliktos operacijos metu atstatytas kojos ilgis per klubo sÄ narį. Kadangi pacientas ilgÄ laikÄ gyveno su trumpesne koja, galimai atsirado stuburo ar dubens pakitimai, gal bÅ«t pacientas tiesiog iÅ¡ įproÄio Å¡lubuoja.
Ekspertas traumatologas V. P. nurodÄ, kas stebima stuburo deformacija ir dÄl to pasikreipÄs dubuo, todÄl nÄra galimybių sulyginti klinikinio kojų ilgio (e. b. 4 t., 5 psl.). Taigi, ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad kairio klubo sÄ nario endoprotezavimas bÅ«tų atstatÄs ieÅ¡kovo fiziologinÄ bÅ«klÄ Ä¯ gerÄ ir jis po operacijos bÅ«tų neÅ¡lubavÄs, bÅ«tų 100 proc. darbingas. Vadovaujantis lentelÄs 1.1.2 eilute padarytos žalos dydis yra vertintinas 10 balų. Vadovaujantis LentelÄs 1.1.3. eilute, atlyginama neturtinÄ Å¾ala už specialiųjų poreikių atsiradimÄ ar padidÄjimÄ , lyginant su specialiaisiais poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo.
IeÅ¡kovui, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. buvo nustatytas antro lygio specialusis nuolatinÄs priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 94 psl.). Laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 7 d. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinÄs priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 58 psl.). PažymÄtina, kad specialieji poreikiai siejami ne tik su Å¡launies nervo pažeidimu bei lateralinio pakinklio nervo pažeidimu, bet ir su klubo sÄ nario implantu ir organizmo funkcijų sutrikimais (Z96.64) (e. b. 2 t., 94 psl.).
Duomenų apie specialiuosius poreikius, nustatytus iki žalos atsiradimo, nÄra (e. b. 2 t., 97-98 psl.). Vadovaujantis LentelÄs 1.1.3.2.7. eilute skiriama 85-95 balų. Teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovo jaunÄ amžių, į tai, kad, tikÄtina, sveikatai padaryta žala yra negrįžtama, į tai, kad specialiosios pagalbos priemonių poreikis nenustatytas (e. b. 4 t., 20 psl.), todÄl sprendžia, jog padarytos žalos dydis yra vertintinas balų vidurkiu - 90 balų. Duomenų apie specialiųjų techninÄs pagalbos priemonių poreikį, lyginant su specialiaisiais techninÄs pagalbos priemonių poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo (LentelÄs 1.1.5. eilutÄ), nÄra.
Duomenų apie specialiuosius aplinkos ir bÅ«sto pritaikymo poreikius, lyginant su specialiaisiais aplinkos ir bÅ«sto pritaikymo poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo, nÄra (LentelÄs 1.1.5. eilutÄ). Vadovaujantis LentelÄs 1.2 eilute atlyginama neturtinÄ Å¾ala dÄl sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui, kuris, be kita ko, vertinamas pagal: 1.2.7 paciento iÅ¡vaizdos pablogÄjimÄ (ar ir kurioje vietoje sužalojimas matomas ant kÅ«no). IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad pažeidus nervus, ieÅ¡kovo judesiai koja riboti, dÄl Å¡io ypatumo nedirba raumenys ir jie nyksta.
IeÅ¡kovo kairÄs kojos Å¡launis 3 cm plonesnÄ nei deÅ¡inÄs kojos. Teismo vertinimu, labiau tikÄtina, kad disproporcijos didÄs. IeÅ¡kovas nurodo, kad kompleksuoja nusirengti. Teismas, įvertinÄs tÄ aplinkybÄ, kad sužalojimas lemia ieÅ¡kovo iÅ¡vaizdos pablogÄjimÄ , akivaizdžias jo kÅ«no disproporcijas, į tai, kad Å¡is iÅ¡vaizdos pablogÄjimas nÄra matomas nuolat, o tik tam tikrais atvejais, į ieÅ¡kovo jaunÄ amžių, sprendžia, kad padarytos žalos dydis vertintinas balų vidurkiu - 10 balų.
Vadovaujantis LentelÄs 1.3. eilute, atlyginama neturtinÄ Å¾ala dÄl patirtų fizinių kanÄių (įskaitant skausmÄ ). IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, jog dÄl pažeistų nervų (o ne dÄl su atsistatymu po operacijos) patyrÄ fizinį skausmÄ . Vadovaujantis LentelÄs 1.4 eilute atlyginama neturtinÄ Å¾ala dÄl sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo. Paciento praÅ¡yme ieÅ¡kovas nurodo, kad jo nedarbingumas užsitÄsÄ 47 dienas. Kaip jau minÄta, ieÅ¡kovas neįrodÄ aplinkybÄs, kad jo nedarbingumas užsitÄsÄ bÅ«tent dÄl komplikacijos, kuri buvo operacijos pasekmÄ.
IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų koks yra standartinis nedarbingumo periodas po klubo sÄ nario endoprotezavimo operacijos, kaip nedarbingumÄ lÄmÄ operacijos komplikacija, o ne jo individualios savybÄs, ar nedarbingumo periodui neturÄjo įtakos 2020 m. spalio mÄnesį atlikta rankos operacija. TodÄl pagal šį kriterijų žala neatlygintina. Ä®vertinus visus neturtinÄs žalos kriterijus ir susumavus balus (110), ieÅ¡kovui, atsižvelgiant į tai, kad ApraÅ¡o 16.2 p. numatyta, jog vieno balo vertÄ lygi 100 Eur, priteistina 11 000 Eur neturtinÄ Å¾ala.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas patyrÄ 968 Eur iÅ¡laidas už teismo eksperto P. P. konsultacinÄs iÅ¡vados parengimÄ , taip pat 250 Eur iÅ¡laidas už P. P. dalyvavimÄ teismo posÄdyje.
Teismas sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos, susijusios su ieÅ¡kovo pareiga įrodyti savo ieÅ¡kinį, todÄl pagrįstos ir priskirtinos prie kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todÄl jos iÅ¡ atsakovo priteistinos proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas 14,67 proc., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 178,68 Eur patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalis. Duomenų apie atsakovo ar treÄiojo asmens patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas nÄra.
Bylos nagrinÄjimo metu susidarÄ 16,67 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, kurios proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo â 14,22 Eur. Atsakovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų dalis nevirÅ¡ija nustatytos minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos, todÄl iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.
Ä®sakymas dÄl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkriÄio 7 d. Ä®sakymo Nr.1R-261/1K-355 âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo pakeitimoâ Nr. 1R-19/1K-2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259â270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: Bylos dalį dÄl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjÅ«Äio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-144 dÄl V.
M. praÅ¡ymo, nutraukti. IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 110 Eur (vieno Å¡imto deÅ¡imt eurų) turtinÄ ir 11 000 Eur (vienuolikos tÅ«kstanÄių eurų) neturtinÄ Å¾alÄ bei 178,68 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 68 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 14,22 Eur (keturiolika eurų 22 ct) paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei.
Sprendimas nuo jo priÄmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . TeisÄjas Tomas Romeika