2017-11-28 Nr. AB-22339-3-62-3-00899-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2263-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00899-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. Z. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–12) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti Alytaus pataisos namų veiksmus neteisėtais, o jam suteikti aukos statusą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2012 m. vasario 7 d. ir nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d. buvo kalinamas Alytaus PN 16, 7, 18 ir 19 būrių gyvenamosiose patalpose, taip pat kamerų tipo patalpose, kur jam nuolat trūko gyvenamojo ploto, buvo drėgna, trūko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos grybelio, aptrupėjusios ir avarinės būklės, trūko spintelių daiktams susidėti. Be to, kas antrą savaitę jam tekdavo miegoti be patalynės, kadangi, paėmus patalynę skalbti, neišduodavo antro patalynės komplekto. Tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį bei nacionalinius teisės aktus. Dėl tokių atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, depresija, dvasiniu sukrėtimu, nuovargiu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundą (b. l. 29–34) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimo laikotarpiui nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. kovo 22 d. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 22 d. buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpą Nr. 29 ir baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 5, taip pat į 19 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 5 ir 18 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 4. Visose šiose patalpose pareiškėjui teko pakankamai laisvo ploto ir minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad nuteistieji pagal grafiką gali sportuoti sporto aikštyne bei neribotai naudotis lokalinio sektoriaus kiemeliu, taip pat laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas naudojosi savo asmenine patalyne, todėl patalynė jam nebuvo paskirta. Atsakovas pažymėjo, jog, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 78–83) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, o likusią pareiškėjo S. Z. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.

7. Teismas nurodė, jog žalos atlyginimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas prašė taikyti šį terminą. Pareiškėjas iš atsakovo reikalavo atlyginti neturtinę žalą nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. vasario 7 d. bei nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d., o skundą teismui pateikė 2016 m. gegužės 21 d. Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, teismas taikė senaties terminą ir nagrinėjo ginčą nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Tokia teismo išvada atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (žr. LVAT 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog jis buvo kalinamas Alytaus PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

9. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. liepos 23 d., nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. spalio 23 d., nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 29, kurios plotas yra 15,10 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Remdamasis pareiškėjo pateiktu kameros Nr. 29 planu, teismas pažymėjo, jog joje įrengtos dvi dviaukštės lovos, t. y. 4 miegamosios vietos, ir šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo bei nenurodė, kad kameroje buvo kalinama daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų. Taigi teismas konstatavo, kad nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. liepos 23 d., nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. spalio 23 d., nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui teko 3,7 kv. m gyvenamojo ploto, tai atitiko Taisyklių reikalavimus. Nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 15 d. pareiškėjas buvo kalinamas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5. Atsakovas nurodė, kad šios kameros plotas yra 28,66 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,6 kv. m ploto. Nors pareiškėjas teigė, kad baudos izoliatoriaus kameros būdavo perpildytos, prie skundo nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, be to, dėstydamas argumentus dėl ploto trūkumo baudos izoliatoriuje, pareiškėjas nurodė 2011–2012 m. laikotarpius, o ne paminėtus 2015 m. laikotarpius, kuriais pareiškėjas kalėjo baudos izoliatoriuje. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo netikėti Alytaus PN paaiškinimais ir oficialiai pateikta informacija, todėl minimalaus ploto normos pažeidimas nebuvo konstatuotas.

11. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. birželio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 19 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 44,72 kv. m ir joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,2 kv. m ploto. Nors pareiškėjas skunde bei atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad šioje patalpoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų ir jų skaičius buvo sumažintas tik po lokaliniame sektoriuje atlikto remonto, byloje nebuvo šią aplinkybę pagrindžiančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų. Pareiškėjas pateikė savo braižytą gyvenamosios patalpos planą bei nurodė datą „nuo 2012 m. 12 mėn.“, o skundas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Atsakovas pateikė duomenis apie ginčo patalpų plotą ir miegamųjų vietų skaičių iš kompiuterinės programos „Įskaita“. Teismo vertinimu, šie oficialiai pateikti įrodymai (kompiuterinės programos išrašai) paneigė pareiškėjo argumentus bei pateiktus duomenis (ranka braižytą patalpų planą). Byloje nebuvo jokių duomenų apie atliktą patalpų remontą, kurio metu būtų sumažintas miegamųjų vietų skaičius 19 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą tik abstrakčiai nurodė, kad toks remontas buvo atliktas 2016 m., ir paminėjo patikrinimo aktą, kuriame buvo pasisakyta apie tokį remontą, tačiau šio akto į bylą nepateikė, taip pat nenurodė paminėto akto datos, numerio ar kitų tikslių duomenų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nekonstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumo dėl minimalaus ploto normos užtikrinimo pareiškėjui 19 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje.

12. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 26 d., nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. liepos 24 d., nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2015 m. spalio 26 d., nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 9 būrio gyvenamąsias patalpas. Byloje nebuvo duomenų, kurioje šio būrio gyvenamojoje patalpoje gyveno pareiškėjas, koks buvo šios patalpos plotas ir kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo kalinimo sąlygų 9 būryje ir nepateikė aplinkybių, susijusių su kalinimu šiame būryje. Teismas pažymėjo, jog neturi teisės keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva ir, nagrinėdamas bylą, paprastai negali išeiti iš reikalavimo ribų, todėl, spręsdamas dėl pareiškėjui galbūt nesudarytų tinkamų kalinimo sąlygų, vertino kalinimo sąlygas tik tuose būriuose, kuriuos nurodė pareiškėjas.

13. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 27 d., nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. vasario 9 d., nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. kovo 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 18 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 34,13 kv. m ir joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,2 kv. m ploto. Pareiškėjas prie skundo pateikė 18 būrio 4 miegamojo planą, iš kurio taip pat matyti, kad šioje patalpoje buvo įrengtos 4 dviaukštės lovos, t. y. 8 miegamosios vietos. Kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, byloje nebuvo, todėl teismas konstatavo, kad minimalaus ploto norma 18 būrio 4 miegamajame pareiškėjui buvo užtikrinta.

14. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 23 d. pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 30, kurios plotas, remiantis bylos duomenimis, buvo 11,07 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,6 kv. m ploto.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas. Taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, todėl pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo tiek kamerų tipo patalpose, tiek baudos izoliatoriuje ir bendrabučio tipo patalpose teismas atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, trūko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos grybelio, aptrupėjusios ir avarinės būklės, trūko spintelių daiktams susidėti. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA-369 ir 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-436. Šių pareiškėjo kalinimo laiku arba jam artimu laikotarpiu atliktų patikrinimų metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus PN laikomasi higienos normos reikalavimų. Šiuose aktuose nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 24 punkto reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad visose kamerų tipo patalpose ir lokaliniuose sektoriuose Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 atliktas kapitalinis remontas, pataisos namų patalpos bei jose esantys įrenginiai tvarkingi ir prižiūrimi, ant sienų bei lubų pelėsių nėra. Abiejų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų nenustatyta. Be to, iš šių atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią ir švarią aplinką. Nors ir galbūt ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad atliktų kapitalinį patalpų remontą.

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Nors pareiškėjas pateikė fotonuotraukas, jo teigimu, įrodančias netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN, teismas negalėjo jomis vadovautis, nes neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, taip pat negalėjo nustatyti nuotraukų autentiškumo. Be to, tokių įrodymų pateikimas negali prieštarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 1 priede pateikiamas daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas, kurio 14 punkte nurodyti fotoaparatai, pareiškėjo pateiktų nuotraukų, padarytų pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, teismas negalėjo pripažinti įrodymais šioje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 5 d.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat pateikė 2008 m. vasario 27 d. Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pripažinimo avariniu aktą, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d., o šis aktas priimtas 2008 m. vasario 27 d., t. y. ne ginčo laikotarpiu ar jam artimu metu, teismas šio įrodymo nelaikė reikšmingu nagrinėjamoje byloje, nes jis nesusijęs su ginčo dalyku, todėl atmetė. Taigi teismas neturėjo pagrindo netikėti Alytaus PN paaiškinimais ir oficialiai pateikta informacija. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų sanitarinių sąlygų buvo atmesti kaip nepagrįsti.

18. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat nepateikė jokių aplinkybę dėl spintelių trūkumo pagrindžiančių duomenų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo reikiamas baldų skaičius. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl spintelių trūkumo, netinkamumo naudoti, pakeitimo kita ar su panašaus pobūdžio prašymu, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą patenkinti, todėl šį pareiškėjo argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog, atidavęs skalbti savo patalynę, savaitę turėdavo miegoti be patalynės, nes pataisos namų administracija neišduodavo jam papildomo komplekto; turėjo du asmeninės patalynės komplektus, tačiau vienas iš jų suplyšo ir teko naudotis tik vienu komplektu. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas naudojosi savo asmenine patalyne, todėl pataisos namuose papildomas komplektas jam nebuvo išduodamas. Įvertinęs Aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelės išrašą, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo 2 asmeninius patalynės komplektus (2 užvalkalus antklodei, 2 pagalvės užvalkalus, 2 paklodes), o pataisos namai iš valstybės biudžeto jam buvo išdavę čiužinį, antklodę ir pagalvę, tai atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų reikalavimus. Kiekvienoje turimos patalynės grafoje pareiškėjas savo parašu patvirtino išduotos ir turimos patalynės kiekio pakankamumą. Teismo vertinimu, šie duomenys paneigė pareiškėjo argumentus, kad jis turėjo vieną patalynės komplektą ir pataisos namai privalėjo išduoti jam papildomą patalynę.

20. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinti kaip pakankami neturtinei žalai, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatuoti. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta.

21. Teismas nusprendė, jog Alytaus PN neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir suteikti aukos statusą negali būti skundo dalyku pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasmę, todėl bylos dalis dėl šio skundo reikalavimo buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

23. Teismo nuomone, likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III. 24. Pareiškėjas S. Z. apeliaciniu skundu (b. l. 86–87) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą ir priteisti 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2012 m. vasario 7 d. ir nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Alytaus PN bausmę atliko 16, 7, 18 ir 19 būriuose, kur trūko gyvenamojo ploto, kildavo ginčai tarp nuteistųjų, jis tapo irzlus, piktas, kreipėsi pagalbos. Teko atlikti bausmę pilnose kamerose Nr. 5, Nr. 29 ir Nr. 4, kuriose drėgna, nėra kur susidėti daiktų. Atsiradusi neturtinė žala turi būti atlyginta CK nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas. Atsakovas pateikė teismui klaidingą informaciją. Jam trūko laisvo ploto judėti, netvarkingi pasivaikščiojimo kiemeliai, juose neįrengti suoliukai, tiekiamas nekokybiškas maistas, nekokybiškai skalbiama patalynė, netinkamas kamerų apšvietimas, neskiriamos higienos priemonės švarai palaikyti. Teismas netinkamai vertino pažeidimus.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 91–93) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga pateikta teismui, išnagrinėta ir įvertinta. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 95–97) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Apeliantas nepateikė duomenų, jog laisvės atėmimo vietos įstaiga būtų sąmoningai siekusi nežmoniškai su juo elgtis. Valstybė sprendžia asmenų kalinimo problemas. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui S. Z. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis.

31. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą, prašydamas priteisti 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti Alytaus PN veiksmus neteisėtais, o jam suteikti aukos statusą. Pareiškėjo teigimu, nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2012 m. vasario 7 d. ir nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d. jam būnant Alytaus PN nuolat trūko gyvenamųjų patalpų ploto, buvo drėgna, trūko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos grybelio, aptrupėjusios ir avarinės būklės, trūko spintelių daiktams susidėti, kas antrą savaitę jam tekdavo miegoti be patalynės, kadangi, paėmus patalynę skalbti, neišduodavo antro patalynės komplekto (apie pasivaikščiojimo kiemelius užsiminta prašant pridėti įrodymus). Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, depresija, dvasiniu sukrėtimu, nuovargiu.

32. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Tokį sprendimą teismas priėmė atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymu taikęs senaties terminą; nenustatęs minimalaus gyvenamųjų patalpų (kamerų tipo patalpų, baudos izoliatoriaus ir bendrabučio tipo patalpų) ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų pažeidimų; konstatavęs, kad reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir suteikti aukos statusą negali būti skundo dalyku.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jam būnant Alytaus PN 16, 7, 18 ir 19 būriuose bei kamerose Nr. 5, Nr. 29 ir Nr. 4 trūko gyvenamųjų patalpų ploto, buvo drėgna, nebuvo kur susidėti daiktų, netvarkingi pasivaikščiojimo kiemeliai, juose neįrengti suoliukai, tiekiamas nekokybiškas maistas, nekokybiškai skalbiama patalynė, netinkamas kamerų apšvietimas, neskiriamos higienos priemonės švarai palaikyti; taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas; atsakovas pateikė teismui klaidingą informaciją.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

35. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, būtinumo apsaugoti viešąjį interesą ar reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ar asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, apeliacinio skundo ribų neperžengia (ABTĮ 140 str. 2 d.) ir bylą nagrinėja pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą neužtikrinant tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu, įskaitant senaties termino taikymą ir atsakovo pateiktos informacijos vertinimą.

36. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93)). Taigi gali ir turi būti taikomos būtent nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė žalos, būtent per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, yra nepagrįstas.

37. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

38. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, o pagal šio straipsnio 2 dalį – jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas iš atsakovo reikalavo atlyginti neturtinę žalą nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2012 m. vasario 7 d. bei nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d., o skundą teismui pateikė 2016 m. gegužės 21 d. Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo ginčą nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 23 d.

39. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017 ir kt.).

41. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų (Taisyklių, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir kt.) taikymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiai pateikta informacija.

42. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks teisės normos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017 ir kt.).

43. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengti suoliukai, tiekiamas nekokybiškas maistas, nekokybiškai skalbiama patalynė, netinkamas kamerų apšvietimas, neskiriamos higienos priemonės švarai palaikyti, bei su tuo susijusius reikalavimus. Nė vienas iš šių apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, paminėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

44. Įvertinus nurodytų faktinių aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė