7345ddfc-0db8-450f-97bb-fd23d79371df · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1427-834/2016Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01197-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. lapkričio 23 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant R. ČereÅ¡kaitei, dalyvaujant Ž. S.,jos atstovui adv. K. Žviniui,vertėjai E. Tunčikienei,iÅ¡nagrinėjusi Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) d., nebaustos administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), MikaÅ¡iÅ«nų k., Vilniaus r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:

Ž. S. 2016 m. rugpjūčio 17 d., apie 16:48 val., Vilniaus r., MikaÅ¡iÅ«nų k., Paukščių g., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,70 prom., vidutinis neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini) str. 4 d.Ž.

S. posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimÄ pripažino, paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ , ryte, iÅ¡ Anglijos atskrido jos dukra, todėl ji paruošė stalÄ , iÅ¡kepė Å¡aÅ¡lykų ir jie visi pasėdėjo. Kai vaikai iÅ¡važiavo, jos vyras pasakė: „Tai kÄ , mes su tavim bÅ«sime dviese? Noriu dar vaikų.“ Tada jos vyras pradėjo kabinėtis ir įvyko ginčas, jis pradėjo stumdytis, todėl ji išėjo į pavėsinę, vyras atėjo iÅ¡ paskos ir atnešė butelį.

Jis pradėjo gerti. Kai ji ėjo į namÄ , pradėjo plėšti jos marÅ¡kinėlius, todėl ji nuėjo į kitÄ kambarį, paėmė raktus nuo maÅ¡inos, nes galvojo pasėdės maÅ¡inoje, kol atvažiuos vaikai. Kai ji pasakė, kad nelips iÅ¡ maÅ¡inos, jos vyras nuėjo į sandėliukÄ , paėmė kirvį ir atėjęs prie maÅ¡inos trenkė į maÅ¡inos stiklÄ su kirviu. Tada ji užvedė maÅ¡inÄ , pravažiavo pro vartus, užsuko į 2 keliukÄ ir sustojo prie kaimynų tvoros. Sustojusi neiÅ¡eidinėjo iÅ¡ maÅ¡inos, užgesino variklį ir stovėjo.

Atbėgę sÅ«nus ir dukra, pasakė, kad atvažiuos policija. Iki maÅ¡inos ji nuėjo, nes vyras pradėjo jÄ muÅ¡ti, todėl norėjo pasislėpti. Vyras paėmė jos telefonus. Ji bijojo atidaryti maÅ¡inos duris, nes bijojo dėl savo gyvybės, kad kitas smÅ«gis nebÅ«tų jai į galvÄ . Pripažįsta, kad yra kalta, gailisi, neturėjo kitos iÅ¡eities tuo momentu, tik norėjo pasprukti iÅ¡ kiemo. Prašė teismo, skirti kuo Å¡velnesnę baudÄ . Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, buvo iÅ¡važiavęs. Kai grįžau namo, tėvas jį pasitiko ir pasakė, kad iÅ¡kviestų policijÄ , nes motina iÅ¡važiavo neblaivi.

Jie iÅ¡kvietė policijÄ ir jÄ pasitiko. Po to jis iÅ¡ tėvų sužinojo, kad buvo skandalas ir motina iÅ¡važiavo, kad nekliÅ«tų jai. MaÅ¡ina ant kelio stovėjo, mama ten netoli prie kaimyno buvo. Kai jis priėjo prie mamos, ji buvo susinervinusi, jos rankos drebėjo, buvo panikoje, nelabai galėjo kÄ paaiÅ¡kinti. Jis nematė, kad mama bÅ«dama neblaivi vairuotų automobilį. Pagal tėvų pasakojimÄ kai motina atsisėdo į maÅ¡inÄ , tėvas su kirviu ar kuo trenkė. Motina jam sakė, kad tėvas grasino, bandė kažkÄ padaryti ir ji pabėgo.

Jis nežino, ar policija buvo informuota, kad smurtas buvo naudotas. L. V. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo gautas praneÅ¡imas, kad pilietė su vyru susipykusi, iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, vyras bandė sulaikyti, tačiau ji nesuvaldžiusi automobilio kabino tvorÄ . Patruliai jau buvo įvykio vietoje, o jie atvažiavo ir įformino visÄ Ä¯vykį. Ž. S. detaliau nieko nepasakojo. Kai tvora kabino automobilį, jį apdaužė, jis neatsimena, ar maÅ¡inos langai buvo sveiki. Vyras į priekinį stiklÄ su kažkuo trenkė ir iÅ¡daužė, ar apgadino, bet Ž.

S. toliau nuvažiavo. Ji neminėjo, kad namuose jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas. Ž. S. neprašė jos nuvežti į policijos komisariatÄ . Ji buvo pasimetusi, susinervinusi, prašė iÅ¡vežti iÅ¡ namų, nes nenori ten grįžti. Jie nematė smurto artimoje aplinkoje požymių. Ž. S., stovėjo, nevažiavo, vairavimo fakto taip pat nematė.             Pažeidimas įrodytas: Ž. S. paaiÅ¡kinimu pažeidimo tyrimo metu, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. PaaiÅ¡kino, kad jos vyras buvo girtas ir lindo prie jos, todėl ji sėdo į automobilį ir stovėjo kieme užsidariusi.

Vėliau vyrui sudaužius jos automobilio priekinį stiklÄ , ji norėjo automobilį pastatyti pas kaimynus, administracinio teisės pažeidimo protokolu, iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK KP valdybos kelių patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio suraÅ¡ytu tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog neblaivi vairuotoja įvažiavo į kaimynų tvorÄ . Atvykus į įvykio informacija pasitvirtino, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivi Ž.

S., kuri susipykus su vyru, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Vairuotoja vairuodama automobilį kliudė kaimynų tvorÄ . Tvoros savininkė N. Å ., dėl padarytos žalos pretenzijų neturėjo, A. G. S. paaiÅ¡kinimu, kuriame nurodyta, kad jis matė, kaip jo žmona Ž. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo girta. Apie tai jis pasakė savo sÅ«nui, kuris iÅ¡važiavo jos ieÅ¡koti ir iÅ¡kvietė policijÄ , alkotesterio parodymu kvitu iÅ¡ kurio matyti, kad Ž. S. nustatytas 1,70 prom., girtumas, praneÅ¡imu dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija, iÅ¡ kurių matyti, jog buvo sulaikyta neblaivi vairuotoja.

Nustatyta, kad automobilį vairavo Ž. S., patikrinus jai nustatytas 1,70 promilės neblaivumas.           Nors Ž. S. neneigia vairavus automobilį neblaivi, tačiau teismo posėdžio metu keliamas klausimas dėl padaryto pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, nurodant, kad buvo veikiama bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. ATPK 17 straipsnyje numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Teismas pažymi, jog pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas, t. y. turi bÅ«ti gręsiantis pavojus valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gręsiantis pavojus turi bÅ«ti realus; gręsiantis pavojus turi bÅ«ti akivaizdus; pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi bÅ«ti mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

BÅ«tinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sÄ lygoms. Teismas sprendžia, kad Ž. S. veiksmai neatitinka visų bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygų, kadangi pavojus galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis, Ž. S. pagalbos galėjo kreiptis į aplink gyvenančius kaimynus. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas pareigÅ«nas V. G. paaiÅ¡kino, kad atvykus į įvykio vietÄ Å½. S. neminėjo, kad namuose jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas, neprašė jos nuvežti į policijos komisariatÄ , taip pat nurodė, kad patys policijos pareigÅ«nai nematė smurto artimoje aplinkoje požymių.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinasis reikalingumas nėra teisėtas, nes jis neatitinka visų bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygų. Teismui nenustačius visų aukščiau nurodytų sÄ lygų, bÅ«tinų siekiant pripažinti bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ teisėtu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Ž. S. ATPK 17 straipsnio nuostatos netaikytinos. Teismas konstatuoja, kad Ž. S. pateikta versija, jog vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, dėl smurtaujančio neblaivaus vyro, yra gynybinė pozicija, kuria siekiama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.             Ž.

S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padarius pažeidimÄ ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.             Skiriant nuobaudÄ atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumÄ visuomenei, kad vairuotojai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, į pažeidėjos asmenybę, kuri nebausta administracine tvarka, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina minimali sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ numatyta piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui.

          Teismo posėdžio metu Ž. S. atstovas adv. K. Ž. prašė skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numato įstatymas netaikant teisės vairuoti atėmimo.           Pažymėtina, jog Lietuvos A. T., administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iÅ¡ esmės sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Nors Ž. S. galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi, tačiau teismas pažymi, kad Ž. S. asmenybė, kad yra charakterizuojama teigiamai, aplinkybės, jog gyvena Vilniaus r., kur sudėtingas susisiekimas su Vilniaus miestu, ir jai bus sunku susirasti darbÄ neturint vairuotojo pažymėjimo, nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo klausimÄ . Ž. S. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių, Å¡iurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Teismas sprendžia, kad Ž. S. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje panaÅ¡iose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , interesui iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma iÅ¡skirtine aplinkybe, sudarančia pagrindÄ jos neskirti ar žymiai Å¡velninti. Ä®vertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,                                         n u t a r ė:

Ž. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje ir skirti 579 (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių) eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjai, kad:1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo Å¡io nutarimo priėmimo dienos.2) bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001.

Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datÄ bei pažeidimÄ identifikuojantį numerį ROIK 16060612286.IÅ¡aiÅ¡kinti Ž. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Vaida Sinkevičienė