2022-04-20 Nr. AB-9385-3-61-3-04825-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2154-567/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04825-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Neringos Švedienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), todėl kyla reali grėsmė jo saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. (duomenys neskelbtini) vyko prezidento rinkimai. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pareiškėjo pasakojimą dėl galimo valdžios persekiojimo politiniais motyvais. Pareiškėjo kilmės šalyje nesaugu (duomenys neskelbtini). Departamentas neįsigilino ir netinkamai išnagrinėjo bei neįvertino prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.

3. Departamentas nepasisakė dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos ir draudimo atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko, siekiant atlikti teisėtus veiksmus, t. y. prašyti prieglobsčio. Departamentas neužtikrino pareiškėjo teisės būti išklausytam principo.

4. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašydamas jį atmesti.

5. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamas grėsmes kilmės šalyje buvo abstraktus, neišsamus ir prieštaringas, jo nurodomi prašymo suteikti prieglobstį motyvai keitėsi ir evoliucionavo. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų. Pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo nuomonės nepagrindė įrodymais ar logiškais argumentais ir aplinkybėmis. Pareiškėjas savo nuomonę grindė ne asmenine patirtimi, o (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo abstraktūs teiginiai ir surinkta informacija neleidžia identifikuoti tariamų persekiotojų tapatybės, jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, todėl neįmanoma įvertinti jam prieinamų persekiojimo priemonių ir jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus motyvas, vertinant pareiškėjui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinas pabėgėlio apibrėžimo elementas, todėl nurodyti trūkumai yra esminiai ir turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Pareiškėjas pasakojimo metu nenurodė, kad tiesiogiai sulaukė grasinimų, nenurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimai laikytini improvizaciniais, o pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.

6. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjo veiksmai vertintini, kaip keliantys nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti 5 metų laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sienos, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

7. Žodinis bylos nagrinėjimas ikiteismine tvarka numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Departamento Komisija nusprendžia, kad tai yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies – pakeisti Departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti Departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisti ir Departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam nesaugu, įtaria, kad bus uždarytas į kalėjimą, yra grėsmė jo gyvybei. Departamentas skundžiamu sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

10. (duomenys neskelbtini).

11. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Departamentas, tyrimo metu įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus, kuriais jis grindė prieglobsčio prašymą, pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Pareiškėjo pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa. Apklausos metu iš pradžių prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Byloje nėra patikimų duomenų, kad prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pagal pareiškėjo pasakojimą jis iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jam iš esmės nebuvo sudaromos jokios kliūtys, kurias galėtų sudaryti valstybinis subjektas. Neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kariai ar (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės domisi pareiškėju.

12. Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam gresia persekiojimas ar kankinimai, yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kuri sudarytų pagrindą spręsti, kad jis atitinka Įstatyme nustatytą prieglobsčio suteikimo pagrindą, o nustatytos faktinės aplinkybės bei kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjui tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra paremtas objektyviais įrodymais ir nėra tikėtinas. Pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, todėl Departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.

13. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, nes papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjas grindė tais pačiais argumentais kaip ir suteikti pabėgėlio statusą. Papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, jog yra grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Byloje nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

14. Departamentas rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija ir nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. tarptautinis ar vidaus konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ne tik Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Pareiškėjas nenurodė informacijos, kuri paneigtų Departamento surinktus duomenis. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš Europos prieglobsčio paramos biuro tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl Departamentas pagrįstai rėmėsi šios kompetentingos institucijos 2021 m. parengtomis gairėmis.

16. Teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, kokios informacijos jis negalėjo pateikti rašytiniais paaiškinimais, tačiau būtų galėjęs pateikti žodiniais paaiškinimais, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl žodinio skundo nagrinėjimo.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad tikėtina, jog, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Pareiškėjui taikytina priemonė (nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti) yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

18. Teismas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Departamento Sprendime nenurodyta, kad, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų Įstatyme nustatytą terminą. Nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, bei siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ir Lietuvos Respublikoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas nusprendė pakeisti Sprendimą, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Teismas nurodė, kad, pakeitus Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, Konvencijos, Įstatymo, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) nuostatomis.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

22. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

23. Pareiškėjo pasakojimą dėl jo persekiojimo politiniu pagrindu patvirtina kilmės šalies informacija. (duomenys neskelbtini). Valdžios atstovai apribojo kritikos, saviraiškos ir žodžio laisvę, žurnalistai patiria smurtą ir priekabiavimą bei grasinimus. Asmenys, persekiojami kilmės šalies policijos dėl savo įsitikinimų, yra priskiriami padidintos rizikos grupėms, todėl atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos ir politinių įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei.

24. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine pareiškėjo kilmės šalies padėtimi, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, t. y. netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso vertinimo gaires, o tai turėjo tiesioginės įtakos skundžiamo Sprendimo priėmimui.

25. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti.

27. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai apie situaciją kilmės šalyje nesudarė pagrindo taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko ir įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Pareiškėjas prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

30. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Bylos šalių pozicija taip pat yra išdėstyta pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti paaiškinimų neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime nelaikytina motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 31. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 29 d. Sprendimo ir Komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

36. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

38. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

40. Užsienietis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje grindžia argumentais, jog (duomenys neskelbtini), todėl jam nesaugu grįžti į kilmės šalį, grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, jį gali persekioti (duomenys neskelbtini).

41. Apelianto argumentai, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas yra nepagrįsti, nes jo nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjo pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa, nes pareiškėjas iš pradžių teigė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo paaiškinti grėsmių ir motyvų, o jo vienintelis pateiktas paaiškinimas, kad įtaria, jog, atvykus į (duomenys neskelbtini), nežinomos grupuotės nariai pilietį galimai uždarys į kalėjimą, yra grėsmė jo gyvybei. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pagal pareiškėjo pasakojimą, jis iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jam iš esmės nebuvo sudaromos jokios kliūtys, kurias galėtų sudaryti valstybinis subjektas. Neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kariai ar veikiančios grupuotės domisi pareiškėju. Neidentifikavus potencialaus persekiotojo, neįmanoma įvertinti jam prieinamų persekiojimo priemonių ir jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Pareiškėjas nenurodė, kad tiesiogiai sulaukė grasinimų ir jo namuose likę artimieji jam pranešė, jog jo kažkas nuo 2019 m. ieško dėl (duomenys neskelbtini).

42. Apeliantas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresia kankinimai arba mirties bausmė. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė. Nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus.

43. Apeliantas nepagrįstai ir deklaratyviai nurodė, kad Departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas neįrodė, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti.

44. Departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino būtinybės pareiškėjui suteikti prieglobstį. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas yra individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo poreikis dėl tarptautinės apsaugos yra nepagrįstas, nes pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ar papildomos apsaugos taikymo.

45. Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas, nes pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

46. Pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti sieną ir atvykti į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungą). Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis siekė kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, todėl šios aplinkybes patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visiškai pagrįstos baimės samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021).

48. Nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali grėsmė sveikatai ir gyvybei.

49. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Apklausos metu pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kilmės šalyje būtų persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jam iš esmės nebuvo sudaromos jokios kliūtys, kurias galėtų sudaryti valstybinis subjektas. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kariai ar (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės domisi pareiškėju. Prieštaringi pareiškėjo paaiškinimai apklausų metu paneigia pareiškėjo keliamas abejones dėl jam gresiančio pavojaus kilmės šalyje.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jam gresia persekiojimas ar kankinimai, yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad jis atitinka Įstatyme nustatytą prieglobsčio suteikimo pagrindą, o nustatytos faktinės aplinkybės bei kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjui tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nėra pagrįsta. Departamento pirmosios instancijos teismui pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta pavojingi ginkluoti konfliktai, kurie keltų grėsmę pareiškėjo sveikatai ar gyvybei.

51. Departamentas, vertindamas papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo šalyje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Neringa Švedienė