2023-02-01 Nr. AB-2613-3-62-3-00920-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-242-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00920-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN) buvo laikomas nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Viso buvimo pataisos namuose metu jam nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, kameros buvo perpildytos, trūko gyvenamojo ploto, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Kamerose trūko inventoriaus, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, kamerose vyravo antisanitarinės sąlygos, dušu leido naudotis tik kartą per savaitę. Stoguose, sienų izoliacijoje, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje buvo naudojamas asbestas, kas kėlė grėsmę jo sveikatai. Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinamas higienos normų laikymasis, netinkamas vėdinimas, drėgmė, dulkės, į gyvenamąsias patalpas nepateko natūralus apšvietimas, dirbtinė šviesa buvo per maža. Sanitarinis mazgas netinkamai įrengtas, buvo tik skylė grindyse. Kamerose veisėsi parazitai – blakės, vabalai, vorai, žiurkės, pelės. Valgyklose vieniems kaliniams išduodavo plastikines lėkštes, kitiems metalines, tokiu būdu skirstant į kastas. Prie sporto salės nebuvo dušo. Lovos, kuriose reikėjo miegoti, pasenusios, jų ilgis 180 cm, nebuvo valymo priemonių. Tualetai buvo atviri, be pertvarų. Atliekant paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, iš jo dieną būdavo atimama patalynė, nors teisės aktai to tuo metu nereglamentavo. Dėl to pareiškėjas patyrė didelius psichologinius sukrėtimus, nuolatinę emocinę depresiją, nepatogumus, pablogėjo sveikata, liko uždaras, dirglus, daug kartų sirgo bei patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjas atliko bausmę II sektoriuje, 18, 15, 21 nuteistųjų būriuose, bendrabučio tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose Nr. 1, 9, 4. Kambariuose įrengta nuo 3 iki 27 miegamųjų vietų, tad pareiškėjui teko nuo 3,15 kv. m iki 5,36 kv. m kambario ploto, o kamerų tipo patalpose Nr. 8, 14 – nuo 6,03 kv. m iki 7,06 kv. m gyvenamojo ploto. Jokie teisės aktai nenumato, kad sanitarinio mazgo, baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą.

Ne visos miegamosios vietos būdavo užimtos, tad nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Atsakovo atstovas nurodė, jog inventoriumi pareiškėjas buvo aprūpinamas pagal galiojančias normas, rūkyti bendrose gyvenamosiose, naudojimo patalpose yra draudžiama. Lokalių sektorių lauke tam yra įrengtos rūkymo vietos. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, 18 ir 21 būriuose sanitariniai mazgai įrengti atskirose bendro naudojimo patalpose, yra klozetai, atskiros kabinos. II sektoriuje stogo konstrukcijose yra asbestinio šiferio, tačiau darbai, dėl kurių į orą galėjo patekti asbesto dulkės, nebuvo vykdomi.

Patalpose veikia mechaninė ventiliacija, buvo laikomasi kitų higienos normų reikalavimų. Kamerų tipo patalpos aprūpintos reikiamu inventoriumi, sanitarinis mazgas atskirtas iki lubų, su durimis. Langai yra, apšvieta tinkama. Parazitų naikinimas yra atliekamas, tiek planinis, tiek nustačius jų atsiradimą. Maitinimą organizuoja viešoji įstaiga. Lovos yra standartinės, jų ilgis 200 cm. Pataisos namuose nėra avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų, laiptai tvarkingi, padengti plytelėmis, valomi, grindys tvarkingos, neišlaužytos, sienos ir elektros instaliacija tvarkingos, esant gedimui, šalinama nedelsiant.

Apšvietimas užtikrinamas, perdegusios lemputės keičiamos. Atsakovo atstovas yra sudaręs kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų sutartis, kurios yra vykdomos. Inventoriumi aprūpinama pagal galiojančias normas, jis tvarkomas ir remontuojamas, netinkamas nurašomas. Nuteistieji kartą per savaitę gali maudytis bendroje dušinėje, kur yra 15 dušo galvučių, dušas taip pat yra įrengtas ir 15 bei 16 būrio sanitariniame mazge, atskira dušinė yra kamerų tipo patalpose.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Pravieniškių PN-AK.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nuo 2016 m. liepos 14 d. periodiškai kalintas Pravieniškių PN-AK, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti teisės aktų, kurie reguliuoja bausmės atlikimą laisvės atėmimo vietose, reikalavimus, atsakovo prašymu pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikė trejų metų senaties terminą, pradedant jį skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 26 d. Teismas sprendė, jog pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina nuo 2018 m. balandžio 26 d.

8. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktu, bei pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą. Teismas analizavo byloje esančius duomenis dėl pareiškėjo laikymo gyvenamosiose patalpose bei kamerų tipo patalpose nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), skaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą visą patalpos plotą dalindamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus ir nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose visą laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma, o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m ploto norma. Kadangi baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus, o nagrinėjamu atveju gyvenamojo ploto pažeidimas nenustatytas, teismas nurodė, kad nėra pagrindo iš gyvenamosios patalpos ploto atimti gyvenamojoje patalpoje esančių baldų užimamą plotą. Teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su gyvenamojo ploto, be kita ko, ir užstatyto baldais, pažeidimu.

9. Dėl antisanitarinių sąlygų teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12, 17, 35, 37, 39 punktais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.8 punktu, analizavo kameros Nr. 8 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktą. Teismas nustatė, kad kitose gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu patikrinimai nebuvo atlikti, tačiau nėra pateikta ir tai paneigiančių argumentų, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, koks praėjo laikotarpis kameroje Nr. 8 nuo pranešimo apie graužikus ir atliktus darbus, įvertino tai, kad pareiškėjas teikė kelis skundus (2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 13 d., 2018 m. gruodžio 6 d., 2019 m. sausio 14 d.) dėl higienos sąlygų kameroje Nr. 8, o iš atsakymų į šiuos skundus sprendė, jog buvo remontuojamas inventorius, suvirintos lovos, užtaisytos skylės sienoje, sumontuotas naktinis apšvietimas, pakeistos lempos, todėl dalį pareiškėjo teiginių dėl netinkamų sąlygų kameroje teismas pripažino pagrįstais. Teismas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu nebuvo pateikta skundų dėl sąlygų kitose pareiškėjo buvimo patalpose bei atkreipė dėmesį, kad pagal HN 134:2015 nustatytą tvarką patys nuteistieji rūpinasi savo gyvenamųjų patalpų valymu, o netinkamas patalpų valymas lemia ir netinkamas higienos sąlygas, susijusias su dulkių, pelėsio, nešvarumų atsiradimu.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių mazgų įrengimo, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis.

11. Teismas vertino pareiškėjo argumentus, susijusius su naudojimusi dušu kartą per savaitę, dušo galvučių per mažu kiekiu, vadovaudamasis HN 134:2015 44 punktu. Kadangi pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, o teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens įrengimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje), teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių. Teismas kaip neindividualizuotus atmetė pareiškėjo argumentus dėl pareigos prie sporto salės įrengti dušus, be kita ko, nurodęs, kad HN 134:2015 tokio būtinumo nenumato.

12. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl deratizacijos ir dezinsekcijos, nustatęs, jog tai atlieka bendrovė pagal sutartį, patikrinimo metu nebuvo nustatyta parazitų. Dėl metalinių lėkščių valgykloje teismas pažeidimo nenustatė, nes maitinimas yra užtikrinamas, pagal sutartį tai atlieka paslaugą teikianti įmonė, ne atsakovas. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl per trumpų lovų, nes pareiškėjo nurodomas pažeidimas nėra individualizuotas.

13. Teismas vertino, jog pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl asbesto. Nors atsakovas pripažino, jog stogo konstrukcijose yra asbestinio šiferio, tačiau nurodė, kad darbai, kurių metu iš asbestinio šiferio galėjo sklisti asbesto pluoštas, nebuvo vykdomi, todėl teismas šį argumentą atmetė.

14. Dėl paimamos iš pareiškėjo patalynės kameros tipo patalpose, teismas nustatė, jog 2018 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl įvykio 2018 m. lapkričio 15 d., kai iš jo buvo paimta patalynė, tačiau byloje nėra duomenų, jog iš jo patalynė buvo paimama iki naujos teisės normos įsigaliojimo, pareiškėjas nėra tokių skundų teikęs, todėl teismas ir šį argumentą atmetė.

15. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl jo baudimo už tą patį nusižengimą du kartus, dėl jo sumušimo kaip neindividualizuotus, o nusiskundimą dėl jogos kilimėlio – kaip nepagrįstą, nes pareiškėjo asmens ligos istorijoje nėra įrašo, jog jam skirtas jogos kilimėlis. Likusius pareiškėjo argumentus teismas laikė pertekliniais ir dėl jų plačiau nepasisakė.

16. Kadangi Pravieniškių PN-AK pareiškėjui teisės aktais nustatytos sąlygos iš dalies buvo užtikrintos, t. y. teismas nustatė tik galimus higienos normų pažeidimus kameroje Nr. 8, kur buvo laikomas pareiškėjas, abejones traktuojant pareiškėjo naudai, bei netinkamą šviestuvų įrengimą, teismas nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti.

III. 17. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir pareiškėjui iš atsakovo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jis Pravieniškių PN-AK patyrė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, į kurį teismas neatkreipė dėmesio. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 30 straipsniais, Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3, 18.4 punktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais ir nurodo, jog buvo pažeidžiamas jo privatumas, nesant pertvarų, užuolaidėlių, tačiau esant stebėjimo langeliams.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai nustatė senaties terminą, nes jis į teismą kreipėsi ne 2021 m. balandžio 26 d., o 2020 m. gruodžio 2 d., kuomet iš Kybartų pataisos namų išsiuntė tris tomus dokumentų.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su antisanitarine kameros Nr. 8 būkle, išlaužytomis spintelėmis ir jų durelėmis, sulankstyta, netinkamai įrengta kriaukle sanitarinio mazgo patalpoje ir nurodo, jog kameros Nr. 14 būklė buvo tokia pati, tik ji buvo daug mažesnė, vos 1 kv. m laisvo ploto, pareiškėjas dėl tokių sąlygų rašė skundus pataisos namų administracijai, NVSC. Pareiškėjas pažymi, kad skunde prašė pateikti kamerų nuotraukas, tačiau atsakovo atstovas nekreipė į tai dėmesio, o taip pat neatsižvelgė į jo pateiktas pažymas, kuriuose aiškiai matyti dėl kokių pažeidimų pareiškėjas kreipdavosi ir į kitas institucijas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas aptaria visas jo prie skundo pridėtas pažymas ir teigia, kad teismas formaliai išnagrinėjo tik keletą jo nurodytų pažeidimų, o likusius ignoravo.

21. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau išnagrinėtas analogiškas pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. A-1898-520/2018 ir jo naudai priteista 620 Eur suma už 49 dienas, todėl nesupranta, kodėl šioje byloje buvo tik pripažinta jo pažeista teisė, nepriteisiant žalos atlyginimo pinigais.

22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Atsakovo atstovas vertina, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. pareikšti, taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, galbūt patirtos nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. vasario 12 d., atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl tikėtino higienos normų pažeidimo kameroje Nr. 8 bei netinkamo šviestuvų įrengimo ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo išnagrinėti bylą iš esmės ir priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes laikosi pozicijos, jog teismas išnagrinėjo ne visus pareiškėjo nurodytus atsakovo atstovo padarytus teisės aktų pažeidimus bei parinko netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą.

27. Teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėja apeliacinio skundo argumentus ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2020 m. gruodžio 7 d. gautas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, kuris 2021 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1962-780/2021 laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes pareiškėjas nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. sausio 7 d. nutartis išsiuntė advokatei, kuri suteikė teisinę pagalbą, o po to jis vėl kreipėsi į teismą. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2021 m. balandžio 26 d. (spaudas ant voko (I t., b. l. 16), pirmosios instancijos teismas, taikydamas trejų metų ieškinio senaties terminą, pagrįstai jį pradėjo skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 26 d.

29. Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir kamerų tipo patalpose Nr. 8, 14. Pastarosios kameros plotas yra 6,03 kv. m (I t., b. l. 112), pareiškėjas joje buvo laikomas vienas (įrengta viena miegamoji vieta) (I t., b. l. 109), taigi pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpoje Nr. 14 buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jam kameroje Nr. 14 tekusio vos 1 kv. m laisvo ploto yra nepagrįsti, nes teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių, esančių kameroje, užimamo ploto įtakos, skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad kameroje Nr. 8 įrengtas langas, yra galimybė vėdinti patalpą, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimas, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, nors vienas šviestuvas techniškai netvarkingas, nustatyti neizoliuoti elektros laidai. Kadangi pareiškėjas teikė skundus dėl higienos sąlygų kameroje Nr. 8, pažeidimai buvo šalinami (remontuojamas inventorius, suvirintos lovos, užtaisytos skylės sienoje, sumontuotas naktinis apšvietimas, pakeistos lempos), pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais dalį pareiškėjo teiginių dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą dėl jo antisanitarinių laikymo sąlygų, teigia, kad kameros Nr. 14 būklė buvo tokia pati.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

32. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kameroje Nr. 14 buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. vasario 1 d. ir nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (I t. b. l. 101). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms dėl prastų higienos sąlygų kameroje Nr. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja, į kokius skundus pataisos namų administracijai, NVSC, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kokių jose nurodytų konkrečių nusiskundimų, susijusių su jo laikymu kameroje Nr. 14, netyrė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pretenzijas, susijusias su jo laikymu higienos normų neatitinkančioje kameroje Nr. 14. Aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, ir nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

33. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip netinkamo elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis bei tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius ir jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 1978 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71); 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08). EŽTT ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04); 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12; ir kt.).

34. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, todėl apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su jo privatumo pažeidimu. Pastebėtina, jog tokio pobūdžio nusiskundimus pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui (I t. b. l. 9), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neišsprendė šios pareiškėjo pretenzijos Pravieniškių PN-AK pagrįstumo klausimo, šiuo aspektu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl tikėtino higienos normų pažeidimo kameroje Nr. 8 bei netinkamo šviestuvų įrengimo ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo už nustatytus pažeidimus būdu ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-751-492/2022; ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017), tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo privatumo užtikrinimu. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikšmę, todėl, tik įvertinus visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, be kita ko, ir dėl privatumo užtikrinimo, bus galima padaryti galutinę išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos įvertinimo.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo privatumo neužtikrinimo ginčo laikotarpiu ir neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio nustatymo panaikinama ir perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos dalį iš naujo, turėtų pirmiausia įvertinti pareiškėjo argumentus, ar atliekant bausmę buvo pažeistas jo privatumas (šiuo aspektu būtina tikrinta visas civilinės atsakomybės sąlygas) ir tada nuspręsti, kokiu būdu turi būti atlyginama už atstovo neteisėtus veiksmus dėl tikėtino higienos normų pažeidimo kameroje Nr. 8 bei netinkamo šviestuvų įrengimo, nustatytus Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendime (šiuo aspektu neteisėti veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys jau buvo nustatyti, tačiau būtina parinkti tinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 37 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo J. S. privatumo neužtikrinimo ir neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis