732cacfa-e469-47d3-b2d2-a62b2225aa27 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-151-498/2015             Teisminio proceso Nr.1-66-1-00692-2014-8                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.2.,1.2.3.1. (S)                                                 KAUNO APYGARDOS TEISMASN  U  O  S  P  R  E  N  D  I  SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Å ibkovas, sekreto­riaujant V.

A., Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamojo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, nukentėjusiajai E. K., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių iÅ¡silavinimo, dirbantis Å«kininko A. L. Å«kyje traktorininku, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį,                           n u s t a t ė :

J. Ž. 2014 m. liepos 1 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) važiuojamoje dalyje, netoli 26 numeriu pažymėto gyvenamojo namo, vienÄ kartÄ sudavė deÅ¡ine ranka V. V. į kairės pusės veido sritį, nuo Å¡io smÅ«gio V. V. griuvo aukÅ¡tielninkas ir galvos pakauÅ¡io sritimi atsitrenkė į asfaltuotÄ gatvės pavirÅ¡ių, Å¡iais veiksmais jis padarė V. V. galvos sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumuÅ¡imu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų iÅ¡emija ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, nuo ko 2014 m. liepos 17 d. apie 03 val. 15 min.

V. V. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė, tokiais veiksmais nužudė V. V..J. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino dalinai ir parodė, kad 2014-07-01 apie 20.55 val. ėjo į parduotuvę. Beeinant gatve pamatė, kad jam iš priekio į parduotuvę taip pat eina jo sugyventinė V. Č. ir V. V.. Jie abu buvo išgėrę, V. V. buvo stipriai girtas. Eidamas paskui juos jis girdėjo, kad V. V. sako jo sugyventinei nupirkti jam alaus. Sugyventinė užėjo į parduotuvę.

Jis, žinodamas, kad jo sugyventinė, V. V. ir kiti jau visÄ dienÄ girtavo pas kaimynÄ bei nenorėdamas jai leisti gerti toliau ir leisti pinigus, užėjo į parduotuvę jai iÅ¡ paskos. Parduotuvėje jis atėmė iÅ¡ jos pinigus, pasakė pardavėjoms jai daugiau neparduoti alaus. Sugyventinė išėjo iÅ¡ parduotuvės, jis taip pat išėjo iÅ¡ paskos. Išėjus į laukÄ maždaug 80 metrų atstumu nuo parduotuvės jis pamatė V. V., kuris pradėjo jam aiÅ¡kinti, kad jis neteisus. Jis atsakė V.

V., kad nereikia iÅ¡ moterų imti pinigų, reikia užsidirbti. V. V. pradėjo jų plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, jie ėjo vienas link kito. Jie susiartino ant žvyro prie pat betoninio kelio. V. V. užsimojo jam suduoti, bet jis pasilenkė, paskui pastÅ«mė V. V. rankomis į krutinę. Tai nebuvo smÅ«gis, tai buvo pastÅ«mimas, be to nelabai stiprus. PastÅ«mimo metu jis vienoje rankoje turėjo telefonÄ , kitoje piniginę. Nuo pastÅ«mimo V. V. pradėjo judėti atgal, padarė vienÄ Å¾ingsnį atgal, darydamas kitÄ Å¾ingsnį užsikabino už betoninio kelio dangos ir nukrito.

Jis matė ir girdėjo, kad V. V. atsitrenkė galva į betoninį keliÄ . V. V. nesikėlė, tada jis priėjo prie jo gulinčio ir pajudino jo veidÄ . V. V. jį pasiuntė ir jis nuėjo. Atsigręžęs jis pamatė, kad V. V. vis dar guli ant kelio. Nenorėdamas, kad jam kiltų pavojus dėl važiuojančių maÅ¡inų, jis vėl sugrįžo prie V. V., paėmė jį už pažastų ir nutempė nuo kelio prie medžio. Jis pasodino V. V. prie medžio, vėl pajudino veidÄ , o V. V. vėl pradėjo jį plÅ«sti.

Tuomet jis paliko V. V. ir nuėjo namo. KitÄ dienÄ sužinojo, kad V. V. iÅ¡vežtas į ligoninę. Aplankyti V. V. į ligoninę nevažiavo. V. V. pažįsta nuo pastarojo vaikystės, jie dažnai bendravo, kartu dirbo. TÄ dienÄ , t.y. 2014-07-01 V. V. su kitais gėrė pas kaimynÄ . Jis buvo užėjęs pas tÄ kaimynÄ atsiimti raktus iÅ¡ sugyventinės. Tai buvo dienos metu apie 18.00 val. Jau tada V. V. pradėjo ant jo keiktis, aiÅ¡kintis. Jis nuramino V. V. ir išėjo. Dar girdėjo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , tas kaimynas (duomenys neskelbtini), pas kurį gėrė V.

V., užtiko V. V. su savo sugyventine lovoje ir sumušė V. V.. PaaiÅ¡kina, kad savo kaltę pripažįsta dalinai, kadangi nesudavė V. V., o tik jį pastÅ«mė. Nukentėjusioji E. K. parodė, kad tÄ dienÄ , t.y. 2014-07-01, jos sÅ«nus V. V. namo grįžo apie 21.20 val. Jis atrodė neorientuotas, ir nors buvo iÅ¡gėręs, elgėsi ne taip kaip visada kuomet buvo iÅ¡gėręs. SÅ«nus jai pasakė, kad jam skauda galvÄ , paprašė tabletės. Jis jam davė tabletę, jis lyg ir norėjo kažkur eiti, tačiau nepajėgė, atsigulė į lovÄ .

Jis pradėjo vemti, nors bÅ«damas iÅ¡gėręs niekada nevėmė. Ji nesuprato, kad jis yra sumuÅ¡tas, jei J. Ž. bÅ«tų jį atvedęs ir jai pasakęs, kas mušė sÅ«nų, ji kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . TÄ vakarÄ greitosios pagalbos taip ir neiÅ¡kvietė, galvojo, kad sÅ«nus iÅ¡sigulės ir viskas praeis. Tačiau naktį sÅ«nus vis vėmė, todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvažiavusi gydytoja pamatė, kad jis vemia, pasakė, kad jis girtas ir jo į ligoninę neveÅ¡.

Vėliau naktį ji pamatė, kad ant jo pakauÅ¡io yra sukrešėjusio kraujo. Ryte jam tapo dar blogiau, ji iÅ¡kvietė felčerę, kuri suleido jam vaistų nuo skausmo. Apie 11.00 val. sÅ«nui prasidėjo priepuoliai ir ji vėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . SÅ«nų iÅ¡sivežė. TÄ pačiÄ dienÄ jos pardavėja paklausė kaip jaučiasi sÅ«nus, pasakė, kad sÅ«nų sumušė J. Ž. ir tik tada ji viskÄ sužinojo. SÅ«nus mirė ligoninėje po 17 dienų. Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje SurviliÅ¡kio (duomenys neskelbtini). 2014-07-01 vakare prieÅ¡ pat uždarymÄ Ä¯ parduotuvę užėjo J.

Ž. sugyventinė . Tuo metu parduotuvėje buvo keturios pardavėjos – ji, J. T., S. M. ir V. V.. J. Ž. sugyventinė paprašė alaus, tačiau tuo pat metu į parduotuvę užėjo J. Ž.. Jis iÅ¡barė sugyventinę, atėmė iÅ¡ jos pinigus o joms pasakė daugiau neparduoti jai alkoholio. Sugyventinė išėjo iÅ¡ parduotuvės, po kelių sekundžių jai iÅ¡ paskos išėjo J. Ž.. Jos pagalvojo, kad gali įvykti konfliktas tarp J. Ž. ir jo sugyventinės, todėl ji, J. T. ir S. M. išėjo iÅ¡ parduotuvės į laukÄ .

PrieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ parduotuvės ji pamatė, kad J. Ž. praėjo pro parduotuvės langus. IÅ¡ parduotuvės jos išėjo labai greitai po J. Ž., jis tik spėjo nueiti keletÄ Å¾ingsnių. Išėjus iÅ¡ parduotuvės ji pamatė, kad J. Ž. eina link V. V.. V. V. tuo metu stovėjo ant važiuojamosios kelio dangos, ant betono, maždaug pora metrų iki kelio kraÅ¡to, atrodė labai girtas. J. Ž. ėjo link jo, jie kažkÄ sakė vienas kitam, tačiau kÄ tiksliai sakė, ji neiÅ¡girdo.

Viskas įvyko labai greitai. J. Ž. priėjo prie stovinčio V. V. ir iÅ¡ karto sudavė jam deÅ¡ine ranka į veidÄ . Jai pasirodė, kad jis sudavė delnu. Nuo smÅ«gio V. V. nukrito vietoje, galva link kelio vidurio. Ji matė ir girdėjo, kad V. V. galva atsitrenkė į betonÄ . Pats V. V. nieko nepadarė ir nebandė padaryti ar smÅ«giuoti J. Ž., jis buvo per daug girtas. SmÅ«gį J. Ž. sudavė iÅ¡ karto kai priėjo, be jokių pasiaiÅ¡kinimų. Po smÅ«gio J. Ž. pradėjo eiti nuo V. V., tačiau paskui sugrįžo ir nutempė V.

V. už pažastų nuo kelio. Tuo metu ji užėjo į parduotuvę ir toliau nieko nematė. Liudytoja J. T. parodė, kad 2014-07-01 vakare kartu su kitomis pardavėjomis – J. K., S. M., V. V., dirbo parduotuvėje. PrieÅ¡Â pat uždarymÄ Ä¯ parduotuvę užėjo J. Ž. sugyventinė, paprašė alaus, tačiau tuo metu į parduotuvę užėjo J. Ž.. Jis atėmė iÅ¡ sugyventinės pinigus, pasakė joms neparduoti jai alaus. Sugyventinė išėjo iÅ¡ parduotuvės, J. Ž. išėjo jai iÅ¡ paskos.

Jos pagalvojo, kad gali įvykti konfliktas tarp J. Ž. ir jo sugyventinės, todėl išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti. Sugyventinės ji jau nepamatė, tačiau pamatė ant kelio netoli parduotuvės stovinti V. V. ir link jo einantį J. Ž.. Kai ji juos pamatė, J. Ž. ėjo link V. V. ir jau buvo per kelis metrus nuo jo. V. V. stovėjo ant asfaltuoto kelio arčiau kelio vidurio, buvo labai girtas. Ji negirdėjo, kad jie kÄ nors sakytų vienas kitam. Viskas vyko labai greitai. J. Ž. priėjo prie V. V. ir iÅ¡ karto sudavė jam deÅ¡iniu kumščiu į veidÄ .

SmÅ«gis gal buvo ne iÅ¡ visos jėgos, tačiau stiprus. Nuo smÅ«gio V. V. nukrito nugara, krito link kelio vidurio. Ji matė, kad V. V. nukrito visu svoriu, kritimo smÅ«gis buvo stiprus, ji matė ir girdėjo, kad jis atsitrenkė galva į asfaltÄ . J. Ž. pradėjo eiti nuo jo, pamatė, kad V. V. nesikelia, tada sugrįžo prie jo ir nutempė nuo kelio. Tuo metu ji sugrįžo į parduotuvę ir daugiau nieko nematė.Liudytoja S. M. parodė, kad 2014-07-01 kartu su kitomis pardavėjomis dirbo parduotuvėje. :PrieÅ¡ pat uždarymÄ Ä¯ parduotuvę užėjo moteris, jai iÅ¡ paskos atėjo J.

Ž.. MoteriÅ¡kė paprašė parduoti jai alaus. Tuo metu į parduotuvę užėjęs J. Ž. pasakė alaus jai neparduoti ir pasiėmė jos pinigus. J. Ž. iÅ¡barė sugyventinę, ji išėjo iÅ¡ parduotuvės, jai iÅ¡ paskos išėjo J. Ž.. Ji pati ne iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ parduotuvės nes parduotuvėje buvo dar vienas pirkėjas. Ä® laukÄ ji išėjo po kelių minučių. IÅ¡ karto ji nei J. Ž. nei jo sugyventinės nepamatė, tačiau pamatė netoli parduotuvės ant kelio stovintį vietinį gyventojÄ V.

V.. Tuo metu ji pamatė J. Ž., kuris ėjo link V. V.. Tuo metu V. V. stovėjo ant asfaltuoto kelio 1,5-2 metrų atstumu nuo kelkraščio. J. Ž. priėjo prie jo ir iÅ¡ karto sudavė ranka V. V. į veidÄ . Kuo sudavė – delnu ar kumščiu, ji nepastebėjo. Nuo smÅ«gio V. V. nukrito vietoje, krito link kelio vidurio. Jis krito smarkiai, atsitrenkė galva į asfaltÄ , smÅ«gis galva į asfaltÄ buvo toks stiprus, kad net ji girdėjo smÅ«gio garsÄ . Pats V. V. buvo stipriai girtas. Ji nematė, kad V.

V. bÅ«tų kÄ nors daręs J. Ž.. Po smÅ«gio J. Ž. pradėjo eiti nuo gulinčio V. V., tačiau paskui sugrįžo ir nutempė V. V. į kelkraÅ¡tį. Kas vyko toliau ji nematė.Liudytojas P. B. parodė, kad tÄ dienÄ vakarė užėjo į parduotuvę alaus. Parduotuvėje buvo tik pardavėjos, J. Ž. ar jo sugyventinės nebuvo. Jis nusipirko alaus, išėjo iÅ¡ parduotuvės ir ėjo link savo namų. Einant nuo parduotuvės pamatė ant kelio asfalto stovinčius J. Ž. ir V. V., jie stovėjo maždaug apie 30 metrų nuo parduotuvės. Kol jis ėjo link jų, girdėjo, kad jie barėsi.

V. V. stovėjo veidu į jį o J. Ž. nugara. Kai jam liko apie 15 metrų iki jų, jis pamatė kaip J. Ž. ranka sudavė V. V. į veidÄ . Nuo smÅ«gio V. V. nukrito ant nugaros ir stipriai atsitrenkė galva į asfaltÄ , nukrito link kelio vidurio. Jis praėjo pro juos ir daugiau nieko nematė. Matė, kad V. V. buvo stipriai girtas. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 667/14 (02) nurodyta, kad V. V. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumuÅ¡imu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų iÅ¡emija ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene.

Taip pat V. V. buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje. Sužalojimai – kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos dangalu ties kairiu smegenų purutuliu, galvos smegenų kairio pusrutulio sumuÅ¡imas – padaryti kietu buku daiktu paveikiant pakauÅ¡io sritį. IÅ¡vardinti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2014-07-01. Galvos sužalojimai galėjo gautis griuviminės traumos metu (b.l. 29-33).Vertinant visus byloje surinktu įrodymus darytina iÅ¡vada, kad J. Ž. kaltė padarant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.Byloje nustatyta, kad J.

Ž. 2014 m. liepos 1 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) važiuojamoje dalyje, netoli 26 numeriu pažymėto gyvenamojo namo, vienÄ kartÄ sudavė deÅ¡ine ranka V. V. į kairės pusės veido sritį, nuo Å¡io smÅ«gio V. V. nukrito ir galvos pakauÅ¡io sritimi atsitrenkė į asfaltuotÄ kelio pavirÅ¡ių. Tokios įvykio aplinkybės patvirtinamos liudytojų J. K., J. T., S. M., P. B. parodymais, kurie vienodai parodė, kad J. Ž. sudavė vienÄ kartÄ ranka V. V. į veidÄ ir bÅ«tent nuo Å¡io J.

Ž. smÅ«gio V. V. nukrito ir atsitrenkė galvos pakauÅ¡iu į asfaltuotÄ kelio dangÄ . Liudytojai taip pat vienodai parodė, kad J. Ž. smÅ«gio metu V. V. buvo girtas, nuo J. Ž. smÅ«gio nesiginė ir pats J. Ž. suduoti nebandė. Liudytojai taip pat parodė, kad V. V. į asfaltuotÄ kelio dangÄ galva atsitrenkė labai stipriai, po smÅ«gio pats neatsikėlė ir nieko nedarė. Pažymėtina, kad pats J. Ž. tokių liudytojų nurodytų įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija, tačiau nurodo, kad V.

V. taip pat bandė jam smÅ«giuoti. J. Ž. taip pat parodė, kad V. V. nesudavė, V. V. nukrito ne nuo jo smÅ«gio o nuo pastÅ«mimo į krutinę. Teismo vertinimu, J. Ž. parodymai Å¡ioje dalyje nėra teisingi. Jau minėta, kad liudytojai J. K., J. T., S. M., P. B., betarpiÅ¡kai matę įvykį, vienodai parodė, kad V. V. krito ir galva atsitrenkė bÅ«tent nuo J. Ž. smÅ«gio ranka į veidÄ . Tokie liudytojų parodymai kategoriÅ¡kai paneigia J. Ž. parodymus Å¡ioje dalyje ir patvirtina J. Ž. smÅ«gio ranka į veidÄ sudavimo faktÄ .

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymais, kadangi Å¡ie liudytojai duoda iÅ¡ esmės vienodus parodymus ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi.Byloje taip pat nustatyta, kad į savo namus V. V. grįžo apie 21.20 val., grįžęs namo jautėsi blogai, jam skaudėko galvÄ , jis vėmė. Iki kitos dienos ryto V. V. buvo savo namuose, 2014-07-02 ryte iÅ¡vežtas į ligoninę, kur 2014-07-07 d. mirė. V. V. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumuÅ¡imu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų iÅ¡emija ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene.

Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad šie kūno sužalojimai, buvę mirties priežastimi, galėjo gautis nuo griuviminės traumos, gautos 2014-07-01. Vertinant įvykio aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. V. kūno sužalojimas, nuo kuriuo V. V. vėliau mirė, buvo padarytas būtent J. Ž. smūgio pasekoje. Byloje nustatyta, kad J. Ž. V. V. sudavė apie 21.00 val., po ko nutempė jį nuo kelio ir paliko, o namo V. V. atėjo apie 21.20 val., t.y. iš karto po įvykio. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo laikotarpiu V.

V. galėjo gauti daugiau traumų. Be to, sugretinant nustatytas įvykio aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad V. V. stipriai atsitrenkė galva į asfaltÄ , ir specialisto iÅ¡vadas, galima konstatuoti, kad V. V. galvos sužalojimus patyrė bÅ«tent griuvimo ir galvos atsitrenkimo į asfaltÄ metu, kas paneigia galimybę, kad galvos sužalojimÄ jis galėjo gauti ne nuo J. Ž. smÅ«gio o kitomis aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. V. mirė nuo kÅ«no sužalojimų, kuriuos jam 2014-07-01 apie 21.00 val. jam padarė J.

Ž., V. V. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su J. Ž. veiksmais sudavus V. V. smÅ«gį ranka į veidÄ . Vertinant įvykio aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. veiksmai kaltinamuoju aktu teisingai kvalifikuoti kaip kito asmens nužudymas, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu suduodant smÅ«gį V. V. J. Ž. veikė esant netiesioginei tyčiai jo veiksmuose, dėl ko, teismo vertinimu, gynybos argumentas, kad J. Ž. veikė neatsargiai, o jo veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį, nėra pagrįstas.Teismų praktikoje atribojant neatsargų nuo tyčinio nužudymo pripažįstama, kad pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių padarinių (mirties) yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iÅ¡ anksto numatomi. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011 ir kt.).

Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, t.y. visiškai nesuvokia ir nenumato, kad savo veiksmais gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai suvokti ir numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis, 132 straipsnio 1 dalis).Pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1A-340-398/2015, kurioje buvo vertinami iš esmės analogiški kaip ir J.

Ž. veiksmai, tokie kito asmens veiksmai buvo kvalifikuoti kaip tyčinis nužudymas konstatuojant, kad „Akivaizdu, kad pastarasis, bÅ«damas suaugęs (24 metų amžiaus), normalaus protinio iÅ¡sivystymo, sportuojantis žmogus, smÅ«giuodamas koja neblaiviam nukentėjusiajam į galvÄ bÅ«nant kelio važiuojamojoje dalyje, padengtoje asfaltu, negalėjo nesuvokti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų A. Č. gali kristi ant asfalto, trenktis galva į jį ir taip mirtinai susižaloti.

Apeliaciniame skunde L. I. pagrįstai nurodo, kad jis nenorėjo nužudyti A. Č. , byloje nėra tokį nuteistojo tikslÄ patvirtinančių duomenų. Kita vertus, pastarasis, smÅ«giuodamas koja neblaiviam nukentėjusiajam į galvÄ , suprato, kad dėl tokių jo veiksmų Å¡is gali patirti sužalojimus, taip pat ir tokius, nuo kurių gali mirti, bet galimoms pasekmėms buvo abejingas, kÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog po to, kai nuo suduoto smÅ«gio A. Č. pargriuvo ir nebeatsikėlė, nuteistasis nepasidomėjo, ar Å¡iam reikalinga pagalba, o tuoj pat iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Esant Å¡ių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. I. nužudė A. Č. veikdamas netiesiogine tyčia. Vertinti pirmiau aptartus jo veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ nebuvo ir nėra jokio pagrindo“.Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-41-697/2015 konstatuota, kad „Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis bei normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010)“.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Ž. sÄ moningai sudavė smÅ«gį ranka V. V. į veidÄ , smÅ«gis buvo tokio stiprumo, kad V. V. nukrito aukÅ¡tielninkas ir atsitrenkė galva. Byloje taip pat nustatyta, kad prieÅ¡ smÅ«gį, V. V. nekaipo J.

Ž. fiziškai negrasino, nekėlė J. Ž. jokio pavojaus ir nesiekė fiziškai sužaloti J. Ž.. Teismas taip pat vertina, kad J. Ž. smūgį V. V. sudavė dėl priešiškų asmeninių priežasčių, atsiradusių prieš pat smūgį, kuomet J. Ž. supyko ant V. V., kad pastarasis reikalavo iš jo sugyventinės nupirkti jam alaus už jos pinigus. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad suduodant smūgį V. V. J. Ž. norėjo tyčia jį nužudyti, tačiau jo veiksmų pobūdis, intensyvumas, kryptis akivaizdžiai parodo, kad J.

Ž. veikė esant netiesioginei tyčiai. J. Ž. suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi V. V. sveikatai ir gyvybei, suvokė, kad suduodant smÅ«gį girtam V. V. į veidÄ , pastarasis gali nukristi ir nukentėti, t.y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir jų pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veiksmų V. V. bus padaryti kÅ«no sužalojimai ir nors bÅ«tent V. V. mirties, kaip savo veiksmų padarinio, nesiekė, tačiau sÄ moningai leido jam atsirasti. Tai, kad J. Ž. buvo abejingas savo veiksmų padariniams patvirtina tos aplinkybės, kad J.

Ž. suvokė, kad sužalojo V. V., suvokė, kad V. V. stipriai atsitrenkė galva į asfaltÄ , suvokė, kad V. V. nebejuda, tačiau nutempęs jį nuo kelio nuo pravažiuojančių automobilių, paliko jį ir išėjo. Ta aplinkybė, kad J. Ž. nutempė V. V. nuo kelio neparodo, kad J. Ž. rÅ«pintųsi nukentėjusiuoju. Atvirkščiai, tokia aplinkybė parodo, kad J. Ž. suvokė, kad V. V. stipriai nukentėjo, tačiau paliko pastarÄ jį įvykio vietoje, neiÅ¡kvietė V. V. pagalbos, neinformavo V.

V. motinos apie V. V. traumÄ .Netiesioginės tyčios buvimÄ J. Ž. veiksmuose patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Nustatyta, kad pats J. Ž. įvykio metu buvo blaivus, matė, kad V. V. stovi ant asfalto, žinojo, kad V. V. yra stipriai girtas ir negali gintis, yra neorientuotas, tačiau sudavė stiprų smÅ«gį ranka į veidÄ . SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2010).

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad J. Ž. sÄ moningai sudavęs smÅ«gį V. V., suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veiksmų V. V. yra sužalotas ir buvo visiÅ¡kai abejingas galimiems padariniams. Nustatytos aplinkybės patvirtina netiesioginės tyčios buvimÄ J. Ž. veiksmuose.Byloje taip pat nustatyta, kad V. V. nuo patirtų sužalojimų mirė po 17 dienų, tačiau Å¡i aplinkybė nekeičia J. Ž. veiksmų kvalifikavimo kaip tyčinį nužudymÄ . Jau buvo minėta, kad tarp J.

Ž. veiksmų suduodant smÅ«gį ir V. V. mirties priežasčių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys 2K-469/2007; 2K-281/2008; 2K-P-247/2009, apeliacinė nutartis , 1A-232-165/2015). Nagrinėjamoje byloje tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp J.

Ž. veiksmų ir V. V. mirties buvimo faktas yra nustatytas.Esant visoms iÅ¡vardintoms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. veiksmai turi visus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies numatytos sudėties požymius. Nustačius, kad J. Ž. V. V. sudavė ranka, J. Ž. veikos apraÅ¡ymas tikslintinas nurodant, kad J. Ž. smÅ«gį sudavė ne kumščiu o ranka. Lengvinančių ir sunkiančių J. Ž. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formÄ ir rūšį, į veikos tikslus ir motyvus, į kaltinamojo asmenybę.

J. Ž. veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimÄ ,  jo padaryto nusikaltimo padariniai yra negrįžtami – nužudytas kitas žmogus. Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad J. Ž. anksčiau neteistas, yra senyvo amžiaus, yra neįgalus, iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, nors J. Ž. savo kaltę pripažino tik dalinai, tačiau teisiamojo posėdžio metu kelis kartus nuoÅ¡irdžiai atsiprašė nužudytojo V.

V. motinos ir iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailėjimosi dėl įvykusios V. V. mirties, sutiko su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į J. Ž. asmenybę ir amžių, jam skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ . Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 12 667,86 Lt (3671,84 Eurų) civilinį ieÅ¡kinį už V. V. gydymÄ . Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys įrodytas ir tenkintinas.Nukentėjusioji E. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 4 085 Lt (1184,06 Eurų) turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt (8695,65 Eurų) neturtinei žalai atlyginti.

J. Ž. jam pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pripažino. Turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įrodytas aukÅ¡­Äiau aptartais įro­dy­mais, turtinės žalos dydį pa­tvir­ti­na prie ieÅ¡kinio pridėti do­ku­men­tai – sÄ skaitos ir kvitai (t. 1, b. l. 48,49). Nei žalos fakto, nei dydžio kaltinamasis neginčija. Tur­ti­nė ža­la padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiks­mais padarytÄ Å¾alÄ atsako kaltas asmuo (Ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl turtinių žalų sumos iÅ¡­ieÅ¡­kotina iÅ¡ J.

Ž.. Teismo vertinimu, J. Ž. kaltė dėl nukentėjusiajai pa­darytos netur­ti­nės žalos taip pat yra įrodyta. Nukentėjusioji E. K. yra žuvusiojo motina, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį skaus­mÄ ir iÅ¡gyvenimus. CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikÅ¡­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo kriterijai.

Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iÅ¡ dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius iÅ¡gyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobÅ«dį – tyčinė smurtinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes. Be to teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo po­Å¾iÅ«rį į padarytÄ veikÄ â€“ jis dalinai pri­­pa­Å¾ino savo kaltę, neginčija Å¡ios žalos.

Taip pat teismas atsi­Å¾velgia ir į kaltinamojo turtinę pa­dėtį – jis nedirba, duomenų apie jo turimÄ turtÄ nėra, todėl nėra pa­grin­do spręs­ti, kad jo turtinė padėtis yra gera. Teismas, atsižvelgdamas į sÄ ­Å¾i­nin­gumo, tei­singumo ir pro­tingumo kriterijus, sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos suma yra pro­porcinga padarytai žalai, reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas neiÅ¡eina iÅ¡ teismų praktikoje nusistovėjusių ribų (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2012, 2K-244/2012, 2K-274/2012, 2K-624/2012 ir kt.), todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat tenkinamas.Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos J.

Ž. gynybai 2015-01-28 dienas sudarė 196,54 Eurų, už E. K. atstovavimÄ iki 2015-03-12 sudarė 233,02 Eurų. Vertinant Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į J. Ž. amžių, į tai, kad jis nedirba ir neturi pajamų, į tai, kad J. Ž. skiriama laisvės atėmimo bausmė,ir jis turės atlyginti civilinius ieÅ¡kinius, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos už J. Ž. gynybÄ ir nukentėjusiosios E. K. atstovavimÄ iÅ¡ J. Ž. nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.                           n u s p r e n d ė :                J. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 7 (septynis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.              KardomÄ sias priemones J. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus suimti.

             Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo J. Ž. suėmimo dienos vykdant nuosprendį, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2014-07-17 iki 2014-07-31.              Nukentėjusiosios E. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ J. Ž. E. K. naudai 1184,06 Eurų turtinei žalai atlyginti, ir 8695,65 Eurų neturtinei žalai atlyginti.             Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ J.

Ž. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 3671,84 Eurų už V. V. gydymÄ . Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų už J. Ž. gynybÄ ir nukentėjusiosios E. K. atstovavimÄ iÅ¡ J. Ž. nepriteisti.            Prie bylos esantį J. Ž. asmens tapatybės kortelę perduoti pagal bausmės atlikimo vietÄ .              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

           Teisėjas                                                                                       Olegas Šibkovas