73282656-e420-4c92-8ebf-5a23102c2f4a · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-272-576/2023

Teisminio proceso Nr. nėra

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo E. J. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. J. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2017, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta laisvė laisvės atėmimas dvylikai metų.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendis: iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies paÅ¡alinta aplinkybė, kad D. P. surado narkotinių medžiagų pardavėjÄ ir apie tai informavo E. J., ir nurodyta, kad Å¡iuos veiksmus atliko asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ . Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 17 d. Nuteistasis E. J. du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. rugsėjo 17 d.

4. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-2017 (toliau ir – nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir rekomenduota nuteistajam vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymÄ . Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistojo E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mÄ stymo ir elgesio sritimis iÅ¡lieka aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų.

5. Nuteistasis E. J., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra ir baudžiamojo poveikio priemonėmis.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atmetė nuteistojo E. J. skundÄ . Teismas teigiamai vertino tai, kad UAB „A“ priimtų nuteistÄ jį dirbti lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, padėtų integruotis visuomenėje, tačiau sutiko su Komisijos iÅ¡vada, kad nors E. J. yra įgijęs kelias profesines kvalifikacijas, tačiau laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėje veikloje didelės motyvacijos neiÅ¡reiÅ¡kė. Nurodė, kad pritaria Komisijos iÅ¡vadai, jog nuteistojo gyvenimo bÅ«do ypatumai, kurie praeityje pasižymėjo nenuosekliu, tačiau pasikartojančiu įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktÅ«ros stoka, lengvabÅ«diÅ¡kumu, nenuosekliu savęs realizavimu socialiai priimtose srityse yra aktualÅ«s dar ir Å¡iandien. Teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡iai dienai yra pastebima teigiama E. J. elgesio korekcija, t. y. nuteistasis nėra linkęs pasiduoti kriminalinių asmenų įtakai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, o struktÅ«rizuotoje aplinkoje pasižymi disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei reikalavimų priėmimu, tačiau nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu, kÄ patvirtina ir du baustumai už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, iÅ¡ kurių paskutinis 2023 m. vasario 8 d.

7. Nesutikdamas su pastarÄ ja nutartimi E. J. pateikė skundÄ Vilniaus apygardos teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir Komisijos nutarimÄ Nr. RV-25-2017 bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

7.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundÄ iÅ¡nagrinėjo netinkamai, o atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimÄ , pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ , nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis. Jis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau devynerius metus, todėl teismo nurodomos „probleminės sritys“, tokios kaip gyvenimo stilius, draugai, įdarbinimas yra visiÅ¡kai priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo jo paties. Pasak nuteistojo, tokiais argumentais siekiama pateisinti nemotyvuotÄ Lygtinio paleidimo komisijos nutarimÄ .

7.2. Skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje ir Komisijos nutarime buvo aptarta teigiama jo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Nuteistojo teigimu, nors nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinė, tačiau reikÅ¡minga pažanga jÄ mažinant Å¡iuo metu yra akivaizdi, todėl jis atitinka vienÄ iÅ¡ formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų – akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

7.3. Nuteistojo įsitikinimu, jis padarė pakankamai akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jo elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad ir bÅ«damas laisvėje elgsis atsakingai. Jis per beveik devynerių metų bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas tik du kartus, skatintas net septynis kartus, todėl jo elgesio korekcija vyksta teigiama linkme ir negalima teigti, kad padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra ženkli. Nuteistojo įsitikinimu, didesnę įtakÄ siekiant jo pozityvaus elgesio ateityje lemtų buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, o ne tolimesnis buvimas įkalinimo vietoje.

7.4. Nurodoma, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės vietų atėmimo įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiÅ«rimas bei stebimas, o nauji teisės pažeidimai ar probacijos sÄ lygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimÄ ir asmens gražinimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ likusios bausmės dalies atlikimui.

8. Atsiliepimų į E. J. skundÄ negauta.

Nuteistojo E. J. skundas atmestinas.

9. AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, o bÅ«tent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, joje iÅ¡samiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės E. J., įvertinant formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, todėl teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, kaip nurodo nuteistasis, nėra pagrindo.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokiÄ bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

11. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant jÄ atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstÄ manymÄ , jog nuteistasis gali atlikinėti likusiÄ bausmės dalį lygtinio paleidimo sÄ lygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020).

12. SkundÄ nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad E. J. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sÄ lygÄ (atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Visgi, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , 2023 m. gegužės 19 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga jÄ mažinant. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindÄ manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiÅ«rÄ bei kontrolę, o vien tik pastangos Å¡iÄ rizikÄ mažinti gali bÅ«ti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

13. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių duomenų visuma, kuri betarpiÅ¡kai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis E. J. Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai buvo pristatomas pirmÄ kartÄ . Bausmę atlieka nuo 2014 m. rugsėjo 17 d., iÅ¡ pradžių Marijampolės pataisos namuose, o nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus pataisos namuose (pastaba – Å¡iuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas). Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, bausmės atlikimo metu bÅ«damas Marijampolės pataisos namuose jis buvo skatintas aÅ¡tuonis kartus, paskutinį kartÄ paskatinimas skirtas 2020 m. gegužės 25 d., baustas du kartus – vienÄ kartÄ Marijampolės pataisos namuose (2019 m. kovo 15 d.) ir vienÄ kartÄ Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo virÅ¡ininko nutarimu (2023 m. vasario 8 d.). Be to, vienÄ kartÄ nuobauda neskirta – apsiribota prevenciniu pokalbiu ( 2022 m. birželio 15 d.). Å ie duomenys leidžia spręsti, kad paskirtos bausmės atlikimo metu nuteistasis negalėjo iÅ¡laikyti teigiamos elgesio dinamikos – nuo bausmės pradžios buvo stebimas teigiamas nuteistojo elgesys, vėliau – buvo baustas drausmine tvarka du kartus, o paskutinį kartÄ Å¡iais metais. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 11 d. E. J. nesutiko atlikti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbų (asmens bylos 3 t., b. l. 2).

14. IÅ¡ 2023 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistojo E. J. požiÅ«ris darbo atžvilgiu nėra nuoseklus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, buvo labiau orientuotas į profesinį mokymÄ si – 2019 m. birželio 5 d. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo tekintojo, 2021 m. gegužės 17 d. mÅ«rininko, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Nuteistojo teigimu, dirbti valytoju ar virtuvės darbininku nesutiktų ir norėtų dirbti pagal turimas specialybes, tačiau vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad E. J. bÅ«tų kreipęsis dėl darbo pagal jo įgytas specialybes suteikimo. Nuteistojo asmens byloje užfiksuota, kad UAB „A“ direktorius A. U. yra pateikęs 2023 m. gegužės 15 d. praneÅ¡imÄ , jog UAB „A“ yra pasiruoÅ¡usi įdarbinti E. J.. Taigi, nuteistasis formaliai yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumÄ , formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti nėra pakankama spręsti dėl jo lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo darbinė veikla iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepasižymėjo nuoseklumu – nustatyta, kad E. J. oficialus darbinis stažas yra labai mažas, didžiÄ jÄ laiko dalį jis dirbo neoficialiai, nemokėdamas visiems darbingo amžiaus Å¡alies piliečiams privalomų mokesčių.

15. Sutiktina su skundo argumentu, kad per beveik devynerių metų bausmės atlikimo laikotarpį yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo E. J. elgesio pokyčiai: jis 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administracijÄ dėl leidimo vykdyti individualiÄ veiklÄ ir toks leidimas jam 2022 m. balandžio 19 d. buvo suteiktas; vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į iÅ¡silavinimo, emocinės gerovės stiprinimÄ , tam tikrų mÄ stymo ir elgesio nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kÅ«rimÄ ; nėra linkęs pasiduoti kriminogeninių asmenų įtakai; aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse. Vis tik nesutiktina, kad nuteistojo E. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi.

16. 2023 m. birželio 19 d. Komisijos nutarime konstatuota, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio rizikÄ . IÅ¡ esmės su tokiu vertinimu sutiko ir pirmosios instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į dinaminius kriminogeninius veiksnius, konstatuotus socialinio tyrimo iÅ¡vadoje: kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika Å¡iuo metu yra reikÅ¡mingai priklausanti nuo paties E. J. oficialios darbinės patirties stokos, požiÅ«rio į darbÄ , motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje ne tik laisvėje, bet ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nusikalstamo elgesio, kuris yra susijęs su finansinės naudos gavimų neteisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, savęs pažinimo įgÅ«džių stoka, tam tikrų agresyvaus elgesio apraiÅ¡kų, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nepakankamų problemų identifikavimo, sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgÅ«džių, visuotinai priimtinų taisyklių ignoravimu.

17. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių Å¡alinimas turi esminę reikÅ¡mę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangÄ . Nors nuteistasis skunde ir nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau devynerius metus, o jo vertinimu dalis probleminių sričių yra visiÅ¡kai priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iÅ¡ esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

18. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti ir Å¡eÅ¡i statiniai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sumažinti nėra galimybės (ankstesnis teistumas, didelis teistumų skaičius, ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo patirtys, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamÄ elgesį, nusikalstamam elgesiui bÅ«dingas turtinių nusikaltimų modelis, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika), bei trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. palaikomi santykiai su artimaisiais, iÅ¡silavinimas ir profesinė kvalifikacija bei galimybė dirbti laisvėje. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ie apsauginiai veiksniai svarbÅ«s, tačiau jie kol kas neatsveria Å¡eÅ¡ių statinių ir dvylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip savęs pažinimo įgÅ«džių bei objektyvaus elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, visuotinai priimtinų taisyklių bei reikalavimų ignoravimas siekiant savo tikslų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo E. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutÄ , turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iÅ¡kelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų.

19. Nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiÅ«rimas ir stebimas, o nauji teisės pažeidimai ar probacijos sÄ lygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimÄ . Nors tokie skundo argumentai iÅ¡ esmės yra teisingi, lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, tačiau tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikius lygtinį paleidimÄ . Å iuo atveju, Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nebuvo pareikÅ¡ta. Å i aplinkybė rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju E. J. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės.

20. Nuteistasis skunde tvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimÄ , pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ ; nurodo, kad apylinkės teismas de facto neigia Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumÄ . Atsakant į tokius skundo argumentus pažymėtina, kad minima rekomendacija, skirtingai nei kiti Europos SÄ jungos teisės aktai, nėra privaloma, ji tik rekomendacinio pobÅ«džio, todėl imperatyviai nevykdoma. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Tad tokie skundo argumentai, apygardos teismo vertinimu, skundžiamo apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neÅ¡alina.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo E. J. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė