7342ec4d-166b-4913-9832-0e1cccf2199f · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-68-485/2017             Teisminio proceso Nr.1-03-2-00231-2016-1                                              Procesinio sprendimo kategorija:                          1.2.18.4., 2.3.6.4.4(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN  U  O  S  P  R  E  N  D  I  SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, kaltinamajai A.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            A. V., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, nedirbanti, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), teista: 2014-09-22 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., taikant LR BK 54 str. 3 d. – 200 MGL bauda, 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 4 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo su 200 MGL ( 7532 eurų ) dydžio bauda.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 216 straipsnio 1 dalį,              n u s t a t ė : A. V., dirbdama (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), vyriausiojo specialisto pareigose, iÅ¡ anksto susitarusi ir bendrai veikdama su A. P., siekdama įgyti didelės vertės turtÄ - apskričių virÅ¡ininkų valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, žinodama, kad nėra praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į tariamų buvusių žemės savininkų V.

S., T. J., S. K., S. J. turėtÄ Å¾emę, remiantis A. P. neatitinkančiais tikrovės pateiktais praÅ¡ymais atkurti nuosavybės teises, suklastojo (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas Nr. 1596, Nr. 1597, jog pretendentas A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į minėtų tariamų savininkų turėtus žemės sklypus, A. P. pardavus minėtas iÅ¡vadas, taip bendrai su A. P. įgijo nemažiau kaip 80 000 Lt (23169,60 eur.), po to A. P. iÅ¡ „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-10-30 pervedus nusikalstamu bÅ«du gautus 65 000Lt (18825,30 eur.) į jai priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama įteisinti gautus pinigus ir žinodama, kad minėti pinigai įgyti nusikalstamu bÅ«du, slėpdama pajamų tikrÄ jį Å¡altinį, iÅ¡ jų 55 000Lt (15929,l0 eur.) pervedė J.

P. į „Swedbank“ AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2007-10-04 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, tokiu bÅ«du įteisino nusikalstamu bÅ«du įgytus 55 000Lt (15929,l0 eur.) t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d.Kaltinamoji A. V. kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje. A. P. buvo jos senas pažįstamas. Pripažįsta, kad klastojo iÅ¡vadas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypus, už tai yra nuteista.

Tas iÅ¡vadas atiduodavo A. P., o kÄ jis su jomis darė, ji nežino. Neigia, kad tai buvo daroma dėl to, kad ji iÅ¡ taip gautų pinigų turėtų tikslÄ nusipirkti butÄ . AiÅ¡kina, kad buto pirkimui pinigus pasiskolino iÅ¡ A. P.. IÅ¡ kur A. P. buvo gavęs tuos jai skolintus pinigus, ji nežino. Paskolintus pinigus ji pervedė J. P. už perkamÄ iÅ¡ jos butÄ . Savo kaltę pripažįsta tuo, kad gal ir turėjo įtarimų, jog tie pinigai galėjo bÅ«ti gauti už suklastotas iÅ¡vadas, tačiau tiksliai to nežinojo.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu ji su A. P. yra susipykusi. Tuo metu, kai ji buvo teisiama už suklastotas iÅ¡vadas, A. P. siÅ«lė jai duoti jam naudingus parodymus. Už tai jis bÅ«tų davęs jai naudingus parodymus. Kaltinamoji su tuo nesutiko, tarp jų įvyko didelis konfliktas, todėl jie ir susipyko. Paskolintus pinigus A. P. ji atidavinėjo dalimis, tai truko apie pusę metų, dar buvo likę skolos, tai A. P. važiavo pas jos tėvus reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ . Butas buvo pirktas iÅ¡ A. P. paskolos dalies, kita dalis buvo iÅ¡ jos gautų pinigų per skyrybas už vaikus, dalį davė tėvai.

Ji žino A. P. parodymus, tačiau jiems paneigti ji įrodymų neturi. Liudytojas A. P. paaiÅ¡kino, kad su kaltinamÄ ja susipažino per internetÄ apie 2003 m., ji dirbo žemėtvarkoje. Kaltinamoji pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, sakė, kad yra žemės, galima atkurti nuosavybės teises, o savininkų nėra. Dokumentus sutvarkydavo jo, arba jo tėvo vardu. Jis parduodavo žemę, o jam likdavo sutartas procentas nuo gautos sumos. Ä® dokumentų ruoÅ¡imÄ jis nesikiÅ¡o. Jo darbas buvo nuvažiuoti pas notarÄ , parduoti žemę, pasiimti pinigus grynais arba bÅ«davo padaromas pavedimas.

A. V. gerai suprato iÅ¡ kur tie pinigai. IÅ¡ teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jis buvo apklaustas kaip spec. liudytojas ) matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog su A. V. susipažino gal 2005 m. internete www.banga.lt forume. Tuose forumuose buvo bendraujama įvairiais klausimais ir temomis ir per ilgÄ laikÄ bendravimo buvo vykdomi susitikimai. Kažkurio susitikimo metu jie ir susipažino su A. V. artimiau. Pradžioje jų santykiai buvo draugiÅ¡ki. Kiek žinojo ir kiek jam A. V. pasisakė, kad ji tuo metu dirbo Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje vyriausiojo specialisto pareigose.

Tuo metu jis pats dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Kažkur po vienų ar dviejų metų bendravimo A. V. eilinio forumiečių susitikimo metu jam pasiÅ«lė užsidirbti pinigų. Ji sakė, kad dirbdama žemėtvarkoje negali pati paimti „kyÅ¡io“ iÅ¡ žemių perpardavinėtojų, todėl pasiÅ«lė jam iÅ¡ tam tikrų asmenų paimti pinigus ir vėliau perduoti jai. Minėjo, kad už Å¡iÄ paslaugÄ nuo paimtos sumos jam bÅ«tų atskaičiuota 2-3 procentai. Kadangi korupcija tuo metu nieko nestebino, jis sutiko, nes jam reikėjo pinigų.

Pabrėžė, kad jis pats dėl perduodamų „kyÅ¡ių“ su jų davėjais nebendravo, susitikimo vietas, sumas ir sÄ lygas jam pasakydavo A. V.. Vėliau gautus pinigus perduodavo jai. Vėliau A. V. jam pasiÅ«lė užsidirbti dar daugiau pinigų. Ji aiÅ¡kino, kad jam nieko iÅ¡skirtinio daryti nereikės, ji viskÄ pati sutvarkys ir minėjo, kad tame nieko blogo nėra, viskas legalu. Jis pradžioje per daug ir nesigilino. Ji sakė, kad jam reikės tik nuvažiuoti pas notarÄ , paraÅ¡yti įgaliojimÄ ir testamentÄ Å¾emės pirkėjui, paimti pinigus iÅ¡ pirkėjo ir perduoti jai.

Jis sutiko. Prisimenant pirmÄ atvejį (nors atsiminė jį sunkiai dėl per ilgo laiko tarpo, todėl vardais pavardėm įvardinti negali) jam reikėjo atvažiuoti pas A. V. į kabinetÄ Ä¯ žemėtvarkos skyrių, esantį Giedraičių g. 8 Kaune. Kiek prisiminė ji jam padavė bylÄ , kur buvo sudėti geltoni, raudoni lapeliai, kur jam reikėjo sudėti paraÅ¡us. PirmÄ kartÄ jis į niekÄ nesigilino, sudėjo paraÅ¡us kur jam buvo pasakyta ir tiek. Vėliau kai buvo padaryta iÅ¡vada dėl žemės nuosavybės atstatymo, jam reikėjo nuvažiuoti pas notarÄ , kur reikėjo žemės pirkėjui paraÅ¡yti testamentÄ bei įgaliojimÄ .

Su notaru buvo viskas suderinta, viskas sumokėta, jam tik reikėjo pasiraÅ¡yti ir paimti pinigus. Nuo gautos sumos, jam buvo atskaičiuoti 2-3 procentai, kitÄ sumÄ perdavė į rankas A. V.. Su juo nuosavybė į žemes buvo atstatyta gal 3-4 kartus, gerai neatsiminė. Per tuos keletÄ kartų jis jau pradėjo suprasti, kad daug kas klastojama, suvokė, kad elgiasi netinkamai, bet A. V. visada jam tvirtino, kad jam nieko nebus, niekas nieko neatseks,o jei reikės bylas ir sudegins. Kiek prisiminė daug bylų buvo nerasta.

Viskam visada vadovavo A. V. ir visas bylas tvarkydavo ir iÅ¡vadas parengdavo tik ji. Kaip suprato ji žemėtvarkos skyriuje su visais viskÄ buvo suderinus, net su pačiu virÅ¡ininku Sabeckiu, tačiau su juo pačiu teko bendrauti labai mažai, jis jam jokių nurodymų neduodavo. Kaip minėjo, jam pačiam reikėjo tik sudėti paraÅ¡us ir kaip žemės savininkui nuvažiuoti pas notarÄ ir paimti pinigus. Pinigus paduodavo A. V., jam atskaičiuodavo 2-3 procentus nuo sumos, o pati pasiimdavo kitÄ dalį. Taip pat buvo minėjusi, kad dalį iÅ¡ tų pinigų turi dalintis su kitais žemėtvarkos skyriaus darbuotojais.

Kiek prisiminė 2007 m. A. V. nusprendė pirkti butÄ . Ji pasakė, kad jai reikia legalizuoti pinigus ir paprašė jo, kad už eilinį atvejį, kada jis jai padėjo gauti pinigus už žemę, juos pervestų ant jos vardu „Swedbank“ AB banke turimos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „paskola bÅ«stui“. Kiek prisiminė 2007 m. spalio mėn. (tikslios datos nepasakė) už parduotÄ Å¾emę ir A. V. suklastotÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam į jo turimÄ â€žSwedbank“ AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 80 000 Lt sumÄ .

IÅ¡ to atvejo prisiminė tiek, kad iÅ¡vada buvo persiųsta į Å iaulių regionÄ . Prisiminė, kad susitiko banke su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. J., jis jam padarė pavedimÄ bendrovės vardu į jo sÄ skaitÄ . Banko konsultantė pažiÅ«rėjo, ar pinigai pervesti ir jie iÅ¡siskyrė. Po kelių dienų dalį gautų pinigų kaip A. V. prašė t. y. 65 000 Lt buto pirkimui iÅ¡ jų kartu su A. V. darytos nusikalstamos veikos jis pervedė į jos turimÄ â€žSwedbank“ AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodydamas kaip ji prašė „paskola bÅ«stui“.

Pabrėžė, kad paskyra „paskola bÅ«stui“ nurodyta buvo klaidinanti, nes tuo metu kaip minėjo vykdė A. V. paliepimus. Tie pinigai buvo gauti iÅ¡ jų bendrai daromos nusikalstamos veikos ir tie 65 000 Lt buvo jos dalis. Jis A. V. pinigų neskolino, joks paskolos raÅ¡telis pasiraÅ¡ytas nebuvo, ir aiÅ¡ku ji jam jokių pinigų atgal negrÄ Å¾ino. Kaip minėjo tai buvo tik priedanga pinigų legalizavimui. Vėliau 2008-12-04 už kitÄ suklastotÄ A. V. iÅ¡vadÄ praÅ¡omas A. V. tam pačiam bÅ«stui nupirkti jis pervedė ant jos turimos tos pačios „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos 10 200 Lt.

Už kokiÄ iÅ¡vadÄ buvo gauti pinigai neprisiminė ir kaip gavo iÅ¡ žemės pirkėjų pinigus grynais ar pavedimu neprisiminė dėl per ilgo laiko tarpo. Vesdamas pinigus paskyroje nurodė melagingai „paskola“. Tai taip pat buvo priedanga, nes jis A. V. pinigų neskolino ir jokių pinigų ji jam atgal negrÄ Å¾ino. Kiek jam žinoma ji bÅ«tent už tuos jo pervestus pinigus nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma ji už butÄ mokėjo virÅ¡ 100 000 Lt Jo pervesti pinigai buvo kaip pradinis įnaÅ¡as už tÄ butÄ , o vėliau ji jo žiniomis už butÄ sumokėjo dalimis, tačiau per kokį laikÄ ji iÅ¡sipirko tÄ butÄ tiksliai pasakyti negali.

Ar kiti pinigai buvo už butÄ taip pat gauti nusikalstamu bÅ«du pasakyti negali, bet darydamas prielaidÄ gali sakyti, kad taip, nes per jÄ sukdavosi didelės sumos pinigų. Kiek prisiminė jie bendrai važiuodavo į keliones, kurias ji apmokėdavo, pirkdavo ji pirkinius jam parduotuvėje, kiek žinojo remontavo namus savo tėvams. Jo žiniomis darydama Å¡ias nusikalstamas veikas už gautus pinigus pirko ji akcijas, pirko nekilnojamÄ turtÄ kitų asmenų vardu ir pan. Iki Å¡ios dienos ji niekur nedirba, tad kyla klausimas už kÄ ji gyvena? Jo pirminiai parodymai tiek pirmos ikiteisminio tyrimo bylos metu, tiek teisme skyrėsi nuo dabartinių.

Melavo, viskÄ neigė, nes norėjo iÅ¡vengti atsakomybės. Vėliau davė teisingus parodymus. Å iuo metu jo atžvilgiu jau yra priimtas teismo nuosprendis, jis pripažintas kaltu ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. ( t. 1, b. l. 15-17 ) Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jų santykiai buvo draugiÅ¡ki – kaip pažįstamų, bendraujančių žmonių. Taip pat kategoriÅ¡kai paneigė, kad jis kaltinamajai yra skolinęs pinigų. IÅ¡ Kauno apylinkės teismo bylos Nr. 1-160-246/2015, 2015-08-26 posėdžio protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog A.

P. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltę pilnai pripažino ir duodamas parodymus dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų parodė, kad jis darė nusikalstamas veikas bendrininkaudamas su A. V.. Gautus pinigus iÅ¡ nusikalstamos veikos grÄ Å¾indavo A. V., paimdavo tik 2-3 proc. dalį. Jis pinigų A. V. nėra skolinęs, tai, kad A. V. teigė, jog jis skolino jai pinigus, ji suvaidino, užmaskavo, pinigai buvo gauti neleistinu bÅ«du. Žino, kad V. pirko butÄ , mano, kad už parduotas iÅ¡vadas nusipirko butÄ .

Dėl akių buvo kalba apie jo paskolÄ A. V., tai A. V. maskavimasis, nebuvo jokios paskolos“. Buvo, kad jis pervesdavo A. V. pinigus ir nedidelėmis sumomis. Apklausta A. V. parodė, kad ji gaudavo 20 proc. nuo parduotos žemės pagal suklastotÄ iÅ¡vadÄ , tai buvo pakankamai nemaži pinigai, jai jų užtekdavo. Pinigus gaudavo po suklastotos iÅ¡vados pardavimo. Kai P. pardavė iÅ¡vadÄ , gavo pinigus, iÅ¡ tos nelegalios padarytos iÅ¡vados pardavimo, ji gavo trečdalį. Ji gaudavo iÅ¡ P. pinigines perlaidas.

Jos butas įgytas už P. skolintus pinigus, bei turėjo dar pasitaupiusi. P. jai yra padaręs pavedimÄ 80 000Lt, dėl pavedimo jis vienaip sako, ji kitaip, tačiau jai trÅ«ko pinigų butui. RaÅ¡telio, kuris patvirtintų P. skolos grÄ Å¾inimÄ , neturi. ( t. 1, b. l. 43-47 ).IÅ¡ A. P. „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jis iÅ¡ K. J. valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „ Apmokėjimas pagal sutartį 2007.10.18“ 2007-10-18 gavo 80 000 Lt (23169,60 eur.).

Tas pats „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad A. P. iÅ¡ savo „Svvedbank“ AB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu, paskyroje nurodant „Paskola bÅ«stui“, A. V. iÅ¡ bendrai padarytos nusikalstamos veikos į jos naudojamÄ â€žSwedbank“ AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 65 000 Lt (18825,30 eur.) ( t. 1, b. l. 123 ).IÅ¡ A. V. „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ji 2007-10-30 iÅ¡ A.

P. „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu, paskyroje nurodant „Paskola bÅ«stui“, gavo 65 000 Lt (18825,30 eur.). Tas pats „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2007-10-30 A. V. dalį iÅ¡ nusikalstamos veikos gautų pinigų 55 000 Lt (15929,10 eur.) iÅ¡ savo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J. P. „Swedbank“ AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), paskyroje nurodydama „Už butÄ â€œ, ( t. 1, b. l. 94 ).IÅ¡ VÄ® Registrų centro gautos buto Pirkimo- pardavimo sutarties, registruotos Kauno miesto 18- ojo notarų biuro notaro D.

G., reg. Nr. 2-6416 matyti, kad 2007-10-04 P. P. ir J. P. pardavė A. V. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt, iÅ¡ kurių 92 000 Lt pardavėjas gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, o pirkėjas įsipareigojo 58 000 Lt sumokėti iki 2007-12-01 pavedimu į pardavėjo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , ( t. 1, b. l. 163-168 ).IÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-19 atliktos specialisto iÅ¡vados Nr. AU22-2 matyti, kad joje nustatyta, jog A. V. 2007 m. gavo 91753 Lt pajamų ir patyrė 170952 Lt nustatytų iÅ¡laidų Gyventojų pajamas sudarė : darbo užmokesčio pajamos 13420 Lt, VSDFV iÅ¡mokos 1147 Lt, R.

P. pervestos piniginės lėšos 6000 Lt (pavedimo paskirtis „skola“), banko iÅ¡mokėtos palÅ«kanos 3 Lt, A. P. pervestos piniginės lėšos 65 000 Lt (pavedimo paskirtis „paskola bÅ«stui“), tėvų D. J. ir R. J. suteikta piniginė parama (paramos dydis nustatytas VMI turimais duomenimis) 6133 Lt, grÄ Å¾inta įmoka už komunalines paslaugas 50 Lt. Gyventojos iÅ¡laidas sudarė: vartojimo iÅ¡laidos 19912 Lt, įsigytas butas 150 000 Lt, A. P. pervestos piniginės lėšos 1040 Lt (pavedimų paskirtis „pagal susitarimÄ ).

Turimais duomenimis nustatyta, kad A. V. 2007 m. neturėjo pakankamai lėšų patirtoms iÅ¡laidoms padengti, nustatyta, kad gyventoja gavo 83223 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų, kurių kilmė nenustatyta. Tyrimo metu įvertinus A. V. 2007 m. gautas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas 15341,12 Lt sumokėtÄ 3068 Lt GPM, ligos iÅ¡mokas 1571,11 Lt, sumokėtÄ 424 Lt GPM kitas pajamas iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių 83223 Lt ir pritaikytÄ individualų 5160 Lt MPNPD, gyventojai už 2007 m. apskaičiuota mokėtina 22151 Lt GPM suma.

Tyrimo metu nustatyta, kad A. V. minėtų pajamų įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo. Pagal VMI iÅ¡vadÄ A. V. 2007-10-04 įsigyto buto, adresu R. Kalantos g. 23-16 Kaune, kurio vertė VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, vertės nustatymo dienÄ (2007-10-02), buvo 86764 Lt. 2007-10-04 pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2- 6416 nurodyta nekilnojamojo turto kaina 150 000 Lt. Bankų sÄ skaitų iÅ¡rašų duomenimis, nustatyta, kad 2007-10-30 A. V. į nekilnojamojo turto pardavėjos J. P. banko sÄ skaitÄ pervedė 55 000 Lt, pervedimo paskirtis „už butÄ â€œ.

Pažymėtina, kad iÅ¡ kokių piniginių lėšų A. V. padengė kitas buto įsigijimo iÅ¡laidas (83223 Lt) tyrimo metu nenustatyta. Pažymėtina, kad tyrimo metu turimais duomenimis nustatytas mokėtojos turėtų piniginių lėšų likutis ne banke 2006-12-31- 0 Lt, banke 1005 Lt. Ūkinės- finansinės veiklos tyrimo metu, įvertinus turimÄ informacijÄ , nenustatyta, kad A. V. turėjo finansines galimybes įsigyti minėtÄ butÄ ir patirti tokio dydžio iÅ¡laidas, ( t. 1, b. l. 145-159 ).Pagal LR BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ir turtÄ , žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su tuo turtu ar ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos Å«kinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos.

Teismų praktikoje nurodyta, kad kriminalizavus Å¡iÄ veikÄ Ä¯gyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų iÅ¡plovimo ir nusikalstamu bÅ«du įgytų pajamų paieÅ¡kos, areÅ¡to bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieÅ¡ tarptautinį organizuotÄ nusikalstamumÄ , 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemÄ nuo pastangų įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ir kitokį turtÄ legalioje apyvartoje. Kaip teigiama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB, dideli neÅ¡varių pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai, jie kelia grėsmę vieningai rinkai. Dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų paslėpti nusikalstamu bÅ«du gautų pajamų kilmę kyla rimta grėsmė kredito ir finansų įstaigų tvirtumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2012, 2K-251/2014).

Taigi BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas. Nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos.

Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operacijÄ , sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtÄ . Objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ suponuoja bÅ«tinumÄ nustatyti:

1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamÄ kilmę (tokia kilmė negali bÅ«ti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtÄ , turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, byloje turi bÅ«ti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011);

2) bent vienÄ alternatyviÄ veikÄ , dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legaliÄ apyvartÄ (finansinę operacijÄ , kitokį sandorį, naudojimÄ Å«kinėje, komercinėje veikloje, melagingÄ nurodymÄ , kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu bÅ«du gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems bÅ«tiniesiems Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014).

BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimÄ , kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu ar pinigais, taip pat norÄ taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrÄ jÄ tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia Å¡ios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia jÄ atskirti nuo kitų panaÅ¡ių nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu bÅ«du, ir siekia taip veikti. Å ios nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – yra nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-653/2012, 2K-251/2014). Kaip matyti iÅ¡ 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kaltinamoji A.

V. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji suklastojo Kauno apskrities viršininko 2007-10-05 išvadas Nr. 1596, Nr. 1597, jog pretendentas A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų V. S., T. J., S. K., S. J. turėtus žemės sklypus ( t. 1, b. l. 50-80 ). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ( baudžiamoji byla Nr. 1A-132-397/2016 ). Pažymėtina, kad anksčiau minėtos sukčiavimo schemos sumanytoja ir iniciatorė buvo būtent kaltinamoji A.

V.. Taip pat nustatyta, kad A. P. minėtas iÅ¡vadas pardavė ir 2007-10-18 gavo 80 000 litų ( 23169,60 eurų ). Po to jis iÅ¡ savo banko sÄ skaitos bankiniu pavedimu pervedė A. V. į jos banko sÄ skaitÄ 65 000 litų ( 18825,30 eurų ) ( t. 1, b. l. 123 ). IÅ¡ A. V. „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ji 2007-10-30 iÅ¡ A. P. „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu, paskyroje nurodant „Paskola bÅ«stui“, gavo 65 000 Lt (18825,30 eur.).

Tas pats „Swedbank“ AB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2007-10-30 A. V. dalį iÅ¡ nusikalstamos veikos gautų pinigų 55 000 Lt (15929,10 eur.) iÅ¡ savo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J. P. „Swedbank“ AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), paskyroje nurodydama „Už butÄ â€œ, ( t. 1, b. l. 94 ).IÅ¡ VÄ® Registrų centro gautos buto Pirkimo- pardavimo sutarties, registruotos Kauno miesto 18- ojo notarų biuro notaro D. G., reg. Nr. 2-6416 matyti, kad 2007-10-04 P. P. ir J.

P. pardavė A. V. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt, iÅ¡ kurių 92 000 Lt pardavėjas gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, o pirkėjas įsipareigojo 58 000 Lt sumokėti iki 2007-12-01 pavedimu į pardavėjo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , ( t. 1, b. l. 163-168 ). IÅ¡ Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-160-246/2015, 2015-08-26 protokolo matyti, kad A. V. parodė, jog ji gaudavo 20 proc. nuo parduotos žemės pagal suklastotÄ iÅ¡vadÄ , tai buvo pakankamai nemaži pinigai, jai jų užtekdavo.

Pinigus gaudavo po suklastotos iÅ¡vados pardavimo. Kai P. pardavė iÅ¡vadÄ , gavo pinigus, iÅ¡ tos nelegalios padarytos iÅ¡vados pardavimo, ji gavo trečdalį. Ji gaudavo iÅ¡ P. pinigines perlaidas. IÅ¡ to matyti, kad kaltinamoji žinojo, kad pinigai gaunami iÅ¡ nusikalstamos veikos. To paties teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad jis darė nusikalstamas veikas bendrininkaudamas su A. V.. Gautus pinigus iÅ¡ nusikalstamos veikos grÄ Å¾indavo A. V., paimdavo tik 2-3 proc. dalį ( t. 1, b. l. 43-47 ).

Be to, kaip matyti, A. P. pervedant 65 000 litų į A. V. banko sÄ skaitÄ , paskyroje buvo nurodyta „Paskola bÅ«stui“. Jau minėtame 2015-08-26 teismo posėdyje A. V. aiÅ¡kino, kad jos butas įgytas už A. P. skolintus pinigus. Apklausiama Kauno apygardos teisme ji taip pat nurodė, kad butas pirktas už iÅ¡ A. P. pasiskolintus pinigus. Tokius jos aiÅ¡kinimus teismas vertina kritiÅ¡kai, t. y. kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2015-08-26 teismo posėdžio metu A.

P. nurodė, kad jis pinigų A. V. nėra skolinęs, tai, kad A. V. teigė, jog jis skolino jai pinigus, ji suvaidino, užmaskavo, pinigai buvo gauti neleistinu bÅ«du. Žino, kad V. pirko butÄ , mano, kad už parduotas iÅ¡vadas nusipirko butÄ . Dėl akių buvo kalba apie jo paskolÄ A. V., tai A. V. maskavimasis, nebuvo jokios paskolos“. Buvo, kad jis pervesdavo A. V. pinigus ir nedidelėmis sumomis ( t. 1, b. l. 43-47 ). Apklaustas Kauno apygardos teisme liudytojas A. P. taip pat kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jokių pinigų A.

V. nėra skolinęs, o pinigų pervedimo paskyroje melagingai nurodė „Paskola bÅ«stui“. Minėto liudytojo parodymai visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. IÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-19 atliktos specialisto iÅ¡vados Nr. AU22-2 matyti, kad Å«kinės- finansinės veiklos tyrimo metu, įvertinus turimÄ informacijÄ , nenustatyta, jog A. V. turėjo finansines galimybes įsigyti minėtÄ butÄ ir patirti tokio dydžio iÅ¡laidas, ( t. 1, b. l. 145-159 ).

Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamoji žinojo pinigų kilmę, t. y tai, kad jie yra gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos. Su Å¡iais pinigais ji atliko sandorį, t. y. nupirko butÄ , esantį R. Kalantos g. 23-16, Kaune iÅ¡ P. P. ir J. P., pervesdama jiems 55 000 litų. Kaltinamosios praÅ¡ymu, A. P. pervesdamas iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ( 65 000 litų ) į jos banko sÄ skaitÄ paskyroje nurodė „Paskola bÅ«stui“. Tokiu bÅ«du kaltinamoji melagingai nurodė, kad pinigai įgyti iÅ¡ teisėtos veiklos.

Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad sandoris atliekamas su nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais, norėjo taip veikti bei siekė nuslėpti tikrÄ jÄ tų pinigų kilmę ir tuos pinigus įteisinti. Tokiu bÅ«du kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 216 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta ir jos veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamoji Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praktiÅ¡kai tuo pačiu metu kaip ir nusikalstamas veikas už kurias ji nuteista 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ( t. 1, b. l. 50-80 ), administracine tvarka nebausta ( t. 2, b. l. 23-24 ), Psichiatrijos klinikos, Priklausomybės ligų įskaitose neregistruota ( t. 2, b. l. 27-28, 29-30 ), jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimÄ . Svarbu pažymėti, kad kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 216 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Kaip jau minėta, ji yra pripažinta kalta ir nuteista 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl paskiriant jai bausmę už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , ji bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme. BK 63 straipsnis numato du už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių bendrinimo bÅ«dus: bausmių sudėjimÄ ir bausmių apėmimÄ .

BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes bendrina bausmių sudėjimo bÅ«du.Taigi teismas paskirtas bausmes bendrina apėmimo bÅ«du ne tik tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , bet ir tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena pavojinga veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Tuo tarpu reali nusikalstamų veikų sutaptis – tai atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiÅ¡komis pavojingomis veikomis, kurias skiria laiko tarpas, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tame pačiame ar skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose ( kasacinė nutartis Nr. 2K-355/2009 ). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji viena pavojinga veika tuo pačiu metu padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

IÅ¡ to seka, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra reali nusikalstamų veikų sutaptis ir bausmės bendrintinos remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatomis. Be to, kaip jau minėta, kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimÄ . LR BK 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus ( iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus ), teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Kaip matyti, kaltinamoji Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dar bÅ«dama neteista, augina nepilnametę dukrÄ , prižiÅ«ri sunkiai sergančius tėvus, byloje nėra duomenų, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, ji bÅ«tų padariusi dar kokius nusikaltimus ar administracinius nusižengimus. Tokiu bÅ«du teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, be bausmės, kaltinamajai A. V. prokuroras praÅ¡o taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ( LR BK 72 straipsnis ).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi, remiantis Å¡iomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi bÅ«ti konfiskuojami ir kaltininko iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialiÄ vertę turintys daiktai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialiÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 216 straipsnio 1 dalyje, t. y. legalizavo nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ir už jų dalį nupirko butÄ , esantį R.

Kalantos g. 23-16, Kaune. Tokiu bÅ«du už nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus nupirktas minėtas butas yra kaltinamosios A. V. padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ vienÄ konfiskuotino turto rÅ«Å¡ių. Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktikÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieÅ¡kinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo.

Byloje nėra duomenų, kad minėtas butas būtų gražintas buvusiems savininkams. Byloje taip pat nėra pareikštas ir civilinis ieškinys. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtas butas konfiskuotinas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Taikytas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-305, 307-308, 313 str.,              n u s p r e n d ė :             A.

V. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 216 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jÄ 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtÄ bausmę subendrinti su 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 4 m. ( keturis metus ) laisvės atėmimo ir 200 MGL ( 7532 eurų ) dydžio baudÄ . Remiantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 ( trejiems ) metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ . Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). TaikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančiam turtui – nekilnojamÄ jam daiktui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ minėtam turtui panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .         Teisėjas                                                                                                  Algirdas Remeika