7329ebd6-107a-4547-ad77-e7ef41899304 · Å iaulių apygardos teismas

Baudž

Pranešėja Klavdija Kruminienė                                              Baudž.

bylos Nr. 1A-286-64/2010

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas                                       Proceso

Nr. 1-41-1-00879-2008-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.; 2.1.2.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.4.6.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.4.9.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 6 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei, gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui, išteisintajam A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios BK 138 str. 2 d. 8 p., požymių.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti D. D., M.

B. ir G. K., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

A.

V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-10-04, apie 00.45 val., baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡okių aikÅ¡telėje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, D. D. suduodant kojos keliu nukentėjusiajam D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, tačiau ne mažiau trijų smÅ«gių į veidÄ , po to, D.

D. tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ bei veikiant kartu su M. B., G. K. ir A. V., bendrais tyčiniais veiksmais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, baro „(duomenys neskelbtini)“

koridoriuje, A. V. laikydamas nukentėjusiojo D. R. užlaužtas už nugaros rankas ir prispaudęs jį koja prie

grindų, M. B., G. K. ir D. D. suduodant nukentėjusiajam D. R. kojomis į įvairias kÅ«no vietas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, tačiau ne mažiau trijų smÅ«gių, padarė nukentėjusiajam D. R. galvos smegenų sukrėtimÄ , kraujosruvas deÅ¡inės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, apatinėje lÅ«poje, abiejuose žastuose, Å¡launyse, krÅ«tinės abiejuose Å¡onuose, nugaroje, nubrozdinimÄ kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Skundžiamu nuosprendžiu A. V. išteisintas, nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo,

numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., požymių. Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad A. V. nukentėjusiajam smÅ«gių nesudavė, atliko kovinius

veiksmus - užlaužė nukentėjusiajam rankÄ už nugaros atlikdamas savo profesinę

pareigÄ siekdamas užkirsti keliÄ nukentėjusiojo neteisėtiems veiksmams, A. V. neveikė vieninga tyčia su kitais kaltinamaisiais,

siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį. Tuo tarpu kiti kaltinamieji veikė vieninga tyčia - smogdami nukentėjusiajam, pasinaudodami ta aplinkybe, kad nukentėjusįjį laikė A. V.. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad konfliktÄ su turkų tautybės asmenimis bei vėlesnį konfliktÄ su kaltinamuoju D. D. lėmė paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys.

Apeliaciniu skundu Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti 2010-05-14 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl A. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir priimti naujÄ nuosprendį: A.

V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., ir skirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo

bausmę, įpareigojant A. V. nuo 24 iki 5 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir atsipraÅ¡yti nukentėjusio asmens per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6 d. 1 p., 7 d.), daiktus - 2 vnt. kompaktinių plokÅ¡telių su vaizdo ir garso įraÅ¡ais palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ , kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Mano, kad A. V. iÅ¡teisintas nepagristai. Nurodo, kad priimtame nuosprendyje teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tai sukliudė jam priimti teisingÄ sprendimÄ , nes teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma pagrindžia A. V. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. 2004-12-30

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei

bylose", apibrėžiant bendrininkavimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti

iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma - žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais - ir įvykti bet kurioje Å¡ios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pa­siektas norimas rezultatas. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra bÅ«ti­na, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir at­imant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis (suriÅ¡ant ji laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gy­vybę metu. Tokių bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 str. Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtÄ naudojo turėdami tyčiÄ nužudyti, tai už nužudymÄ atsako tik tie asme­nys,

kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Nužudymas gali būti padarytas bet kokia

bendrininkavimo forma. Pagal BK 25 str. 2 d. nuo­statÄ nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iÅ¡ susitarusių nužudyti kitÄ Å¾mogų asmenų yra nužudymo vykdytojai“. Pagal įstatymo analogijÄ , Å¡ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarime suformuluotos nuostatos taikomos ir nusikalstamos veikoms žmogaus sveikatai. Teigia, kad teismo pagrindinis iÅ¡teisinimo motyvas, kad A. V. nukentėjusiajam smÅ«gių nesudavė, kad jis atliko kovinius veiksmus - užlaužė

nukentėjusiajam rankÄ už nugaros, atlikdamas savo profesinę pareigÄ , siekdamas užkirsti keliÄ nukentėjusiojo

neteisėtiems veiksmams, jis neveikė vieninga tyčia su kitais kaltinamaisiais, siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį, o tuo tarpu kiti kaltinamieji veikė vieninga tyčia -smogdami nukentėjusiajam, pasinaudodami ta aplinkybe, kad nukentėjusįjį laikė A. V., yra visiškai

nepagrįstas. Mano, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis tik A. V. parodymais, kad jis, vykdydamas savo pareigÄ užkirsti

keliÄ neteisėtiems nukentėjusiojo D. R. veiksmams, kas numatyta jo pareigų apraÅ¡yme, užlaužė D. R. rankÄ ir laikė prispaudęs jį prie žemės, smÅ«gių jam nesudavė, daugiau nieko, kas vyksta aplink nematė ir negirdėjo - nematė ir negirdėjo, kad jo kolegos spardo ir kitaip muÅ¡a

D. R., nors tokį A. V. paaiÅ¡kinimÄ akivaizdžiai paneigia kiti bylos duomenys - nukentėjusiojo D.

R. ir liudytojų K. V., J. Z., D. J. bei M. B. parodymai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1 d., gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Teismas neginčijamai konstatavo, kad D. D., M. B. ir G. K. veikė bendrininkų grupėje, visi veikė kaip vykdytojai netiesiogine tyčia. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir

(ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinė byla Nr. 2K-485/2008). Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas, vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-485/2008). Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma - žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi

bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų

susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė byla Nr. 2K-485/2008).

Teigia, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡teisintasis A. V., tuo metu, kai nuteistieji D. D., M. B. ir G. K. spardė ir kitaip mušė nukentėjusįjį D. R., visÄ laikÄ laikė užlaužęs nukentėjusiojo rankÄ ir prispaudęs jį prie žemės, neleido jam iÅ¡sivaduoti ir apsiginti, iÅ¡teisintasis A.

V. nebandė sustabdyti nuteistųjų D. D., M. B. ir G. K. veiksmų - mušimo,

vadinasi pritarė kitų bendrininkų veiksmams. Todėl toks aktyvus iÅ¡teisintojo A. V. elgesys iÅ¡ esmės reiÅ¡kė susitarimÄ bendrai muÅ¡ti

nukentėjusįjį. Taigi, Å¡ioje byloje nuteistųjų ir iÅ¡teisintojo susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji ir iÅ¡teisintasis vieni kitų veiksmams pritaria, vieni su kitų neteisėtais veiksmais sutinka, taip iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ jÄ valiÄ - norÄ Å¾iauriai smurtauti, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad nuteistieji D. D., M. B. ir G. K. bei iÅ¡teisintasis A. V. suprato vieni kitų smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusiajam gali bÅ«ti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tam įvykti (BK 15 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bendras motyvas juos (nuteistuosius ir iÅ¡teisintÄ jį) apjungė, jie visi norėjo užkirsti keliÄ neteisėtiems nukentėjusiojo D.

R. veiksmams, vienas iš jų laikė nukentėjusįjį, kad jis negalėtų priešintis ir apsiginti, o kiti tuo metu spardė ir kitaip mušė jį, pritardami vienas kito

veiksmams, dėl tokio visų keturių - nuteistųjų D. D., M. B. ir G. K. bei išteisintojo A. V. smurtavimo buvo padaryti sužalojimai dėl kurių

nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl akivaizdu, kad ir nuteistieji ir išteisintasis veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai ir visi privalo atsakyti už kilusius padarinius. Teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad A. V. pradžioje,

vykdydamas savo pareigas, norėjo užkirsti keliÄ neteisėtiems nukentėjusiojo D. R. veiksmams, tačiau teismas neteisingai konstatavo, kad A. V. neveikė vieninga tyčia su D. D., M. B. ir G. K., siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį, o tuo tarpu D. D., M. B. ir G. K.

veikė vieninga tyčia - smogdami nukentėjusiajam, pasinaudodami ta aplinkybe, kad nukentėjusįjį laikė A. V., nes vėliau A. V. prisidėjo prie kitų bendravykdytojų, atimdamas galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, kai jį spardė ir kitaip mušė kiti bendravykdytojai, t. y. jo teisėti veiksmai peraugo į neteisėtus - nusikalstamus. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad ir M. B., vykdydamas savo pareigas, norėjo užkirsti keliÄ neteisėtiems nukentėjusiojo D. R. veiksmams, ir D. D. ir

G. K. siekė padėti palaikyti tvarkÄ bare, t. y. jų visų elgesys buvo nukreiptas palaikyti tvarkÄ bare, jie visi sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ atlikdami savo tarnybines ar pilietines pareigas, į kurias įėjo ir vieÅ¡osios tvarkos bare palaikymas, vidaus tvarkos pažeidėjų sulaikymas ir paÅ¡alinimas iÅ¡ objekto, o esant reikalui jų perdavimas policijai. Tačiau visų jų - D. D., M. B. ir G. K., o taip pat ir A. V. teisėti veiksmai peraugo į neteisėtus - nusikalstamus, jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nulėmė neteisingas jiems suteiktų įgaliojimų ar pareigų palaikyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bare supratimas, paskatinęs juos neadekvačiai agresyviai reaguoti į Å¡ios tvarkos pažeidimus. IÅ¡ nustatytų objektyvių nusikaltimo sudėties požymių matyti, kad A. V., siekdamas palaikyti tvarkÄ bare, sugriebęs užlaužė nukentėjusiojo rankÄ , nuvedė jį į kitÄ vietÄ , matė Å¡alia stovintį M. B., paguldė jį ant žemės bei laikė

užlaužęs jo rankÄ bei prispaudęs jį prie žemės. Tuo metu bendravykdytojai - D. D., M. B. ir G. K. pradėjo spardyti ir

kitaip mušti nukentėjusįjį. Nors A. V. teigia nematęs, kad nukentėjusysis mušamas ir nesupratęs, kad dėl tokių jo veiksmų

(dėl to, kad jis laiko žmogų), gali būti žiauriai sumuštas jo laikomas žmogus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. V. tai suvokė ir atliko nusikalstamus veiksmus, nes nukentėjusysis

patvirtino, kad jis gindamasis nuo smÅ«gių mėgino užsidengti veidÄ , tačiau jį laikantis asmuo aktyviai neleido jam gintis nuo smÅ«gių; kiti trys bendravykdytojai spardė nukentėjusįjį ne tik į veidÄ ir galvÄ , bet mušė jį iÅ¡ visų pusių - į įvairias kÅ«no vietas, kÄ patvirtina ir nukentėjusysis D. R., ir liudytojos K. V., J. Z.,

D. J., minėtos liudytojos prašė D. R. nebemuÅ¡ti, jį paleisti, sakė, kad jį iÅ¡sives, visokiais bÅ«dais - Å¡aukdamos ir pan. mėgino sustabdyti visus asmenis - asmenis muÅ¡usius D. R. ir jį laikiusį asmenį, kad Å¡ie liautųsi mušę nukentėjusįjį, tačiau nei vienas iÅ¡ bendravykdytojų merginų neklausė, kol nukentėjusysis sumuÅ¡tas, kruvinu veidu buvo perduotas policijos pareigÅ«nams, policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietus vienai iÅ¡ liudytojų. Akivaizdu, kad A. V. paaiÅ¡kinimas, jog jis tik laikė užlaužęs nukentėjusiojo D. R. rankÄ ir laikė prispaudęs jį prie žemės, tačiau nieko daugiau aplinkui nematė ir negirdėjo, matė tik nukentėjusiojo nugarÄ ir pakaušį, yra laikytinas jo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, nes tokį jo paaiÅ¡kinimÄ visiÅ¡kai paneigia kiti bylos duomenys - per ta laikÄ buvo suduota daug smÅ«gių nukentėjusiajam, jo veidas buvo sukruvintas, sumuÅ¡tas neatpažįstamai, nukentėjusysis gynėsi, mėgindamas iÅ¡sivaduoti, trys jį muÅ¡antys asmenys iÅ¡ visų pusių spardė ir kitaip mušė nukentėjusįjį, merginos Å¡aukdamos ir kitais veiksmais mėgino gelbėti muÅ¡amÄ D. R. t. y. per tÄ laikÄ buvo daug įvykių, veiksmų, kÄ turėjo pastebėti ir iÅ¡girsti A. V., ir akivaizdu, kad jis visÄ Å¡iÄ situacijÄ matė bei suvokė, tačiau savo veiksmais atėmė galimybę nuskendėjusiajam prieÅ¡inti. Visetas teisėtai gautų duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu bei bylos tyrimo teisme metu, neabejotinai įrodo, kad A. V., veikdamas kartus su D. D., M. B. ir G. K., padarė nusikalstamÄ veikÄ - sužalojo asmenį. Ä®vertinus sveikatos sutrikdymo mastÄ â€“ nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nesant kvalifikuojančių požymių, A. V. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d.

Sutinka, kad teismas teisingai D. D., M. B. ir G. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 138 str. 1 d., nes jie veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, sumušė asmenį, kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; tai jie padarė ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ atlikdami savo tarnybines ar pilietines pareigas, į kurias įėjo ir vieÅ¡osios tvarkos bare palaikymas, vidaus tvarkos pažeidėjų sulaikymas ir paÅ¡alinimas iÅ¡ objekto, o esant reikalui jų perdavimas policijai; jų nusikalstamÄ veikÄ nulėmė neteisingas jiems suteiktų įgaliojimų ar pilietinių pareigų palaikyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bare supratimas, paskatinęs juos neadekvačiai agresyviai reaguoti į Å¡ios tvarkos pažeidimus, todėl negali bÅ«ti inkriminuojama chuliganiÅ¡kų paskatų galimybė, ir todėl A. V. padaryta nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., t. y. pagal baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ (2008-03-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2008). Nukentėjusįjį mušė 3 asmenys, vienas laikė jį, kad Å¡is nepasiprieÅ¡intų, liudytoja prašė to nedaryti, tačiau jie į tai nereagavo, nėra galimybės nustatyti nuo kurio iÅ¡ jų suduoto smÅ«gio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tik nustatyta, kad tam sveikatos sutrikdymui padaryti reikėjo 3 smÅ«gių į galvÄ , be to, nukentėjusiajam buvo padaryti ir kiti sužalojimai, kuriuos apima nesunkus sveikatos sutrikdymas; kaltinamieji veikė kartu bendrais tyčiniais veiksmais, todėl visi jie yra vykdytojai (bendravykdytojai) darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ -

A. V. nėra padėjėjas, nes BK 24 str. 4 d. yra apibrėžta kokius veiksmus atlieka padėjėjas. Esant pakankamai duomenų A. V. kaltei pagrįsti, teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis naikintinas ir, įvertinus visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Skiriant A. V. bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., atsižvelgtina į padarytos

nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, kuriuo

pasikėsinta į žmogaus sveikatÄ , veika padaryta netiesiogine tyčia, jis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. A. V. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , charakterizuojamas teigiamai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikÄ padarė bendrininkų grupėje. A. V. teisiamas pirmÄ kartÄ , teisiamas už vienÄ nesunkų nusikaltimÄ už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statyme numatytos bausmių rÅ«Å¡ys - laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikus bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , taip pat atsižvelgiant į kitiems bendrininkams paskirtas bausmes,

A. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimus būti tam tikru laiku namuose ir atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.

           Taip pat nurodo, kad BPK 94 str. numatyta, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės bylai, klausimas. Teismui su byla buvo perduoti 2 vnt. kompaktinių plokštelių su garso ir vaizdo įrašais. Priimdamas nuosprendį teismas nepasisakė (neišsprendė) dėl šių daiktų. BPK 94 str. 3 d. numatyta, kad dokumentai, turintys BPK 91 str. numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nepasisakė (neišsprendė) dėl daiktų - 2 vnt. kompaktinių plokštelių su garso bei vaizdo įrašais, t. y. netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, nuosprendis dėl daiktų išsprendimo keistinas (BPK 328 str. 4 p.), daiktai - 2 vnt. kompaktinių plokštelių paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstu kitų nuosprendžio klausimų, dėl daiktinių įrodymų saugojimo. ( LR BK 328 str. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir remdamasis

teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. V. nekaltumo. Lietuvos Respublikos BK 138 str. numatyta

baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nesunkiai sužalojo kitÄ asmenį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu A. V. bare „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apsaugos darbuotoju, kuriam pagal pareigas priklausė ne tik turto apsauga, bet asmenų saugumas, tarp jų ir baro darbuotojų. Apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad kovinių imtynių veiksmai, aÅ¡arinės dujos gali bÅ«ti panaudoti sulaikant ir pristatant į policijÄ asmenį, užpuolusį klientÄ ar saugomÄ objektÄ arba pasikėsinusį į darbuotojo sveikatÄ ar gyvybę, jeigu tas asmuo prieÅ¡inasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi to iÅ¡vengti arba pasiprieÅ¡ina darbuotojui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis, po pirmiau įvykusio konflikto su tamsaus gymio asmenimis (turkų kilmės asmenimis) bei po nuteistojo D. D. jam suduotų smÅ«gių į veidÄ , buvo agresyvus, puolė aiÅ¡kintis su apsaugos darbuotoju A. V., kodėl Å¡is nepalaikė tvarkos Å¡okių salėje, kuomet jam buvo suduoti smÅ«giai, taip pat nukentėjusysis bandė suduoti smÅ«gį baro administratoriui ir tokiais savo veiksmais nukentėjusysis sukėlė grėsmę baro darbuotojo sveikatai ar gyvybei, dėl ko A. V., vadovaudamasis apsaugos darbuotojo pareiginėmis instrukcijomis ir, įvertinęs buvusiÄ situacijÄ , nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo specialiÄ sias priemones – kovinių imtynių veiksmus – užlaužė nukentėjusiajam vienÄ rankÄ ir vedė jį lauk iÅ¡ Å¡okių aikÅ¡telės. Nukentėjusiajam toliau prieÅ¡inantis (muistantis), nukentėjusysis buvo parklupdytas ant žemės ir buvo laikomas prispaustas prie žemės. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, tokie A. V. veiksmai buvo atlikti neperžengiant apsaugos darbuotojų pareiginėse instrukcijose leistinų veiksmų. Taigi, tokie A. V. veiksmai laikytini teisėtais. Pastebėtina, kad ne tik nukentėjusysis, pagal savo darbo patirtį (Å iaulių rajono policijos komisariato patrulis), bet ir kaltinimÄ palaikiusi prokurorė pripažino, kad tokie A. V. veiksmai buvo atlikti teisėtai.

           Pagrindinis klausimas šioje byloje, ar A. V. veiksmai buvo teisėti, kai laikant nukentėjusįjį kiti nuteistieji pasinaudoję tuo, kad D.

R. negali priešintis, sumušė nukentėjusįjį. Logiška, kad bet kokie veiksmai nukreipti prieš apsiginti negalintį asmenį, yra neteisėti ir prokurorės pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, jog A. V. su kitais nuteistaisiais veikė bendrai, konkliudentiniais veiksmais pritardamas kitiems nuteistiesiems, nes laikydamas ir matydamas, kad apsiginti negalintį nukentėjusįjį muša kiti apsaugos darbuotojai bei baro administratorius, nesustabdė tokių neteisėtų smurtinių veiksmų, t.y. veikė kaip bendravykdytojas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad viso bylos tyrimo metu A. V. tvirtino nematęs, kÄ tuo metu, kai jis laikė prispaudęs besimuistantį (besiprieÅ¡inantį ir bandantį iÅ¡trÅ«kti) nukentėjusįjį prie žemės, veikė kiti asmenys, nes jis buvo veidu į sienÄ ir matė tik nukentėjusiojo nugarÄ . Byloje apklaustos liudytojos parodė, kad nukentėjusiojo muÅ¡imas truko apie 10-15 minučių, dėl ko pagal prokuroro skundÄ galima iÅ¡vada, kad A. V. turėjo ir galėjo matyti, kas vyksta aplinkui, tačiau liudytojos yra nukentėjusiojo pažįstamos - su J.

Z. nukentėjusįjį sieja svainystės ryšiai, su D. J. – darbo santykiai, abu dirba policijoje, su K. V. – yra pažįstami, dėl ko yra pagrindas manyti, jog liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Byloje nuteistieji parodė, kad nukentėjusiojo sulaikymo metu baro vestibiulyje buvo ir kitų baro lankytojų, kuriuos apsaugos darbuotojai bandė laikyti atokiau nuo sulaikyto nukentėjusiojo ir kad šis įvykis truko labai trumpai, kadangi policija atvyko per 1-2 minutes. Teigti, kad nuteistųjų parodymai yra patikimi ir jais negalima suabejoti, taip pat nėra pagrindo, nes kaip ir liudytojos, nuteistieji yra suinteresuoti bylos baigtimi.

IÅ¡ prie bylos pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ nuolat buvo judėjimas, todėl tikėtina, kad ir A. V. bandant sulaikyti nukentėjusįjį, parklupdžius pastarÄ jį ant žemės baro vestibiulyje, aplinkui buvo ir kitų asmenų, bestebinčių reginį. Nors iÅ¡ kart po įvykio buvo praÅ¡oma pateikti filmuotÄ medžiagÄ apie įvykį, ji nebuvo pateikta. Taigi, byloje nėra duomenų (neapklausti kiti baro lankytojai, nepateikta filmuota medžiaga), galinčių neginčijamai patvirtinti, kiek laiko truko nukentėjusiojo žalojimas, ar A.

V. iÅ¡ tikrųjų negalėjo matyti, kas vyksta aplinkui ir imtis atitinkamų veiksmų, užkirsti keliÄ tolesniam nukentėjusiojo žalojimui. Dėl to, negalima daryti prielaidos, kad A. V. turėjo ir galėjo matyti kas vyksta aplinkui, kai jis laikė nukentėjusįjį prispaustÄ prie žemės ir kad tokiu bÅ«du jis konkliudentiniais veiksmais kaip bendravykdytojas veikė su nuteistaisiais. Pagal teismų praktikÄ , prielaidomis ar abejonėmis grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima, visos abejonės ir prielaidos vertinamos kaltinamojo asmens naudai.

Taigi, kolegija, įvertinus byloje surinktus duomenis visumoje ir atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra konkrečių tiesioginių įrodymų, kad A. V. su nuteistaisiais veikė konkliudentiniais

veiksmais kaip bendrininkas sužalojant nukentėjusįjį. Kadangi neįrodyta, jog A. V. kaip bendrininkas nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, pirmosios

instancijos teismas pagrįstai A. V. iÅ¡teisino pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., o apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ A. V. atžvilgiu priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Dėl daiktinių įrodymų išsprendimo klausimo

           Pagrįstai apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad netinkamai išspręstas prie bylos pateiktų daiktinių įrodymų klausimas. Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomi sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų atlyginimo. Pagal BPK 91 str. daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Iš bylos matyti, kad dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais buvo gautos, kaip daiktai, turintys

reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nukentėjusiojo D. R. sužalojimo. Å ios kompaktinės plokÅ¡telės kartu su

baudžiamÄ ja byla buvo perduotos teismui, iÅ¡tirtos teisiamajame posėdyje. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas neiÅ¡sprendė Å¡ių dviejų kompaktinių plokÅ¡telių likimo pagal BPK 94 str. Kadangi kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo ir garso įraÅ¡ais nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatas ar jų apyvarta bÅ«tų uždrausta, jos nebuvo gautos BPK 160 str. nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , jos taip pat nėra menkavertės ir negali bÅ«ti sunaudotos, todėl minėtos kompaktinės plokÅ¡telės, kaip atitinkančios BPK 91 str. numatytus požymius, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 3 p.). Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, kad skundžiamu nuosprendžiu neiÅ¡spręstas daiktinių įrodymų likimas, nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.

n u t a r i a:

           Šiaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti: dvi kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo ir garso įraÅ¡ais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Klavdija

Kruminienė

Teisėjai                                                                                                           Nijolė

Matuzevičienė

                                                                                                                       Virginija Žindulienė