2023-02-02 Nr. BB-850-1-01-1-30758-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š. ir P. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Š. atstovės pagal įstatymą G. V. ir jų atstovo advokato Alberto Butos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties,
Legislator headnote
AI generated2023-02-02 Nr. BB-850-1-01-1-30758-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatoriai kasaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį: priteisti civiliniams ieškovams – nukentėjusiesiems D. Š., P. Š. ir M. Š. iš civilinio atsakovo AAS „B“, veikiančio per AAS „B“ filialą Lietuvoje, atitinkamai 285 000 Eur, 380 000 Eur ir 470 000 Eur draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc dydžio metines procesines palūkanas už priteistiną sumą.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-383/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30758-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š. ir P. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Š. atstovės pagal įstatymą G. V. ir jų atstovo advokato Alberto Butos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties,
n u s t a t ė:
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį: priteisti civiliniams ieškovams – nukentėjusiesiems D. Š., P. Š. ir M. Š. iš civilinio atsakovo AAS „B“, veikiančio per AAS „B“ filialą Lietuvoje, atitinkamai 285 000 Eur, 380 000 Eur ir 470 000 Eur draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc dydžio metines procesines palūkanas už priteistiną sumą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimą, neatsižvelgė į priteistinus neturtinės žalos dydžius panašios kategorijos bylose, be to, neįvertino, kad nukentėjusieji eismo įvykio metu iškart neteko abiejų tėvų, nukentėjusioji M. Š. ir pati buvo sužalota eismo įvykio metu, dėl ko jos sveikata labai suprastėjo, todėl teismai kiekvienam nukentėjusiajam turėjo priteisti didesnę neturtinę žalą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiuo klausimu patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų nustatytais ir nukentėjusiems priteistais neturtinės žalos dydžiais, tačiau neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Kasaciniame skunde konkretūs teisės pažeidimai, padaryti nagrinėjant byloje pareikštus civilinius ieškinius, nenurodyti. Kasatoriai skunde cituoja, jų manymu, aktualius teismų praktikos pavyzdžius, pagrindžia, kokius padarinius dėl tėvų žūties patyrė kiekvienas nukentėjusysis, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė netinkamas teisės normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, taikymas. Tai, kad teismai, kasatorių manymu, priteisė per mažas sumas neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodant konkrečių teisės pažeidimų nustatant nukentėjusiesiems priteistinus neturtinės žalos dydžius, nelaikytina tinkamu kasacinio skundo argumentavimu ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š. ir P. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Š. atstovės pagal įstatymą G. V. ir jų atstovo advokato Alberto Butos kasacinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė