2021-06-09 Nr. AB-12592-3-62-3-00808-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-346-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00808-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pravieniškių PN-AK 2-ojo būrio 3 ir 8 kamerų tipo patalpose nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis: nuolat trūko gyvenamojo ploto; dušuose buvo nešvaru; nebuvo muilo ir šampūno dozatorių, o nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2019 m. vasario 18 d. nebuvo karšto vandens; 2-ojo būrio skalbimo mašina neveikė, o atsakovo atstovas nesuteikė galimybės išsiskalbti drabužius ir patalynę centralizuotai; kamerose neveikė radijo taškas, todėl pareiškėjas jautėsi izoliuotas nuo išorinio pasaulio; laisvalaikio kambaryje nebuvo nei stalo, nei kėdžių, todėl nebuvo galimybių užsiimti mėgstama veikla; kamerose buvo nešvaru, nes valymo priemonės nuteistiesiems neišduodamos.

2.2. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Gyvenamojo ploto norma, minimaliai tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo drausmės grupės sąlygomis. Patalpas tvarko patys nuteistieji, iš jų yra paskiriamas vienas budėtojas, kuris nuolat turi palaikyti švarą. Tam yra išduodamos valymo priemonės. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus bei mechaninę ventiliaciją. Dušuose yra įrengtas visas reikiamas inventorius, tiekiamas karštas vanduo. Dėl šilumokaičio gedimo pataisos namuose buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas, tačiau gedimas pašalintas 2019 m. vasario 14 d. Pirmojo sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, todėl nuteistieji gali jose skalbti savo asmeninius drabužius. Esant laikinam skalbimo mašinos gedimui, pareiškėjas turėjo teisę skalbti drabužius dušų patalpoje įrengtose praustuvėse. Lovos skalbiniai yra skalbiami centralizuotai, skalbimo paslaugas pataisos namams teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno skalbykla“.

3.2. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 592 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija kalinimo sąlygas tik 8-ame ir 3-iame miegamuosiuose, todėl vertino, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Vertindamas pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kadangi jie byloje nepaneigti jokiais objektyviais įrodymais. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 156 paras nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m kameros ploto norma, nes vienam asmeniui kameroje trūko 0,21 kv. m ploto, t. y. buvo konstatuotas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas.

7. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad gyvenamosiose patalpose buvo purvina, dušai šiukšlini, gyvenimo sąlygos antisanitarinės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 37 punkto, Pravieniškių PN-AK Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 6–7, 9 punktų nuostatomis, valymo priemonių apskaitos žurnalo išrašais.

8. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis neturėjo galimybės skalbti patalynę ir drabužius. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, nes pareiškėjas visą ginčo laikotarpį iš esmės turėjo galimybę skalbti tiek patalynę, tiek drabužius. Pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau –UAB) „Kauno skalbykla“, kuri teikia pataisos namams patalynės ir rankšluosčių skalbimo paslaugas, todėl patalynė Pravieniškių PN-AK skalbiama centralizuotai ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui ši teisė buvo neužtikrinama.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2019 m. vasario 18 d. duše nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, teismas nurodė, jog pataisos namų administracija nustatytus gyvenamųjų patalpų įrengimo trūkumus šalindavo. Būrio prausykloje įrengtas papildomas vandens šildytuvas, todėl net pripažinus, jog tam tikrą laiką karšto vandens tiekimas dušo patalpose buvo sutrikdytas, tai negalėjo sukelti esminių didelio masto nepatogumų, nes pareiškėjas turėjo galimybė nusiprausti prausykloje. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl laikino karšto vandens tiekimo sutrikimo.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad laisvalaikio kambaryje nebuvo nei stalo, nei kėdžių, todėl jis negalėjo skaityti ar užsiimti kita leistina veikla, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas užrakintas savo gyvenamosiose patalpose, išskyrus 2 valandų trukmės pasivaikščiojimą, todėl neturėjo galimybės naudotis laisvalaikio kambariu.

11. Teismas pareiškėjo naudai vertino aplinkybę dėl radijo taško neveikimo, nustatęs, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pataisos namai pareiškėjo atžvilgiu pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse 16.11 punkte įtvirtintą pareiškėjo teisę naudotis radiju. Teismas pažymėjo, kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, atitinkamą gyvenimo kokybės pablogėjimą, ypač turint galvoje, jog drausmės grupėje nuteistieji yra laikomi užrakinti kamerose beveik visą parą, o jų užimtumas yra ženkliai apribotas.

12. Teismui, įvertinus nustatytų pažeidimų mastą ir trukmę (156 paras neužtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpoje (trūko 0,21 kv. m), taip pat pažeista pareiškėjo teisė klausytis radijo), nekilo abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

13. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (dydžio), įvertinęs ilgą pažeidimų trukmę, tačiau nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai dėl minėtų pažeidimų, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 592 Eur suma.

III. 14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime drausmės grupės patalpas įvardino kameromis, tačiau teisės aktuose numatyta, kad pataisos namuose drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi drausmės grupės gyvenamosiose patalpose (jos tiesiog yra įrengiamos pagal kamerų įrengimo reikalavimus, tačiau jų statusas – gyvenamoji patalpa). Toks reglamentavimas nustatytas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Taigi teismas nepagrįstai pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto normą skaičiavo pagal kameroms nustatytus reikalavimus, t. y. pagal 3,6 kv. m ploto dydį.

14.2. Teismas, nustatydamas drausmės grupės gyvenamųjų patalpų Nr. 8 ir Nr. 3 plotą, atsižvelgė į tai, kad gyvenamąjį plotą patalpoje atitinkamai mažino ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Tačiau sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje ar kamerų tipo patalpoje, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik išimtinai toje patalpoje esantys nuteistieji. Sanitariniai mazgai, esantys patalpose, neturėtų būti vertinami kaip atskira patalpa ir jų užimamas plotas turėtų būti įskaičiuojamas į bendrą patalpos plotą.

14.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad laikinai sugedęs radijo taškas galėjo turėti įtakos pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimui. Nors pareiškėjui drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. nebuvo užtikrintas veikiantis radijo taškas, tokie nepatogumai kilo ne dėl pataisos namų pareigūnų kaltės, tačiau dėl objektyvių priežasčių (gedimo). Pataisos namų pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose pagal teisės aktų reikalavimus, jie sureagavo į pranešimą dėl radijo taško gedimo bei informavo pareiškėją 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. 7- 672 „Dėl atsakymo į skundą ir prašymus pateikimo“, kuriame paaiškino, kad radijo taškas bus suremontuotas gavus remontui reikiamas detales. Teisės aktai nenustato laikotarpio, per kurį turi būti pakeisti sugadinti prietaisai. Be to, pataisos namai yra įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų, todėl nuteistųjų gyvenamosios patalpos ir juose esantys prietaisai atnaujinami pagal turimas finansines galimybes.

14.4. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nėra pagrindo spręsti, jog neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 156 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, taip pat pažeista pareiškėjo teisė klausytis radijo, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 592 Eur kompensaciją.

17. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusią minimalią gyvenamojo ploto normą skaičiavo pagal kameroms nustatytus reikalavimus, taip pat nepagrįstai vertino, jog sugedęs radijo taškas galėjo turėti įtakos pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimui. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu vienam asmeniui pataisos įstaigose tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 111.1 punkte įtvirtinta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

20. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą pareiškėjui drausmės grupės gyvenamosiose patalpose (2-o būrio 8-ame ir 3-iame miegamuosiuose) nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. tekusį plotą skaičiuoti pagal kameroms nustatytus reikalavimus.

21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. BVK 75 straipsnio 7 dalyje, reglamentuojančioje drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, numatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos yra artimesnės kamerose laikomų nuteistųjų laikymo sąlygoms (BVK 85–86 str.). Atsakovo atstovo argumentas, kad teisės aktuose reglamentuojant drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas vartojama sąvoka „gyvenamosios patalpos“, savaime nereiškia, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas turi būti skaičiuojamas pagal bendrabučių tipo patalpoms taikomus reikalavimus. Vertinant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamųjų patalpų ploto normą, svarbu atsižvelgti į nuteistojo laikymo sąlygas, gyvenamųjų patalpų įrengimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui tekusią gyvenamojo ploto normą skaičiavo pagal kameroms nustatytus reikalavimus ir pagrįstai nustatė, jog 156 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, t. y. buvo konstatuotas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl ginčo laikotarpiu kamerose neveikusio radijo taško. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai (žr. nutarties 14.3 p.), jog tokie nepatogumai iš esmės kilo ne dėl pataisos namų pareigūnų kaltės, tačiau dėl objektyvių priežasčių (gedimo), nepašalina Pravieniškių PN-AK administracijos pareigos imtis priemonių siekiant operatyviau pašalinti gedimą. Pareiškėjas dėl radijo taško gedimo į atsakovo atstovą kreipėsi 2019 m. sausio 7 d., tačiau byloje nėra duomenų apie minėto pažeidimo pašalinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius atsakovo atstovo veiksmus (neoperatyvų gedimo šalinimą) pripažino neteisėtais, pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimus ir pernelyg apribojančiais pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

25. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant minimalios gyvenamosios patalpos erdvės, pažeidus pareiškėjo teisę klausytis radijo, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (156 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, taip pat pažeista pareiškėjo teisė klausytis radijo), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.

27. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 592 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius