73506f4a-9a69-4cd5-bafa-417491ca942e · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-174/2017Teisėja Violeta Balčiūnienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02187-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.26.2; 2.1.7.4.1.;2.1.7.4.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2017 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,nuteistajam V.

I. (V. I.) ir jo gynėjui advokatui Žilvinui Brazaičiui,nukentėjusiosios S. I. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,vertėjai Anželai Tyščiukienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta V.

I. galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 3 dalimi, 721 straipsniu, 722 straipsniu, paskirtos V. I. baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens 15 metrų atstumu, uždraudžiant V. I. 1 (vienerius) metus bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nukentėjusiojo asmens gyvenamojoje vietoje, adresu Kuncų g. 11, Klaipėda.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ V.

I. nukentėjusiajai S. I. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1 500 Eur proceso iÅ¡laidų.Kompaktinę plokÅ¡telę su garso įraÅ¡u nuspręsta palikti saugoti byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: V. I. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 14 d., apie 20.40 val., vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) g. 5 namo, Klaipėdos mieste, matant paÅ¡aliniams asmenims, be jokios pateisinamos priežasties, priėjęs prie savo žmonos S. I., tyčia sugriebė jÄ už kaklo, tampė už plaukų ir spyrė vienÄ kartÄ koja į galvÄ , dėl to pastaroji parklupo ant žemės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ , bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

I. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-16 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad jis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, apeliantas V. I. praÅ¡o suÅ¡velninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę ir pakeisti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose – kita baudžiamojo poveikio priemone.Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas, nes, V.

I. teigimu, inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė, o nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.V. I. pažymi, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad tuo metu dar buvusios sutuoktinės S. I. nemušė, nesiekė jai sukelti fizinį skausmÄ ir nesiekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Dar ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėja pasakė, kad jeigu jis pripažins kaltę, tai prokuroras užbaigs ikiteisminį tyrimÄ baudžiamuoju įsakymu, praÅ¡ydamas teismo skirti jam 10 parų areÅ¡to bausmę.

Tačiau jis nesutiko, manydamas apginti savo nekaltumÄ teisme.Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis parodė, kad Å¡eimoje tarp jo ir sutuoktinės S. I. susiklostė neigiami santykiai ir kad pastaroji siekia, kad jis paliktų juos ir iÅ¡eitų iÅ¡ namų, nes dviejų kambarių bute gyvena ji, du jos neįgalÅ«s tėvai ir nepilnametis sÅ«nus. Vienas iÅ¡ bÅ«dų tai pasiekti ir yra teigti, jog jis su ja konfliktuoja bei smurtauja. Kadangi nebebuvo galimybės gyventi kartu, jis išėjo iÅ¡ Å¡eimos ir gyveno atskirai, prasidėjo skyrybų procesas, kuris baigėsi 2017-06-15 santuokos nutraukimu bendru sutarimu.

Kadangi artimiausiomis dienomis jis turėjo iÅ¡eiti į jÅ«rÄ , todėl 2017-01-14, apie 20.30 val., atėjo prie Kuncų g. 11 namo, Klaipėdoje, kuriame anksčiau gyveno ir kuriame gyvena S. I., norėdamas pasveikinti sÅ«nų DominykÄ su gimtadieniu. Vienu metu pamatė link sankryžos einančiÄ S. I.. Ji sustojo prie sankryžos ir jis nuėjo pas jÄ . Pamačiusi jį S. I. pradėjo Å¡aukti, tačiau konkrečiai nieko nesakė. Tarp jų buvo apie penkių metrų atstumas. Vienu metu ji paslydo ir griuvo.

Priėjęs ir paėmęs jÄ už rankos bei liemens jis norėjo padėti jai atsikelti. Tuo metu netoliese sustojo automobilis ir iÅ¡ jo iÅ¡lipę jaunuoliai pasakė, kad nemuÅ¡tų moters. Ä® tai jis jiems atsakė, kad tai jo žmona ir jis jos nemuÅ¡a, o jeigu jie mano kitaip, tegu kviečia policijÄ . S. I. pasakė, kad policijos kviesti nereikia ir tada jis nuėjo namo.Å iuos jo parodymus teismas atmetė, vertindamas ne kaip objektyviÄ tiesÄ atspindinčius, o kaip gynybos bÅ«dÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės.Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grindė nukentėjusiosios S. I. ir liudytojų P. R. bei T.

Ž. parodymais, nes jie yra ne tik subjektyvÅ«s ir nenuoseklÅ«s, bet ir prieÅ¡tarauja vieni kitiems (nukentėjusiosios parodymai prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams). Esant tokioms prieÅ¡taringoms aplinkybėms, jie byloje nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirti bei įvertinti, patvirtinti kitais objektyviais duomenimis.Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji S. I. parodė, kad sugriebus už kaklo buvo pargriauta ant žemės, tampoma už plaukų, spardoma, tačiau spyrį į veidÄ neigia. Tuo momentu sustojus automobiliui iÅ¡ jo iÅ¡lipę priėjo du jaunuoliai (liudytojai P. R. ir T.

Ž.). Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu P. R. ir T. Ž. nepatvirtino S. I. parodymų. Jie teigė, kad važiuodami automobiliu pamatė, kaip ant Å¡aligatvio sėdinčiai moteriai vyras, laikydamas už gobtuvo, spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ (apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ių liudytojų apklausos protokolai suraÅ¡yti kablelio ir taÅ¡ko tikslumu, tik pakeistos pavardės). Apklausiamas teisme T. Ž. iÅ¡ pradžių teigė, kad važiuojant P. R. vairuojamame automobilyje pastarasis pasakė, kad matė, kaip vyras spyrė moteriai į veidÄ , tačiau vėliau teigė, kad pats matė, kaip vyras stovinčiai moteriai spyrė į veidÄ .

Apklausiamas teisme P. R. parodė, kad vairuodamas automobilį matė ant Å¡aligatvio stovinčius vyrÄ ir moterį, tarp kurių galbÅ«t vyko kivirčas, ir vienu metu pamatė, kaip vyras spyrė stovinčiai moteriai į galvÄ .Å ios aplinkybės, apelianto teigimu, parodo, kad nukentėjusiosios S. I. ir liudytojų T. Ž. bei P. R. teisme duoti parodymai nebesutapo su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesutapo jų parodymai ir tarpusavyje, liudytojai nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų, tai akivaizdžiai parodo, jog jų parodymai neatitinka objektyvios tiesos.Kitų neginčijamų ir objektyvių duomenų, įrodančių jo kaltę, apelianto V.

I. teigimu, byloje nėra, o jeigu bÅ«tų buvę, tai bÅ«tų nustatyti – jeigu, kaip teigia nukentėjusioji S. I., kad jis, V. I., sugriebęs jÄ už kaklo pargriovė ant neÅ¡varaus Å¡aligatvio, tampė už plaukų, spardė snieginais ir druskinais žieminiais batais jai į nugarÄ ; arba, kaip nurodo liudytojai P. R. ir T. Ž., – spyrė stovinčiai ar sėdinčiai ant Å¡aligatvio S. I. į galvÄ , laikydamas už plaukų ar gobtuvo, tai akivaizdu, kad turėjo likti žymės ant kaklo, supurvintas ar suplėšytas paltas (tarp kitko, nenustatyta, kokį virÅ¡utinį rÅ«bÄ ji buvo apsivilkusi) nuo tampymo ant Å¡aligatvio, purvinos žymės nuo spardymo į nugarÄ , jau nekalbant apie sužalojimÄ nuo spyrio į galvÄ bei į veidÄ vyro, apsiavusio žieminiu batu.

Tokių objektyvių duomenų byloje nėra, jų nenustatė ir teismas.Teismas į tai neatsižvelgė, konstatuodamas, kad savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle – pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Tačiau ir vidinis įsitikinimas yra giliai subjektyvus faktorius.Kartu apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vien tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nesant kitų objektyvių įrodymų, teismas negali vadovautis, pripažįstant neblaivumÄ kaip atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , priimdamas nuosprendį vadovavosi dvejopais standartais, t. y. vienus – kaltumo įrodymus – vertino pagal vidinį įsitikinimÄ , kitiems įrodymams vertinti nusprendė, kad vis dėlto reikia objektyvių duomenų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kylančios abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.IÅ¡ pateiktų argumentų, apelianto teigimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad faktinės aplinkybės byloje nebuvo tinkamai nustatytos, iÅ¡tirtos bei įvertintos ir jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta.Kita vertus, apelianto teigimu, teismas pripažinęs jį kaltu, nuosprendžiu paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę tiek savo dydžiu, tiek ir paskirdamas jam dvi baudžiamojo poveikio priemones.

Apelianto nuomone, teismo jam paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra per didelė, paskirta suklydus dėl teistumo bei neįvertinus jį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismas nuosprendyje akcentavo, kad jis teisiamas antrÄ kartÄ . Tačiau V. I. pažymi, kad jis buvo teistas 2012-08-28 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2013-02-11. Taigi 2013-02-11 jis atliko bausmę už nesunkų nusikaltimÄ .

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodoma, kad asmenys, nuteisti už nesunkų nusikaltimÄ , laikomi turinčiais teistumÄ trejus metus nuo bausmės atlikimo. BK 98 straipsnio 6 dalyje konstatuojama, jog kai sueina Å¡iame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas iÅ¡nyksta ir asmenys laikomi neteistais. Taigi Å¡iuo atveju teismas turėjo pripažinti, kad jis, V. I., nusikalstamas veikas padarė neteistas ir Å¡ioje byloje buvo teisiamas pirmÄ kartÄ . Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nors ir nurodė, jog skirdamas bausmę rėmėsi BK 54 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, tačiau vertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, o tai, kad dviejų darboviečių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose charakteristikose jis apibÅ«dinamas teigiamai, kaip kruopÅ¡tus, darbÅ¡tus, atsakingas ir sÄ Å¾iningas darbininkas, nevertino.

Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, bÅ«tų turėjusios įtakos dėl Å¡velnesnės bausmės paskyrimo.Be to, apeliantas V. I. atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, užkirto jam galimybę dirbti jÅ«reiviu, tai yra dirbti darbÄ , kurį jis gali ir moka dirbti, nes tam yra baigęs mokslus, turi sertifikatus, pažymėjimus, kurie, nedirbant tokio darbo, praranda kaip tokio dokumento galiÄ . Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas pagrindinio Lietuvos Respublikos įstatymo – Konstitucijos – 48 straipsnis, konstatuojantis, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V.

I. ir jo gynėjas advokatas Ž. Brazaitis prašė nuteistojo V. I. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-16 nuosprendžiu, nuteistojo apeliaciniu skundu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai V. I. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas dėl to, kad jis 2017-01-14, apie 20.40 val., vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) g. 5 namo, Klaipėdoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, be jokios pateisinamos priežasties, priėjęs prie savo žmonos S. I., tyčia prieÅ¡ jÄ smurtavo, sukeldamas jai fizinį skausmÄ , bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.Nors nuteistasis S. I. nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik subjektyviais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, dėl to, apelianto nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo S. I. apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, iÅ¡vados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trÅ«kumų neturi, o nuteistojo S. I. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.

Visi duomenys, kuriais Šilutės rajono apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.Nuteistojo S. I. manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos, nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.

Å io principo pažeidimas turi bÅ«ti konstatuojamas, nustačius, kad nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neiÅ¡tirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamÄ jį teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, iÅ¡vados apie kaltę padarytos nepaÅ¡alinus reikÅ¡mingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių nustatymo ir panaÅ¡iais atvejais, tačiau, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, tokių trÅ«kumų nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo S. I. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtų įrodymų analize.

Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateikta analizė ir iÅ¡vados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistojo S. I. parodymais, o teismo iÅ¡vados grindžiamos kitais įrodymais (nukentėjusiosios S. I., liudytojų P. R. ir T. Ž., tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes, bei liudytojo T. C. (C.) parodymais, policijos pareigÅ«nų 2017-01-14 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotais duomenimis ir prie Å¡io paneÅ¡imo pridėto garso įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas policijos pareigÅ«nų įraÅ¡ytas pokalbis su nukentėjusiÄ ja, duomenimis, kita bylos medžiaga).Teismas V.

I. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose iÅ¡dėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 140 straipsnio 2 dalis ir 284 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo V. I. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis V. I. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė subjektyviÄ , bylos duomenimis nepagrįstÄ Ä¯vykio versijÄ , tačiau nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Apelianto V. I. skunde deklaratyviai teigiama, kad jo kaltė pagrįsta vien tik jį kaltinančiais įrodymais, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus įrodymus, taip pat susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo V.

I. kaltę, taip pat aptarė nuteistojo iÅ¡keltÄ gynybos versijÄ ir jÄ motyvuotai atmetė.Nuteistojo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja liudytojų T. Ž. ir P. R. parodymams. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad eidama parsivesti sÅ«naus iÅ¡ pažįstamų gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) 5 namu buvo užpulta iÅ¡ nugaros V. I., kuris sugriebęs jÄ už kaklo parvertė ant žemės, tampė už plaukų ir ji pajuto ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į nugarÄ , kaip suprato, jai buvo spirta koja (b l. 20–21).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji, patvirtindama pirminės apklausos parodymus, papildomai nurodė, kad tiksliai nepamena, kur spyrė jai V. I., nes buvo labai iÅ¡sigandusi (b. l. 28). AnalogiÅ¡kai įvykio aplinkybes nukentėjusioji S. I. nurodė ir netrukus po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams (jie įrašė pokalbį su nukentėjusiÄ ja ir pateikė į bylÄ garso įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji nuosekliai aiÅ¡kino jos užpuolimo aplinkybes, nurodydama, kad gatvėje buvo užpulta ir sumuÅ¡ta V.

I., t. y. nurodė: „<...> mane griebė už gerklės, parvertė ant sniego, už plaukų, spardė <...>“), taip pat apklausiama bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Tai, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo smurtauta, patvirtino ir liudytojai T. Ž. ir P. R., nurodydami, jog važiuodami automobiliu pro Å¡alį pamatė, kad vyras muÅ¡a moterį, dėl to jie sustojo ir iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio pribėgo prie jų, tada vyras paleido moterį. Vien tai, kad Å¡ie liudytojai nurodė, jog matė, kaip vyras spyrė moteriai į veidÄ , o nukentėjusioji Å¡ios aplinkybės, kaip pati nurodė, bÅ«dama Å¡oko bÅ«senos dėl užpuolimo, negalėjo patvirtinti, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad jų parodymai yra prieÅ¡taringi.

Pažymėtina, kad minėti liudytojai nei nukentėjusiosios S. I., nei V. I. nepažinojo, taigi jų suinteresuotumas byloje nenustatytas, t. y. byloje nenustatytos aplinkybės, kad T. Ž. ir P. R. būtų suinteresuoti duoti nukentėjusiajai palankius parodymus ir priešingai – apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti V. I.. Pažymėtina ir tai, jo T. Ž. ir P. R., kaip jie nurodė, važiuodami pro šalį sustojo ir išlipę iš automobilio nuskubėjo link nukentėjusiosios būtent dėl to, kad pamatė, jog vyras smurtauja prieš moterį.

Pasak liudytojų T. Ž. ir P. R., priėjus prie jų, vyras (kaip vėliau buvo nustatyta, – V. I.) skubiai pasiÅ¡alino. Pats V. I. neneigia, jog buvo įvykio vietoje, nurodė ir tai, kad tarp jo ir S. I. kilo konfliktas, tačiau, pasak jo, jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo, prieÅ¡ingai – norėjo padėti jai atsistoti, kai Å¡i parkrito, taip pat aiÅ¡kino, jog prie jų priėjo vaikinai ir pasakė neskriausti moters, o jis Å¡iems atsakė, kad jos neskriaudžia, kad viskas gerai, o jei kas nepatinka, tegul kviečia policijÄ .

Tačiau tokius V. I. parodymus paneigia tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų T. Ž. ir P. R. parodymai.Nuteistojo V. I. apeliaciniame skunde abejonės dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo argumentuojamos ir tuo, kad jokie sužalojimai nukentėjusiajai nekonstatuoti, nors, apelianto teigimu, jie turėjo bÅ«ti akivaizdÅ«s, jei, kaip nurodė minėti liudytojai, buvo spirta nukentėjusiajai į veidÄ . Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog minėti liudytojai nurodė, kad pravažiuodami matė, kaip nukentėjusiajai buvo spirta į „veido/galvos sritį“, nukentėjusioji nurodė, kad po sumuÅ¡imo „jautė skausmÄ plaukuose“, todėl sužalojimai galvoje, jei tokie ir bÅ«tų buvę konstatuoti (nukentėjusioji į medikus nesikreipė, nes, kaip nurodė, tuo metu buvo iÅ¡tikta Å¡oko, nieko nesuvokė), galėjo bÅ«ti nepastebimi.

Kita vertus, ne visais atvejais smÅ«giuojant padaromi akivaizdÅ«s sužalojimai. Nukentėjusioji, kaip minėta, nurodė, kad ji buvo užsidengusi veidÄ , be to, ji buvo storai apsirengusi, todėl akivaizdžių smurto žymių galėjo ir nebÅ«ti. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajai sužalojimai nekonstatuoti, nepaneigia V. I. prieÅ¡ Å¡eimos narį – žmonÄ S. I. – pavartoto smurto ir fizinio skausmo sukėlimo fakto, tai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.Nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad netrukus po įvykio nukentėjusioji paskambino savo sÅ«nui T.

C. ir pranešė apie tai, kad buvo sumuÅ¡ta V. I.. T. C. netrukus atvykęs pas mamÄ S. I. į namus iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, jiems nukentėjusioji, kaip matyti iÅ¡ pareigÅ«nų pateikto garso įraÅ¡o bei tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų aplinkybių, nuosekliai papasakojo apie įvykį.Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios S. I. bei minėtų liudytojų parodymus laikyti nepatikimais ir keliančiais abejonių, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, pagrindo nėra.

Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. I. versijÄ , jog jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ vieÅ¡oje vietoje nesmurtavo, ir jÄ pagrįstai vertino kaip pastarojo gynybos versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir, remdamasis aptartų duomenų visuma, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. I. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas iÅ¡vadas apie faktines nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes padarė visapusiÅ¡kai įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , t. y. įrodymų visumÄ . Visi Å¡ie įrodymai gauti teisėtu bÅ«du, jie sudaro vientisÄ loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. I. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis nesutinka ir su jam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirta bausme.

Pasak V. I., už Å¡io nusikaltimo padarymÄ jam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra per didelė, paskirta suklydus dėl teistumo bei neįvertinus jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, be to, jam buvo paskirtos net dvi baudžiamojo poveikio priemonės, viena iÅ¡ jų – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – užkerta jam galimybę dirbti jÅ«reiviu, tokiu bÅ«du pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis, pagal kurį kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju.BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Nuteistojo V. I. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V.

I. skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatas. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios bausmių rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.Pirmosios instancijos teismas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskyrė nuteistajam V. I. 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Parinkdamas Å¡iÄ bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį nuteistajam V.

I. apylinkės teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad V. I. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į jo elgesį prieÅ¡ ir po Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo (t. y. į tai, kad apeliantas teisiamas antrÄ kartÄ , anksčiau teistas už smurto pavartojimÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už tai, kad bÅ«damas neblaivus konfliktavo su baro darbuotojais bei iÅ¡keikė juos necenzÅ«riniais žodžiais; bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltės nepripažino, klaidino teismÄ , savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertino).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad V. I. Å¡ioje byloje buvo teisiamas antrÄ kartÄ , nes teistumas už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ jam yra iÅ¡nykęs, todėl BK 97 straipsnio prasme jis laikytinas neteistu. Tačiau, nors ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis (Å¡iuo atveju, kai asmuo už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ buvo nuteistas, bet teistumas yra iÅ¡nykęs) praranda savo teisinę reikÅ¡mę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), tačiau toks asmens teisinis statusas sprendžiant klausimÄ dėl bausmės skyrimo nedraudžia teismui atsižvelgti, be kita ko, ir į kaltininko praeityje padarytus nusikaltimus, kaip į aplinkybę, charakterizuojančiÄ jo asmenybę, kuri leidžia spręsti apie nuteistojo vertybines orientacijas, polinkį daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Juolab, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o bÅ«tent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiÅ«rį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumÄ ir dinamikÄ . Todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nors ir klaidingai nurodė, kad V. I. buvo teisiamas antrÄ kartÄ , nes teisine prasme jis nusikalto bÅ«damas neteistas, tačiau pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad V.

I. anksčiau taip pat buvo teistas už smurto pavartojimÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį, taip pat baustas administracine tvarka už tai, jog bÅ«damas neblaivus konfliktavo su baro darbuotojais bei iÅ¡keikė juos necenzÅ«riniais žodžiais. Toks nuteistojo V. I. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , stoti į doros keliÄ . Vien tai, kad V. I. darbdavių charakterizuojamas teigiamai, įvertinus minėtus neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, nesudaro pagrindo bausmės Å¡velninimui.

Individualizuodamas bausmę nuteistajam V. I. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų negatyvius motyvus, tinkamai įvertino apelianto asmenybę ir paskyrė jam baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ laisvės apribojimo bausmę, kuriÄ Å¡velninti nėra pagrindo.Dėl apelianto skundo argumento, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – užkerta jam galimybę dirbti jÅ«reiviu, taip pažeidžiamas Konstitucijos 48 straipsnyje asmens garantuotÄ teisę į darbÄ , apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis nepateikė teismui duomenų, jog įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose yra nesuderinamas su jo darbu.

Tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir apygardos teismui. Kita vertus, jei Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas iÅ¡ tiesų bÅ«tų kliÅ«tis V. I. darbui, pastarasis turi kreiptis į bausmę vykdančiÄ institucijÄ su praÅ¡ymu suderinti galimybę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgiant į jo darbo grafikÄ , pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.Dėl iÅ¡vardytų argumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam V. I. buvo paskirta neteisinga bausmė.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo           2017-06-17 nuosprendį nuteistojo V.

I. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. I. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                     Savinijus Katauskas                                                                                                                                                Edita Lapinskienė