7331f5dd-cbde-4120-b2ea-a4be53b278a8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. eI-0166-189/2018      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01306-2017-3                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei J.

M.,atsakovės atstovui J. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentÅ«rai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Utenos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) atnaujinti terminÄ vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros (toliau – ir CPVA, ir AgentÅ«ra) 2014 m. balandžio 24 d. sprendimui Nr. 2014/2-3465 ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimui Nr. 2015/2- 1715 paduoti, jei teismas laikytų esant terminÄ pažeistu;

2) panaikinti CPVA 2014 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. 2014/2-3465, kuriuo tinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis buvo nepripažinti 345 718,58 Lt (100 127,02 Eur), ir įpareigoti CPVA iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai Å¡iÄ sumÄ ;

3) panaikinti CPVA 2015 m. kovo 9 d. sprendimÄ Nr. 2015/2-1715;

4) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2017 m. kovo 23 d. sprendimÄ Nr. ((24.16)-5K- 1507190-5K-1505707)-6K-1702229;

5) priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės CPVA patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 1–8).PareiÅ¡kėja skunde teismui paaiÅ¡kina, kad pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl sprendimo apskundimo teismui termino nepraleido. Tačiau jei teismas nustatys, kad terminas skundui paduoti praleistas, praÅ¡o atnaujinti šį terminÄ kaip praleistÄ dėl objektyvių priežasčių: ginčas buvo sprendžiamas ikiteismine tvarka, kuris dėl objektyviai nepaaiÅ¡kinamų priežasčių vyko net 2 metus.Nurodo, kad tiek pirmame sprendime, tiek pakartotiniame sprendime CPVA konstatavo 3 pažeidimus, t. y. antrasis sprendimas suformuluotas taip, kad paliekamas galioti (nekeičiamas) pirmasis CPVA sprendimas, todėl skundžiami sprendimai nepagrįsti.

Dėl tos pačios priežasties neteisėtu laiko ir Finansų ministerijos sprendimÄ .Dėl kvalifikacinio reikalavimo per 5 metus bÅ«ti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė ne mažiau kaip 850 000 Lt, nurodė, kad AgentÅ«ra jį traktavo kaip neproporcingÄ ir dėl to konstatavo pažeidimÄ , tačiau jis nėra AgentÅ«ros sprendime numatytų sankcijų pagrindas. Vis dėlto pareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovės pozicija, jog dėl Å¡io kriterijaus ji vis padarė pažeidimÄ .PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovės argumentais, kad kvalifikacijai patikrinti užtektų reikalavimo, kad per 5 metus bÅ«ti įvykdyta ne mažiau kaip 1 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, nes Rekomendacijose, kuriomis remiasi AgentÅ«ra, leidžiama perkančiajai organizacijai nustatyti ir didesnę kriterijaus reikÅ¡mę nei 1 panaÅ¡i sutartis ir todėl negali bÅ«ti suprantama kaip draudimas reikalauti bÅ«ti įvykdžius daugiau sutarčių (nagrinėjamu atveju – ne mažiau kaip 3 sutartis).PareiÅ¡kėjos teigimu, CPVA nepagrįstai siaurai interpretuoja, jog tik ypatingų statinių kategorijai priskirtini statiniai laikytini sudėtingais ir reikalaujančiais patikimos kvalifikacijos.

Projekto ir jų darbų kokybės svarbumÄ lemia ne tik objekto priskyrimas prie vienos ar kitos statinio techninio ir konstrukcinio sudėtingumo kategorijos, tačiau ir paties statinio pobÅ«dis, jo paskirtis, reikalavimai saugumui ir pan. Tik tiekėjas, įgyvendinęs nors kelias panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, bÅ«tų laikomas patikimu rangovu. Be to, nesutinka, kad Å¡iuo reikalavimu buvo apribota konkurencija. Minėtos konkursų sÄ lygos atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) reikalavimus ir nediskriminuoja įmonių, neturinčių įvykdytų panaÅ¡ių sutarčių, kadangi pagal minėtas sÄ lygas į nurodytas sutartis įtrauktos ir subrangovų atliktų darbų sutartys ir tokios įmonės turi galimybę įgyti reikiamÄ patirtį atlikti kelių darbus pagal subrangos sutartis.Pažymi, kad visi keturi vieÅ¡ajame pirkime „VieÅ¡osios infrastruktÅ«ros sutvarkymo Utenos rajono Tauragnų miestelyje darbai“ (toliau – Pirkimas) dalyvavę tiekėjai atitiko šį kriterijų.

Be to, viso Pirkimo metu jokių pretenzijų iÅ¡ potencialių tiekėjų dėl Å¡ių Pirkimo sÄ lygų nebuvo gauta. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) nenustatė, kad kvalifikacinis reikalavimas per 5 metus bÅ«ti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė ne mažiau kaip 850 000 Lt, bÅ«tų neproporcingas ir dirbtinai ribotų konkurencijÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad CPVA nepagrįstai šį kvalifikacinį reikalavimÄ pripažino pažeidimu.Dėl Pirkimo laimėtojo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams nurodė, kad neaiÅ¡ku ir nepagrįsta, dėl kokios priežasties CPVA kvalifikacinį reikalavimÄ â€“ bÅ«ti įvykdžius sporto objekto statybos ir (ar) rekonstravimo sutartį – interpretuoja nepagrįstai susiaurindama jo taikymo apimtį.

Buvo reikalaujama, kad tiekėjas bÅ«tų sudaręs vienÄ ar kelias sutartis, pagal kurias bÅ«tų įvykdęs bet kokių sporto objekto statybos ar rekonstrukcijos darbų už ne mažesnę nei 150 000 Lt su PVM sumÄ .Pažymi, kad perkančioji organizacija (pareiÅ¡kėja) taikė šį lygiai tokį patį kriterijų ir kitiems Pirkimo dalyviams, kurie taip pat buvo pripažinti kaip atitinkantys šį kvalifikacinį reikalavimÄ , nors taip pat nebuvo atlikę viso sporto objekto statybos ar rekonstrukcijos.

Skirtingai nei CPVA, kiti Pirkimo dalyviai tinkamai suprato kvalifikacinį reikalavimÄ ir jį atitinkamai pagrindė.PareiÅ¡kėjos teigimu, kvalifikacijai pagrįsti užtenka įrodyti, kad nors viena sutartis atitinka reikalavimÄ . UAB „Sportinės dangos“ vykdė BirÅ¡tono miesto stadiono rekonstrukcijos darbus. Sutarties darbai atitinka kvalifikacinio reikalavimo darbų pobÅ«dį ir kainÄ . TÄ konstatavo ir VPT 2014 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡te Nr. 4S-2823, to neneigia ir pati atsakovė, tačiau ji kitaip aiÅ¡kina pareiÅ¡kėjos taikytÄ kriterijų, interpretuodama jį, kad subjektas turėjo bÅ«ti atlikęs viso sporto objekto rekonstrukcijos ar statybos darbus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Pirkimo laimėtojo subrangovas buvo dalyvavęs sporto objekto rekonstrukcijos darbų projekte ir įvykdė sutartį už didesnę nei 150 000 Lt su PVM sumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ atitinka kvalifikacinį reikalavimÄ . Nesant pažeidimo, negali bÅ«ti taikomos ir atsakovės taikomos sankcijos.Pažymi, kad šį „pažeidimÄ â€œ atsakovė nurodė tik savo sprendime. O 2014 m. sausio 15 d. reikalavime pateikti paaiÅ¡kinimus dėl įtarimų esant pažeidimams atsakovė dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjai pastabų nepateikė, įtarimų dėl pažeidimo nepareiÅ¡kė, pateikti paaiÅ¡kinimo, pagrindimo neprašė, nors tokia tvarka, esant įtarimams dėl pažeidimų, yra nustatyta Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 1K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Metodinės rekomendacijos), 11.1 punkte.Dėl kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo nurodė, kad atsakovės sprendimuose pertekliniu laiko ne patį kvalifikacijos reikalavimÄ , bet tai, kad jis buvo taikomas ne tik tiekėjui, bet ir jo subrangovams, nes bÅ«tent tiekėjas yra atsakingas užsakovui dėl tinkamo sutarties įvykdymo.PareiÅ¡kėja, grįsdama Å¡io kvalifikacinio reikalavimo bÅ«tinumÄ subrangovui, nurodė, kad duomenys apie subrangovus, kuriuos tiekėjas ketina pasitelkti darbams vykdyti, yra duomenys, susiję su tiekėjų kvalifikacija.

IÅ¡ VPÄ® 32 straipsnio nuostatos ir teismų praktikos daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo kompetencija. Be to, ji tiesiogiai yra atsakinga už tinkamÄ projekto įgyvendinimÄ , terminus, finansavimo panaudojimÄ ir kt. PareiÅ¡kėjos teigimu, subrangovų kvalifikacija – pajėgumas vykdyti sutartį – yra tiek pat svarbi, kaip ir paties tiekėjo.Pažymi, kad atsakovė, pateikdama nesutikimo su tokio kriterijaus reikalingumu argumentus, iÅ¡ esmės rėmėsi iÅ¡imtinai tik rekomendacinio pobÅ«džio teisės aktais, neturinčiais privalomosios galios perkančiajai organizacijai.

O teismai ne kartÄ konstatavo, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti taikyti kitus reikalavimus, įskaitant ir griežtesnius (nei rekomenduojami kontroliuojančių institucijų) reikalavimus kvalifikacijai.PareiÅ¡kėjos teigimu, Finansų ministerija visiÅ¡kai formaliai vertino pareiÅ¡kėjos skundÄ ir atsakovės sprendimus, nes nieko nepasisakė dėl ginčo esmės, tik nurodė, kad atsakovė įvykdė Finansų ministerijos pavedimÄ atnaujinti tyrimo pažeidimÄ , todėl Finansų ministerijos sprendimas nemotyvuotas ir dėl to naikintinas.PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, papildomų paaiÅ¡kinimų iÅ¡ esmės nepateikė, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti (2018 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).Atsakovė Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (2 t., b. l. 1–16).

Atsakovė nurodo, kad prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, abiejuose skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad nustatytas reikalavimas (per 5 metus bÅ«ti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 850 000 Lt) ribojo tiekėjų konkurencijÄ , t. y. pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ proporcingumo ir nediskriminavimo principÄ .Ä®vertinus Techniniame projekte pateiktÄ informacijÄ , buvo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo planuojama vykdyti nesudėtingus ir įprastus statybos darbus (be sudėtingų technologijų panaudojimo, didelio eismo srauto ribojimo ir kt.), kurių didesnę dalį sudarė Å¡aligatvių tiesimas, t. y. darbai, kurie tiesiogiai nebuvo vykdomi kelio važiuojamojoje dalyje bei kurių atlikimas nereikalavo ypatingos tiekėjų patirties, o nustatytas darbų įvykdymo laikotarpis (13 mėn.) buvo įprastas tokiems darbas atlikti.

Be to, pažeidimo tyrimo metu įvertinus kitus pareiÅ¡kėjos įgyvendinamus projektus, nustatyta, kad ji atliko panaÅ¡aus pobÅ«džio darbų pirkimus, tačiau kvalifikacinis reikalavimas bÅ«ti įgyvendinus tris sutartis arba panaÅ¡us reikalavimas nebuvo keliamas.Pažymi, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad Pirkimu įsigyti darbai yra tokie svarbÅ«s vieÅ¡ajam interesui, kad pagrindžia tiekėjams nustatytus suvaržymus, o iÅ¡samÅ«s teisiniai argumentai dėl nustatyto diskriminuojančio kvalifikacijos reikalavimo pateikti skundžiamuose sprendimuose ir CPVA 2014 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te Nr. 2014/2-6719.Dėl Pirkimo laimėtojo atitikties kvalifikacijos reikalavimams nurodė, kad Pirkimo objektÄ iÅ¡ esmės galima suskirstyti į dvi dalis: susisiekimo komunikacijas ir sporto paskirties inžinierinį statinį, todėl tiekėjui buvo keliamas atskiras reikalavimas bÅ«ti įgyvendinus sutartį, susijusiÄ su minėtų statinių statyba ir (ar) rekonstrukcija.Atsakovės teigimu, įvertinus pareiÅ¡kėjos Pirkimo objektÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jį sudaro ne tik sporto aikÅ¡telės sintetinės dangos įrengimas, tačiau ir kiti įvairÅ«s darbai, kuriuos laimėjęs dalyvis privalėjo atlikti, todėl, atsižvelgusi į Pirkimo objekto kompleksiÅ¡kumÄ , nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad tiekėjo kvalifikacija bÅ«tų tinkama atlikus bet kokius pavienius sporto paskirties inžinerinio statinio darbus.

Pirkimo atveju buvo svarbu, kad tiekėjas bÅ«tų įgyvendinęs panaÅ¡aus pobÅ«džio darbus, o ne tik pavienį darbÄ . Be to, iÅ¡ kvalifikacijos reikalavimo formuluotės negalima daryti iÅ¡vados, kad tiekėjas norėdamas atitikti reikalavimÄ galėjo pateikti ne vienÄ , o kelias sutartis, be to, galėjo pateikti ir didesnės vertės sutartį, kuria bÅ«tų įgyvendinęs darbus, panaÅ¡ius į nurodytus Pirkimo dokumentuose.Nurodo, kad pažeidimo tyrimo metu įvertinus PirkimÄ laimėjusios dalyvės UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ pasiÅ«lymÄ , nustatyta, kad jis neatitinka Pirkimo dokumentų 3 dalies „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ 3.2 lentelės 9 punkto 2 dalies nustatyto kvalifikacinio reikalavimo.

Prie pasiÅ«lymo pridėtas subrangovės UAB „Sportinės dangos“ PareiÅ¡kėjo atliktų darbų (paslaugų) statiniuose sÄ raÅ¡as, kuriame įvardyti sporto įrangos tiekimo ir sporto dangos klojimo darbai, nepagrindžia atitikties nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, nes, pagal UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ pateiktÄ informacijÄ , jo subrangovė UAB „Sporto dangos“ klojo tik sintetinę dangÄ ir montavo sporto įrangÄ , o ne atliko viso sporto paskirties inžinerinio statinio statybÄ ir (ar) rekonstrukcijÄ .Projekto vykdytojas ikiteisminio ginčo metu pateikė UAB „Sportinės dangos“ pažymÄ , kurioje subrangovė pati nurodo, kad dalyvavo ir tinkamai įvykdė BirÅ¡tono miesto stadiono rekonstrukcijos darbus, tačiau Å¡i pažyma su UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ pasiÅ«lymu pateikta nebuvo.Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad norėdamas pagrįsti 3.2 lentelės 9 punkto 2 dalyje nurodytÄ kvalifikacinį reikalavimÄ tiekėjas turėjo pateikti teigiamÄ raÅ¡ytinį užsakovo atsiliepimÄ apie tinkamai įgyvendintÄ sutartį, t. y.

UAB „Sportinės dangos“ turėjo pateikti užsakovo, Å¡iuo atveju UAB „Kortas“, atsiliepimÄ . UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ pasiÅ«lyme yra pridėtas tik teigiamas UAB „Kortas“ vertinimas, kad UAB „Sportinės dangos“ tinkamai per 2012 m. paklojo sintetinę dangÄ ir sumontavo sporto įrangÄ BirÅ¡tono miesto ir Valkininkų mstl., Varėnos r., stadionuose. CPVA nuomone, UAB „Kortas“ vertinimas ir UAB „Sportinės dangos“ pažyma nepagrindžia, kad UAB „Sportinės dangos“ tinkamai įgyvendino sutartį bei atliko sporto paskirties inžinerinių statinių statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų sutartį, nes, pagal pateiktÄ informacijÄ , atliko tik maÅ¾Ä dalį rekonstrukcijos darbų (sintetinės dangos paklojimÄ ir sporto įrangos montavimÄ ), o ginčo Pirkimo atveju sporto paskirties inžineriniame statinyje atliekama gerokai daugiau ir įvairesnių darbų.Nurodo, kad laimėjusio dalyvio kvalifikacija turėjo visiÅ¡kai atitikti keliamÄ reikalavimÄ paslaugoms teikti, t. y. turėjo bÅ«ti įgyvendinti panaÅ¡Å«s darbai, kaip perkamame objekte, ir todėl pareiÅ¡kėja neturėjo teisės leisti jam dalyvauti Pirkimo procedÅ«rose, nes jo kvalifikacija neatitiko keliamo reikalavimo.

BÅ«tent toks griežtas kvalifikacinio reikalavimo vertinimas bÅ«tų įgalinęs užtikrinti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų nediskriminavimo ir lygiateisiÅ¡kumo principų laikymÄ si. Projekto vykdytojas pripažinęs dalyvę UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ laimėtoja, nors jos pasiÅ«lymas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pažeidė VPÄ® 39 straipsnio 2 punkto 1 dalies nuostatas ir VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, nes sudarė galimybę PirkimÄ laimėti tiekėjui, kuris neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, ir taip pažeidė kitų tiekėjų teises, kad jų pasiÅ«lymai bus įvertinti skaidriai ir lygiateisiÅ¡kai.

Be to, jei pasiÅ«lymas bÅ«tų vertinamas Å¡iuo metu, laimėjęs dalyvis negalėtų remtis UAB „Sportinės dangos“ įgyvendinta sutartimi, nes jis nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas kaip subrangovas vykdant BirÅ¡tono miesto stadiono rekonstravimo darbų sutartį. Atsakovės teigimu, konkretÅ«s pažeidimo tyrimo veiksmai turi bÅ«ti pasirenkami ir atliekami tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų pažeidimo tyrimo tikslų. CPVA, įvertinusi pareiÅ¡kėjos padarytÄ pažeidimÄ dėl tiekėjo kvalifikacijos vertinimo, nustatė, kad nėra tikslinga kreiptis į pareiÅ¡kėjÄ , kad pateiktų paaiÅ¡kinimÄ .

Be to, visi pareiÅ¡kėjos argumentai, susiję su Å¡ia ginčo dalimi, buvo įvertinti ikiteisminio ginčo metu ir priimant CPVA antrÄ sprendimÄ ir taip užtikrinant jos teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai.Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisėje draudžiama pakeisti tik tiekėjÄ , su kuriuo sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, kitu tiekėju, todėl jo finansinis pajėgumo tikrinimas yra svarbus siekiant sėkmingo projekto įgyvendinimo. Esant nepalankiems subtiekėjo finansiniams rodikliams ir dėl to stringant sutarties vykdymui, tiekėjas gali imtis įvairių priemonių, įskaitant subtiekėjo pakeitimÄ kitu.

Todėl subtiekėjo finansinio pajėgumo tikrinimas nėra tikslingas ir yra neproporcingas ir ribojantis konkurencijÄ .Atsakovės teigimu, atsižvelgus į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) proporcingumo principo aiÅ¡kinimÄ bei įvertinus Pirkimo objektÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nustatytas kvalifikacinis reikalavimas:

1) kaip tikslo siekimo priemonė buvo diskriminuojanti, nes apribojo tiekėjų galimybę pasinaudoti trečiųjų asmenų pajėgumais (ypač smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, kurie ne visuomet pajėgūs dalyvauti pirkimuose dėl pirkimo sutarties apimties), kurie neatitiko iškelto kvalifikacijos reikalavimo, nors faktiškai buvo pajėgūs įgyvendinti darbus;

2) buvo netinkamas ir perteklinis, nes nesuteikė papildomos garantijos, kad tiekėjas tinkamai įgyvendins viešojo pirkimo sutartį;

3) virÅ¡ijo, kas bÅ«tina tikslui pasiekti, nes subrangovui, be kitų reikalavimų, buvo suformuluotas ir kritinio likvidumo rodiklio reikalavimas, kuris leido įsitikinti subrangovo finansiniu pajėgumu, tačiau nesuteikė jokios papildomos garantijos, kad sutartis bus įgyvendinta tinkamai.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas iÅ¡mokėti 100 127,02 Eur (345 718,58 Lt), jei bÅ«tų nustatyta, jog CPVA nepagrįstai nustatė pažeidimÄ , taip pat yra nepagrįstas, nes galutinis finansavimo likutis Projekte (be pareiÅ¡kėjos įnaÅ¡o) sudaro 83 856,18 Eur (289 538,61 Lt), t. y. pareiÅ¡kėja ir tokiu atveju nepagrįstai reikalautų iÅ¡mokėti 16 270,84 Eur (56 179,97 Lt).Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, papildomų paaiÅ¡kinimų iÅ¡ esmės nepateikė ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (2018 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais prašė administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ nutraukti, o nenustačius pagrindo administracinę bylÄ nutraukti – skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (3 t., b. l. 1–6).

Nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ ir į tai, kad Finansų ministerijos sprendimas dėl CPVA 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 2015/2-1715 „Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos skundo“ pareiÅ¡kėjai materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas ginčo administraciniame teisme dalykas, mano, kad administracinė byla dėl Finansų ministerijos sprendimo turėtų bÅ«ti nutraukta vadovaujantis ABTÄ® 103 straipsnio 1 punktu.Pažymi, kad CPVA įtariamus pažeidimus tiria, nustato ir sprendimus dėl pažeidimų priima bei apie nustatytus pažeidimus kitas institucijas informuoja pagal jai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir veiksmų programas“ (toliau – Atsakomybės taisyklės), 10.3.5 papunkčiu suteiktus įgaliojimus, taikydama Projektų taisyklėse bei Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 „Dėl Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Veiksmų taisyklės), Metodinėse rekomendacijose nurodytÄ Ä¯tariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedÅ«rÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos skundžiamÄ sprendimÄ CPVA surašė pagal Finansų ministerijos 2015 m. sausio 5 d. raÅ¡te Nr. ((24.16-03)-5K-1411490;5K-1417441-5K-1418889)-6K- 1500052 iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ atnaujinto pažeidimo tyrimo metu įvertinti VPT 2014 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡te Nr. 4S-2823 „Dėl pirkimo Nr. 140892 dalinio vertinimo“ nurodytas aplinkybes.CPVA atliko įvertinimÄ ir savo argumentus iÅ¡dėstė pareiÅ¡kėjos skundžiamame CPVA sprendime dėl pažeidimo, inter alia (be kita ko) nurodydama, kad neturi pagrindo keisti ankstesnio CPVA 2014 m. balandžio 24 d. raÅ¡te Nr. 2014/2-3465 iÅ¡dėstyto sprendimo dėl pažeidimo.

Taigi Finansų ministerijos praÅ¡ymas buvo įvykdytas.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (3 t., b. l. 5). Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2014/2-3465 ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 2015/2-1715, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. ((24.16)-5K-1507190-5K-1505707)-6K-1702229, kuriais tinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis nepripažinta 20 proc. sutarties vertės, teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, įgyvendindama projektÄ Nr. VP3-1.2.-VRM-01-R-91-023“ „VieÅ¡osios infrastruktÅ«ros sutvarkymas Utenos rajono Tauragnų miestelyje“ (toliau – ir Projektas), supaprastinto vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žVieÅ¡osios infrastruktÅ«ros sutvarkymo Utenos rajono Tauragnų miestelyje darbai“ (2 t., b. l. 25–73).

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja 2013 m. rugsėjo 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. S6-48 su UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ (4 t., b. l. 47–58).Atsakovė CPVA 2013 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. 2013/2-7315, atsakydama į 2013 m. birželio 20 d. raÅ¡tÄ Nr. (3.13)S-1800, pateikė pareiÅ¡kėjai rekomendacijas dėl kvalifikacijos reikalavimų (2 t., b. l. 154–157). PareiÅ¡kėja 2014 m. sausio 17 d. raÅ¡tu Nr. VS-84, atsakydama į atsakovės 2014 m. sausio 15 d. kreipimÄ si, pateikė paaiÅ¡kinimus dėl Projekto supaprastinto vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du vykdomo vieÅ¡ojo Pirkimo (2 t., b. l. 74–77).2014 m. sausio 23 d.

CPVA buvo pasiraÅ¡yta supaprastinto pažeidimo tyrimo forma, kurioje nurodoma, kad atliekant Projekto Pirkimų dokumentų paskesnę patikrÄ Ä¯tariama, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas PirkimÄ , galimai pažeidė Pirkimo metu galiojusio VPÄ® redakcijos 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 punkto nuostatas, kadangi Pirkimo dokumentuose nustatyti pertekliniai ir neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai konkurso dalyviams, todėl įtariama, kad taip buvo neužtikrinta tiekėjų konkurencija. Taip pat įtariama, kad PirkimÄ laimėjusio konkurso dalyvio – UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ – pasiÅ«lymas neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai įtariama, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas PirkimÄ , galimai pažeidė Pirkimo metu galiojusio VPÄ® redakcijos 3 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas (2 t., b. l. 172–173).PareiÅ¡kėja 2014 m. sausio 29 d. raÅ¡tu Nr. VS-203, atsakydama į atsakovės 2014 m. sausio 23 d. kreipimÄ si, pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Projekto supaprastinto vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du vykdomo vieÅ¡ojo Pirkimo (2 t., b. l. 148–152).CPVA 2014 m. balandžio 7 d. patvirtino pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ (2 t., b. l. 174–179), kurios pagrindu CPVA 2014 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2014/2-3465 (1 t., b. l. 9–14).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su CPVA sprendimu, su skundu (2014 m. gegužės 13 d. raÅ¡tu Nr. (3.11)S- 1381) kreipėsi į Finansų ministerijÄ (1 t., b. l. 15–20, 3 t., b. l. 7–12).

CPVA 2014 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tu Nr. 2014/2-6719 pateikė atsakymÄ Ä¯ Finansų ministerijos 2014 m. liepos 4 d. raÅ¡tÄ Nr. ((24.16-03)-5K-1411490)-6K-1405362, kuriame iÅ¡dėstė argumentus į pateiktus klausimus (1 t., b. l. 34–51).VPT 2014 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡tu Nr. 4S-2823 pateikė atsakymÄ Ä¯ Finansų ministerijos 2014 m. liepos 4 d. raÅ¡tÄ Nr. ((24.16-03)-5K-1411490)-6K-1405362, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja nustatydama ginčijamus kvalifikacijos reikalavimus VPÄ® nuostatų nepažeidė (1 t., b. l. 30–33, 3 t., b. l. 22–25).Finansų ministerija 2015 m. sausio 5 d. priėmė sprendimÄ Nr. ((24.16-03)-5K-1411490;5K-1417441-5K-1418889)-6K-1500052, kuriuo įpareigojo CPVA atnaujinti pažeidimo tyrimÄ ir įvertinti VPT pateiktÄ nuomonę (1 t., b. l. 21–29, 3 t., b. l. 13–21).CPVA 2015 m. kovo 9 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2015/2-1715, kuriame nusprendė, kad ankstesnis jos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (1 t., b. l. 57–64, 2 t., b. l. 17–24, 3 t., b. l. 26–33).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su CPVA 2015 m. kovo 9 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Finansų ministerijÄ (2 t., b. l. 158–163, 3 t., b. l. 34–39).

Finansų ministerija 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimÄ Nr. ((24.16)-5K-1507190-5K-1505707)-6K-1702229, kuriuo pareiÅ¡kėjos skundÄ pripažino nepagrįstu (1 t., b. l. 52–54, 3 t., b. l. 54–56).PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o atnaujinti terminÄ Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2014 m. balandžio 24 d. sprendimui Nr. 2014/2-3465 ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimui Nr. 2015/2-1715 paduoti, jei teismas laikytų esant terminÄ pažeistÄ . Pažymėtina, kad, pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 197 punkto nuostatas, projekto vykdytojas, nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos, Å¡iuo atveju AgentÅ«ros, veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu ar sprendimu dėl pažeidimo, gali skųstis Å¡ių Taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka.

Pagal Å¡ių Taisyklių 211 punkto nuostatas, pareiÅ¡kėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai, Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimÄ , susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (iÅ¡skyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡uose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimÄ .

Vadovaujančioji institucija gautÄ pareiÅ¡kėjo arba projekto vykdytojo skundÄ nagrinėja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir apie priimtÄ sprendimÄ informuoja pareiÅ¡kėjÄ ar projekto vykdytojÄ . Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raÅ¡tu įpareigoja įgyvendinančiÄ jÄ institucijÄ imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus. IÅ¡ teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, nėra įpareigojama panaikinti įgyvendinančiosios institucijos sprendimÄ , o tik raÅ¡tu įpareigoja įgyvendinančiÄ jÄ institucijÄ imtis atitinkamų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, nesutikdama su CPVA 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2014/2-3465 (1 t., b. l. 9–14), su skundu kreipėsi į Finansų ministerijÄ (1 t., b. l. 15–20, 3 t., b. l. 7–12), Å¡i 2015 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. ((24.16-03)-5K-1411490;5K-1417441-5K-1418889)-6K-1500052 įpareigojo CPVA atnaujinti pažeidimo tyrimÄ ir įvertinti VPT pateiktÄ nuomonę (1 t., b. l. 21–29, 3 t., b. l. 13–21). CPVA 2015 m. kovo 9 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2015/2-1715, kuriame nusprendė, kad ankstesnis jos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (1 t., b. l. 57–64, 2 t., b. l. 17–24, 3 t., b. l. 26–33), tačiau pastarÄ jį pareiÅ¡kėja apskundė Finansų ministerijai (2 t., b. l. 158–163, 3 t., b. l. 34–39).

Finansų ministerija 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimÄ Nr. ((24.16)-5K-1507190-5K-1505707)-6K-1702229 pareiÅ¡kėjos skundÄ pripažinti nepagrįstu (1 t., b. l. 52–54, 3 t., b. l. 54–56).Ä®vertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepraleido termino skundui paduoti, todėl bus nagrinėjami visi pareiÅ¡kėjos skunde pateikti reikalavimai.Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl atsakovės sprendimuose nustatytų trijų VPÄ® pažeidimų:

1) dėl kvalifikacijos reikalavimo per 5 metus būti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė būtų ne mažesnė kaip 850 000 Lt;

2) dėl Pirkimo laimėtojo atitikties kvalifikacijos reikalavimams;

3) dėl kvalifikacijos reikalavimo (kritinio likvidumo koeficiento) pagrįstumo (1 t., b. l. 9–14, b. l. 57–64). Taigi, teismas, nagrinėdamas sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pasisakys dėl kiekvieno galimai padaryto pažeidimo atskirai.Viešųjų pirkimų tvarkÄ , Å¡ių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarkÄ reglamentuoja VPÄ® (redakcija, galiojusi Pirkimo metu). VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Pirkimo metu) nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.IÅ¡ teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, bÅ«tų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Pažymėtina, jog VPÄ® ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, kad Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgÄ â€žViešųjų pirkimų principai“).VPÄ® 32 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Pirkimo metu) nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus.

Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. Pagal VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis.

Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimÄ . Dėl kvalifikacijos reikalavimo per 5 metus bÅ«ti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė – ne mažesnė kaip 850 000 Lt Pirkimo dokumentų 3.2 lentelės 9 punkto 1 dalyje nustatytas reikalavimas „Per pastaruosius 5 metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos, (jei tiekėjas vykdo veiklÄ trumpiau nei 5 metus) tiekėjas yra įvykdęs ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių kiekvienos vertė ne mažesnė kaip 850 000Lt su PVM“ (2 t., b. l. 31).PareiÅ¡kėja skunde nesutinka su atsakovės sprendimo argumentais, kad kvalifikacijai patikrinti užtektų reikalavimo dėl 1 sutarties, nes Projekte vykdyti darbai nebuvo sudėtingi ir svarbÅ«s, nepriskirtini ypatingų statinių kategorijai, todėl kvalifikacijos kriterijus dėl ne mažiau 3 sutarčių ribojo konkurencijÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, AgentÅ«ra nepagrįstai siaurai interpretuoja, jog tik ypatingų statinių kategorijai priskirtini statiniai laikytini sudėtingais ir reikalaujančiais patikimos kvalifikacijos. PareiÅ¡kėjos nuomone, projekto ir jų darbų kokybės svarbÄ lemia ne tik objekto priskyrimas prie vienos ar kitos statinio techninio ir konstrukcinio sudėtingumo kategorijos, tačiau ir paties statinio pobÅ«dis, jo paskirtis, reikalavimai saugumui ir pan. Atsakovė su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais nesutinka.VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti įpareigojimai perkančiajai organizacijai, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.Pažymėtina, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibÅ«dinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPÄ® 25 straipsnio 1 dalis).

Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties vykdymÄ . Taigi, jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, VPÄ® 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ ir laikydamasi Å¡iame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibÅ«dinimo taisyklių.

Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad perkančiosioms organizacijoms leidžiama nurodyti kai kuriuos tikslius pirkimo objektÄ kvalifikuojančius kriterijus, jei ji taip pat nurodo, kad pripažįstami analogiÅ¡ki arba ekvivalentiÅ¡ki (lygiaverčiai) objektai. Taip perkančioji organizacija įpareigojama rinktis iÅ¡ visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1995 m. sausio 24 d. sprendimas Komisija prieÅ¡ Nyderlandus, C-359/93).

Pažymėtina, kad sprendžiant, ar buvo tinkamai įgyvendintas VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas, kai keliamas pirkimo objektui nustatytų techninių reikalavimų teisėtumo klausimas, yra svarbi VPÄ® 25 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad konkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.

Pagal teismų praktikÄ perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali bÅ«ti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukÅ¡tÄ ar labai tikslų reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).IÅ¡ teismui pateikto Pirkimo 2013 m. techninio projekto Nr. 2012-19-TP (I) (toliau – Techninis projektas), kuris yra Pirkimo dokumentų dalis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. ir kt. priskiriamos D2 gatvių kategorijai (2 t., b. l. 191–194), kuri pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ nėra priskiriama ypatingų statinių kategorijai.

Tiek pačiame Techniniame projekte, tiek jo AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad statinio paskirtis – susisiekimo komunikacijos, statinio kategorija – neypatingas statinys (2 t., b. l. 180, 195). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad, remiantis Techninio projekto duomenimis, darbai nebus vykdomi ypatinguose statiniuose. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo keliamas reikalavimas, kad tiekėjai ir (arba) jų siÅ«lomi darbuotojai turėtų atestatus, suteikiančius teisę atlikti darbus ypatingų statinių kategorijoje: susisiekimo komunikacijų grupėje: keliai (gatvės) pogrupyje.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad, atsižvelgiant į kelio, kaip objekto, paskirtį ir įtakÄ vieÅ¡ajam saugumui (tiek pačių statybų darbų metu, tiek keliÄ eksploatuojant), yra itin svarbu, kad tokio objekto statybos darbai bÅ«tų atlikti itin kokybiÅ¡kai ir atitinkamÄ patirtį turinčio statytojo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Supaprastinto atviro konkurso dokumentų, Techninio projekto, buvo planuojama vykdyti nesudėtingus ir įprastus statybos darbus (be sudėtingų technologijų panaudojimo, didelio eismo srauto ribojimo ir kt.), kurių didesnę dalį sudarė Å¡aligatvių tiesimas, darbai vykdomi trumpose gatvėse, neatliekant inžinerinių tinklų perkėlimo ar kitokių sudėtingų darbų, kurių atlikimas nereikalauja ypatingos tiekėjų patirties (2 t., b. l. 25–46).

Todėl, teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo reikalauti viešųjų pirkimų metu iÅ¡ tiekėjo bÅ«ti įvykdžius ne mažiau kaip 3 panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, argumentuojant vykdomų darbų sudėtingumu. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog kvalifikacijai patikrinti užtektų 1 sutarties reikalavimo, todėl reikalavimÄ bÅ«ti įvykdžius ne mažiau 3 sutartis pagrįstai laikė pertekliniu, nes, kaip jau minėta anksčiau, Projekte vykdyti darbai nebuvo sudėtingi, jie nepriskirtini ypatingų statinių kategorijai.

Pažymėtina, kad reikalavimai, kurie laikytini pertekliniais, vertinami kaip kriterijai, ribojantys konkurencijÄ . Å is kvalifikacinis reikalavimas ribojo tiekėjų konkurencijÄ , taigi, pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ proporcingumo ir nediskriminavimo principÄ .PareiÅ¡kėja skunde nesutinka, kad reikalavimas per 5 metus bÅ«ti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė ne mažiau kaip 850 000 Lt, riboja konkurencijÄ , nes pagal minėtas sÄ lygas į nurodytas sutartis įtrauktos ir subrangovų atliktų darbų sutartys, ir tokios įmonės turi galimybę įgyti reikiamÄ patirtį atlikti kelių darbus subrangos sutartimis.

PareiÅ¡kėja Å¡iÄ savo pozicijÄ grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-301/2008. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad pagal minėtas sÄ lygas į nurodytas sutartis įtrauktos ir subrangovų atliktų darbų sutartys, ir tokios įmonės turi galimybę įgyti reikiamÄ patirtį atlikti kelių darbus subrangos sutartimis, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinamos konkrečiai tai situacijai aktualios faktinės aplinkybės ir jų aiÅ¡kinimas teisės aktų kontekste.

Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-301/2008 ginčas buvo keliamas dėl supaprastinto atvirojo konkurso valstybinės reikšmės rajoninio kelio remonto ir asfaltbetonio dangos įrengimo darbų atlikimo, t. y. dėl kitokios kelio kategorijos darbų atlikimo supaprastinto atvirojo konkurso, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti minėtų teismo pateiktų išaiškinimų, nes skiriasi faktinės aplinkybės, darbų mastas ir apimtis.

Atsižvelgęs į tai, teismas Å¡iuos argumentus laiko nepagrįstais. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėja teismui iÅ¡ esmės nepagrindė nustatyto reikalavimo, kuo darbai, atliekami (duomenys neskelbtini) g., yra panaÅ¡Å«s į darbus, atliekamus valstybinės reikÅ¡mės keliuose, arba kuo Å¡ie darbai yra iÅ¡skirtiniai, kad bÅ«tų keliami pakankamai aukÅ¡ti kvalifikacijos reikalavimai. Be to, pareiÅ¡kėja nepagrindė ir neįrodė, kad Pirkimu įsigyti darbai yra tokie svarbÅ«s vieÅ¡ajam interesui. PareiÅ¡kėjos teigimu, VPT, 2014 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡te Nr. 4S- 2823 vertindama bÅ«tent šį kvalifikacinį kriterijų, nenustatė, kad Å¡is reikalavimas neproporcingas ir dirbtinai ribotų konkurencijÄ , todėl atsakovės nustatyti pažeidimai Å¡iuo aspektu nepagrįsti ir neteisėti.Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – vykdyti Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ , prižiÅ«rėti, kaip laikomasi Å¡ių teisės aktų reikalavimų, įskaitant Å¡ių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 195 punkte nustatyta, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 10.3 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios iÅ¡laidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų: tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo praÅ¡ymus, nustato mokėjimo praÅ¡ymuose nurodytų iÅ¡laidų tinkamumÄ finansuoti ir deklaruoti, rengia ir teikia atitinkamai institucijai paraiÅ¡kas asignavimų valdytojui dėl lėšų iÅ¡mokėjimo projekto vykdytojui (10.3.1 punktas); atlieka pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡a apie juos atitinkamoms institucijoms.

Jeigu nustačiusi pažeidimÄ Ä¯gyvendinančioji institucija įtaria nusikalstamÄ veikÄ , apie tai ji nedelsdama praneÅ¡a Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaujančiajai institucijai, ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai (10.3.5) ir t. t. IÅ¡ teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, turėjo teisę tikrinti, kaip pareiÅ¡kėja laikėsi VPÄ® nuostatų vykdydama PirkimÄ . Minėtas teisinis reglamentavimas neriboja CPVA teisės vykdyti pažeidimų tyrimÄ ir pagal savo kompetencijÄ nustatyti pažeidimus bei pritaikyti finansinę korekcijÄ .Nors nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė viešųjų pirkimų pažeidimo, teismo nuomone, atsakovė, atlikusi jai paskirtas funkcijas, tokį pažeidimÄ gali nustatyti, t. y. atsakovė gali atlikti savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ , kurio rezultatai nebÅ«tinai turi sutapti su VPT tyrimo rezultatais.

Todėl Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada šiuo atveju vertintina bendrai visų byloje esančių įrodymų visumoje.Nagrinėjamu atveju iš Supaprastinto atviro konkurso dokumentų, Techninio projekto nustatyta, kad vykdyti darbai nesudėtingi, jie nepriskirtini ypatingų statinių kategorijai, nes didesnę dalį darbų sudarė šaligatvių tiesimas, darbai vykdomi trumpose gatvėse, neatliekant inžinerinių tinklų perkėlimo ar kitokių sudėtingų darbų, kurių atlikimas nereikalauja ypatingos tiekėjų patirties (2 t., b. l. 25–46).

Teismo nuomone, VPT nepagrindė, kodėl pareiÅ¡kėjos nustatytas Å¡is kvalifikacinis reikalavimas sudaro pagrindÄ reikalauti viešųjų pirkimų metu iÅ¡ tiekėjo bÅ«ti įvykdžius ne mažiau kaip 3 panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog kvalifikacijai patikrinti užtektų 1 sutarties reikalavimo, todėl reikalavimÄ bÅ«ti įvykdžius ne mažiau 3 sutartis pagrįstai laikė pertekliniu reikalavimu, ribojančiu tiekėjų konkurencijÄ .

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad reikalavimas per 5 metus bÅ«ti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė bÅ«tų ne mažesnė kaip 850 000 Lt, kurį CPVA traktavo kaip neproporcingÄ ir dėl to konstatavo pažeidimÄ , nėra AgentÅ«ros sprendime numatytų sankcijų pagrindas. Pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ skundžiamų sprendimų turinio, atsakovė nurodė, kad Å¡is kvalifikacinis reikalavimas ribojo tiekėjų konkurencijÄ , todėl pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ proporcingumo ir nediskriminavimo principÄ .

Tai, kad skundžiamuose sprendime nėra skiriama sankcija už šį pažeidimÄ , nereiÅ¡kia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ar dėl Å¡ios priežasties skundžiami sprendimai yra neteisėti ar ydingi iÅ¡ esmės. Dėl Pirkimo laimėtojo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams Atsakovė skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad, įvertinus PirkimÄ laimėjusios konkurso dalyvės UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ pasiÅ«lymÄ , nustatyta, kad jis neatitinka Pirkimo dokumentų 3 dalies „Reikalavimai kvalifikacijai“ 3.2 lentelės 9 punkto 2 dalies nustatyto kvalifikacinio reikalavimo (atitiko tik dėl dangos įrengimo, o ne dėl viso sporto paskirties inžinerinio statinio statybos ir (ar) rekonstravimo).Pirkimo dokumentų 3.2 lentelės 9 punkto 2 dalyje nustatytas reikalavimas „Per pastaruosius 5 metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos, (jei tiekėjas vykdo veiklÄ trumpiau nei 5 metus) tiekėjas yra įvykdęs ne mažiau kaip 1 sporto paskirties inžinerinių statinių statybos ir/ar rekonstravimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 150 000,00 Lt su PVM“ (2 t., b. l. 31).

PareiÅ¡kėja nesutinka su Å¡iuo atsakovės nustatytu pažeidimu, teigia, kad AgentÅ«ra šį kvalifikacinį reikalavimÄ interpretuoja nepagrįstai siaurindama jo taikymo apimtį. PareiÅ¡kėjos teigimu, aiÅ¡kinat šį reikalavimÄ lingvistiniu metodu yra aiÅ¡ku, kad buvo reikalaujama, jog tiekėjas bÅ«tų sudaręs vienÄ ar kelias sutartis, pagal kurias bÅ«tų įvykdęs bet kokius sporto objekto statybos ar rekonstrukcijos darbus už ne mažesnę nei 150 000 Lt su PVM sumÄ , o aiÅ¡kinant minėtÄ kriterijų loginiu metodu – suprantama, kad 150 000 Lt suma rodo, jog turima omenyje dalis statybos ar rekonstrukcijos darbų, nes sunkiai įsivaizduojama, kad visas sporto objektas galėtų bÅ«ti pastatytas ar rekonstruotas už tokiÄ nedidelę sumÄ .

Teismo nuomone, Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai nepagrįsti, nes taikant lingvistinį aiÅ¡kinimo metodÄ iÅ¡ kvalifikacinio reikalavimo galima suprasti, kad reikalaujama bÅ«ti įvykdžius visÄ , o ne dalį sporto objekto statybos ar rekonstrukcijos darbų. Reikalavimo sÄ lygoje nėra numatyta alternatyvų dėl dalies bet kokių sporto paskirties inžinerinių statinių statybos ir (ar) rekonstravimo darbų sutarties įvykdymo. Kvalifikacinis reikalavimas turi bÅ«ti tikslus, aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas, siekiant iÅ¡vengti skirtingo reikalavimo interpretavimo.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog pagal šį reikalavimÄ tiekėjas turi bÅ«ti įvykdęs viso sporto paskirties inžinerinių statinių statybos ir (ar) rekonstravimo darbų sutartį. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalÅ«s dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, kaip tai nustatyta VPÄ® 32 straipsnio 2 dalyje. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija, galiojusi Pirkimo vykdymo metu) 12 punkte nustatyta, kad sporto paskirties inžineriniai statiniai – sporto aikÅ¡tynai bei stadionai, kurie nėra pastatai, naudojami žaidimams atvirame ore, skirti sporto ir kÅ«no kultÅ«ros reikmėms (futbolui, krepÅ¡iniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui, taip pat maÅ¡inų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kita).

IÅ¡ teismui pateikto Techninio projekto II dalies Sporto aikÅ¡telių įrengimas (byla Nr. 2012-19-TP (II) nustatyta, kad sporto aikÅ¡telei atnaujinti numatoma pakloti naujÄ dangÄ , kuriÄ sudarys 30 cm smėlio pasluoksnis, 15 cm skaldos pagrindo sluoksnis, 5 cm asfaltbetonio sluoksnis, universali dvisluoksnė sporto aikÅ¡telės danga, sužymėti krepÅ¡inio, teniso, tinklinio ribų linijas. Visa sporto aikÅ¡telė bus aptveriama 3 metrų aukščio plastizoliu dengta tinklo segmentų tvora. Sporto aikÅ¡telėje bus iÅ¡ plastikinių kėdžių (jas pritvirtinus ant plieninio karkaso) įrengiamos sėdimos vietos (70 vnt.) ir kt. (2 t., b. l. 78–137).

IÅ¡ Techninio projekto II dalies darytina iÅ¡vada, kad projektÄ sudaro sporto aikÅ¡telės sintetinės dangos klojimas ir kiti įvairÅ«s darbai, kuriuos laimėjęs dalyvis privalėjo atlikti, todėl, atsižvelgiant į Pirkimo objekto, kurį sudaro įvairÅ«s darbai, kompleksiÅ¡kumÄ , pareiÅ¡kėjos argumentai, kad tiekėjo kvalifikacija bÅ«tų tinkama atlikus bet kokius pavienius sporto paskirties inžinerinio statinio darbus, vertintini kritiÅ¡kai. VPÄ® 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobÅ«dį, kiekį, svarbÄ ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ Å¡iame straipsnyje nurodytais bÅ«dais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vienÄ ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai per paskutinius 5 metus atliktų darbų sÄ raÅ¡Ä kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai; pažymose turi bÅ«ti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimÄ , reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iÅ¡ užsakovų.

IÅ¡ teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad kvalifikacijos reikalavimas yra nustatomas atsižvelgiant į Pirkimo objektÄ ir jo ypatybes. VPÄ® 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraiÅ¡kÄ ar pasiÅ«lymÄ , jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos praÅ¡ymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neiÅ¡samių duomenų apie savo kvalifikacijÄ .IÅ¡ teismui UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ pateiktos informacijos matyti, kad jos subrangovė UAB „Sporto dangos“ paklojo tik sintetinę dangÄ ir sumontavo sporto įrangÄ , o ne atliko viso sporto paskirties inžinerinio statinio statybÄ ir (ar) rekonstrukcijÄ (5 t., b. l. 202–203), todėl pareiÅ¡kėja neturėjo teisės leisti jam dalyvauti Pirkimo procedÅ«rose, nors jos kvalifikacija keliamų reikalavimų neatitiko tik labai nedaug.

VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija pasiÅ«lymÄ turi atmesti, jeigu paraiÅ¡kÄ arba pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos praÅ¡ymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neiÅ¡samių duomenų apie savo kvalifikacijÄ . Vadovaujantis Å¡ia nuostata, pripažinus UAB „AukÅ¡taitijos traktas“ laimėtoja, buvo pažeistos VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos ir VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.

Dėl kvalifikacijos reikalavimo – kritinio likvidumo koeficiento – pagrįstumo Atsakovė sprendimuose pertekliniu laiko ne patį kvalifikacijos reikalavimÄ , bet tai, kad jis buvo taikomas ne tik tiekėjui, bet ir jo subrangovams, nes bÅ«tent tiekėjas yra atsakingas užsakovui dėl tinkamo sutarties įvykdymo (1 t., b. l. 9–15, 57–64). PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡is kriterijus nėra ginčo dalykas, tačiau siekia pagrįsti Å¡io kriterijaus taikymÄ subrangovams, nes subrangovų kvalifikacija – pajėgumas vykdyti sutartį – yra tiek pat svarbi, kaip ir paties tiekėjo.

Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, motyvuoja, kad subrangovas negali bÅ«ti laikomas jungtinės veiklos sutarties dalyviu, nes jam nesuteiktos tokios pat teisės ir pareigos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.972 straipsnyje, be to, kiekvienas jungtinės veiklos narys yra solidariai atsakingas perkančiajai organizacijai už vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymÄ (CK 975 straipsnio 3 dalis), o subrangovas tokių įsipareigojimų neprisiima.Pirkimo dokumentų 3.2 lentelės 11 punkte nustatytas pirkime dalyvaujančio subjekto kritinio likvidumo koeficientas (2 t., b. l. 32).

Pagal Pirkimo dokumentų 3.5 ir 3.6 punktų nuostatas, kiekvieno Å«kio subjekto narys atskirais ir kiekvienas subrangovas turi atitikti Pirkimo dokumentų 3.2 lentelės 11 punkto nustatytÄ kritinio likvidumo koeficiento reikalavimÄ bei pateikti reikiamus dokumentus (2 t., b. l. 32).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡iuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos Å«kio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sÄ lygas.

Å i teisė taip pat turi bÅ«ti derinama su iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančia jų pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sÄ lygas (VPÄ® 32 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sÄ lygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumÄ (racionalumÄ ). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iÅ¡kels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobÅ«džio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomÄ perkančiosios organizacijos apsaugÄ , o tai neiÅ¡vengiamai lems didesnę pasiÅ«lymų kainÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d.

įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (2012 m. sausio 8 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 19.5 punktÄ , kritinio likvidumo koeficientas – tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis. Kriterijus iÅ¡reiÅ¡kiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais. Rekomenduojama kriterijaus reikÅ¡mė – kritinio likvidumo koeficientas ne mažesnis už 0,5. Jeigu trumpalaikiai įsipareigojimai lygÅ«s 0, laikoma, kad tiekėjai atitinka nustatytÄ kritinio likvidumo reikalavimÄ .

Kriterijus naudotinas didelės vertės pirkimuose, perkant prekes, paslaugas ir darbus, tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo ir kvalifikacinės atrankos procedÅ«rose. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, jog kritinio likvidumo koeficientas iÅ¡reiÅ¡kia asmens finansinį pajėgumÄ ir stabilumÄ trumpalaikėje perspektyvoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2194/2013). Tai yra tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, rodantis atsargų likvidumÄ .Nors bendrÄ ja prasme Rekomendacijos nėra privalomos ir perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikÅ¡mes, tačiau tik tokius, kurie neprieÅ¡tarauja VPÄ® nuostatoms (Rekomendacijų 1, 4 punktai).

Perkančioji organizacija pagal Rekomendacijas ir minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifikÄ , apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumÄ VPÄ® reguliavimo kontekste.Teisėjų kolegijos nuomone, pirkimo dokumentuose subrangovams buvo keliamas savarankiÅ¡kas kvalifikacinis reikalavimas ir jis nebuvo naudojamas tiekėjo kvalifikacijai pagrįsti arba įsitikinti subrangos teisėtumu. Pagal CK 6.650 straipsnio nuostatas, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas.

Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikÅ¡ti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iÅ¡ jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.Atvirojo konkurso dokumentuose pateiktoje Statybos darbų rangos sutarties esminėse sÄ lygose yra nurodyta, jog rangovas gali dalį darbų perduoti subrangovams, tačiau rangovas yra atsakingas už subrangovo, jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimÄ , kaip atsakytų už savo paties veiksmus ar neveikimÄ (sutarties 5.5 p.) (2 t., b. l. 47–63).

Vadinasi, pagal sutarties sÄ lygas rangovas yra atsakingas už tinkamÄ sutarties vykdymÄ ir projekto įgyvendinimÄ . Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja nustatė tiek tiekėjams, tiek subtiekėjams kritinio likvidumo koeficientÄ , apibrėžtÄ kaip 1 (rekomenduojamas minimalus yra 0,5), kurį rekomenduojama nustatyti tik didelės vertės pirkimuose (Rekomendacijų 19.5 p.). Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo teikėjui (rangovui) tikslas – iÅ¡siaiÅ¡kinti potencialaus tiekėjo visapusiÅ¡kÄ patikimumÄ ir pajėgumÄ Ä¯vykdyti pirkėjo sÄ lygas, o nustatytas koeficiento dydis (1) iki minimumo mažina rizikÄ , kad tokį kvalifikacinį reikalavimÄ turintis tiekėjas neįvykdys pirkimo sutarties dėl savo mokumo problemų.

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl Å¡iuo atveju toks kritinio likvidumo koeficientas pagrįstai buvo nustatytas ir subrangovui, ir vien didesnio kritinio likvidumo koeficiento, nei numato Rekomendacijos, numatymas rangovui nebuvo pakankamas pasiekti pirkimo tikslui. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgus į pirkimo dokumentuose numatytÄ pirkimo objektÄ , kuris nepasižymi specifika, tai, kad darbai turėjo bÅ«ti baigti per 13 mėnesių (pirkimo sÄ lygų 2.3 p.) (2 t., b. l. 27).

Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigÄ patikrinti tiekėjų kvalifikacijÄ , privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir nedviprasmiÅ¡ki, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurencijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Å iuo atveju nenustatyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo tikslo – gauti paslaugas – nebuvo galima pasiekti mažiau konkurencijÄ ribojančiomis priemonėmis ir kad kitų nustatytų reikalavimų nepakako. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡is reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui, kaip tai nustatyta VPÄ® 32 straipsnyje.Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Centrinės projektų valdymo agentūros 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 2014/2-3465 ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 2015/2-1715, kuriais tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 20 proc. sutarties vertės, yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

Ä®vertinus tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. ((24.16)-5K-1507190-5K-1505707)-6K-1702229 netenkino pareiÅ¡kėjos skundo, laikytina, kad ji priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Netenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, nėra pagrindo patenkinti iÅ¡vestinį jos reikalavimÄ Ä¯pareigoti CPVA iÅ¡mokėti jai 345 718,58 Lt (100 127,02 Eur).PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Tomas Blinstrubis                                                                               Bronius JanuÅ¡ka                                                                               Irena PaulauskienėÂ