734e5242-e560-4a30-810f-c6a17db05593 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Dalius Jocys                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-361/2015Teisėja Edita Lapinskienė                                         Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00090-2008-4                    Procesinio sprendimo kategorija:                       1.2.7.1.2.1.; 1.2.7.2.2.1.; 2.4.1.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nukentėjusiosios atstovui advokatui Edvardui Staponkui,advokatui Rimvydui Kairiui,nuteistajam V.

S.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. (V. S.), nukentėjusiosios S. P. ir nukentėjusiosios S. P. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014-06-20 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiu tenkintas iÅ¡ dalies nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ nuteistojo V.

S. priteista 8688,60 Eur (30000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo V. S. priteista 1954,93 Eur (6750 Lt) ekstradicijos iÅ¡laidų Policijos departamentui prie LR VRM.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              V. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, lytiÅ¡kai santykiavo su asmeniu prieÅ¡ jo valiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ , atimant galimybę prieÅ¡intis, bei tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du su asmeniu prieÅ¡ jo valiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ , atimant galimybę prieÅ¡intis: 2007 m. balandžio 20 d., nuo 05.00 val. iki 11.18 val., (duomenys neskelbtini), gyvename name, bÅ«damas apsvaigęs ir veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju M.

J., turėdamas tikslÄ išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiÄ jÄ S. P., siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , ragino jÄ gerti alkoholį bei nesiprieÅ¡inti M. J. iÅ¡ pradžių atliekamiems veiksmams prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ S. P., nes prieÅ¡ tai M. J., namo virtuvėje sugriebęs nukentėjusiÄ jÄ už plaukų ir tampydamas už jų, sukėlė S. P. fizinį skausmÄ . Nukentėjusiajai iÅ¡silaisvinus ir nuėjus į svetainę pasiimti mobiliojo ryÅ¡io telefono, kad galėtų iÅ¡sikviesti pagalbÄ , M.

J. vėl sugriebė S. P. už plaukų, nusitempė į vonios patalpÄ , kur kumščiu smogė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai į deÅ¡inį skruostÄ , padarydamas deÅ¡inio žando vidinio pavirÅ¡iaus muÅ¡tinę žaizdÄ , po to sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, pargriovė vonioje ant grindų, spyrė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Nukentėjusiajai aktyviai prieÅ¡inantis, Å¡aukiant ir vonios patalpoje ginantis, M.

J., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas palaužti nukentėjusiosios valiÄ , laikydamas pastarÄ jÄ už plaukų, atitempė jÄ Ä¯ svetainę, kur prievarta pasodino už stalo. Privertę nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡gerti degtinės, M. J. sugriebė nukentėjusiÄ jÄ S. P. už plaukų ir nutempė jÄ Ä¯ namo trečiame aukÅ¡te esantį miegamÄ jį, o kartu su juo veikęs V. S. žodžiu reikalavo S. P. paklusti ir eiti su jais. Po to, nukentėjusiÄ jÄ atitempę į miegamÄ jį, įstÅ«mė į lovÄ , kur M.

J. laikė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, o V. S. prievarta nurengė S. P., t. y., nuavė jai batus, numovė bridžus, pėdkelnes, kelnaites, nuvilko marÅ¡kinėlius. M. J. laikant S. P. už kaklo ir smaugiant, V. S. pylė nukentėjusiajai į gerklę degtinę. Tokiu bÅ«du palaužę nukentėjusiosios S. P. valiÄ , nuteistas asmuo M. J. prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ su ja lytiÅ¡kai santykiavo, o V. S. tuo pačiu metu prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Po kurio laiko, M. J. išėjus, ir nukentėjusiajai S. P. vėl ėmus prieÅ¡intis, V. S. sudavė nukentėjusiajai du kartus kumščiu į pilvÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir visiÅ¡kai palauždamas jos pasiprieÅ¡inimÄ . Vėliau M. J. sugrįžus į miegamÄ jį, toliau, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. S. pasikeitė vietomis su bendrininku, tai yra, V. S. lytiÅ¡kai santykiavo, o tuo pačiu metu M. J. tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du su S. P. prieÅ¡ jos valiÄ .

Tokius veiksmus V. S., veikdamas bendrininkų grupe su M. J., atliko ne mažiau kaip šešis kartus.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi prasikaltęs. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jo nusikalstamų veiksmų apimtis, lyginant su M. J., yra kur kas mažesnė, tačiau jiems paskirtos bausmės neadekvačios.

M. J. savo kaltės nepripažino, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusiosios, tačiau jam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat 4 metai laisvės atėmimo. Nuteistojo manymu, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog jis pasižadėjo visiÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu jis siekė nukentėjusiajai S. P. atlyginti žalÄ , tačiau nukentėjusioji vis atsisakydavo.

Po nuosprendžio priėmimo jis gavo nukentėjusiosios banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervedė 2896,20 Eur. Pagal galimybes pasižada atlyginti ir likusiÄ Å¾alos dalį. Taip pat nurodo, jog pripažįsta ir neneigia ekstradicijos iÅ¡laidų atlyginimo, žada su Policijos departamentu pasiraÅ¡yti žalos atlyginimo grafikÄ , numatant Å¡ių iÅ¡laidų grÄ Å¾inimo terminus ir dydį. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, t. y.

į tai, kad bÅ«damas suimtas įregistravo santuokÄ su V. S., pripažino nepilnamečio sÅ«naus biologinę tėvystę, todėl jo socialinis ryÅ¡ys yra stiprus, nuolat bendrauja su Å¡eima, mama, bÅ«damas įkalinimo įstaigoje yra gavęs ne vienÄ paskatinimÄ , o tai rodo, jog jis savo elgesiu stengiasi kuo greičiau integruotis į visuomenę. Nuo nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuo 2007-04-20, iki Å¡iol jis nėra padaręs jokio teisės pažeidimo ir ateityje pasižada jų nedaryti. Mano, jog atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, yra pagrindas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. P. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti V.

S. griežčiausiÄ Ä¯manomÄ bausmę, priteisti jai 43443 Eur (150000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 724,05 Eur (2500 Lt) turėtų proceso iÅ¡laidų advokatui. Nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo žeminama, muÅ¡ama, smaugiama, tempiama už plaukų, verčiama prieÅ¡ jos valiÄ vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas, lytiÅ¡kai santykiauti bei tenkinti V. S. lytinę aistrÄ . Specialisto iÅ¡vadose nustatyta, kad visi sumuÅ¡imai, žaizdos ir kÅ«no sužalojimai jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau po Å¡io įvykio ji jautėsi pažeminta, iÅ¡niekinta, apie šį įvykį negalėjo niekam papasakoti, juo labiau kreiptis į gydytojus dėl iÅ¡samesnių tyrimų, nes gėdijosi.

Po Å¡io įvykio dar bent kelerius metus ji jautė galvos skausmÄ , mano, jog dėl įvykio metu patirtų galvos sužalojimų. PrieÅ¡ jÄ padaryti nusikaltimai pasižymėjo ypatingu žiaurumu ir daugybe sunkinančių aplinkybių. V. S. po nusikaltimo padarymo slapstėsi ir buvo sulaikytas tik po 8 metų užsienyje. Teismas nepagrįstai pripažino V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kadangi vos tik sulaikytas V. S. savo kaltę neigė, kelis kartus keitė savo parodymus, kuriuose jÄ Å¡meižė, atsisakė duoti tikslius parodymus, teigė, jog neprisimena visų įvykio aplinkybių.

V. S. iki teismo jos neatsiprašė, nors ir turėjo tokiÄ galimybę, o tik siekė su ja susitarti, kad ji už atlygį atsiimtų savo kaltinimus jam. V. S. gailėjimasis teisme yra formalus siekimas suÅ¡velninti jam gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Nukentėjusiosios manymu, jai priteista ir per maža neturtinė žala, kadangi ji patyrė ne tik fizinį ir dvasinį skausmÄ , tačiau jos gyvenimas turėjo priverstinai pasikeisti, kadangi ji buvo priversta iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir gyventi užsienyje.

Dėl veido sužalojimų jai yra likęs randas, dėl kurio pasikeitė jos veido mimika, todėl šį įvykį ji prisimins visÄ likusį gyvenimÄ . Dėl patirtų traumų ji turėjo rimtų sveikatos sutrikimų – skydliaukės veiklos ir hormonų sutrikimus, dėl kurių jai beveik prasidėjo iÅ¡ankstinis klimaksas, todėl jai buvo taikomas hormoninis gydymas. Po Å¡io įvykio ji visiÅ¡kai prarado pasitikėjimÄ vyrais, bijo ir vengia lytinių santykių, gėdijasi savo kÅ«no, jaučiasi iÅ¡niekinta, iki Å¡iol yra netekėjusi ir nesukÅ«rusi Å¡eimos, neturi vaikų.

Todėl praÅ¡o atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes bei jos emocinius ir faktinius iÅ¡gyvenimus bei dar kartÄ Ä¯vertinti jai padarytÄ neturtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios S. P. atstovas advokatas E. Staponkus praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant tÄ nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, kad yra V. S. atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė, nuteisti V. S. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį 6 metams laisvės atėmimo, o pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 5 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinti bausmes ir paskirti subendrintÄ 6 metų laisvės atėmimo bausmę, o pritaikius BK 641 straipsnį, paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę bei priteisti nukentėjusiajai S. P. 43443 Eur (150000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 724,05 Eur (2500 Lt) turėtų proceso iÅ¡laidų.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmę, neatsižvelgė į visas esmines baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes. Nuteistasis iÅ¡kart po sulaikymo užsienyje savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, jÄ neigė pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir tik vėliau, galbÅ«t iÅ¡ gynybos sužinojęs apie BK 641 straipsnio nuostatų taikymÄ , savo kaltę pripažino. Toks jo prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas nuoÅ¡irdžiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Teismas nepagrįstai paskyrė V. S. bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, kadangi buvo pripažinta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, vengdamas gresiančios atsakomybės ilgus metus užsienyje slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos pareigÅ«nų. Be to, nuteistasis, nors ir buvo pažadėjęs, tačiau iki teisminio nagrinėjimo geranoriÅ¡kai neatlygino net dalies nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos ir tai siekė padaryti tik jau bylÄ nagrinėjant teisme.

Kitas nusikalstamų veikų bendrininkas – M. J. – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas 6 ir 5 metų laisvės atėmimo bausmėmis, todėl mano, jog ne mažesnėmis bausmėmis turėtų bÅ«ti nuteistas ir V. S.. Taip pat pirmosios instancijos teismas pernelyg sumenkino ir nukentėjusiosios nusikalstamos veikos metu patirtus fizinius sužalojimus ir pažeminimÄ , jos ilgamečius dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nusikalstamos veikos įtakÄ jos tolimesniam gyvenimui, todėl be pakankamo pagrindo didesnę pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė ir jų pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl nukentėjusiosios turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai.Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinius skundus atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiosios ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies bei padidinti priteistÄ neturtinę žalÄ .Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliaciniame skunde nuteistasis V.

S. nurodė, kad jis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pervedė į nukentėjusiosios sÄ skaitÄ dalį priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti bei prižadėjo atlyginti priteistos likusios neturtinės žalos dalį, todėl mano, kad Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nuteistasis praÅ¡o sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nes jo nusikalstamų veiksmų apimtis lyginant su M. J. yra kur kas mažesnė. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusioji S. P. bei jos atstovas advokatas E. Staponkus mano, kad V.

S. turėjo bÅ«ti paskirta žymiai griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, o nukentėjusiajai turėjo bÅ«ti priteista 43443 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, manoma, jog nepagrįstai pripažinta nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik formalus. Taip pat praÅ¡oma priteisti nukentėjusiajai 724,05 Eur turėtų proceso iÅ¡laidų.BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurias V.

S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos 2007-04-20. Nuo nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo labai ilgas laiko tarpas, tačiau nuteistasis neturtinės žalos neatlygino visiškai. Nuteistasis nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos tik nedidelę dalį atlygino tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors nuteistasis V.

S. apklaustas kaip įtariamasis teigė, kad savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, tačiau jis nuo pat pradžių nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pripažino (t. 3, b. l. 75–77), vėliau apklaustas kaip įtariamasis dar kartÄ , jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai (t. 3, b. l. 80–82). Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl nusikalstamų veikų padarymo davė iÅ¡samius parodymus, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi, sutiko atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl apylinkės teismas nuteistojo V.

S. prisipažinimÄ ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ne tik į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).Skirdamas bausmę V.

S., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai) aplinkybes, į tai, kad anksčiau neteistas, tačiau padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų, bei pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes negu Å¡ių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, jas subendrino apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistajam griežtinti, o juolab švelninti paskirtųjų laisvės atėmimo bausmių dydžius nėra pagrindo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra vieni iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žmogus emocinius sukrėtimus, fizinį smurtÄ , dvasinį ir fizinį skausmÄ , įžeidimÄ , pažeminimÄ ar kitokius neigiamus reiÅ¡kinius iÅ¡gyvena skirtingai, standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, kaip padarytas nusikaltimas paveikė nukentėjusiojo gyvenimÄ , kokius neigiamus iÅ¡gyvenimus sukėlė, negali bÅ«ti nustatyti.Nukentėjusioji S. P. dėl nuteistojo veiksmų patyrė kančias, pažeminimÄ , stresÄ , dėl pavartoto prieÅ¡ jÄ smurto buvo ir fiziÅ¡kai sužalota, kad nukentėjusiosios sveikata patyrė ne tik fizinį, bet ir psichinį žalojimÄ , abejonių nekyla.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į visus apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kuriais praÅ¡oma priteistos neturtinės žalos dydį padidinti, racionaliai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimus padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje, vertino aplinkybių visumÄ .

Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Naujų argumentų, į kuriuos apylinkės teismas būtų neatsižvelgęs nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji ir jos atstovas nepateikė. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.Dėl nuteistojo V.

S. apeliacinio skundo argumento, kad jo nusikalstamų veiksmų apimtis lyginant su M. J. yra kur kas mažesnė, pažymėtina, jog V. S. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro M. D. 2008-01-31 nutarimu V. S. ikiteisminis tyrimas dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu M. J. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2008-12-18 nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendį pakeitė, paÅ¡alino iÅ¡ nuosprendžio iÅ¡vadas, kad M.

J. veikė bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam paskelbta paieÅ¡ka, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių minėto asmens dalyvavimÄ padarant nusikalstamas veikas, nes asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡skirtas, nebuvo nuteistas, jam nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , jis neapklaustas, todėl Å¡i aplinkybė nesuteikė pagrindo konstatuoti bendrininkavimo buvimo su paieÅ¡komu asmeniu. Todėl Klaipėdos apygardos teismas 2008-12-18 nuosprendžiu M. J. nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 149 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 1 dalį bei paskyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iÅ¡ BK 150 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 150 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-18 nuosprendžiu M. J. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės negu BK 149 straipsnio 1 dalies, 150 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Kaip matyti, M. J. net perkvalifikavus nusikalstamas veikas į lengvesnes, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės didesnės negu bausmės, paskirtos V. S. už sunkesnes nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniuose skunduose nukentėjusioji S. P. ir jos atstovas advokatas E. Staponkus nurodė, kad apylinkės teismas neišsprendė klausimo dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų, susijusių su jos atstovavimu, prašė iš nuteistojo V.

S. priteisti nukentėjusiajai 724,05 Eur proceso iÅ¡laidų. Tačiau apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios S. P. atstovas advokatas E. Staponkus Å¡io apeliacinių skundų reikalavimo atsisakė bei nurodė, kad pinigai, susiję su atstovavimo iÅ¡laidomis, jau pervesti į nukentėjusiosios sÄ skaitÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a :             nuteistojo V. S. (V. S.), nukentėjusiosios S. P. ir nukentėjusiosios S. P. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                               Dalius Jocys Teisėjai                                                                                                      Savinijus Katauskas                                                                                                                    Remigijus Preikšaitis