7341db6a-be68-488b-a7e3-ddb26581eeeb · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                             NUORAŠAS                        Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-531-190/2014 Teisėjas Olegas Zaicevas                                    Teisminio proceso kategorija: 1-12-1-00959-2012-3                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.3.; (S)              2.4.6.3.4.             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. liepos 2 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Angelės Iksalienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,nuteistajam R.

T.,nuteistojo gynėjui advokatui Stasiui Sandai,nukentėjusiajam V. G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.Sutinkamai su LR BK 64 str. Å¡i bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendį, nustatant galutinę bausmę - laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams su 1040 Lt (8 MGL) bauda.IÅ¡aiÅ¡kinta nuteistajam, kad jis be bausmės vykdančios institucijos žinios privalo nekeisti gyvenamosios vietos, bei įpareigotas iki 2014-11-01 atlyginti nukentėjusiajam V.

G. priteistinÄ turtinę žalÄ .Patenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai priteisiant iÅ¡ R. T. 1020 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. G. naudai ir 339,42 Lt nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų Vilniaus Teritorinės ligonių kasos naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. T. nuteistas už tai, kad 2012-03-10 apie 01.00 val. vieÅ¡oje vietoje, UAB „Vilniaus boulingas“ patalpose, esančiose adresu ŽirmÅ«nų g. 68A, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 promilės girtumas), įžūliais tyčiniais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais tuo, kad be jokios priežasties, rankų kumščiais sudavė ne mažiau, kaip tris smÅ«gius nukentėjusiajam V.

G. į veidÄ , padarydamas poodinę kraujosruvÄ kairio smilkinio srityje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos kairėje, 11 ir 21 dantų iÅ¡nirimÄ , randÄ apatinės lÅ«pos kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Å iais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip ginybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ir bausmės. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog teisme apklaustų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, vieni jų kaip D.

Č., K. P., G. K. yra nukentėjusiojo draugai, kiti kaip E. G., K. V., G. J., A. V. yra kaltinamojo draugai, beveik visi 2012-03-10 apie 01.00 val. buvo pavartoję alkoholio, todėl iÅ¡ jų parodymų galima padaryti tik vienÄ neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko muÅ¡tynės ir jiedu buvo pargriuvę. Teismas kritiÅ¡kai vertino kaltinamojo pažįstamų aiÅ¡kinimus, kad nukentėjęs prie baro grasino kaltinamajam, nes, pasak A. V., nukentėjęs prie baro buvo vienas, jų kompanijoje 8 žmonės.Tuo tarpu liudytoja J.

U. - dirbanti barmene ir neturinti jokio pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį parodė, kad nukentėjusysis atsiskaitant buvo mandagus, elgėsi ramiai, kaip vyko muÅ¡tynės ant laiptų ji iÅ¡ savo darbo vietos nematė, tik matė kaip kaltinamasis prie žaidimo automatų sudavė nukentėjusiajam per veidÄ . Å ie parodymai, teismo nuomone, pilnai paneigia kaltinamojo versijÄ apie tai, kad jį užsipuolė nukentėjusysis, o jis besigindamas tik sudavė vienÄ smÅ«gį į kÅ«nÄ , į veidÄ nesmÅ«giavo.Tiek iÅ¡ dokumentų, tiek iÅ¡ pateiktų nuotraukų matosi, kad nukentėjusiojo veidas stipriai sumuÅ¡tas (b.l.32, t.1), sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, jų visuma nebÅ«dinga vienomentiniam griuvimui.

Å ios nustatytos aplinkybės taipogi pilnai paneigė kaltinamojo versijÄ , kad jis į veidÄ smÅ«gių nesudavė, o nukentėjusysis susižalojo pargriuvęs.Teismas konstatavo, jog kaltinamojo kaltė yra įrodyta visiÅ¡kai ir jo veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal LR BK 284 str. 1 d., nes jis įžūliais tyčiniais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.Teismui nepatenkinus praÅ¡ymo jį iÅ¡teisinti, praÅ¡o sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ ir 200 litų sumažinti priteistos turtinės žalos dydį.

Teismas, apelianto teigimu, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į vienas kitam prieÅ¡taraujančius įrodymus, padarė klaidingas iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl jį nuteisė nepagrįstai.R. T. pažymi, jog vien dėl to, kad prie baro buvo daugiau jo kompanijos asmenų, o nukentėjusysis buvo vienas, teismas kritiÅ¡kai įvertino liudytojų parodymus, kad nukentėjusysis grasino jam, tačiau tokia iÅ¡vada niekuo nepagrįsta.

Nukentėjusysis, anot nuteistojo, buvo nemažai iÅ¡gėręs alkoholio. Jis aiÅ¡kino, kad bare vien už gėrimus ir maistÄ sumokėjo beveik 500 litų už tris asmenis. FaktÄ , kad nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs patvirtino barmenė J. U., teigdama, jog V. G. dar rankoje laikė neiÅ¡gertÄ butelį brendžio, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis realiai vertino situacijÄ ir negrasino - nėra pagrindo.Nuosprendis priimtas ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. faktiÅ¡kai remiantis tik paties nukentėjusiojo ir barmenės J.

U. parodymais, tačiau, anot apelianto, teismas neatkreipė dėmesio ir į Å¡ių dviejų asmenų parodymų prieÅ¡taravimus ir skunde dėsto, R. T. manymu, esančius neatitikimus. Apeliantas neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kad jis jam (V. G.) sudavė tačiau tai padarė po to, kai jis jam sudavė, kÄ patvirtino ir liudytojai A. V. bei E. Č.. R. T. pažymi, jog jam pačiam buvo praskelta lÅ«pa, bet jis to nesureikÅ¡mino, niekam nesiskundė ir pareiÅ¡kimo nerašė. R.

T. įsitikinimu, jis jam inkriminuojamos veikos nepadarė, nes jis gynėsi. Teismas neturėjo jokio pagrindo kritiÅ¡kai vertinti visų liudytojų parodymus ir nuteisti jį tik pagal nukentėjusiojo sužalojimo faktÄ . Be to, byloje pateiktas V. G. civilinis ieÅ¡kinys neturtinės žalos dalyje yra niekuo neįrodytas, neturtinė žala nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas pripažino, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o kaip kompensacijÄ priteisė didelę 10 000 litų neva jo veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ .

Apeliantas pažymi, jog teismų praktikoje tokios sumos priteisiamos esant sunkiems kÅ«no sužalojimams ir įrodymams apie patirtÄ neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, tačiau nuosprendyje tokio vertinimo nėra.R. T. teigia, jog tuo atveju, jei teismas, neatsižvelgtų į jo pateiktus argumentus ir pripažintų kaltu, priteista neturtinė žala nukentėjusiajam turėtų bÅ«ti ženkliai sumažinta. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų dėl 220 litų dingusių pinigų, kuriuos teismas priteisė iÅ¡ jo nukentėjusiajam.

Teismas nenustatė kur ir kada Å¡ie pinigai dingo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. T. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis V. G. prašė apeliacinį skundÄ atmesti.  Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nuteistasis neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teigdamas, kad jis pirmas smÅ«gių nukentėjusiajam V.

G. nesudavė, o sudavė po to, kai nukentėjusysis sudavė jam, t.y. gindamasis, kÄ patvirtino liudytojai A. V. ir E. Č.. Tačiau, iÅ¡nagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiÅ¡kai įrodyta, jog nuteistasis R. T. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį R. T. atžvilgiu, nesigilino į jo parodymus ar kitaip bÅ«tų pažeidęs BPK normų reikalavimus. AukÅ¡tesnės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrÄ sias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Apelianto neigimÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ kolegija vertina kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ bei mėginimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimÄ , kadangi tai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, šio fakto neginčija ir pats nuteistasis R. T., jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko muštynės, be to, tai patvirtina ir kiti liudytojai – tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiojo draugai, taip pat liudytojais apklausti boulingo darbuotojai J. U. ir S. F.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų D. Č., K. P., G. K., E. G., K. V., G. J., A. V. parodymus, nes vieni yra R. T., kiti – V. G. draugai. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų A.

V. ir E. Č. parodymų, kurie patvirtino R. T. versijÄ , jog bÅ«tent V. G. jam trenkė pirmas, pažymėtina, kad E. Č. į teisiamÄ jį posėdį neatvyko ir teisme nebuvo apklaustas, taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį iÅ¡ skirtingų asmenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, bÅ«tina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvÅ«s. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad vieni liudytojai yra nuteistojo, o kiti – nukentėjusiojo draugai, jų parodymai tarpusavyje nesutapo, buvo prieÅ¡taringi, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas, priimdamas nuosprendį pagrįstai jais nesivadovavo.

Tačiau teismas, pripažindamas R. T. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai rėmėsi liudytojos J. U. parodymais, pažymėdamas, jog ji neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį. Nors ji pirmų muÅ¡tynių, vykusių ant laiptų link išėjimo ir nematė, tačiau teisiamajame posėdyje parodė, jog matė, kai vėliau, jau sugrįžus prie baro, nuteistasis R. T. pirmas smogė nukentėjusiajam į veidÄ . Ji taip pat pažymėjo, jog V. G. buvo mandagus ir ramus, o su kaltinamuoju ji bendravo tik kaip barmenė ir klientas bei tikslo jam pakenkti, atkerÅ¡yti neturinti, nes jo nepažįsta (t. 2, b.l. 18-28).

Be to, J. U. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis V. G. jai ir jos kolegei sakė mandagius komplimentus, kas nepatiko R. T. ir su juo buvusiems draugams, nes šie pradėjo priekaištauti nukentėjusiajam ir jo draugui dėl to, kad šie neva kabinėjasi prie jų padavėjų. Tačiau V. G. į pastabas reagavo mandagiai, iš jo pusės jokio grubumo nebuvo ir jis savo elgesiu tikrai nieko neprovokavo (t. 1, b.l. 88-89). Tokiu būdu J.

U. paneigė nuteistojo teiginius, jog V. G. jį pastÅ«mė. Tai, jog Å¡i liudytoja, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nurodė skirtingÄ aplinkybę nei V. G. dėl to, kas pirmas – nukentėjusysis ar kaltinamasis nuėjo ant laiptų link išėjimo, nėra pagrindas pripažinti jos parodymus neobjektyviais ir nepatikimais, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. U. skaičiavo sÄ skaitas klientams, suvedinėjo jas į kasÄ , priiminėjo atsiskaitymus, t.y. buvo užsiėmus skaičiavimais, todėl tiksliai galėjo ir nepastebėti, kuris kuriam nusekė iÅ¡ paskos, juo labiau, kad akivaizdu, jog tarp V.

G. ir R. T. pajudėjimo link išėjimo nuo baro buvo nedidelis laiko tarpas.Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netikėti liudytojos J. U. parodymais, juolab, kad sužalojimus, padarytus V. G. patvirtina byloje esančios 2013-04-09 ir 2013-09-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus išvados Nr.G502/13(01) ir Nr.G2417/13(01), kuriose nurodyta, kad V. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, kraujosruva gleivinėje viršutinės lūpos kairėje, muštinė žaizda apatinės lūpos kairėje, 11 ir 21 dantų išnirimas, minkštujų audinių patinimas dešinės plaštakos 1-o piršto srityje.

Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, galimai nurodytu laiku, t.y. 2012-03-10. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-03-10. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant kairio smilkinio, lūpų bei dešinės plaštakos sritis. Sužalojimų visuma nebūdinga vienomentiniam griuvimui, labiau tikėtinas smūgių sudavimo mechanizmas.

Sužalotos vietos yra savo ranka pasiekiamos. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 49-51, 55-57). Nors nuteistasis R. T., duodamas parodymus teisme paaiÅ¡kino, kad jam taip pat buvo padaryti tam tikri sužalojimai, buvo praskelta lÅ«pa, tačiau tai nepagrįsta jokiais įrodymais, byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo padaryti kokie nors kÅ«no sužalojimai, į gydymo įstaigas jis nesikreipė. Be to, į įvykio vietÄ atvykę medikai į gydymo įstaigÄ iÅ¡vežė bÅ«tent V.

G., o R. T. iÅ¡vežė policijos pareigÅ«nai. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. T. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ â€“ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (dėl to, jog jis, nesant jokių asmeninio pobÅ«džio motyvų dėl menkavertės dingsties, dėl to, kad S. K. stebėjo tarp jo ir jo žmonos vykstantį konfliktÄ , aplinkinių žmonių akivaizdoje nukentėjusįjį S. K. iÅ¡vadino užgauliais žodžiais bei turėtu su savimi Å¡aunamuoju ginklu grasino pastarÄ jį nuÅ¡auti), kas rodo, kad nuteistasis yra Å«maus bÅ«do, linkęs konfliktuoti ir smurtauti.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bei iÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , padarė teisingÄ ir byloje surinktus objektyvius duomenis atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

T. padarė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p., 4 p.).Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str. atlygintina patirta turtine žala, kuri teismo dienai sudaro 220 Lt dingę pinigai, 200 Lt apsilankymo A. G. teismo medicininių tyrimų biure, 200 Lt iÅ¡laidų rentgenogramom UAB „Vitaldija“, 400 Lt iÅ¡laidų konsultacijai Kaune UAB „ Grožio chirurgija“, viso 1020 Lt, nes šį žala yra įrodyta bei reali.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su R. T. apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl 220 litų dingusių pinigų, kuriuos teismas priteisė iš jo nukentėjusiajam. Kadangi, kaip teigia, V. G., jis pinigus (220 Lt) įsidėjo į piniginę (rankinę), kuri tiesiog kabojo jam per petį, todėl faktiškai priėjimas prie jų buvo galimas ir kitiems pašaliniams asmenims ir prie jų dingimo R. T. galėjo ir neprisidėti. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog V.

G. tÄ naktį buvo iÅ¡gėręs, todėl neatmetama tikimybė, jog jis juos galėjo pamesti. Be abejo, įtarimas krenta ant apelianto, kadangi jis sumušė nukentėjusįjį, tačiau nuteistasis neigia Å¡iuos pinigus pasisavinęs, o tokie jo parodymai objektyviais bylos duomenimis nėra paneigiami. Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto keistinas apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti priteisimo nukentėjusiajam V. G., atitinkamai mažinant 220 Lt, t.y. iki 800 Lt.Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, turi bÅ«ti mažinamas ir iÅ¡ R.

T. priteistas neturtinės žalos atlyginimas V. G.. Sutiktina su pirmosios instancijos padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos respublikos CK 6.250 str.), nes jis dėl patirtų sužalojimų patyrė stresÄ , skausmÄ , turėjo ir tebeturi gydytis, jautė ir jaučia nepatogumus, buvo kurį laikÄ sumažėjusios jo bendravimo galimybės.Pagal civilinį įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymÄ privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 , 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-449/2007).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo priteista 10000 Lt dydžio neturtinė žala neatitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatų, teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos: civiliniams ieÅ¡kovams dėl jų nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 1000 Lt iki 5000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-680/2013, 2K-401/2012, 2K-518/2011 ir kt.), todėl yra aiÅ¡kiai per didelė, dėl ko V.

G. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ nuteistojo R. T. mažintinas iki 5000 Lt.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 3 p., 4 p., kolegija  n u t a r ė: nuteistojo R. T. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio.PriteistÄ iÅ¡ R. T. V. G. turtinei žalai atlyginti 1020 Lt sumÄ sumažinti iki 800 Lt, neturtinei žalai atlyginti 10000 Lt sumÄ sumažinti iki 5000 Lt.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                          Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                      Regina Pocienė                                                                                                                      Angelė Ikasalienė NuoraÅ¡as tikras                                                               Â