734f8bdc-2bd8-4096-9fd5-dabcdc0a22f9 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-219-284/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00044-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.1; 1.1.10;1.1.10.1;1.1.8.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.6; 1.2.4.6.8; 1.2..26; 1.2.26.2.1; 2;2.1; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 4 d., Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant:

           prokurorei V. L.,nukentėjusiesiems A. L., A. A., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. J. ,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos atstovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis pagal verslo liudijimÄ , mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini)2, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ - (duomenys neskelbtini), teismo neteistaspaskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :             Kaltinamasis E. J. 2013 m. sausio 26 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – aikÅ¡telėje prie alaus baro „Karčema“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė M.

J. į kairiÄ jÄ veido pusę ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė M. J. bandžiusiam apginti nuo jo nukentėjusiajam A. A. į veidÄ , po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu trimis nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, juos pakvietęs iÅ¡ alaus baro, pribėgęs prie M. J. sudavė kumščiais jam sudavė į įvairias kÅ«no vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus kumščiu vienÄ kartÄ M.

J. į veidÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vienÄ kartÄ kumščiu M. J. į Å¡onÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir Å¡iam nugriuvus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į galvÄ , padarydami nukentėjusiajam M. J. nosies kaulų lūžį, muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje, poodinės kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje kaktos pusėje ir kairiame žande, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė nukentėjusiajam M.

J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vienÄ kartÄ kumščiu A. A. į galvÄ , po to jį pargriovus ant žemės bei spyrus jam vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir du kartus į rankas, taip sukeliant nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vienÄ kartÄ kumščiu A. L. į veido deÅ¡iniÄ jÄ pusę ir vienÄ kartÄ spyrus jam į sėdmenis, taip sukeliant nukentėjusiajam A. L. fizinį skausmÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Kaltinamasis E. J. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad paties konflikto neprisimena, kadangi buvo per daug iÅ¡gėręs .

Jis parodė, kad buvo Å¡ių metų žiema, sausio mėnuo 26 diena, penktadienis arba Å¡eÅ¡tadienis. Buvo sutemę. Nuėjo į alaus barÄ â€žKarčema“ Pakruojo mieste atsigerti. Ten atėjo vienas, pirko alaus, bendravo su ten buvusiais žmonėmis. IÅ¡ pažįstamų atsimena G. M. Kitų ten buvusių pažįstamų žmonių neprisimena. Iki įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo. Atsimena, kad mušėsis, voliojosi kieme prie paradinių durų. Å iuo metu netgi nukentėjusiųjų neprisimena.

Su kuo mušėsi ir kas vyko sužinojo tik iš tyrėjos. Atsimena, kaip po muštynių ėjo namo, daugiau nieko. Kad prašė rūkyti, neprisimena. Pykčio ant nukentėjusiųjų iki įvykio neturėjo. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Atsimena, kad du – tris kartus tikrai sudavė, gal daugiau, kuriems iš nukentėjusiųjų sudavė, neprisimena. Mano, galėjo būti taip, kaip pasakoja nukentėjusieji. Ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. M. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 552 Lt pripažįsta, tiek atlyginti sutinka, mano, kad jo civilinis ieškinys 6000Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, sutiktų atlyginti 2000 Lt.Nukentėjusysis M.

J. parodė , kad 2013 m. sausio 26 d., apie 19 valandÄ , jis su draugais A. L. ir V. N. nuėjo į picerijÄ , vėliau nuėjo į barÄ â€žKarčema“. Galėjo bÅ«ti 21-22 valanda. Prie jų ten prisijungė A. A. ir J. S. Jie užsisakė vienÄ Ä sotį alaus, kad galėtų pasėdėti ir pasiÅ¡nekėti. Prie jų priėjo kaltinamasis E. J., paprašė dviejų cigarečių. Tuo metu jis buvo jam nepažįstamas žmogus. PraÅ¡ymas atrodė kaip reikalavimas: „duokit man dvi cigaretes“.

Jie pasakė, kad neturi. Jis dar kartÄ pareikalavo, tik Å¡iek tiek griežčiau. Pasakė, kad nerÅ«ko. Jie iÅ¡ tiesų yra rÅ«kantys, bet tiesiog taip pasakė, nes cigaretės kainuoja pinigus, nenorėjo dalintis. Tada kaltinamasis pasakė, kad, jeigu pamatys juos rÅ«kančius, suspardys, ir nuėjo. Po kokių 5 minučių išėjo į laukÄ parÅ«kyti trise: jis, A. A. ir A. L. Lauke stovėjo jau gavęs cigaretę E. J. ir dar kažkoks stambaus sudėjimo, mažo Å«gio nepažįstamas asmuo.

Žmogus, kuris buvo Å¡alia E. J., irgi jų paprašė parÅ«kyti. Jie jam nedavė Tada E. J. pasakė „jis man irgi nedavė“, priėjo prie jo draugo A. A. ir kažkÄ agresyviai suspaudęs kumščius kalbėjo. Jis suprato, kad pokalbis nėra draugiÅ¡kas. Priėjo prie jų, E. J. Å¡iek tiek pastÅ«mė, atitraukdamas nuo A. A. E. J. nepatiko, kad neleidžia grasinti jo draugui, ir jis jam kumščiu smogė į kairį skruostÄ . Jis jam trenkė atgal ir jie susikibo. SmÅ«gių sekos neprisimena, bet jie Å¡iek tiek pasimušė ,ir jo draugai A.

A. ir A. L. juos iÅ¡skyrė. Per tÄ laikÄ E. J. pribėgo prie durų, kažkÄ suriko, iÅ¡ alaus baro iÅ¡bėgo daugiau jo draugų. E. J. pribėgo prie jo, kai jo draugai bėgo į laukÄ . IÅ¡ jo draugų pažino liudininkÄ G. M. Jų iÅ¡bėgo keturi, dar lauke buvo E. J. ir tas minėtas stambus žmogus. Atsimena E. J. smÅ«gį į veidÄ , lyg dar G. M. smÅ«gį į veidÄ , jis kažkaip ant žemės nugriuvo, juto, kad jį spardo. PrieÅ¡ nukrisdamas, smÅ«gius gavo iÅ¡ už nugaros ir negalėjo matyti, kas jam juos sudavė.

Å alia jo stovėjo E. J. ir G. M., o trečio nežino. Jį spardė beveik vien tik į veidÄ , dar į Å¡onÄ . Gulėjo pagriuvęs ant nugaros ir nespėjo prisidengti veido. Jį spardant, netoli stovėjo E. J. ir tas neatpažintas draugas, G. M. irgi stovėjo Å¡alia, todėl daro prielaidÄ , kad jis irgi turbÅ«t spardė. Nežino, kokiu bÅ«du po to juos draugai iÅ¡skyrė. Ėjo prie Karių kapinių. A. A. paskambino V. N., kuris tuo metu buvo su J. S. likęs bare, pasakė, kad jie nebegrįš, kad eina namo.

Jam buvo lūžusi nosis, veidas labai ištinęs. Sužalojimų veido srityje buvo daug, veidas buvo sutinęs.. Iš ryto važiavo į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Jis tarnauja kariuomenėje, jį būtų apklaususi karo policija, teiravusis, kas jam nutiko, nes negali darbe taip atrodyti. Dėl to teko kreiptis į medikus. Buvo problemų dėl nosies, nes visiškai neprakvėpavo pro nosį. Visi sužalojimai buvo padaryti veide. Prašo priteisti 552 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pinigus išleido kurui .Į šį civilinį ieškinį neįskaičiuota patirta žala dėl negauto atlyginimo, kadangi turėdamas nedarbingumo lapelį, negalėjo dirbti, negaudavo viso atlyginimo.

Å i suma yra paskaičiuota vien tik už kelionių iÅ¡laidas. Kuro pirkimo kvitų neturi iÅ¡saugojęs. Tėvai jį pačiÄ pirmÄ dienÄ po sumuÅ¡imo nuvežė į Å iaulius, po to du ar tris kartus važiavo lankyti ir parsivežė, dar kartÄ teko važiuoti į ekspertizę, po to du kartus vyko į KaunÄ pas specialistÄ , teko nuvykti operacijai, grįžti po jos ir dar du kartus po to lankėsi pas gydytojÄ . PraÅ¡o priteisti 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pajuto pažeminimÄ prieÅ¡ draugus, dėl sumuÅ¡imo suprastėjo jo atmintis, bijo kur nors vakare į barÄ iÅ¡eiti po tokių įvykių.

Nedirbo 10 dienų po užpuolimo ir 2,5 mėnesio po operacijos. Kai buvo sužalotas, juto diskomfortÄ bendraudamas. Kadangi veidas buvo sutinęs, juto gėdÄ dėl tokios iÅ¡vaizdos. Liko randai ant veido. Jį, be E. J., kitų muÅ¡usių asmenų neatpažino, iÅ¡skyrus vienÄ â€“ G. M., dėl kurio neužteko įrodymų, G. M. atpažino iÅ¡ bare pakabintos nuotraukos. Bare dirbančios barmenės paklausė vardo, pavardės, adreso. E. J. atpažino iÅ¡ to, kad jis muÅ¡tynių metu buvo vadinamas „G.“.

Tai jo pravardė. Susižinojo vardÄ ir pavardę, pasižiÅ«rėjo „Facebook‘e“, kad nuotrauka atitinka, ir nuėjęs pas tyrėjÄ pasakė. Tvirtina, kad jam buvo suduota tiek smÅ«gių, kiek nurodyta kaltinime. E. J. buvo iÅ¡gėręs (nes kalba buvo neriÅ¡li), bet ne tiek, kad nieko neprisimintų.Nukentėjusysis A. A. parodė, kad buvo 2013 m. sausio 26 d. , datÄ atsimena dėl to, kad tÄ dienÄ buvo draugo gimtadienis. Buvo susitikęs su J. S., tik tada susiskambino su M. J.. Atėjo į alaus barÄ â€žKarčema“.

Bare jų kompanija buvo V. N., J. S., M. J., A. L. ir jis. Po kiek laiko priėjo E. J. ir paprašė cigarečių. Jie atsakė, kad neduos. E. J. praÅ¡ymas buvo nemandagus. Po kažkiek laiko M. J., A. L. ir jis išėjo parÅ«kyti. Lauke jau buvo E. J., rÅ«kė. Å alia jo buvo nepažįstamas asmuo, nedidelio Å«gio. Nepažįstamasis prašė jų duoti parÅ«kyti. Jie atsakė, kad neduos. Tada priėjo E. J., kuris prieÅ¡ tai stovėjo Å¡iek tiek nuoÅ¡aliau. Jis priėjo prie jo labai arti ir kažkÄ grasindamas sakė – ar kad užmuÅ¡, ar kad suspardys.

Kumščiai tikrai buvo sugniaužti. Suprato, kad gali įvykti konfliktas. Tuomet M. J. jį patraukė ir prasidėjo konfliktas – M. J. ir E. J. susikibo. Pirmas sudavė E. J.. Kai prasidėjo konfliktas, jis su A. L. juos visÄ laikÄ skyrė. Pradžioje buvo pačiame kiemo viduryje, staiga atsidÅ«rė prie pat sienos, visai netoli durų. Kai pavyko iÅ¡skirti M. ir E., atsisukęs į E., iÅ¡ jo lyg gavo smÅ«gį į galvÄ . SmÅ«gis ne visiÅ¡kai pataikė, tiesiog praslydo pro kaktÄ . Po to buvo pakviesti E. J. draugai.

Kaip ir M., jis buvo pargriautas, bet krito ant kelių, nes jam paėmė už striukės ir iÅ¡suko. Parkritęs ant kelių, susiėmė už galvos. Gavo vienÄ smÅ«gį koja į galvÄ . Atsikėlęs atsisuko į kairę pusę. Ten buvo ant nugaros nugriuvęs M. J.. Matė aplinkui jį žmones. Tarp jų atpažino tik E. J. Stengėsi atitraukti juos nuo M. Kai jie Å¡iek tiek aprimo, jis ir A. L. M. J. pakėlė ir pasiÅ¡alino. Jį pargriovė atėję E. J. draugai. Tikrai žino, kad E. J. jo nepargriovė.

M. ir E. dėmesys buvo tik į vienas kitÄ . Atėję E.draugai nežinojo situacijos, todėl užsipuolė jį ir A. L. Kas vyko su A. L., tiesiog nematė, nes arba buvo ant žemės, arba visÄ dėmesį skyrė M., galvodamas, kaip jį pakelti nuo žemės. Kai pamatė M. gulintį ant žemės, jis buvo spardomas. Jis matė smÅ«gius į veidÄ , matė, kad spardė ir E. J. Kiek kartų galėjo įspirti, negali pasakyti, nes kai tada pamatė M., jis jau gulėjo. Kai priėjo, E. J. buvo su draugais, jie visi apsižodžiavo, jie tiesiog liepė neÅ¡dintis.

Jie išėjo. Jis, bÅ«damas prie Karių kapinių, paskambino V. N., nes jis su J. S. buvo likę bare. Jam pranešė, kad eina namo. V. N. ir J. S. to, kas vyko lauke, nematė. Nebuvo kviesta ir policija. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. M. J. be E. J. spardė keli žmonės, bet jis jų nepažįsta .Ä® teismo medicinos ekspertÄ nesikreipė. M. J. jam pasakė, kad prakirstas jo antakis. Kai grįžęs apsižiÅ«rėjo, pamatė, kad paakyje yra nedidelė mėlynė, Å¡iek tiek patinęs antakis.

Sužalojimai praėjo po keleto dienų. Nukentėjusysis A. L. parodė, kad jis, M. J. ir V. N. nusprendė nueiti į picerijÄ , po to nusprendė nueiti į „KarčemÄ â€œ pavakaroti. Nusipirko Ä sotį alaus. Prie jų priėjo E. J. ir nemandagiai paprašė dviejų cigarečių. PraÅ¡ymas buvo įžūlus. Jie pasakė, kad cigarečių neduos. E. J. pasakė, kad su jai susidoros, jeigu jie nueis parÅ«kyti. Suprato, kad jis pagrasino juos sumuÅ¡ti. Po kiek laiko jis, M. J. ir A. A. išėjo į kiemÄ parÅ«kyti.

Prie jų prisistatė stambaus sudėjimo žmogus. Kiek atokiau kieme stovėjo E. J. Stambusis asmuo jų paprašė cigaretės. Jie nedavė. Prie A. A. priėjo E. J. Matėsi, kad jo veidas piktas, jis buvo sugniaužęs kumščius. Matėsi, kad bus konfliktas. M., pamatęs, kad gali kilti konfliktas, priėjo prie E. J. ir jį atitraukė. E. J. smogė M. į veidÄ , M.– atgal. Po to jis ir A. A. bandė juos iÅ¡skirti. Trumpai buvo iÅ¡skyrę. per tÄ laikotarpį E. J., atidaręs „Karčemos“ duris, pasikvietė draugų.

Jis iš karto tuos draugus, kokius du ar tris, bandė sulaikyti, kad nepultų muštis. Jis tų žmonių nepažino. Stovėjo atsisukęs nugara. E. J. su keletu draugų puolė M.. Negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota. Jam atrodo, kad iš baro išbėgo 6-7 žmonės. Jis laikė 2-3 žmones, kad nesikištų, jiems sakė, kad nereikia konfliktų ir jie nesikišo. Atsisukęs pamatė, kad M. J. yra nukritęs ant žemės ir yra spardomas. Iš karto pripuolė prie jo, kad pakeltų, atstumtų kitus.

Prie M. J. stovėjo E. J. Kitų neatpažino. M. J. spardė ne vien E. J. Kai bandė kelti M., pajuto, kad pats gavo smÅ«gį ranka į smilkinį, kažkas vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į užpakalį. Kas sudavė ir spyrė, nematė, galbÅ«t kažkas iÅ¡ tų vyrų, kurie spardė M. Jis su A. pakėlė M. J. ir nuėjo prie Karių kapinių. Po to paskambino V. N., kuris buvo likęs bare su J. S.. Po kiek laiko jie atėjo iki jų. Kai iÅ¡ jų reikalavo cigarečių, V. N. ir J. S. sėdėjo su jais prie vieno stalo.

Kai vyko konfliktas lauke, jie nematė. Kai jie iki kapinių atėjo, nieko su jais neaptarinėjo. Pagal E. J. elgesį, koordinacijÄ neatrodė, kad jis iÅ¡gėręs tiek, kad nieko neprisimintų.Liudytojas V. N. parodė, kad jis paties konflikto nematė. Prie stalo „Karčemoje“ buvo susirinkę draugai: jis, J. S., A. A., M. J. ir A. L.. Jie kažkiek iÅ¡gėrinėjo. Prie jų priėjo žmogus, tiesiog paklausė, ar turi parÅ«kyti. Tas jo paklausimas buvo agresyvus. Jie jam rÅ«kyti nedavė. Tam žmogui buvo atsakyta, kad cigarečių neturi, neduos.

Jis atsakė, kad jeigu neduos, tai jiems bus blogai. Tiksliai jo pasakytų žodžių neatsimena. Jis suprato, kad jeigu rÅ«kys, tai bus blogai. Jis yra nerÅ«kantis ir rÅ«kyti nėjo, pasiliko bare su J. S. RÅ«kyti išėjo A. L., M. J. ir A. A. Po kiek laiko pasigedo savo draugų. Išėjo į laukÄ , sutiko nepažįstamÄ Å¾mogų, kurio paklausė, kur jo draugai. Tas žmogus paklausė, ar draugas buvo su Å¡viesia striuke. Apsirengęs Å¡viesia striuke buvo M. Jis pasakė, kad iÅ¡ jo tos Å¡viesios striukės nieko neliko - ta prasme, kad striukė tapo kruvina.

Jis pasakė, kad jo draugai išėjo. Su J. išėjo ieškoti. Susiskambino su draugais ir susitiko prie Karių kapinių. Matėsi, kad M. sumuštas. Jo veidas buvo kruvinas, lyg praskeltas antakis, matėsi sumušimai. Matėsi, kad sumuštas A. antakis. Susitikę prie Karių kapinių, jie apie muštynes daug nekalbėjo. Kai paklausė, dėl ko kilo muštynės, atsakė, kad dėl cigarečių. Suprato, kad sumušė tas pats asmuo, kuris bare prašė cigarečių. Liudytoja J. S. parodė, kad ji išėjo susitikti su A.

A.. Sugalvojo nueiti į „KarčemÄ â€œ. Nuėjo, bare prisijungė prie V. N., M. J. ir A. L. Žmogus priėjęs paprašė cigaretės. Jie pasakė, kad neturi. Jis pasakė, kad jeigu pamatys juos rÅ«kančius, bus blogai. Daugiau ji nieko nematė, nes visÄ laikÄ buvo bare viduje. Vytautas iÅ¡bėgo į laukÄ . Grįžęs V. pasakė, kad jų draugų nebėra. Jie paskambino ir paklausė, kur jie yra. Po to su jais prie karių kapinių susitiko. Prie jų stalo buvo priėjo kaltinamasis E. J..

RÅ«kyti į laukÄ Ä—jo A. A., M. J. ir A. L. A. buvo praskeltas antakis, A. sakė, kad jam skauda pilvÄ , jis blogai jautėsi, M. buvo labai kruvinas. Jam kraujas bėgo iÅ¡ nosies, visa striukė buvo kruvina. Liudytojas G. M. parodė, kad jis gėrė alų prie stalo „Karčemoje“. IÅ¡ pradžių gėrė su vienu draugu, paskui atėjo E. J.. Vėliau E. J. išėjo į laukÄ parÅ«kyti, paskui ir jis išėjo. Atidarydamas lauko duris, pamatė, kad E. J. muÅ¡asi. Jis bandė besimuÅ¡ančius atskirti ranka.

E. J. pasakė jam, kad nelįstų, nes „jis pats užsikabino“, tai jis nieko ir nebedarė. Taip ir baigėsi. ParÅ«kė ir išėjo. Po kiek laiko vėl išėjo į laukÄ ir pamatė, kad vėl muÅ¡asi. Ar buvo E. J. bare priėjęs prie nukentėjusiųjų praÅ¡yti cigarečių, nematė. Jie mušėsi tarpusavyje. Kiek kartų kuris sudavė, negali pasakyti. Kai buvo dar kartÄ išėjęs parÅ«kyti, matė muÅ¡tynes, kas ten su kuo mušėsi, negali pasakyti. Buvo iÅ¡gėręs. Pats galėjo suduoti nebent netyčia, skirdamas besimuÅ¡ančius, tačiau neatsimena, kad bÅ«tų sudavęs. Kai į laukÄ išėjo antrÄ kartÄ , matė, kad žmogus gulėjo ant žemės. Kas gulėjo, tikrai nežino, priėjęs prie jo nebuvo.

Tuo momentu tas žmogus dar buvo muÅ¡amas. Jį tiesiog buvo užgulę .Po muÅ¡tynių E. J. buvo įėjęs į barÄ , jam sakė, kad tas žmogus pats užsikabino, dėl to jie ir mušėsi. Kai išėjo į laukÄ , matė, kad E. J. su tuo žmogum mušėsi, suduodami rankomis. Kas stovėjo prie gulinčio asmens, nepasakys. E. J. ten buvo. E. J. nuo kito asmens bandė atskirti, užkišęs kairę rankÄ .            IÅ¡ 2013-01-27 M. J. protokolo - pareiÅ¡kimo matyti, kad tÄ dienÄ Ä¯ Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi M.

J., nurodydamas tas pačias aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje (4 b.l.). IÅ¡ 2013-01-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis A. A. atpažįsta E. J. kaip asmenį, kuris 2013-01-26 alaus bare „Karčema“ buvo priėjęs ir prašė cigarečių ir lauke prie minėto baro sudavė smÅ«gius jam ir M. J., bei spardė M. J. (b. l. 37-38).IÅ¡ 2013-02-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis A.

L. atpažįsta E. J. kaip asmenį, kuris 2013-01-26 alaus bare „Karčema“ buvo priėjęs ir agresyviai prašė cigarečių bei lauke prie minėto baro sudavė smÅ«gius ir spardė M. J. (b. l. 41-42).IÅ¡ 2013-01-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas V. N. atpažįsta E. J. kaip asmenį, kuris 2013-01-26 alaus bare „Karčema“ buvo priėjęs ir liepė duoti cigarečių (b. l. 46-47).IÅ¡ 2013-02-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytoja J.

S. atpažįsta E. J. kaip asmenį, kuris 2013-01-26 alaus bare „Karčema“ buvo priėjęs ir prašė cigarečių (b. l. 52-53).Iš 2013-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie alaus baro „Karčema“. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 7-9).Iš Specialisto išvados Nr. G 166/13(04) matyti, kad M. J. padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje ir kairiame žande.

Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminių traumų metu. M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti M. J. nėra pavojingi jo gyvybei (b. l. 15-16).           Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos bei priedų matyti, kad už nukentėjusiajam M.

J. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 387,63 Lt (19-20 b.l.).           IÅ¡ nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad E. J. 2013-09-25 sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 387,63Lt.           Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus, tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatÄ bei pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra įrodyta.           Kaltinamojo E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kadangi jis vieÅ¡oje vietoje- P. mieste, alaus baro „Karčema“ kieme, iÅ¡ pradžių vienas, o po to veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu trimis nenustatytais asmenimis, matant aplinkiniams asmenims, tyčiniais įžūliais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė nukentėjusiųjų M.

J., A. A., A. L. sumuÅ¡imu, dėl ko M. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o A. A. ir A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams – nukentėjusiesiems, kitiems įvykį mačiusiems baro lankytojams, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarkÄ (vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ). VieÅ¡oji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios vieÅ¡o elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Å ių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normaliÄ gyvenimo eigÄ , tolerantiÅ¡kÄ bendravimÄ , civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo bÅ«dus, susilaikymÄ nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

VieÅ¡oji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti vieÅ¡oje vietoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normaliÄ Ä¯prastÄ gyvensenÄ , taigi pažeidžia jų teisę į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ . Akivaizdu, kad kaltinamojo E. J. veiksmai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kadangi buvo sutrikdytas nukentėjusiųjų bei baro lankytojų poilsis. VieÅ¡oji tvarka buvo pažeista įžūliais kaltinamojo ir jo bendrininkų veiksmais, nes įžūlÅ«s veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

ĮžūlÅ«s veiksmai gali pasireikÅ¡ti ir dažniausia pasireiÅ¡kia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir Å¡iuo atveju. Kaltinamojo E. J. veiksmai nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo M. J. sveikatÄ bei sukeliant A. L. ir A. A. fizinį skausmÄ , teisingai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes E. J. , veikdamas iÅ¡ pradžių vienas, o po to bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu trimis nenustatytais asmenimis , matant kitiems baro lankytojams, nukentėjusiuosius sumušė be jokios dingsties , jie nebuvo pažįstami, niekada nėra konfliktavę, tuo pademonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos.

           Kaltinamojo E. J. tsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, savo noru atlygino žalÄ Valstybinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).            Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.Kaltinamasis E. J. neteistas (b.l. 87-91), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 92-94).

Pakruojo r. PSPC į psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįraÅ¡ytas (b. l. 96). Pakruojo seniÅ«nija E. J. atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 98). Parenkant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis įvykdė du tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), t.y. vienÄ apysunkį ir vienÄ nesunkų (BK 11 str. 3 d., 4 d.), kurie sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, LR BK 138str.2d.8p. numatyta vienintelė bausmė –laisvės atėmimas. Remiantis iÅ¡dėstytu, jis baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme.

Bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, taikant bausmių apėmimÄ , nes Å¡ios veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad E. J. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamas veikas, kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalÄ Ligonių kasai, sutiko nukentėjusiajam M. J. pilnai atlyginti turtinę žalÄ ir dalį neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad jis mokosi ir dirba, turi mažametį vaikÄ , kurį iÅ¡laiko, į tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam gali pabloginti ar net visiÅ¡kai nutraukti kaltinamojo ir jo mažamečio vaiko socialinius ryÅ¡ius, o tai pakenktų ne tik kaltinamojo, tačiau ir jo vaiko interesams, todėl teismas turi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl ,paskyrus E. J. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtinas (LR BK 75str.).

E. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-turtinės žalos atlyginimas( LR BK 67str.1d.,2d.4p.,69str.).           Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. paliktina kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (BPK 119 str.).Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Nukentėjusysis M. J. pareiškė 6552 litų dydžio civilinį ieškinį (552 litų turtinei žalai ir 6000 litų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 31, 32).           Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl M.

J. gydymo išlaidų pareiškė 387,63 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 19-20);Kadangi kaltinamasis E. J. Šiaulių teritorinė ligonių kasos 387,63 litų dydžio civilinį ieškinį atlygino, procesas dėl Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas. Nukentėjusiojo M. J. 552 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo E. J., kadangi ir pats kaltinamasis E. J. su šiuo ieškiniu teisiamajame posėdyje sutiko.Nukentėjusysis M.

J. pareiÅ¡kė ir 6000Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ä®statymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pats nukentėjusysis M. J. parodė, kad jis po sumuÅ¡imo pajuto pažeminimÄ prieÅ¡ draugus, dėl sumuÅ¡imo suprastėjo jo atmintis, bijo kur nors vakare į barÄ iÅ¡eiti po tokių įvykių, nedirbo 10 dienų po užpuolimo ir 2,5 mėnesio po operacijos, juto diskomfortÄ bendraudamas. Kadangi veidas buvo sutinęs, juto gėdÄ dėl tokios iÅ¡vaizdos, liko randai ant veido. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis M. J. dėl kaltinamojo E. J. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį nustatė teismo medicinos ekspertas, jis jautė pažeminimÄ ir emocinį sukrėtimÄ , nes buvo užpultas ir sumuÅ¡tas ,dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir emocinius iÅ¡gyvenimus, neabejotina, kad patyrė fizinį skausmÄ dėl patirtų sužalojimų.

Visa tai turėjo aiÅ¡kiai negatyvios įtakos įprastai nukentėjusiojo savijautai. Nusikalstami veiksmai, kuriais nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo tyčiniai, o tai lemia didesnę kaltinamojo kaltę. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Kaltinamojo turtinė padėtis yra tik vienas iÅ¡ daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų.

Kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali bÅ«ti žalos dydį, priteisimÄ ar nepriteisimÄ esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau iÅ¡laikant pastarųjų pusiausvyrÄ . Teismas, įvertinęs Å¡ias nusikalstamų veikų pasekmes, kaltinamojo E. J. kaltę bei jo įvykdyto nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – padarė 2 tyčinius nusikaltimus- nesunkų ir apysunkį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį- E. J. dirba ir mokosi, iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , taip pat į tai, kad nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta ir turtinė žala , kuri nėra dar atlyginta, nukentėjusiajam M.

J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis gydėsi ligoninėje, konstatuoja, kad nukentėjusiojo M. J. praÅ¡omas priteisti 6000 litų neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo ,protingumo, teisingumo kriterijus, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 2000 litų. Civilinis ieÅ¡kinys 2000 Lt priteistinas iÅ¡ kaltinamojo E. J., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250). Likęs nukentėjusiojo M.

J. civilinis ieÅ¡kinys 4000Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas (BPK 112 str., 113 str., 115 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a : E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 8 ( aÅ¡tuoniems) mėnesiams- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir E. J. paskirti subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 67str.2d.4p. ,69str. ,75str.1d., 2d., E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimÄ ir įpareigoti E. J. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalÄ nukentėjusiajam M.

J.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. palikti kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti .ProcesÄ dėl Å iaulių teritorinė ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Priteisti iÅ¡Â E. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 552Lt( penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų litų) civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 2000Lt ( dviejų tÅ«kstančių litų) civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M.

J.Likusį nukentėjusiojo M. J. civilinį ieÅ¡kinį 4000Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.                 Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Rima Volikienė                                                                                                                     Â