2016-06-07 Nr. AB-12163-3-61-3-02784-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3470-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02784-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rezoliucijos, įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-7), kurį patikslino (II t., b. l. 13-18), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) vadovo Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. sausio 20 d. sprendimą „Sutinku su komisijos siūlymu“ Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos (toliau – ir Rotacijos komisija) 2014 m. sausio 13 d. posėdžio protokole Nr. 5-3-P27-1 dalyje dėl Rotacijos komisijos pasiūlymo perkelti A. L. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Širvintų r. PK) viršininko pareigų į kitas rotuojamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Rietavo policijos komisariato (toliau – ir Rietavo PK) viršininko pareigas; 2) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“; 3) įpareigoti Vilniaus AVPK grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigas; 4) atlyginti už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK; 6) priteisti 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirminiame skunde paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 18 punktu bei 57 straipsniu, buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigų. Šis įsakymas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas bei neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas, yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas. Nurodė, kad į Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigas neterminuotam laikotarpiui buvo paskirtas viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-39, kuriame nėra nuorodos apie galimą rotaciją, apie kurią pareiškėjo niekas neinformavo, todėl nesupranta, kodėl rotacija jam buvo taikyta. Pagrindo taikyti rotacijos procedūrą ir nutraukti tarnybos santykius su juo nebuvo.

Nurodė, kad Rotacijos komisijoje nebuvo atestuojamas. Paskutinės atestacijos metu apie rotaciją nekalbėta, atestacijos komisijos išvadoje buvo parašyta, kad tinka eiti pareigas. Niekas nepasakė, koks tarnybinis būtinumas yra jį rotuoti į Klaipėdos AVPK Rietavo PK. Tvirtino, kad pažeidžiama konstitucinė teisė ir pareiga būti kartu su sūnumi, jį auklėti. Pareiškėjo nuomone, tokia galimybė susidoroti su kai kuriems policijos vadovams neįtinkančiais pareigūnais atsirado todėl, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarko apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419, (toliau – ir Aprašas) nenustatyta nei kiekybinių, nei kokybinių veiklos vertinimo, nei socialinio pobūdžio kriterijų, pagal kuriuos būtų rotuojami pareigūnai.

Pažymėjo, jog, vadovaudamasis Aprašu, Policijos generalinis komisaras pateikė pareigybių, kurios gali būti jam pasiūlytos, sąrašą. Pareiškėjas pateikė atsakymą, kad sutinka likti Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigose arba būti rotuojamas į Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. PK) viršininko pareigas. Teigia, kad Rotacijos komisijos paskirtis yra teikti pasiūlymus policijos generaliniam komisarui, ir nenumatyta galimybė šiai komisijai teikti pasiūlymus rotuojamam pareigūnui, t. y. Rotacijos komisija, neturi kompetencijos tai daryti. 2014 m. sausio 13 d. posėdžio metu Rotacijos komisijos pirmininkas uždavinėjo klausimus, reiškė pareiškėjui nesuprantamus priekaištus, pasiūlė užimti Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas ir primygtinai pareikalavo iš karto pateikti atsakymą. Pareiškėjas atsakė, kad eis į pensiją, o kai paklausė dar kartą, pasakė, kad pagalvos.

Teigė, kad jokio rašytinio pranešimo apie tai, kad siūlomos Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko ar kitos lygiavertės pareigos, negavo. Tėvų gyvenamojoje vietoje 2014 m. sausio 29 d. gautas informacinis lapelis, kuriame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas siūlė užimti Vilniaus apskrityje esančias žemesnes pareigas. Minėtame informaciniame lapelyje, pareiškėjo teigimu, privalomai turėjo būti nurodytos visos lygiavertės ar žemesnės laisvos pareigybės. Tačiau nebuvo pasiūlytos žemesnės, buvusios laisvos Vilniaus m. 5-ojo PK Viešosios policijos skyriaus viršininko (A-13) ar Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininko (A-13) pareigybės. 2014 m. balandžio 18 d. įteiktas dar vienas informacinis lapelis su siūlomomis užimti laisvomis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate esančiomis pareigomis, tačiau nebuvo siūlomos tuo metu buvusios laisvos lygiavertės Širvintų r. PK viršininko pareigos.

Tvirtino, kad atsakovas nuo 2014 m. sausio 13 d. nepasiūlė pareiškėjui jokių pareigų, į kurias galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, taip pat, kaip numatyta Statuto 56 straipsnio 5 dalyje, nepasiūlė jokių lygiaverčių ar žemesnių pareigų, nors privalėjo tai padaryti. Siūlė ne visas tuo metu buvusias žemesnes pareigas. Pažeminimui pareigose yra nustatytos kitos procedūros, visai nesusijusios su rotacijos procedūromis.

Atkreipė dėmesį, jog Rotacijos komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl šiuo atveju komisija peržengė savo kompetencijos ribas, pateikdama pasiūlymą, kurio neturėjo teisės teikti. Joks rašytinis pasiūlymas, kaip to reikalauja Aprašas, pareiškėjui nebuvo pateiktas. Įsakymas atleisti iš užimamų pareigų yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas.

Nurodė, kad iš pareiškėjui pasiūlyto pareigybių sąrašo, į kurias galėjo būti rotuojamas, jis sutiko pasilikti esamose pareigose ir būti rotuojamam į Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigas ir tikėjosi užimti vieną iš minėtų pareigybių. Tačiau 2014 m. sausio 13 d., t. y. likus 18 dienų iki kadencijos pabaigos, Rotacijos komisijoje jam buvo pasiūlytos Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigos. Šis pasiūlymas, pasak pareiškėjo, minėtos teisės normos prasme turėtų būti vertinamas kaip visai naujas, o jam apsvarstyti turėjo būti skirtas ir naujas keturių mėnesių terminas, t. y. iki 2014 m. gegužės 13 d., tačiau to nebuvo padaryta. Pažymėjo, jog nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. sirgo, iš tarnybos buvo atleistas 2014 m. balandžio 25 d.

Pažymėjo, jog Vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1992 m., kai įstojo į tuometinę Lietuvos policijos akademiją. Nuo 2000 m. dirbo vadovaujamą darbą. Šis neteisėtas atleidimas negrįžtamai sugriovė jo karjerą. Kadangi absoliuti dauguma rotuojamų pareigūnų buvo palikti savo pareigose arba rotuojami apskrities ribose, pasiūlymas rotuotis į kitą apskritį, kolegų ir bendradarbių buvo įvertintas kaip nekompetencija, nors priekaištų, tarnybinių nuobaudų neturi. Nurodė, jog buvo sugriauta jo reputacija ir tai sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, buvo pažemintas visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje. Širvintų rajono laikraštyje buvo išspausdintas pašiepiančio turinio straipsnis, kurio vien tik pavadinimas žemino kaip žmogų ir pareigūną. Dėl to pradėjo abejoti savo galimybėmis dirbti vidaus tarnyboje, nors visada to norėjo ir kryptingai siekė. Prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį, galimybę visapusiškai finansiškai aprūpinti savo nepilnametį sūnų. Manė, kad su juo buvo susidorota, kadangi visada turėjo savo nuomonę, nebijojo jos pasakyti, kas labai nepatiko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui.

Patikslintame skunde papildomai nurodė, kad sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2013 konstatuotomis aplinkybėmis, t. y. jog vykdant rotacijos procedūrą pareiškėjo atžvilgiu, ribojamos pareiškėjo teisės į tam tikrų pareigų pasirinkimą, taip pat Policijos departamento Rotacijos komisijos posėdyje pateiktas pasiūlymas užimti kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas laikytinas esminiu Apraše nustatytos rotacijos procedūros pažeidimu, kuris Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu gali būti pripažintas pagrindinės administracijos procedūros pažeidimu, kas yra pagrindu pripažinti administracinį sprendimą neteisėtu.

Pažymėjo, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad Policijos departamento Rotacijos komisijos 2014 m. sausio 13 d. posėdžio protokolo išraše nėra duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu svarstyto klausimo nagrinėjimo eigą ir pagal šį išrašą negalima spręsti apie Policijos departamento vadovo sprendimo (pritarti komisijos siūlymui) atitikimą Aprašo 16 punkto reikalavimams, bei tai, kad Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas prasideda (gali būti pradėtas) po to, kai pareigūno atžvilgiu vykusi rotacijos procedūra pasibaigė trečiuoju Apraše nustatytos rotacijos procedūros pabaigos būdu, t. y. klausimo dėl pareigūno tolimesnės tarnybos perdavimu spręsti teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 15.2. p., 20 ir 21 p.). Nurodė, kad jo atžvilgiu rotacijos procedūra pasibaigė antruoju rotacijos procedūros pabaigos būdu – pareigūno perkėlimu į kitas rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje (Aprašo 15.1 ir 19 p.). Nurodytą aplinkybę patvirtina Policijos departamento vadovo 2014 m. sausio 20 d. sprendimas (pritarti komisijos siūlymui) bei Policijos departamento Rotacijos komisijos siūlymas perkelti A. L., Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininką, į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas. Taigi, pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada iš esmės reiškia tai, jog jo atžvilgiu taikytas trečias Apraše numatytas rotacijos pabaigos būdas, dėl ko buvo priimtas Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“, kuriuo vadovaujantis Statuto 53 straipsnio l dalies 18 punktu bei 57 straipsniu pareiškėjas buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigų.

Pareiškėjo teigimu, minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl įgijęs res judicata galią, nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados apie esminį tiek Aprašo, tiek Statuto 56 straipsnio 5 dalies taikymo jo atžvilgiu pažeidimą turi prejudicinę reikšmę, todėl iš naujo jų nereikia įrodinėti. Taigi, tiek Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. sausio 20 d. sprendimas dėl sutikimo su Rotacijos komisijos 2014 m. sausio 13 d. siūlymu jį perkelti į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, tiek Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos” yra priimti pažeidžiant esmines Aprašo 15.2., 16, 20 ir 21 punktuose nustatytas rotacijos tvarkos procedūras bei Statuto 56 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje yra pripažinęs, kad neteisėtai atleidus pareigūną iš tarnybos, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pasiūlymas rotuotis į Klaipėdos apskritį už 270 km kolegų ir bendradarbių buvo įvertintas kaip jo nekompetencija, nors jokių priekaištų dėl darbo ar tarnybinių nuobaudų neturėjo. Pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai prasidėjo 2013 m. spalio 7 d. ir tęsėsi ilgiau nei 6 mėnesius, darant vieną neteisėtą veiksmą po kito ir visą tą laiką keliant pareiškėjui neigiamus emocinius išgyvenimus bei nuolatinę psichologinę įtampą, t. y. dvasinė skriauda nebuvo momentinė ar vienkartinio pobūdžio, o buvo intensyvi ir nuolatinė. Nurodyti veiksmai yra nepriimtini teigiamos reputacijos požiūriu ir turi būti įvertinti pinigais.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Rotacijos komisijos pasiūlytos Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigos tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek metus po pateikimo buvo užimtos, o tai reiškia, jog toks pasiūlymas iš esmės buvo fiktyvus ir negalėjo būti įgyvendintas, pati rotacijos procedūra paversta susidorojimo su pareiškėju įrankiu. Tai yra akivaizdus aukščiausių policijos sistemos pareigūnų piktnaudžiavimo savo teisėmis, tyčinio teisės normų nesilaikymo pavyzdys teisėsaugos. Atsižvelgęs į išdėstytą ir į tai, kad jo karjera buvo sugriauta ir atimta galimybė dirbti mėgstamą darbą, prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 36-41) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog rotacija siekiama suformuoti tokias sąlygas, kad būtų išvengta teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko subjektyvaus pareigūnų vertinimo, kai atsiranda tam tikros simpatijos ar antipatijos kolektyvo nariams ir pavaldiniams, o tai iškreipia objektyvų kolektyvo bei atskirų jo narių ir savo paties veiklos vertinimą. Rotacija – viena iš apsaugos priemonių, siekiant išvengti prielaidų korupcijai atsirasti. Siekiant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatyto korupcijos prevencijos tikslo, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją, kurti socialinę gerovę, stiprinti nacionalinį saugumą, didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę, teritorinių policijos įstaigų ir jų policijos komisariatų viršininkams yra taikomas rotacijos principas. Yra siekiama sukurti tokią rotacijos principo taikymo sistemą, kuri padėtų siekti policijos pareigūnų universalumo, dinamiškumo, lankstumo, kuo veiksmingesnio jų gebėjimų ugdymo ir panaudojimo bei veiklos skaidrumo.

Nurodė, kad Policijos departamentas 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 5-S-3412 informavo pareiškėją apie pareigas, kurios jam gali būti siūlomos, bei nurodė, kad pats pareiškėjas gali teikti pasiūlymus, į kokias konkrečiai pareigas pageidauja būti perkeltas. Pareiškėjas sutiko būti perkeltas į Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigas, tačiau pageidaujamos užimti pareigos neatsilaisvino, todėl pareiškėjui buvo pasiūlytos rotacijos metu atsilaisvinusios pareigos. Kryptingo siekio su A. L. asmeniškai susidoroti nebuvo. Pagal Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį numatytas penkerių metų pareiškėjo tarnybos terminas turėjo pasibaigti 2014 m. sausio 29 d. Policijos komisariato viršininko 2013 m. spalio 4 d. įsakymu „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 10-TE-701 tarnyba buvo pratęsta iki 2014 m. vasario 1 d.

Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 7 d. pateikė Policijos departamento Personalo valdybai teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas, iš kurio matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyta abstrakcija „tarnybinis būtinumas“ pareiškėjo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad pagal 2013 m. Širvintų r. PK atlikus minėtos teritorinės policijos įstaigos mikroklimato tyrimą buvo konstatuota, kad šios policijos įstaigos viršininkas A. L. pervertina savo kompetenciją, egzistuoja didelis emocinis atotrūkis tarp jo ir pavaldinių, pareiškėjui buvo rekomenduota tobulinti savo kritikos išsakymo metodus, siekti lygiavertiško požiūrio į darbuotojus, jų interesų atstovavimo, tobulinti bendravimo kompetenciją. Perkėlimas į kitas rotuojamas pareigas rotacijos tvarka turėjo padėti pareiškėjui atskleisti savo kompetencijas, kurios, dėl nežinomų priežasčių, neatsiskleidė jam vadovaujant Širvintų r. PK. Pažymėjo, kad tarnybinės būtinybės atsiradimo ir pasibaigimo fakto konstatavimas yra darbdavio diskrecija, suponuota atsakomybės už įstaigai pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą.

Nurodė, jog Policijos departamente 2014 m. sausio 13 d. įvyko Rotacijos komisijos posėdis, kuriame svarstyti teritorinių policijos įstaigų viršininkų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose pareigose pratęsimo pasibaigus jų tarnybai rotuojamose pareigose, klausimai. Posėdyje svarstytas klausimas dėl Širvintų r. PK viršininko A. L. perkėlimo į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko, pareigas. Rotacijos komisijos nariai vienbalsiai priėmė siūlymą perkelti pastarąjį iš užimamų pareigų į kitas rotuojamas pareigas. A. L. su komisijos siūlymu nesutiko, tai pažymėta ir komisijos posėdžio protokole. Policijos generalinis komisaras su Rotacijos komisijos siūlymu sutiko.

Teigė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjui 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. siuntė informacinius lapelius apie jame esančias laisvas pareigybes, taip pat pakartotinai informavo apie galimas pasekmes – atleidimą iš vidaus tarnybos, pagal Statuto 53 straipsnio 18 punktą. 2014 m. balandžio 23 d. buvo gautas pareiškėjo atsakymas, kuriuo pareiškėjas atsisakė užimti siūlomas pareigas.

Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad neva buvo pasiūlytos ne visos tuo metu buvusios laisvos žemesnės pareigos, kadangi tai neatitinka tikrovės. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5-ojo PK Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigos, kurias užimti atsisakė raštu, jam buvo pasiūlytos 2014 m. balandžio 18 d., Vilniaus VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigybė buvo užimta, o Širvintų r. PK pareigybė priskiriama rotuojamoms.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas 5 metų laikotarpiui, todėl žinojo (privalėjo žinoti), jog šiam laikotarpiui pasibaigus, gali būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas. Prieš 4 mėnesius iki kadencijos pabaigos buvo raštu įspėtas apie artėjančią rotaciją, jam buvo pateiktas sąrašas pareigybių, kurias galės būti siūloma užimti. Tai, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo siųstas pranešimas, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nereiškia, kad informavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pirmos po ligos tarnybos dienos. Nors pranešimas pareiškėjui išsiųstas 2013 m. rugsėjo 2 d., pažymėjo, kad niekas negalėjo žinoti, kada pasibaigs pareigūno laikinas nedarbingumas. Raštas buvo išsiųstas prieš 5 mėnesius iki numatomos rotacijos. Net ir sutikus su pareiškėjo samprotavimais, kad 4 mėnesių informavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. spalio 7 d. (pirmos pareiškėjo tarnybos dienos po ligos), iki Apraše numatyto 4 mėnesių termino trūksta tik 6 dienų, todėl terminas praleistas nežymiai.

Pabrėžė, kad šiuo atveju jokie norminiai aktai nebuvo pažeisti, pareigūnai ir Rotacijos komisija veikė savo kompetencijos ribose pagal tarnybą policijoje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jų priimti sprendimai ir tarnybos eigos įsakymas, kuriuos ginčija pareiškėjas, yra teisėti ir pagrįsti. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, nėra pagrindo ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostatų bei priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio, nenurodė, kodėl neturtinę žalą jis vertina būtent tokia suma.

Nurodė, kad atsisakydamas rotacijos tvarka būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas, o vėliau – ir į Vilniaus AVPK siūlytas žemesnes pareigas, pareiškėjas pats pasirinko jam labiausiai priimtiną variantą ir buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Taigi, su jo skunde išvardytomis pasekmėmis pirmiausiai tiesioginiu priežastiniu ryšiu galima sieti paties pareiškėjo elgesį ir priimtus sprendimus. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei pagrįsta iš esmės tik pareiškėjo deklaratyviais teiginiais apie fizinius ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjusią reputaciją, pažeminimą visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje, kurie negali būti laikomi tinkamu neturtinės žalos atsiradimo pagrindimu.

Patikslintame atsiliepime (II t., b. l. 23-28) papildomai nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus AVPK įsakymu Nr. 10-TE-39 buvo paskirtas į Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalimis. Teritorinių policijos įstaigų ir policijos komisariatų viršininkų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka taikoma rotacija, todėl pareiškėjo teiginys, kad apie numatomą rotaciją jam nebuvo žinoma, nes tarnybos eigos įsakyme į tai nebuvo jokios nuorodos, visiškai neatitinka tikrovės, kadangi užimdamas teritorinės policijos įstaigos viršininko pareigas, turėdamas suteiktą teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, jis privalėjo būti susipažinęs su policijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi Statutas nenustato įspėjimo termino atleidžiant pareigūną pagal Statuto 53 straipsnio 18 punktą. Įstatymų leidėjas ilgesnį informavimo apie būsimą atleidimą terminą numato tik šio įstatymo 53 straipsnio 11 punkte nustatytu atveju, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas 5 metų (terminuotam) laikotarpiui.

Nesutiko, jog patirtą neturtinę žalą visa apimtimi turi atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, kadangi pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą žalą turėtų kilti subjektui, kurio neteisėti veiksmai tą žalą betarpiškai sukėlė. Vilniaus AVPK negali būti atsakingas už pareiškėjo skunde nurodytą žalą, kadangi pareiškėjas nesieja nei turtinės, nei neturtinės žalos su Vilniaus AVPK veiksmais. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4029-426/2015 konstatavo, kad Vilniaus AVPK viršininkas, priimdamas skundžiamą 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 10-TE-322 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas aktas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 dėl Vilniaus AVPK 2014 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-322 neteisėtumo nepasisakė ir neteisėtumo nekonstatavo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų Vilniaus AVPK atžvilgiu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra nepagrįstas ir turėtų būti adresuotas subjektui, kurio veiksmai betarpiškai sukėlė pareiškėjui žalą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, jog Širvintų rajono laikraštyje, ryšium su atsakovo neteisėtais veiksmais, buvo išspausdintas pašiepiančio pareiškėją turinio straipsnis, tačiau iš skundo turinio yra visiškai neaišku, su kuriuo atsakovo ir kokiais būtent neteisėtais veiksmais pareiškėjas tokio straipsnio atsiradimą sieja. Pareiškėjo nurodytas straipsnis Širvintų rajono laikraštyje nuo Vilniaus AVPK valios niekaip nepriklausė, jo turiniui įtakos nedarė, todėl, jei straipsnyje buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, pareiškėjas gali reikšti pretenzijas šiai visuomenės informavimo priemonei įstatymų nustatyta tvarka.

Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jis prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį ir galimybę visapusiškai finansiškai aprūpinti savo nepilnametį sūnų. Toks pareiškimas yra subjektyvus ir nepagrįstas, kadangi atleidus pareiškėją iš tarnybos, pareiškėjui buvo skirta ir mokama valstybinė pensija. Pareiškėjas nepilnamečio sūnaus visapusiško neaprūpinimo taip pat nepagrindžia, neaišku, ar pareiškėjas išlaikė ir aprūpino finansiškai sūnų iki atleidimo iš vidaus tarnybos, kokias sumas jis skyrė būtent sūnaus materialiniam aprūpinimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, turi visas galimybes aktyviai dalyvauti darbo santykiuose, todėl galėjo turėti ir kitus alternatyvius pragyvenimo šaltinius.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 30–33) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pirmąjį patikslinto skundo reikalavimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu teisės normų, reglamentuojančių vidaus reikalų sistemos pareigūnų rotaciją, taikymo aiškinimu. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo galimai padarytus procedūrinius pažeidimus, vykdant pareigūnų rotaciją, tačiau pripažino, kad nedisponavo visa su rotacija susijusia medžiaga, t. y. neturėjo Rotacijos komisijos posėdžio protokolo, o tik jo išrašą.

Nurodė, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotaciją ir vykdymo procedūrą nustato bei reglamentuoja Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 7 dalis, Statuto 2 straipsnio 13 dalis, 16-1 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnio 1 dalies 18 punktas, 56 straipsnio 5 dalis ir Aprašas. Atsakovo nuomone, rotacijos procedūra atlikta laikantis įstatymuose ir Apraše nustatytos tvarkos ir taisyklių.

Teigė, kad Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininkas A. L. buvo atestuojamas 2012 m. spalio 30 d. 2013 m. rugsėjo 2 d. Policijos departamento personalo tarnyba parengė ir išsiuntė pareiškėjui informacinį raštą, kurį pasirašė Policijos generalinis komisaras, informuodama, kad baigiasi jo tarnybos einamose pareigose laikotarpis, bei nurodydama rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą. Šiame sąraše, be kitų pareigų, buvo nurodytos ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-jo PK ir Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininkų pareigos. Sąrašo pateikimas pats savaime nesuteikia rotuojamam pareigūnui jokių lūkesčių užimti jo pasirinktas konkrečias pareigas, o tik apibrėžia pareigybių, kurios gali būti siūlomos komisijos posėdžio metu, sąrašą, bei apibrėžia rotuojamam pareigūnui galimo pasirinkimo ir būsimų pasiūlymų ribas. Būtent taip yra nurodoma Apraše, jog pateikiamas sąrašas pareigų, kurias galima užimti. Vilniaus AVPK viršininkas 2013 m. lapkričio 7 d. pateikė Policijos departamentui motyvuotą pasiūlymą dėl pareiškėjo perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas. Pareiškėjas, vykdydamas Aprašo 11 punkto reikalavimus, 2013 m. spalio 16 d. Policijos departamentui pateikė tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kad sutinka tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d, esant tarnybiniam būtinumui, sutinka tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose po 2014 m. vasario 1 d., bei tai, kad rotacijos tvarka sutinka būti perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigas.

Pažymėjo, kad Rotacijos komisijos posėdis vyko 2014 m. sausio 13 d., kuriame be pareiškėjo dalyvavo dar 20 rotuojamų pareigūnų, kurių tarpe buvo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK viršininkas I. V.. Šis pareigūnas savo 2013 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniu pranešimu Policijos departamentui pranešė, kad nesutinka būti perkeliamas į kitas pasiūlytas pareigas, o Vilniaus AVPK viršininkas 2013 m. birželio 18 d. motyvuotu raštu Policijos departamentui pasiūlė pratęsti I. V. tarnybą einamose rotuojamose pareigose 5 metams. Posėdžio metu I. V. klausimas buvo nagrinėjamas 3-uoju pagal eiliškumą, o pareiškėjo – 18-uoju pagal eiliškumą. Posėdžio metu komisija pasiūlė esant tarnybiniam būtinumui pratęsti I. V., Vilniaus AVPK 4-ojo PK viršininko, tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams. Dėl to komisija nebegalėjo pareiškėjui pasiūlyti užimti jo paties pageidaujamas pareigas, kadangi jos jau buvo pasiūlytos I. V., todėl pasiūlė rotacijos tvarka būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas.

Nurodė, kad Policijos generalinis komisaras, 2014 m. sausio 20 d. susipažinęs su Rotacijos komisijos posėdžio metu rotuojamiems pareigūnams teiktais pasiūlymais, ties kiekvienu komisijos svarstytu klausimu surašė savo rezoliucijas ir, be kita ko, pritarė komisijos siūlymams pratęsti I. V. tarnybą rotuojamose Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigose bei perkelti pareiškėją A. L. į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas.

Kaip matyti iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo, A. L., gavęs Rotacijos komisijos pasiūlymą būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, šio pasiūlymo iš karto atsisakė, t. y. pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį ir, nelaukdamas Policijos generalinio komisaro komisijos pasiūlymų patvirtinimo, pasiūlymą atmetė, nepasinaudodamas nauju 10 dienų laikotarpiu pasiūlymui apsvarstyti. Apraše nėra imperatyvaus reikalavimo rotuojamam pareigūnui pasiūlymus svarstyti 10 dienų ir tik po to pareikšti apie savo apsisprendimą, o priešingai – Aprašo 11 punktas nustato terminą per 10 dienų svarstyti pasiūlymus.

Nurodė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas tik 2014 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po to, kai gavo pasiūlymą būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas. Per visą šį laikotarpį pareiškėjas naujų pageidavimų nepateikė, nors turėjo tam pakankamai laiko. Taigi, pareiškėjo teisė pareikšti pageidavimus dėl pareigų, į kurias galėtų būti perkeltas, niekaip nebuvo apribota. Iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjui buvo siūloma užimti ir įvairias žemesnes pareigas, tačiau jis siūlomų pareigų atsisakė. Pažymėjo, kad tik išnaudojus visas galimybes perkelti pareiškėją į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas ir šiam jų atsisakius, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktu, todėl Statuto 56 straipsnio 5 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti. Pažymėjo, kad minėtos normos taikymas nėra būtinai sietinas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje paminėtu rotacijos procedūros užbaigimu trečiuoju būdu, kadangi komisija šį siūlymą gali teikti tik tuo atveju, jei nėra galimybės pateikti Aprašo 15.1 arba 15.2 punktuose nurodytų pasiūlymų. Pareiškėjo rotacijos klausimo sprendimo metu tokia galimybė buvo ir Rotacijos komisija ja pasinaudojo. Šiam pasiūlymui vėliau savo rezoliucija pritarė Policijos generalinis komisaras.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje paminėti trys rotacijos užbaigimo būdai yra tik galimi Rotacijos komisijos siūlymų variantai, vėliau patvirtinti centrinės įstaigos vadovo. Šių pasiūlymų pateikimu ir centrinės įstaigos vadovo pritarimu jiems rotacijos procedūra nesibaigia, kadangi tai matyti iš Aprašo 20 ir 21 punktų nuostatų. Rotuojamas pareigūnas, gavęs iš Rotacijos komisijos tiek pirmąjį, tiek antrąjį pasiūlymo variantą iki įsakymo dėl tarnybos pratęsimo einamose rotuojamose pareigose ar perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas išleidimo, gali šių Rotacijos komisijos pasiūlymų atsisakyti ir tuomet, įvykdžius Statuto 56 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jis gali būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktu. Rotacijos procedūra pasibaigia: 1) išleidus įsakymą dėl rotuojamo pareigūno tarnybos pratęsimo einamuose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam būtinumui; 2) išleidus įsakymą dėl jo perkėlimo į rotuojamas pareigas; 3) atleidus iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktu ir 56 straipsnio 5 dalimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu (II t., b. l. 121-135) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“ ir grąžino pareiškėją į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas (A pareigybės lygis, 14 kategorija). Priteisė iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui 22 615,37 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. kovo 10 d. įskaitytinai, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. kovo 11 d. iki teismo sprendimo dalyje dėl jo grąžinimo į tarnybą įvykdymo, skaičiuojant po 67,36 Eur už kiekvieną darbo dieną, dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-39 A. L. nuo 2009 m. sausio 29 d. buvo paskirtas į Širvintų rajono policijos komisariato viršininko (A pareigybės lygis, 14 kategorija) pareigas (I t., b. l. 9).

Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 5-S-3412, kuris buvo siųstas Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato viršininkui A. L. ir šioje policijos įstaigoje gautas ir registruotas 2013 m. rugsėjo 3 d., pareiškėjas A. L. buvo informuotas, kad 2014 m. sausio 29 d. baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, tačiau atsižvelgiant į tarnybinį būtinumą, siūloma pratęsti jo tarnybos einamose pareigose laikotarpį iki 2014 m. vasario 1 d. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kokios pareigos jam, kaip rotuojamam pareigūnui, galės būti siūlomos bei jis paprašytas per 10 darbo dienų raštu informuoti, ar sutinka tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d., ar esant tarnybiniam būtinumui jis sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose po 2014 m. vasario 1 d., o sutikus rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas – nurodyti į kokias konkrečias rotuojamas pareigas jis norėtų būti perkeltas (I t., b. l. 10–11).

Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 10-TE-701 pirmuoju punktu vyresniojo komisaro A. L., Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko, tarnyba einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, pratęsta iki 2014 m. vasario 1 d. (I t., b. l. 22).

Policijos departamento Personalo valdyba 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. 5-3-S-712 kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką ir, vadovaudamasi Aprašo 12 punktu, iki 2013 m. spalio 31 d. prašė pateikti motyvuotą pasiūlymą (teikimą) dėl dviejų teritorinių policijos komisariatų viršininkų, įskaitant A. L., perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas ar esant tarnybiniam būtinumui tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams (I t., b. l. 55). Vilniaus AVPK viršininkas 2013 m. spalio 23 d. surašė pasiūlymą (teikimą) dėl pareiškėjo A. L., kuriame pasiūlė jį rotacijos tvarka perkelti į kitas rotuojamas pareigas, teikimą 2013 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 10-S-18636 išsiųsdamas Policijos departamento Personalo valdybai (I t., b. l. 55-57).

Pareiškėjas 2013 m. spalio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-95-PR5-690 informavo Policijos departamento Personalo tarnybą, kad sutinka tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d., esant tarnybiniam būtinumui tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose ir po 2014 m. vasario 1 d., o rotacijos tvarka sutinka būti perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigas (I t., b. l. 12).

Policijos departamento 2014 m. sausio 7 d. raštu Nr. 5-S-42 Vilniaus AVPK viršininkas buvo paprašytas informuoti atitinkamus pareigūnus, įskaitant A. L., apie 2014 m. sausio 13 d. vyksiantį Rotacijos komisijos posėdį (I t., b. l. 58).

2014 m. sausio 13 d. įvyko Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomi pasiūlymai dėl teritorinių policijos įstaigų policijos komisariatų viršininkų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo pasibaigus jų tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpiui, svarstymo rezultatai buvo užfiksuoti 2014 m. sausio 20 d. Rotacijos komisijos posėdžio protokole Nr. 5-3-P27-1 (II t., b. l. 42-56). Rotacijos komisija 18-uoju klausimu svarstė pasiūlymą perkelti pareiškėją A. L., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininką, į kitas rotuojamas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko, pareigas, šiam pasiūlymui Rotacijos komisijos nariai pritarė vienbalsiai, A. L. su siūlymu nesutiko.

Vilniaus AVPK 2014 m. sausio 27 d. informaciniu lapeliu Nr. 10-32-S-54 pasiūlė pareiškėjui užimti jame nurodytas laisvas Vilniaus AVPK pareigas (žemesnes negu tos, kurias pareiškėjas užėmė iki rotacijos), nurodant, kad nesutikus eiti pasiūlytų pareigų, jis bus atleistas iš vidaus tarnybos pasibaigus pratęsimo terminui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 18 punktu (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka). Pareiškėjui buvo nurodyta apie sutikimą (nesutikimą) būti paskirtam į siūlomas pareigas per 3 darbo dienas nuo siūlymo gavimo dienos informuoti apie tai Vilniaus AVPK Personalo skyrių (I t., b. l. 15-17).

Vilniaus AVPK 2014 m. balandžio 18 d. informaciniu lapeliu Nr. 10-32-S-267 pasiūlė pareiškėjui užimti jame nurodytas laisvas Vilniaus AVPK pareigas (žemesnes negu tos, kurias pareiškėjas užėmė iki rotacijos), nurodant, kad nesutikus eiti pasiūlytų pareigų, jis bus atleistas iš vidaus tarnybos pasibaigus pratęsimo terminui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 18 punktu (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka). Pareiškėjui buvo nurodyta apie sutikimą (nesutikimą) būti paskirtam į siūlomas pareigas per 5 darbo dienas nuo siūlymo gavimo dienos informuoti apie tai Vilniaus AVPK Personalo skyrių (I t., b. l. 18-20).

Pareiškėjas A. L. 2014 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-95-PR5-241, kuris Vilniaus AVPK buvo gautas 2014 m. balandžio 25 d., Vilniaus AVPK viršininkui pranešė, kad atsisako užimti siūlomas pareigas pagal 2014 m. balandžio 18 d. informacinį lapelį Nr. 10-32-267 (I t., b. l. 71).

Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-322, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktu (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka) bei 57 straipsniu, vyresnysis komisaras A. L. nuo 2014 m. balandžio 25 d. buvo atleistas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigų (I t., b. l. 8).

Dėl atleidimo iš tarnybos teisėtumo ir grąžinimo į tarnybą

Teismas nustatė, jog šioje byloje 2015 m. liepos 21 d. priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus (I t., b. l. 119-126, 156-166).

Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties, joje teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo užimamos pareigybės rotacija buvo pradėta teisėtai ir pagrįstai, nepaisant to, kad Vilniaus AVPK 2009 m. sausio 27 d. įsakyme, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigas, nebuvo nurodytas šių pareigų ėjimo 5 metų laikotarpis, nes rotacija yra nustatyta Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1704 ir 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1900 redakcijos), kurioje nurodyta, kad teritorinių policijos įstaigų ir policijos komisariatų viršininkai į pareigas teisės aktų nustatyta tvarka skiriami 5 metų laikotarpiui, ir šiems pareigūnams Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka taikoma rotacija. Atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šioje byloje padarytas išvadas dėl to, jog rotacijos procedūra pareiškėjo užimamoms pareigybėms turėjo būti taikoma, teismas papildomai dėl šio pareiškėjo skundo argumento nepasisakė, pripažindamas jį nepagrįstu.

Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 5-S-3412 patvirtina, kad pareiškėjui adresuotame rašte buvo nurodytos lygiavertės ir aukštesnės pareigybės (A lygio 14 ir 15 kategorijos), kurios jam galėtų būti pasiūlytos sutikus būti perkeltam rotacijos tvarka, šis raštas buvo išsiųstas pareiškėjui į jo darbovietę ir joje gautas 2013 m. rugsėjo 3 d. Kaip patvirtina duomenys apie pareiškėjo laikinąjį nedarbingumą, jis laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. spalio 5 d. imtinai buvo laikinai nedarbingas (II t., b. l. 99-102), todėl teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog informacinis pranešimas dėl rotuojamų pareigų jam buvo įteiktas nesilaikant Aprašo 10 p. nustatyto 4 mėnesių termino, kadangi jam anksčiausiai galėjo būti įteiktas 2013 m. spalio 7 d., t. y. pirmąją jo darbą dieną po ligos, nes pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419, 11 punktą šis terminas skaičiuojamas nuo jo gavimo. Teismo vertinimu, nežymus minėto termino praleidimas rotacijos procedūroje laikytinas neesminiu, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, jog tai būtų turėję kokios nors įtakos pareiškėjo apsisprendimui pasirinkti rotuojamas pareigas, nes pareiškėjas tarnybinį pranešimą (kuris vertintinas kaip sutikimas) dėl perkėlimo į rotuojamas pareigas surašė 2013 m. spalio 16 d., nepažeisdamas Aprašo 11 punkte nustatyto 10 darbo dienų termino tokio sutikimo pateikimui.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Personalo valdybos prašymu Vilniaus AVPK viršininkas 2013 m. spalio 23 d. surašė pasiūlymą (teikimą) dėl pareiškėjo A. L., kuriame pasiūlė jį rotacijos tvarka perkelti į kitas rotuojamas pareigas, ir šį teikimą 2013 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 10-S-18636 išsiuntė Policijos departamento Personalo valdybai, kas patvirtina, kad procedūros, numatytos Aprašo 12 punkte, buvo laikomasi (I t., b. l. 55-57).

Atsižvelgiant į Aprašo 13.1 punktą, Personalo tarnyba, gavusi pareigūno rašytinį sutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, per 10 dienų apie tai informuoja Rotacijos komisijos pirmininką, pateikdama jam pareigūno tarnybinį pranešimą, motyvuotą pasiūlymą (teikimą), pareigūno tarnybos bylą bei rotuojamų pareigų, į kurias rotacijos tvarka galėtų būti perkeltas pareigūnas, sąrašą. Gavęs šiuos dokumentus, Rotacijos komisijos pirmininkas per 10 darbo dienų organizuoja komisijos posėdį (Aprašo 14 p.).

Remiantis Aprašo 15.1, 15.2 ir 15.3 punktais, nagrinėjamu atveju, vykdant rotacijos procedūrą, buvo susiklosčiusi situacija, kuomet į rotuojamą Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigybę išreiškė sutikimą būti rotuojamas ne tik pareiškėjas, bet ir esant tarnybiniam būtinumui buvo sutikęs pratęsti tarnybos einamose pareigose laikotarpį ne ilgiau 5 m. tuometinis minėto policijos komisariato viršininkas I. V.. Teismas pažymėjo, kad Apraše nėra numatyta, kokia eiliškumo tvarka yra svarstomi pasiūlymai dėl pareigūnų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo tais atvejais, kai į tas pačias rotuojamas pareigas pretenduoja ir sutikimą yra pareiškę ne vienas, o du ir daugiau rotuojamų pareigūnų, todėl, teismo vertinimu, tokiu atveju Rotacijos komisija tokį klausimą turi svarstyti kiekvieno iš pretendentų atžvilgiu ir, įvertinusi pateiktą medžiagą, priimti atitinkamą pasiūlymą. Vien tai, kad pasiūlymai dėl tos pačios rotuojamos pareigybės siekiančių pareigūnų svarstomi skirtinga eiliškumo tvarka, negali suteikti pranašumo pirmesnėje svarstymo eilėje įtrauktam pareigūnui, ir kiekvienu tokiu atveju Rotacijos komisijos pasiūlymai turi būti atitinkamai motyvuoti ir argumentuoti jau vien dėl to, kad Policijos generalinis komisaras Aprašo nustatyta tvarka (rezoliucija) turėtų galimybę pritarti ar motyvuotai nepritarti Rotacijos komisijos siūlymui.

Kaip matyti iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo, pasiūlymas dėl A. L. perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas buvo svarstomas aštuonioliktuoju klausimu, t. y. kai Rotacijos komisija jau buvo priėmusi pasiūlymą dėl rotuojamų Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigų, kurias rotacijos būdu pageidavo užimti ir pareiškėjas (trečiuoju klausimu buvo svarstomas pasiūlymas esant tarnybiniam būtinumui pratęsti I. V., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko, tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, šiam pasiūlymui buvo vienbalsiai pritarta).

Iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo matyti, jog pasiūlymas dėl A. L. perkėlimo į kitas rotuojamas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigas, dėl perkėlimo į kurias jis buvo išreiškęs sutikimą, net nebuvo svarstomas, ši galimybė net nebuvo aptarta. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, ar buvo vertinamas Vilniaus AVPK viršininko teikimas, pareigūno asmens byla bei jo paskutinės atestacijos rezultatai. Iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo nėra aišku, kuo remiantis A. L. buvo pasiūlyta perkelti būtent į rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas, nors savo sutikime jis apie šias rotuojamas pareigas nebuvo išreiškęs sutikimo.

Kadangi pareigūno apsisprendimas būti perkeltam į tam tikras lygiavertes pareigas negali būti eliminuojamas visoje rotacijos procedūros eigoje, ir esant situacijai, kai nėra galimybės jį perkelti į jo paties pasirinktas pareigas, pagal analogiją su Aprašo 11 punkte nustatytu terminu, jam turėjo būti suteiktas naujas, ne mažesnis kaip 10 darbo dienų, terminas pateikti naują pageidavimą dėl pareigų. Kadangi Rotacijos komisijos posėdyje net nebuvo svarstoma galimybė perkelti pareiškėją į jo paties pasirinktas pareigas, taip pat nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui per minėtą terminą pasirinkti kitas rotuojamas pareigas, nurodytas Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 5-S-3412, nes konkretų pasiūlymą Rotacijos komisija pateikė vykusio posėdžio metu ir sprendė jį neatidėliotinai, pripažinta, jog pareiškėjo teisė į atitinkamų pareigų pasirinkimą rotacijos procedūros metu buvo apribota, todėl buvo padarytas esminis Aprašo nustatytos rotacijos procedūros pažeidimas, kas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu sudaro pagrindą tokį administracinį sprendimą pripažinti neteisėtu.

Teismas pažymėjo, kad Rotacijos komisijos siūlymai yra patariamojo pobūdžio, kadangi pagal Aprašo 16 punktą galutinį sprendimą dėl to, ar pritaria, ar nepritaria Aprašo 15.1 – 15.3 punktuose nurodytam Rotacijos komisijos pasiūlymui, priima Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas (Policijos generalinis komisaras), tai įformindamas rezoliucija, kuri ABTĮ taikymo požiūriu laikytina sprendimu, sprendžiant klausimą dėl pareigūno rotacijos teisėtumo ir pagrįstumo. Būtent nuo Policijos generalinio komisaro priimtos rezoliucijos tiesiogiai priklauso tolimesni veiksmai, sprendžiant rotuojamo pareigūno tolimesnės tarnybos klausimus. Pareiškėjas patikslintame skunde reiškia reikalavimą naikinti Policijos generalinio komisaro rezoliuciją, kuria jis pritarė Rotacijos komisijos siūlymui, tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimo, nors ir pagrįsto, tenkinimas nėra galimas, nes yra pagrindas pripažinti, jog pritarimas Rotacijos komisijos siūlymui Policijos generalinio komisaro rezoliucija nėra išspręstas. Nagrinėjamu atveju prie Rotacijos komisijos siūlymo perkelti A. L. į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas yra ranka darytas įrašas „sutinku su komisijos siūlymu“, tačiau, teismo vertinimu, šio įrašo negalima laikyti rezoliucija dėl pritarimo Rotacijos komisijos siūlymui, kadangi ji nėra pasirašyta parašu, nėra nurodyta pareigūno vardas, pavardė ir pasirašymo data, todėl teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Aprašo 16 punkto nuostatos, nustatančios, jog galutinis sprendimas dėl Rotacijos komisijos pasiūlymo turi būti išspręstas Policijos generalinio komisaro rezoliucija.

Konstatavus, jog rotacijos eigoje pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas išreikšti naują pageidavimą dėl rotuojamų pareigų, taip iš esmės pažeidžiant Aprašo nuostatas, bei tai, kad Rotacijos komisijos siūlymas nėra patvirtintas Policijos generalinio komisaro rezoliucija, nuspręsta, kad yra pagrindas pripažinti, jog visi tolimesni Vilniaus AVPK veiksmai, taikant Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatas ir siūlant pareiškėjui kitas pareigas (žemesnes negu tos, kurias jis užėmė iki rotacijos), o pastarajam atsisakius jas užimti – 2014 m. balandžio 25 d. priimant įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, laikytini neteisėtais, todėl minėtas įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Panaikinus Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“, atsakovas įpareigotas grąžinti pareiškėją į ankstesnes Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas (A pareigybės lygis, 14 kategorija). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo grąžinimas į ankstesnes pareigas neužkerta kelio spręsti pareiškėjo rotacijos klausimo laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Nagrinėjamu atveju neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent atsakovo Vilniaus AVPK įsakymas, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos, todėl neigiamų padarinių rizika ir pareiga mokėti už neteisėtai atleisto pareigūno priverstines pravaikštas, nepaisant atsakovo Vilniaus AVPK kaltės buvimo ar nebuvimo, tenka pareigūną atleidusiam darbdaviui, t. y. Vilniaus AVPK.

Pareiškėjo paaiškinimus, kad po atleidimo iš tarnybos jis niekur nedirbo ir jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. duomenų apie A. L. socialinio draudimo įmokas nėra (II t., b. l. 109-110). Nors iš pažymos apie pareiškėjo įdarbinimus matyti, kad jis nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. vasario 27 d., t. y. nepilnus tris mėnesius, vykdė individualią veiklą, iš šios veiklos gautos pajamos (jei tokios ir buvo) negali būti prilyginamos gautam darbo užmokesčiui, todėl mažinti priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį sumos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjui po atleidimo iš tarnybos buvo skirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija (II t., b. l. 105, 107-108), tačiau priteistina suma už priverstinės pravaikštos laiką išmokėtos pensijos ribose taip pat negali būti mažinama, kadangi tai taip pat prieštarautų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 300 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad vidutinis darbo užmokesčio skirtumas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos gali priteisiamas tik tuomet, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, kas šiuo atveju nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas yra sąlygotas atitinkamų institucijų priimtų sprendimų, kurios, be kita ko, esant atitinkamiems pagrindams turi teisę spręsti klausimą dėl pensijos permokos susigrąžinimo.

Pagal atsakovo Vilniaus AVPK pateiktus duomenis pareiškėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 1 414,56 Eur, vienos darbo dienos – 67,36 Eur, atleidžiant iš tarnybos jam buvo išmokėta 10 448,82 Lt (3 026,19 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 21 475,44 Lt (6 219,72 Eur) išeitinė kompensacija (II t., b. l. 88, 90). Pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2016 m. kovo 10 d. įskaitytinai turėtų būti priteista 31 861,28 Eur (202,08 Eur už 3 darbo dienas 2014 m. balandžio mėnesį, 31 120,32 Eur už 2014 m. gegužės – 2016 m. vasario mėnesius įskaitytinai ir 538,88 Eur už 2016 m. kovo mėnesio 8 darbo dienas, iš viso už 22 mėnesius ir 11 darbo dienų), tačiau iš šios sumos išskaičiavus išmokėtas kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjui priteistina 22 615,37 Eur (31 861,28 – 3 026,19 – 6 219,72). Nuo 2016 m. kovo 11 d. iki teismo sprendimo dalies dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo pareiškėjui priteistina po 67,36 Eur už kiekvieną darbo dieną (dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma ir ją kildina iš to, kad Rotacijos komisijos pasiūlymas rotuotis į kitą apskritį kolegų ir bendradarbių buvo įvertintas kaip jo nekompetencija, todėl buvo sugriauta jo reputacija ir tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jis buvo pažemintas visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje. Be to, Širvintų rajono laikraštyje buvo išspausdintas pašiepiančio turinio straipsnis, kurio vien tik pavadinimas žemino kaip žmogų ir pareigūną. Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos pareiškėjas teigia praradęs vienintelį pragyvenimo šaltinį ir galimybę visapusiškai finansiškai aprūpinti savo nepilnametį sūnų.

Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, kaip aiškinama administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-67/2012 ir kt.), remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas DK 250 straipsnis, kuriame nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) (6.250 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi įrodyti, kad dėl to, jog dėl Rotacijos komisijos siūlymo rotuotis į pareigas kitoje apskrityje ir / ar neteisėto atleidimo iš tarnybos jis buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, ir pan. Teismas neatmetė galimybės, kad ginčijamo įsakymo priėmimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau pažymėjo, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius. Atkreiptas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių didžiulį psichologinį sukrėtimą ar dvasinius išgyvenimus ir įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, o jo abstraktūs teiginiai apie dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir reputacijos pablogėjimą nėra pakankami galimai padarytai neturtinei žalai įrodyti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Širvintų rajono laikraštyje apie jį buvo išspausdintas pašiepiančio ir žeminančio pobūdžio straipsnis nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti žalos atlyginimo iš darbdavio, kadangi nepateikta jokių įrodymų, kaip atsakovas galėjo įtakoti publikacijos turinį, be to, pareiškėjas, manydamas, jog visuomenės informavimo priemonėje buvo pateikta žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio informacija, savo teises turi teisę ginti įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl neteisėto atleidimo būtų pablogėjusi jo sveikata ir pan., taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo teisės yra apgintos, pripažįstant jo atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir grąžinant jį į atitinkamas pareigas bei priteisiant už priverstinę pravaikštą, teismas vertino, kad tai yra pakankama satisfakcija, kompensuojanti pareiškėjo patirtus išgyvenimus, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, teismo prašė priteisti 580 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo teismui pateiktais bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais įrodymais: 2015 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 700279); 2015 m. liepos 1 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 700285); 2015 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 789095); 2015 m. lapkričio 27 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 842166); 2015 m. gruodžio 29 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 700297); 2016 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 854851); 2016 m. kovo 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 43 (I t., b. l. 101, 108; II t., b. l. 6, 7, 8, 111, 112), pažymėjo, kad tik teismui pateiktoje 2016 m. kovo 2 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 43 yra detalizuojama, kad pareiškėjas už teisinių paslaugų suteikimą patyrė 60 Eur išlaidų, kurias sumokėjo advokatui A. N. (I t., b. l. 112), tačiau kaip matyti iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų, pareiškėjas yra patyręs ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bet jų nedetalizavo ir nepateikė konkrečių apskaičiavimų, dėl to teismas neturėjo galimybių įvertinti, kokio pobūdžio teisinės paslaugos buvo suteiktos pareiškėjui ir atitinkamai įvertinti jų pagrįstumą. Pareiškėjas tik bendrai nurodė, kad prašo priteisti 580 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui išaiškino, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo jis turi teisę pateikti teismui patikslintą prašymą su detaliu patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, bei konkrečiai nurodyti, kokios konkrečios teisinės paslaugos ir už kokią sumą jam buvo suteiktos.

III. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 137-139), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl policijos generalinio komisaro rezoliucijos. Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 8 punkte nurodyta, kad rezoliucijos rekvizitai dokumente gali būti nedėstomi, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip, svarbu, kad būtų užtikrinta rezoliucijos procedūros įrodomoji (teisinė) galia. Ant Rotacijos komisijos posėdžio protokolo yra data (2014 m. sausio 20 d.), o pagal Aprašo 16 punktą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas rezoliucija ant protokolo pritaria arba nepritaria Komisijos siūlymui, todėl akivaizdu, kad tik policijos generalinis komisaras (protokole taip pat yra atskira grafa - „Policijos generalinio komisaro sprendimas“) daro įrašus Policijos departamento Rotacijos komisijos posėdžio protokole pritardamas ar motyvuotai nepritardamas Komisijos siūlymams. Taigi, manytina, kad policijos generalinio komisaro pritarimas rezoliucija Rotacijos komisijos pateiktam pasiūlymui pareiškėjui užimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas yra įformintas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

2. Dėl naujo termino suteikimo pasiūlymui apsvarstyti. 2013 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui buvo pateiktas informacinis raštas, kuriame buvo nurodyta, kad baigiasi jo tarnybos einamose pareigose laikotarpis, taip pat pateiktas rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašas. Šiame sąraše, be kitų pareigų buvo nurodytos ir Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4-jo policijos komisariato ir Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininkų pareigos. Tokio sąrašo pateikimas pats savaime nesuteikia rotuojamam pareigūnui jokių lūkesčių užimti jo pasirinktas konkrečias pareigas, o tik apibrėžia pareigybių, kurios gali būti siūlomos Komisijos posėdžio metu, sąrašą bei apibrėžia rotuojamam pareigūnui galimo pasirinkimo ir būsimų pasiūlymų ribas.

Apraše būtent ir nurodoma, kad pateikiamas sąrašas pareigų, kurias pareigūnas „galėtų“ užimti. Posėdžio metu Rotacijos komisija nebegalėjo pareiškėjui pasiūlyti užimti jo paties pageidaujamas Vilniaus miesto 4 PK viršininko pareigas, nes jos jau buvo pasiūlytos (atsižvelgiant į Vilniaus AVPK viršininko motyvuotą siūlymą) I. V., ir pasiūlė būti rotacijos tvarka būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas. Ši pareigybė buvo minima tarp kitų 2013 m. rugsėjo 2 d. Policijos departamento raštu pareiškėjui pasiūlytų rotacijos tvarka užimti pareigų.

Taigi, Rotacijos komisija, siūlydama Vilniaus miesto 4 PK viršininko pareigas užimti I. V., aptarė / išsprendė ir šių pareigų siūlymo pareiškėjui negalimumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje Nr. A-3531-143/2015 konstatavo, kad sprendžiant pareigūno rotacijos klausimus, visose rotacijos stadijose pareigūno teisė į tam tikrų pareigų (šiuo konkrečiu atveju – pateiktų 2013 m. rugsėjo 2 d. Policijos departamento informaciniame rašte) pasirinkimą negali būti niekaip ribojama ir tokiam pasirinkimui turi būti suteiktas ne mažesnis kaip 10 dienų terminas.

Iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad A. L., gavęs Rotacijos komisijos pasiūlymą būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, šio pasiūlymo iš karto atsisakė, t. y. pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį ir nelaukdamas policijos generalinio komisaro komisijos pasiūlymų patvirtinimo, pasiūlymą atmetė, nepasinaudodamas nauju 10 dienų laikotarpiu (nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje ir Apraše) pasiūlymui apsvarstyti. Apraše nėra imperatyvaus reikalavimo rotuojamam pareigūnui pasiūlymus svarstyti 10 dienų ir tik po to pareikšti apie savo apsisprendimą.

Priešingai – Aprašo 11 punktas nurodo terminą „per 10 dienų“. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas tik 2014 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po to, kai gavo pasiūlymą būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas. Per visą šį laikotarpį pareiškėjas naujo savo pageidavimo dėl kitų pareigų, į kurias norėtų būti rotuojamas, nepateikė, nors turėjo tam pakankamai laiko, kuris ženkliai ilgesnis nei aptartas 10 dienų laikotarpis. Pareiškėjo teisė pareikšti pageidavimus dėl pareigų, į kurias galėtų būti perkeltas, niekaip nebuvo apribota.

Iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjui buvo siūloma užimti ir įvairias žemesnes pareigas (Vilniaus AVPK 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. informaciniai lapeliai), tačiau A. L. siūlomų pareigų atsisakė (2014 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas). Manytina, kad raštiško pasiūlymo užimti kitas, nei jis pats pageidavo, pareigas pateikimas būtų aktualus ir būtinas tik tuo atveju jei rotuojamas pareigūnas nedalyvautų Rotacijos komisijos posėdyje arba policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Aprašo jam suteiktomis teisėmis, būtų motyvuotai nepritaręs Rotacijos komisijos siūlymui ir teiktų kitą siūlymą.

Kitaip tariant, šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad rotuojamas pareigūnas suprato pasiūlymą ir, kad nebuvo apribota laike jo teisė šį pasiūlymą apsvarstyti. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad rotuojamas pareigūnas savo valią dėl jam pateikto pasiūlymo išreiškė iškart, net nelaukdamas policijos generalinio komisaro pritarimo šiam siūlymui ir vėliau, nors ir turėdamas tam laiko ir galimybių, savo sprendimo nepakeitė. Tik išnaudojus visas galimybes perkelti pareiškėją į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas ir šiam jų atsisakius, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktu.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 147-151), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo skųstas atsakovo Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 10-TE-322, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos Vidaus reikalų sistemoje, yra išvestinis iš Policijos departamento Rotacijos komisijos atliktos procedūros, taip pat ir pareiškėjo atsisakymo jam siūlomų rotuojamų (o vėliau – ir kitų, žemesnių) pareigų pasekmė. Todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime įtvirtinta paradoksali situacija – teismas, konstatuodamas vieno iš atsakovų (centrinės policijos įstaigos) veiksmų neteisėtumą, sprendimu žalą atlyginti ir grąžinti pareiškėją į iki rotacijos buvusias pareigas, nurodo kitam atsakovui, kurio veiksmų neteisėtumas sprendime konstatuotas, tik kaip išvestinis iš kito atsakovo atliktų veiksmų ar procedūrų, o sprendimai vykdant atrankas rotuojamoms pareigybėms užimti ar pati rotacijos procedūra yra išimtinė centrinės policijos įstaigos prerogatyva.

2. Dėl Policijos generalinio komisaro rezoliucijos Rotacijos komisijos protokole. Byloje ginčo, kad Rotacijos komisijos posėdžio protokole rezoliuciją „sutinku su komisijos siūlymu“ savo ranka įrašė Policijos generalinis komisaras (t. y. centrinės policijos įstaigos vadovas, kaip ir numato Aprašo 16 punktas), nebuvo. Jei tokių abejonių būtų kilę, atsakovai neabejotinai jas būtų paneigę atitinkamais papildomais įrodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tiesiog sprendė, kad įrašo Rotacijos komisijos protokole negalima laikyti rezoliucija, tokiu būdu sukeldamas nepagrįstų abejonių visu Rotacijos komisijos posėdžio protokolu, jo autentiškumu ir jame fiksuotais centrinės policijos įstaigos vadovo sprendimais (vien 2014 m. sausio 20 d. Rotacijos komisijos posėdžio protokole Nr. 5-3-P27-I komisijai siūlant, Policijos generalinis komisaras priėmė sprendimus dėl 21 asmens rotacijos / nerotavimo). Atsižvelgiant į tai, Policijos generalinio komisaro pritarimas Rotacijos komisijos siūlymui pareiškėjui užimti Klaipėdos apskrities vyliausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas, išreikštas Rotacijos komisijos posėdžio protokole ranka įrašyta rezoliucija, yra teisėtas ir įformintas tinkamai.

3. Dėl naujo termino suteikimo pareiškėjui pasiūlymui apsvarstyti. Posėdžio metu Rotacijos komisija dėl objektyvių priežasčių nebegalėjo pareiškėjui pasiūlyti užimti jo paties pageidaujamų pareigų, nes jos jau buvo pasiūlytos (atsižvelgiant į Vilniaus AVPK viršininko motyvuotą siūlymą palikti dar vienai kadencijai tose pačiose ratuojamose pareigose) kitam rotacijoje dalyvavusiam asmeniui, tame pačiame Rotacijos komisijos posėdyje minėtų pareigų klausimas buvo spręstas anksčiau negu pareiškėjo. 2013 m. rugsėjo 2 d.

Policijos departamento raštu Nr. 5-S-3412 pareiškėjas buvo informuotas apie jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pabaigą ir jam pateiktas rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašas. Nors šiame sąraše, be kitų pareigų buvo nurodytos ir Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4-jo PK ir Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininkų pareigos o pareiškėjas išreiškė sutikimą būti perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4-jo PK viršininko pareigas, tačiau pažymėtina, kad tokio sąrašo pateikimas yra labiau informacinio pobūdžio ir pats savaime nesuteikia rotuojamam pareigūnui garantijų, kad jis užims būtent jo pasirinktas konkrečias pareigas, o tik apibrėžia pareigybių, kurios gali būti siūlomos Rotacijos komisijos posėdžio metu, sąrašą bei apibrėžia rotuojamam pareigūnui galimo pasirinkimo ir būsimų pasiūlymų ribas.

Pareiškėjas sutiko būti perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigas, tačiau pareiškėjo pageidaujamos užimti pareigos neatsilaisvino, t. y. buvo tarnybinis būtinumas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK viršininką palikti užimamose rotuojamose pareigose dar 5 metų kadencijai, taigi, logiška, jog pareiškėjui buvo pasiūlytos pareigos iš tų, kurios rotacijos metu atsilaisvino. Vidaus tarnybos statute įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo, karjeros tarnyboje principų pažeidimo ar kryptingo atsakovų siekio pareiškėjui asmeniškai pakenkti nebuvo.

Be to, pareiškėjui pasiūlytos Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigos buvo minimos tarp kitų 2013 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui pasiūlytų rotacijos tvarka užimti pareigų, taigi, apie galimybę būti perkeltam į šias pareigas pareiškėjas buvo informuotas, tikimybė, kad gali būti pasiūlytos Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigos pareiškėjui negalėjo būti siurprizinė. Rotacijos komisija, siūlydama Vilniaus miesto 4 PK viršininko pareigas užimti I. V. dar 5 metų kadencijai, aptarė / išsprendė ir šių pareigų siūlymo pareiškėjui negalimumo klausimą (minėtas klausimas buvo į darbotvarkę įrašytas 3 punktu, pareiškėjo rotacija buvo nagrinėjama 18 punktu).

Taip pat iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas, gavęs komisijos pasiūlymą būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, šio pasiūlymo iš karto atsisakė, t. y. pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį ir nelaukdamas centrinės policijos įstaigos vadovo komisijos pateiktų siūlymų patvirtinimo, pasiūlymą atmetė, nepasinaudodamas galimybe jį iš naujo svarstyti 10 dienų laikotarpiu (nurodytu Apraše). Aprašas nenumato imperatyvo rotuojamam pareigūnui pasiūlymus svarstyti būtent 10 dienų ir tik po to pareikšti apie savo apsisprendimą, jis gali tai daryti ir nelaukdamas 10 dienų termino pabaigos, t. y. pareiškėjas, iš karto atsisakydamas jam komisijos pasiūlytų pareigų, tokiu būdu realizavo savo teisę jų atsisakyti.

Pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas tik 2014 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po to, kai Rotacijos komisijos posėdžio metu gavo pasiūlymą būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, per visą šį laikotarpį pareiškėjas naujo savo pageidavimo dėl kitų pareigų, į kurias norėtų būti rotuojamas, nepateikė, nors turėjo tam pakankamai laiko, kuris ženkliai ilgesnis nei 10 dienų laikotarpis. Pareiškėjo teisė pareikšti pageidavimus dėl pareigų, į kurias galėtų būti perkeltas, atsakovų niekaip nebuvo apribota, taip pat iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjui buvo siūloma užimti ir įvairias laisvas žemesnes pareigas, tačiau jis siūlomų pareigų atsisakė.

Tai, kad konkrečiu atveju pareiškėjas, nepasinaudodamas teise apsvarstyti pasiūlymą per protingą temimą, iš karto pranešė apie gavo apsisprendimą, iki atleidimo nesiekė pasilikti tarnauti Vidaus reikalų sistemoje, neleidžia daryti kategoriškų išvadų apie atsakovų rotacijos procedūrų pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu. Rotuojamas pareigūnas (pareiškėjas) suprato jam pateiktą pasiūlymą, jo teisė šį pasiūlymą apsvarstyti niekaip nebuvo apribota laike atsakovų veiksmais, tačiau savo teisę išreikšti savo valią dėl siūlomų pareigų pareiškėjas išreiškė iš karto, taigi, jis pats, veikdamas sąmoningai ir suprasdamas savo veiksmų (sprendimų) padarinius – galimą tarnybos santykių nutrūkimą, apribojo sau teisės aktais numatytą apsisprendimo terminą, o vėliau, nors ir turėdamas laiko ir galimybes, savo sprendimo nepakeitė.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktu, tik išnaudojus visas esamas galimybes perkelti pareiškėją į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, tokiu būdu siekiant tęsti su juo tarnybos santykius.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą (II t., b. l. 156) nurodo, kad palaiko šiame skunde išdėstytus atsakovo motyvus ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, nurodo, kad palaiko šiame skunde keliamus reikalavimus taip pat sutinka su jame išdėstytais motyvais ir argumentais bei prašo tenkinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą.

Pareiškėjas A. L. atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus (II t., b. l. 158-165) prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime nustatė, kad Rotacijos komisijos 2014 m. sausio 13 d. posėdžio protokolo išraše nėra duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu svarstyto klausimo nagrinėjimo eigą ir pagal šį išrašą negalima spręsti apie Policijos departamento vadovo sprendimo (pritarti komisijos siūlymui) atitikimą Aprašo 16 punkto reikalavimams. Todėl atsakovų pasvarstymai, kad rezoliucija gali būti ir be parašo, ir be datos, o kas parašė rezoliuciją galima ir nuspėti ir yra įforminti tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

2. Sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 padarytomis išvadomis, kad vykdant rotacijos procedūrą pareiškėjo atžvilgiu, ribojimas pareiškėjo teisės į tam tikrų pareigų pasirinkimą, t. y. nesuteiktas pareiškėjui ne mažesnis kaip 10 darbo dienų terminas pateikti savo naują pageidavimą dėl pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, nesant galimybės perkelti į jo paties pasirinktas nurodytas rotuojamas pareigas, taip pat Policijos departamento Rotacijos komisijos posėdyje pateiktas pasiūlymas užimti kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, gali būti pripažintas esminiu Aprašo nustatytos rotacijos procedūros pažeidimu, kuris ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu gali būti pripažintas pagrindinės administracinės procedūros (taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą) pažeidimu, kuris yra pagrindas pripažinti administracinį sprendimą neteisėtu, bei su Vilniaus apygardos administracinio teismo šioje byloje padarytomis išvadomis, kad Rotacijos komisijos posėdyje net nebuvo svarstoma galimybė perkelti pareiškėją į jo paties pasirinktas pareigas, taip pat nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui per minėtą terminą pasirinkti kitas rotuojamas pareigas, nurodytas Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 5-S-3412, nes konkretų pasiūlymą Rotacijos komisija pateikė vykusio posėdžio metu ir sprendė jį neatidėliotinai, todėl pareiškėjo teisė į atitinkamų pareigų pasirinkimą rotacijos metu buvo apribota, todėl buvo padarytas esminis Aprašo nustatytos rotacijos procedūros pažeidimas, kas Administracinių bylų teisenos 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto požiūriu sudaro pagrindą tokį administracinį sprendimą pripažinti neteisėtu. Atsakovų visi argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl atmestini.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime taip pat išaiškino, kad Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas prasideda (gali būti pradėtas) po to, kai pareigūno atžvilgiu vykusi rotacijos procedūra pasibaigė trečiuoju Apraše nustatytos rotacijos procedūros pabaigos būdu, t. y. klausimo dėl pareigūno tolimesnės tarnybos perdavimu spręsti teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 15.2. p. 20 ir 21 p.) Pareiškėjo atžvilgiu rotacijos procedūra pasibaigė antruoju rotacijos pabaigos būdu – pareigūno perkėlimu į kitas ratuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje (Aprašo 15.1 ir 19 p.) – tai liudija Policijos departamento vadovo 2014 m. sausio 20 d. sprendimas (pritarti komisijos siūlymui) bei Rotacijos komisijos siūlymas – perkelti A. L., į kitas ratuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas (Rotacijos komisijos 2014 m. sausio 13 d. posėdžio 2014 m. sausio 20 d. protokolas Nr. 5-3-P27-1). Taigi, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadą, pareiškėjo atžvilgiu taikytas trečias Apraše numatytas rotacijos pabaigos būdas (Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“, kuriuo buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Širvintų PK viršininko pareigų) yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Dėl Rotacijos komisijos pasiūlymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime taip pat konstatavo, kad jau pats Rotacijos komisijos posėdyje pareiškėjui pateiktas pasiūlymas laikytinas esminiu Aprašo nustatytos rotacijos procedūros pažeidimu. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos policijos atsakymo į teismo paklausimą, Rotacijos komisijos pareiškėjui pasiūlytos Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigos tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek dar beveik metus po pasiūlymo pateikimo buvo užimtos, o tuometinis Rietavo PK viršininkas teismo buvo nušalintas nuo pareigų, nes vyko jo atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme ir policija šio proceso niekaip negalėjo įtakoti. Todėl ir neįtraukė Rietavo PK viršininko į rotuojamų pareigūnų sąrašą, tačiau pačią pareigybę įtraukė, nors negalėjo to daryti. Tai reiškia, kad toks pasiūlymas buvo iš esmės fiktyvus ir negalėjo būti įgyvendintas, todėl galima teigti, kad jokios rotacijos pareiškėjo atžvilgiu iš viso nebuvo. Iš esmės tai buvo susidorojimas su pareiškėju ir akivaizdus to meto aukščiausių Lietuvos policijos vadovų S. S., A. S., K. L. piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais pavyzdys, kas yra labai panašu į piktnaudžiavimą tarnyba baudžiamojo įstatymo prasme.

5. Dėl Vilniaus AVPK pasiūlymo. Pateikdamas pareiškėjui du pasiūlymus užimti jau žemesnes pareigas, Vilniaus AVPK viršininkas tyčia nuslėpė ir pareiškėjui nepasiūlė tuo metu buvusios laisvos Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-o skyriaus viršininko pareigybės, kurią pareiškėjas galėjo užimti, tuo pažeisdamas tiek Vidaus tarnybos statuto, tiek Aprašo 15.3 punkto reikalavimus. Viešojo administravimo įstatyme numatytas atsakomybės už priimtus sprendimus principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Todėl nesuprantamas yra Vilniaus AVPK nuolat kartojamas teiginys, kad Vilniaus AVPK viršininkas nieko neteisėto nepadarė, jis „tik pasirašė“ įsakymą. Atsakomybė būtent ir kyla už neteisėto administracinio sprendimo priėmimą. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusiame sprendime, kuris yra įgijęs res judicata galią, nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados apie esminį tiek Aprašo, tiek Statuto 56 straipsnio 5 dalies taikymą pareiškėjo atžvilgiu pažeidimą, turi prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str.), todėl iš naujo jų nereikia įrodinėti šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad tiek Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. sausio 20 d. sprendimas dėl sutikimo su Rotacijos komisijos 2014 m. sausio 13 d. siūlymu pareiškėją perkelti į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, tiek Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“ yra priimti pažeidžiant esmines Aprašo 15.2, 16, 20 ir 21 punktuose nustatytas rotacijos tvarkos procedūras bei Statuto 56 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ką savo 2016 m. kovo 10 d. sprendime šioje byloje ir konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Šis teismo sprendimas yra priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius Aprašo normas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovų argumentai yra nepagrįsti jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl ir padarytos teisinės išvados yra klaidingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl, iš naujo jų nekartodamas, tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinių skundų argumentų.

Bylos ginčo šalys nesutinka ir skirtingai aiškina pareigūnų rotacijos tvarką bei iš to kylančias rotuojamojo asmens teises bei pareigas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu, kai pareigūnas atsisako eiti kitas pareigas, perkeliant rotacijos tvarka. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo pareigos, Širvintų rajono PK viršininko, yra rotuojamos ir taip pat šalys neginčija, jog teisinis pagrindas pareiškėjo rotacijai buvo, todėl pačios rotacijos pagrįstumas nevertinamas, o tik jos atlikimo procedūros.

Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 5-S-3412 pareiškėjas A. L. buvo informuotas, kad 2014 m. sausio 29 d. baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis ir nurodyta, kokios pareigos jam, kaip rotuojamam pareigūnui, galės būti siūlomos. Sutikus rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, buvo prašoma nurodyti, į kurias konkrečiai rotuojamas pareigas jis norėtų būti perkeltas (I t., b. l. 10–11).

Pareiškėjas 2013 m. spalio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-95-PR5-690 informavo Policijos departamento Personalo tarnybą, kad sutinka rotacijos tvarka būti perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigas (I t., b. l. 12).

Tačiau 2014 m. sausio 13 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos posėdyje buvo pasiūlyta pareiškėją perkelti į kitas rotuojamas pareigas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko, pareigas. Su šiuo pasiūlymu pareiškėjas nesutiko (I t., b. l. 60-61). Kitos rotuojamos pareigos, išvardytos Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 5-S-3412, pareiškėjui nebuvo siūlytos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi Nr. A-3531-143/2015 šioje byloje nustatė, kad sprendžiant pareigūno rotacijos klausimus, visose rotacijos stadijose pareigūno teisė į tam tikrų pareigų pasirinkimą negali būti niekaip ribojama ir tokiam pasirinkimui turi būti suteiktas ne mažesnis kaip 10 dienų terminas.

Tačiau ginčo atveju, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarkos aprašo 11 punktu (ginčui aktuali įsakymo redakcija), pareiškėjui nebuvo suteiktas naujas, ne mažesnis kaip 10 darbo dienų, terminas pateikti naują pageidavimą dėl pareigų. Aprašo 15.3 punktu nustatyta, kad kai nėra galimybės pateikti Aprašo 15.1 arba 15.2 punktuose nurodytų pasiūlymų, pasiūlyti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Šio ginčo atveju buvo galimybė pareiškėjui pasiūlyti kitas rotuojamas pareigas, numatytas Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 5-S-3412, tačiau ši nuostata nebuvo pritaikyta, todėl neužbaigus rotacijos, negalėjo būti pradėta siūlymo procedūra, numatyta Aprašo 15.3 punkte, užimti kitas laisvas Vilniaus AVPK pareigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatavo, kad žmogaus laisvo pasirinkimo galimybė nėra neribota. Konstitucijos nuostatų analizė suteikia pagrindą teigti, kad Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis žmogaus teisę į darbą, nesiekiama garantuoti asmeniui absoliučių teisių, tačiau jose yra įtvirtinta garantija, kad valstybė šių teisių nepaneigs. Valstybė turi teisę nustatyti papildomas, specialias šios teisės įgyvendinimo sąlygas, tačiau tokių apribojimų mastas neturi paneigti apribojamų teisių apskritai.

Vertinant teleologiniu teisės aiškinimo metodu Aprašo 6, 7 punktus bei paminėtas teismo sprendime kitas Aprašo normas, daroma išvada, jog pareigūnas į rotuojamas pareigas perkeliamas jo sutikimu, jam turi būti siūlomos pareigos ir turi būti sudaryta galimybė apsispręsti bei laisvai pasirinkti siūlomas pareigas. Todėl pažeidus bent vieną iš šių sąlygų, yra pagrindas pripažinti, kad toks pažeidimas yra esminis rotuojamo asmens teisių pažeidimas ir garantijos pasirinkti darbą paneigimas.

Policijos generalinis komisaras Aprašo 16 punkto tvarka nepatikrino, kad buvo tinkamai atliktos rotacijos procedūros ir nepagrįstai rotaciją nutraukė, sutikdamas su Komisijos siūlymu. Todėl teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad vėliau atliktos pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos procedūros ir pats atleidimas yra neteisėtas.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė