73264faa-e645-4497-b4e4-9c4344d8a1fb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-96-485/2019 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. Č. (A. Č.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimÄ Nr. 95-492 taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ , n u s t a t ė :

1. A. Č. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ . 1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu A. Č. nusikalstama veika perkvalifikuota iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. birželio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 4 d.

3. Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu priimtas sprendimas nuteistajam A. Č. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimÄ Nr. 95-492 taikyti A. Č. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktus argumentus bei dokumentus, reikÅ¡mingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , bei netinkamai taikė teisės aktus. Nuteistasis pažymi, jog teismas nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nevertino įrodymų, kurie patvirtina, jog nuteistasis turi bÅ«ti paleistas lygtinai. 5.2.

Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nebuvo tinkamai įvertinti rizikÄ nusikalsti mažinantys veiksniai. Pažymima, kad nuteistasis anksčiau neteistas, atliko didesnę nei numatyta įstatyme laisvės atėmimo bausmę, kad bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas, įvertinus OASys metodika, yra 33 balai iÅ¡ 168 galimų, taigi Å¡i rizika priskiriama žemai, o bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 59 svertinių taÅ¡kų iki maksimalaus minimumo, nes nuteistasis kelia sau konkrečius ir įgyvendinamus planus, pozityviai vertina pareigÅ«nus, iÅ¡reiÅ¡kia aukÅ¡tÄ motyvacijÄ dirbti tiek įstaigoje, tiek laisvėje.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, nuo 2018 m. liepos 23 d. jam suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Pataisos įstaigoje A. Č. įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , turi maisto ruoÅ¡imo darbuotojo profesijÄ , pataisos įstaigoje dirbo, yra pateikęs pažymÄ dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad iÅ¡ 43 493,56 Eur yra atlyginęs 478,28 Eur rodo, jog jis neturi jokių materialinių sunkumų, sugeba sÄ Å¾iningai uždirbti pajamas.

Be to, jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais. 5.3. Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo instituto paskirtis, įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnio nuostatas, yra palengvinti nuteistojo socialinę adaptacijÄ , sudarant galimybę likusiÄ bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimam. Nors bausmė ir visuomenės apsauga yra svarbÅ«s laisvės atėmimo bausmės elementai, tačiau iÅ¡ nuteistojo atimant viltį reabilituotis, jis yra nužmoginamas.

Pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. Rec (2003) 22 deklaruoja, jog lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegracijÄ , suteikiant kaliniui planuojamÄ remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę, Remdamasis Å¡ios rekomendacijos principais, nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas visiems asmenims, atitinkantiems minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais reikalavimus.

Lygtinis paleidimas turi bÅ«ti norma, bendrÄ ja taisykle, o jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Taigi, nesivadovaudamas skunde nurodomais tarptautiniais teisės aktais, apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, atkartojami formalÅ«s argumentai, siekiant rasti nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančias savybes.

6. Nuteistojo skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis A. Č. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ OASys metodika, A. Č. nustatoma žema – 33 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 59 balų. Å i aplinkybė teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visÄ bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas iÅ¡imtinai teigiama linkme, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro 8 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

9. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimÄ , motyvais, skunde pažymi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijÄ Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimÄ taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sÄ lygas. Å iame kontekste pažymėtina, jog nuteistajam atitinkant formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo reikalavimus, materialiosios sÄ lygos – pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas nepažeidžia bendrųjų teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo principų.

10. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. Č. nuteistas už vieno nusikaltimo kito asmens gyvybei, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymÄ . Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡iÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. AukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

11. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, Å¡iuo atveju 8 metus laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaiÅ¡tingas, ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, bÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti.

12. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. BÅ«tent iÅ¡ to, kaip nuteistasis vykdo Å¡ias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindÄ spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas suraÅ¡ant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibÅ«dinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo praÅ¡ymÄ , bet ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino nutarime bei kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose jį apibÅ«dinančius duomenis, nepagrįsti.

13. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklÄ , neturi galiojančių drausminių nuobaudų, padengė dalį priteisto civilinio ieÅ¡kinio. Nuo 2018 m. liepos 23 d. jam buvo suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Be to, jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir specialybę. Aptartieji ir kiti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes, vien Å¡ių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

14. Nors nuteistajam socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami iÅ¡ esmės tik statiniai rizikÄ nusikalsti skatinantys veiksniai – mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog iÅ¡imtinai teigiamas nuteistojo elgesys, jam bausmę atliekant nuo 2013 m., stebimas tik nuo 2017 m. lapkričio 2 d., kuomet nustojo galioti paskutinė drausminė nuobauda už nuteistojo pataisos įstaigoje numatytos vidaus tvarkos bei režimų reikalavimų pažeidimus. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis ankstesniais priežiÅ«ros laikotarpiais į priežiÅ«rÄ reagavo tik minimaliomis pastangomis.

Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis sistemingai baudžiamas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų, tai pat psichotropinių medžiagų vartojimÄ pataisos namuose. Å i aplinkybė vertintina itin kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kad labai sunkų nusikaltimÄ , už kurį atlieka bausmę, nuteistasis taip pat padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistojo A. Č. pažanga pataisos namuose eliminuojant alkoholio sukeliamÄ rizikÄ jo nusikalstamam elgesiui nebuvo pakankama.

Dar nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki rugsėjo 30 d. nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimÄ reabilitacijos centre, iÅ¡ pastarojo buvo paÅ¡alintas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Duomenų apie tolesnę nuteistojo pažangÄ bÅ«nant struktÅ«ruotoje aplinkoje, apart socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomo deklaratyvaus nuteistojo teiginio, jog problemų su alkoholio vartojimu jis neturi ir jį laisvėje taip pat vartodavo saikingai, nėra. Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ nuteistasis Å¡iuo metu atlieka bausmę, jis padarė neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiajam.

Ä®vertinus aptartus argumentus, galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisÄ moninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant prieÅ¡ingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir bÅ«nant struktÅ«ruotoje aplinkoje nėra pakankama.

15. Pažymėtina, kad, nors nuteistajam drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau jų kiekis ir pobÅ«dis rodo, kad A. Č. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ , kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra akivaizdi ir įtikinanti.

16. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis veiksnys nuteistajam išskiriamas lėšų tvarkymas ir pajamos, nuteistasis neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis. Nors tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje pažymima nuteistojo galimybė lygtinio paleidimo atveju įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuteistojo pateikta tai patvirtinanti pažyma vertinama kaip deklaratyvaus informacinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, iš tikrųjų įsidarbins minėtoje bendrovėje.

IÅ¡ nuteistojo nuosprendžiu buvo priteistas 43 493,56 eurų žalos atlyginimas. Nuteistasis, atlikęs daugiau kaip 5 metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pataisos įstaigoje dirbdamas, yra atlyginęs tik nedidelę dalį – 478,28 eurų priteistos žalos. Å i suma yra priverstinai pagal vykdomuosius raÅ¡tus iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ jo darbo užmokesčio, duomenų, kad nuteistasis savanoriÅ¡kai dengtų civilinį ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du sudarytų pagrindÄ spręsti apie jo kryptingÄ siekį bei pastangas sumažinti jo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiesiems, nėra.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, aptarta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamÄ nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistasis, nors individualų socialinės reabilitacijos planÄ vykdo, tačiau jis aktyviai nesilaiko po ankstesniojo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo jam pataisos įstaigos nustatytų rekomendacijų, viena kurių – dengti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų, dėl nemalonios savo padėties yra linkęs kaltinti, be kita ko, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.

Ä®vertinus aplinkybę, jog nuteistojo siekis atlyginti nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ nėra pakankamai aktyvus, negalima spręsti, jog nuteistasis jau Å¡iuo metu įsisÄ monino neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes tokiu bÅ«du, jog jo delinkventinės nuostatos nesudarytų pagrindo savo tikslų siekti ne tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis ateityje.

17. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors Å¡iuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo Å¡altinį sprendimo įgÅ«džius, bei eliminuojant galimÄ psichoaktyviųjų medžiagų rizikÄ pakartotiniam jo nusikalstamam elgesiui, tokiu bÅ«du įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo A. Č. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. sausio 11 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika