733b552f-e1b5-4866-b530-fa554667dbbf · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-476-265/2015Teisėja G. Vaizgėlienė             (Proceso Nr. 2-06-3-01795-2012-8)                          Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. kovo 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės N. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. J. ieÅ¡kinį atsakovui A.

Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė D. C., n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2011-07-20 V. Z. sudarytÄ testamentÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės motina V. Z. 2011-07-20 testamentu visÄ savo turtÄ paliko savo sÅ«nui atsakovui A. Z.. Pasak ieÅ¡kovės, ji nuo 2006-07-27 gyveno su motina ir jos sugyventiniu motinos bute, ja rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2011-11-12 ypač pablogėjo motinos sveikata, ji neturėjo atminties, nesiorientuodavo aplinkoje, jai skaudėdavo galvÄ . 2011 m. motinÄ iÅ¡tiko iÅ¡eminis galvos smegenų insultas, pablogėjo regėjimas, motinai nuolat buvo iÅ¡raÅ¡omi raminantys vaistai, kuriuos ji visada vartojo.

IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, jog sudarydama 2011-07-20 testamentÄ motina nesuprato savo veiksmų ir jų pasekmių, testamentÄ surašė sÅ«naus (atsakovo) poveikyje, o tai nebuvo jos tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡ka.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog V. Z. testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«klės, kad nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti (CPK 185 str.).

Teismo vertinimu, Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tikslas yra ne motinos tikrosios valios nustatymas, o ieÅ¡kovės siekis užsitikrinti sau gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å iÄ aplinkybę teismo posėdžių metu savo paaiÅ¡kinimais patvirtino pati ieÅ¡kovė nurodydama, jog jeigu testamentas bÅ«tų suraÅ¡ytas tomis pačios aplinkybėmis, tačiau tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui paliekant po ½ dalį motinos turto, ieÅ¡kovei nebÅ«tų kilę abejonių dėl motinos sugebėjimo suprasti savo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovė mano turinti prigimtinę teisę paveldėti ½ dalį testatorės turto, nes yra testatorės duktė, savaime nėra pagrindas testamentÄ pripažinti negaliojančiu. Teismo vertinimu, testamento sudarymo teisėtumui neturi reikÅ¡mės ir aplinkybė, kas atvežė testatorių pas notarÄ , kokiu bÅ«du atvyko pas jį sudaryti testamento.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių darytÄ neleistinÄ poveikį testatorės valiai. TariamÄ prievartÄ , bauginimus ieÅ¡kovė grindžia tik savo spėlionėmis, samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, kurie negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais, sudarančiais pagrindÄ testamentÄ pripažinti negaliojančiu, ir teismas jais remtis negali (CPK 178 str., 185 str.).IeÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodo, kad ekspertizės iÅ¡vada kelia abejonių, ji nėra pagrįsta visa jiems pateikta medicinine dokumentacija. Dėl to ja remtis visa apimtimi nėra teisinio pagrindo. Taip pat apeliantė nurodė, kad ekspertai iÅ¡vadas grindė tik galimų psichikos sutrikimų pagrindu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik ekspertizės aktÄ , tačiau ir kitus įrodymus. Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos V. Z. parodymais, kadangi jie nenuoseklÅ«s. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netikėjo N. A., A.

L., E. K., M. A. D. parodymais, nes jos buvo testamentÄ sudariusios velionės draugės ir nuolat bendraudamos matė jos bÅ«klę. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad velionės veiksnumÄ patvirtino ekspertizės aktas, o liudytojų parodymais neįmanoma nustatyti, ar sudarydama testamentÄ velionė buvo veiksni. Be to atsakovas nurodo, kad liudytojų parodymai taip pat nepaneigė ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų.             Apeliacinis skundas atmestinas.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

             Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo turinio, jame kvestionuojamas ekspertizės akto pagrįstumas ir liudytojų paaiÅ¡kinimų vertinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad asmeniui, pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Tokio pobÅ«džio bylose, kolegijos vertinimu, esminę reikÅ¡mę turi ekspertizė, nes sprendžiamo klausimo pobÅ«dis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinos specialios medicinos žinios. Tokio pobÅ«džio žinių bylÄ nagrinėjantis teismas paprastai neturi (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Dėl to asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti bÅ«tent teismo psichiatrinė ekspertizė. Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

Å ia teismų praktikos nuostata siekiama iÅ¡vengti tokių situacijų, kai byloje yra akivaizdžių įrodymų, kurie prieÅ¡tarauja ekspertizės iÅ¡vadoms. Tokiais atvejais remtis vien tik ekspertizės aktu ir grįsti juo sprendimÄ ignoruojant kitus įrodymus nėra teisinio pagrindo. Dėl to įrodymai turi bÅ«ti vertinami kompleksiÅ¡kai su ekspertizės aktu ir gali arba jį patvirtinti, arba paneigti. Pavyzdžiui, ekspertizės iÅ¡vadÄ , kuri patvirtina testatoriaus gebėjimÄ suprasti savo veiksmus, galėtų paneigti ir sukelti abejonę atliktos ekspertizės iÅ¡samumu, testatorių gydžiusių, nuolat jo sveikatÄ prižiÅ«rėjusių medikų parodymai.

Teismų praktikoje bÅ«ta atvejų, kai ekspertizė nustatė, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, tačiau gydę medikai, notarė ir tiesiogiai su testatore testamento sudarymo dienÄ bendravę liudytojai patvirtino, jog testatorė suprato savo veiksmų esmę, nors jos sveikatos bÅ«klė buvo sunki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Å ios nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ekspertizės akto, kaip vienam iÅ¡ įrodymų paneigimui, bÅ«tina kitų svarių įrodymų visuma.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ekspertizės akto iÅ¡vadas ir velionę gydžiusios gydytojos parodymus siekia paneigti testatorės draugių parodymais apie nuolat blogėjusiÄ jos bÅ«klę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju paneigti ekspertizės akto iÅ¡vadas apie asmens psichinę bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu liudytojų parodymais, kuriuose testatoriaus bÅ«sena nusakoma buitiniu supratimu apie prastÄ jo bÅ«klę, nėra teisinio pagrindo. Å ie parodymai negali paneigti kompetentingų savo sritį iÅ¡manančių asmenų iÅ¡vadų, tuo labiau nesant duomenų, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytos liudytojos testamento sudarymo dienÄ su velione bÅ«tų bendravusios.

Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ekspertizės iÅ¡vada kelia abejonių, ji nėra pagrįsta visa jiems pateikta medicinine dokumentacija ir grindžiama tik galimų psichikos sutrikimų pagrindu. IeÅ¡kovė pabrėždama, jog ekspertizė nėra pagrįsta visa pateikta dokumentacija, nenurodė, kokie medicininiai dokumentai liko neįvertinti, kuriuos įvertinus bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados apie testatorės gebėjimÄ suprasti savo veiksmus. Tuo tarpu apeliantės teiginys, jog ekspertizės iÅ¡vada grindžiama galimų psichikos sutrikimų pagrindu, neargumentuotas.

Ekspertizės akto išvada vienareikšmiškai patvirtina, kad testatorė suprato savo veiksmų esmę dėl sudaromo sandorio.              Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas. Dėl to naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.             CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog atsakovas turėjo 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. J. 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo A.

Z. (A. Z.) naudai.              Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               Aušra Maškevičienė                                                                                                            Alona Romanovienė