7332c6f2-e534-4f7b-8086-57c0779e3312 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-10939-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-04466-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.21;1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas L.

T. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - LAVL), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014-05-10 iki 2014-05-17, nuo 2015-05-26 iki 2015-06-09 ir nuo 2015-07-14 iki 2015-07-28 buvo laikomas LAVL, neužtikrinant jam, kaip suimtajam, gyvenimo ir buities sÄ lygų, atitinkančių higienos normų reikalavimų.Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus vienam asmeniui LAVL kameroje-palatoje turi tekti ne mažiau kaip 5,6 m2 ploto, tuo tarpu kamerose Nr. 30 ir 29, kuriose jis buvo laikomas ir kurių plotas buvo apie 15 m2, vienu metu bÅ«davo nuo 6 iki 8 asmenų.

Taip pat nurodė, kad kameros plotÄ užėmė tualetas be durų, stalas, 7 spintelės, kriauklė, 4 dviaukÅ¡tės lovos, todėl laisvo ploto judėti buvo tik apie 3-4 m2. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl ploto trÅ«kumo buvo apribota jo judėjimo laisvė, prasidėjo nugaros skausmai. Kamerose nebuvo ventiliacijos, todėl negalėjo normaliai miegoti, numetė daug svorio. Nurodė ir tai, kad dėl stuburo disko iÅ¡varžos yra neįgalus, nepaisant to, jis turėjo gulėti lovos antrame aukÅ¡te.Lovų pagrindas, ant kurio dedamas čiužinys, yra iÅ¡ plokÅ¡telių, kurios suvirintos kas 5 cm.

Å ios plokÅ¡telės dažnai bÅ«davo sulūžusios, todėl buvo nepatogu miegoti, čiužinys buvo įkritęs į tarpus. Tai, kad LAVL neužtikrino jam tinkamų suėmimo sÄ lygų, reiÅ¡kia, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, todėl yra pagrindas atlyginti jam neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ grindžia LR suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (b. l. 1-2).AtsakovÄ Lietuvos valstybę atstovaujantiLaisvės atėmimo vietų ligoninėsu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kadpareiškėjas LAVL buvo gydomas šiais laikotarpiais: nuo 2014-04-15 iki 2014-04-22 Vidaus ligų skyriaus 3 (19,80 m2, 6 lovos) palatoje; nuo 2015-05-26 iki 2015-06-09 Chirurgijos skyriaus 30 (15,45 m2, 8lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-07-14 iki 2015-07-28 Chirurgijos skyriaus 20 (15.45 m2, 8 lovos) kamerų tipo palatoje.Informavo, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydomanuteistųjų ir/arba suimtųjų,LAVLneveda, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali.Paaiškino, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negalibūtimažesnis kaip 5,1 m2.Pabrėžė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai)to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems.

Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Taip pat, pabrėžė, kad LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.Atkreipė dėmesį ir į tai, kad LAVL Vidaus ligų skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas pirmuoju laikotarpiu, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl,LAVL manymu, trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniuose sektoriuose ir gyvenamosiose patalpose (laisvuose korpusuose (bendrabutinio tipo palatose).

Nurodė, kad laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Eksploatavimo taisyklės) reikalavimų, LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas.Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.5. punktu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens mases plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengia lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taip pat, vadovaujantis šiuo punktu nėra numatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas.

Unitazo uždengimo nenumato ir HN 76:2010.PaaiÅ¡kino ir tai, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai Higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL pilnai panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos.Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrinamas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta patalpoje.

Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Taip pat nurodyta, kad LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę.

Å is grafikas atitinka HN 76:2010 68 p. reikalavimus.Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, kas atitinka HN 76:2010 67 p. reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 LAVL iÅ¡duotas Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.Atsakovo atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas į LAVL administracijÄ su įvairaus pobÅ«džio skundais nesikreipė. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos suma (6-9 b. l.).Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiais nuo2014-05-10 iki 2014-05-17, nuo 2015-05-26 iki 2015-06-09 ir nuo 2015-07-14 iki 2015-07-28, kai jis buvo gydomas LAVL. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas Å¡iaislaikotarpiais: nuo 2014-04-15 iki 2014-04-22 Vidaus ligų skyriaus 3 (19,80 m2, 6 lovos) palatoje; nuo 2015-05-26 iki 2015-06-09 Chirurgijos skyriaus 30 (15,45 m2, 8 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-07-14 iki 2015-07-28 Chirurgijos skyriaus 20 (15.45 m2, 8 lovos) kamerų tipo palatoje (6-9, 10-12, 13-14, 28, 37 b. l.).Skundo argumentai rodo, kad pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameros tipo palatoje, ir higienos sÄ lygų (ventiliacijos nebuvimas, netinkama lovų bÅ«klė) LAVL kamerų tipo palatose neužtikrinimo.

Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.4 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LAVL jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir higienos normų reikalavimai, dėl kurių jis teigia patyręsdvasinių ir fizinių kančių, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė.Pažymėtina, jog procesas iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti grindžiamas rungimosi principu, Å¡alims suteikiamos vienodos galimybės procese.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.).

Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Pagal EŽTT formuojamÄ praktikÄ bÅ«tina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo (Å¡iuo atveju – gydymo LAVL – sÄ lygas, griežtai negalima laikytis principo jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimÄ turi asmuo, kuris ja remiasi. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie palatose asmenims tenkantį plotÄ ir atitinkamas kitas aplinkybes paprastai tenka atsakovui (žr. mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kamerų tipo palatose, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, buvo laikomasi minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimų.Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime nenurodė ir nepateikė įrodymų, kiek asmenų buvo laikoma kameros tipo palatose kartu su pareiÅ¡kėju ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl kameros tipo palatų užimtumo jo buvimo ten laikotarpiais, iÅ¡ kurių bei atsakovo pateiktų duomenų apie kamerų tipo palatų plotÄ bei lovų skaičių, galima spręsti apie vienam asmeniui tenkantį plotÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde, paaiÅ¡kino, kad visais atvejais kartu su juo palatoje Nr. 3 (19,80 m2) ir kamerų tipo palatose Nr. 30 (15,48 m2) ir Nr. 29 (15,45m2) buvo laikoma 6-8 žmonės. PareiÅ¡kėjo nurodytas skaičius atitinka LAVL pateiktus duomenis apie Å¡iose patalpose įrengtų lovų skaičių (28, 37 b. l.). Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į vienam asmeniui LAVL baudos izoliatoriuje tenkantį plotÄ laikotarpiais nuo 2014-04-15 iki 2014-04-22 (7 paras), nuo 2015-05-26 iki 2015-06-09 (14 parų) ir nuo 2015-07-14 iki 2015-07-28 (14 parų) buvo pažeista, nes pareiÅ¡kėjui 2014-04-15 iki 2014-04-22 teko apie 3,3 m2, o laikotarpiais nuo 2015-05-26 iki 2015-06-09 ir nuo 2015-07-14 iki 20145-07-28 – nuo 1,93 iki 2,58 m2 kameros tipo palatos ploto.

Pastebėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjui, kuris gydėsi ligoninėje, tekęs gyvenamasis plotas buvo mažesnis ir už Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje, t. y. 3,6 m2, kai asmuo yra sveikas. Bylos duomenys patvirtina ir pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, kad dėl stuburo problemų (10 b. l.) ir ploto trÅ«kumo jis patyrė papildomÄ diskomfortÄ ir nepatogumus, kamerose Nr. 29 ir 30 gulėdamas virÅ¡utiniame dviaukÅ¡tės lovos aukÅ¡te.Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.Atsakovo atstovo atsiliepimo argumentas, kad LAVL administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje besigydančių suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

Pabrėžtina, kad byloje sprendžiamas ne atsakovo atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybė, kad įkalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LAVL nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų.

Nurodė, kad kameros tipo palatose nebuvo ventiliacijos, trÅ«ko oro,miegojo ant netvarkingų, sulūžusių lovų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato laisvės atėmimo vietų, įskaitant ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1, 5 p.).

HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. LAVL iÅ¡duotas leidimas – higienos pasas (35 b. l.) patvirtina, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.Higienos normos HN 76:2010 24 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LAVL atsiliepime į skundÄ nurodė, kad palatose ir kamerose-palatose yra langai, pritaikyti vėdinimui, be to, kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, užtikrinanti oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ .

Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nekėlė ginčo dėl to, kad LAVL nesudarė sÄ lygų jam vėdinti kamerų per langus, o oro trÅ«kumÄ , judėjimo galimybių apsunkinimÄ kameroje iÅ¡ esmės siejo su ploto trÅ«kumu, kurį teismas jau įvertino. Kaip nurodė atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ , LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir neatitikimai Higienos normoms dėl suimtųjų ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami minimaliausiais terminais.

LAVL gydomųjų skyrių patalpos yra nuolat remontuojamos, tai patvirtina atsakovo pateikti darbų priėmimo aktai (50-51, 52-53 b. l.). PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kurioje iÅ¡ palatų ar visose lovos buvo sulūžusios, o apsiribojo tik Å¡ių pažeidimų abstrakčiu įvardinimu. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų pagerinimo, ar kad dėl HN 76:2010 reikalavimų nesilaikymo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pablogėjusi sveikatos bÅ«klė.

Taigi, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl HN 76:2010 reikalavimų nesilaikymo teismas laiko neįrodytomis. Nenustačius neturtinės žalos padarymo fakto, susijusio su HN 76:2010 reikalavimų laikymusi, valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui LAVL palatoje/kameroje. Vadinasi, šiuo aspektu valstybė neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Ä®vertinus pažeidimo trukmę, mastÄ , intensyvumÄ (35 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma), galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų (minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje-palatoje), administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ .

Dėl žalos dydžioVertindamas nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klė jam bÅ«nant LAVL bÅ«tų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 Eur, kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 57 str.).           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo L. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti L. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja                                                                 Ina Kirkutienė