2023-03-01 Nr. AB-4707-3-63-3-00844-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-377-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00844-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šachmatinė“ skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šachmatinė“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (4.16)V15-970 „Dėl prašymo organizuoti renginį „Mes mylim jūrą““ (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo organizuoti renginį „Mes mylim jūrą“ Nidos šiauriniame paplūdimyje (toliau – ir renginys) išdavimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 21 d. atsakovui pateikė nustatytos formos prašymą dėl leidimo organizuoti renginį. Atsakovas 2020 m. gruodžio 1 d. raštu informavo, kad dėl paskelbtos ekstremalios situacijos dėl pandemijos Lietuvoje leidimai organizuoti renginius Neringos savivaldybėje neišduodami, todėl jis negali pritarti ar derinti jos pateikto prašymo dėl renginio organizavimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pozicija dėl renginio organizavimo pasikeitė, kai atsakovui tapo žinoma renginio vieta. Joks teisės aktas nenumatė, jog renginių organizavimui specifinėje vietoje – Nidos šiauriniame paplūdimyje – būtų taikoma kokia nors kita tvarka. Informacija apie tai, jog yra sustabdyta leidimų organizuoti renginius Neringos savivaldybėje procedūra, nebuvo paskelbta atsakovo internetiniame tinklapyje www.neringa.lt, o iš minėtame tinklapyje esančios informacijos matyti, kad renginiai buvo organizuojami. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2021 m. kovo 3 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą. Atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. atsakyme Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius) nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. raštas pagrįstas 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Laikotarpiu, kai dėl karantino renginių organizavimas viešose erdvėse yra draudžiamas arba ribojamas, leidimai organizuoti renginius Nidos savivaldybėje išduodami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sprendimais, kad 2021 metais nei vienas leidimas organizuoti renginius Nidos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose nebuvo išduotas, kad pareiškėjos prašymas bus nagrinėjamas ir sprendimas išduoti/neišduoti leidimą renginiui organizuoti bus priimamas, atšaukus karantiną Lietuvoje.

2.2. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro sprendimu Nr. V-854 „Dėl kino teatrų, kino klubų paslaugų teikimo bei kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“, prašymų nagrinėjimas ir leidimų išdavimas dėl renginių organizavimo Neringos savivaldybėje yra atnaujintas, pažymėta, kad pareiškėjo pateiktas prašymas yra ne vienintelis ir pateiktas vėliau nei kitos įmonės, todėl nuspręsta pirmumo teisę suteikti pirmajam pateikusiam prašymą dėl leidimo išdavimo organizuoti renginį minėtoje teritorijoje.

2.3. Skundžiamas Sprendimas priimtas ne vadovaujantis teisės normomis, o nesąžiningai proteguojant Sprendime nenurodytos įmonės interesus, taip pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas būtų buvęs ne pirmasis, ši aplinkybė būtų nurodyta atsakovo 2020 m. gruodžio 1 d. rašte.

2.4. Sprendimas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjo pateiktas prašymas nebuvo vertinamas objektyviai, atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, turinčių korupcijos ir piktnaudžiavimo požymių, buvo suinteresuotas, kad leidimas dėl renginio organizavimo nebūtų išduodamas. Buvo siekiama, jog leidimas organizuoti renginį būtų išduotas kitai įmonei, užkertant kelią kitiems verslo subjektams vykdyti veiklą nurodytoje teritorijoje ir sąžiningai konkuruoti.

2.5. Sprendimas turėtų būti panaikintas ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nes jis savo turiniu prieštarauja Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-17 patvirtintam Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdymo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašui (toliau – ir Aprašas), nes Aprašo 16 punkte nėra nurodyta, kad leidimas organizuoti renginį gali būti neišduodamas atsakovo 2020 m. gruodžio 1 d. rašte nurodytu pagrindu, t. y. dėl paskelbto karantino dėl pandemijos Lietuvoje. Apraše nėra nurodoma, kad tokiu atveju galėtų būti sustabdoma/atnaujinama leidimų išdavimo procedūra. Joks atsakovo sprendimas ir/ar įsakymas dėl pandemijos, kurio pagrindu leidimas organizuoti renginį galėtų būti neišduotas ar leidimų išdavimo procedūra sustabdoma/atnaujinama, oficialiai nebuvo išleistas. Draudimas išduoti leidimus dėl ateityje vyksiančių renginių organizavimo nebuvo (ir nėra) įtvirtintas jokiame Vyriausybės ir/ar Sveikatos apsaugos ministro teisės akte.

2.6. Sprendimas turėtų būti panaikintas ir ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, nes atsakovo veiksmai, kai nesant teisinio ir faktinio pagrindo, jis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti renginį, tačiau Sprendime nurodė, jog leidimas organizuoti renginį yra suteiktas kitai įmonei, yra nesąžiningi ir neteisėti pareiškėjo atžvilgiu ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešojo administravimo principus (įstatymo viršenybės, teisėtumo, išsamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia). Sprendimas turi biurokratizmo požymių, yra netikslus, nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagrįstas teisės aktais, kurie nereglamentuoja ginčo teisinių santykių, jame nėra pateikta išsami informacija, pagrindžianti, kad pareiškėjas nebuvo pirmasis pateikęs prašymą organizuoti renginį, atsakovas nevertino galimybės pareiškėjui vykdyti renginį lygiagrečiai su kita įmone.

3. Atsakovas Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas UAB „Miesto dviratis“ prašymas dėl leidimo organizuoti renginį „Mes mylim Nidą 2021“, kuriuo buvo prašoma išduoti leidimą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. organizuoti renginį Nidos šiauriniame paplūdimyje.

3.2. 2020 m. lapkričio 25 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. organizuoti renginį. Prašyme buvo pažymėta, jog numatoma, kad renginiai Nidoje bus vieni iš renginių serijos pajūryje (Juodkrantėje, Smiltynėje, Palangoje). Pareiškėjas ir UAB „Miesto dviratis“ 2020 m. gruodžio 1 d. raštu buvo informuoti, kad esant ekstremaliai situacijai dėl pandemijos Lietuvoje, Neringos savivaldybės administracijoje leidimai organizuoti renginius neišduodami, todėl prašymai dėl renginio „Mes mylim jūrą“ nebus derinami.

3.3. 2020 m. gruodžio 22 d. buvo gautas analogiškas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą organizuoti renginį. 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (4.16)V15-3211 pareiškėjui pakartotinai nurodyta priežastis, dėl kurios Neringos savivaldybės administracijoje leidimai organizuoti renginius neišduodami, kad Neringos savivaldybės administracija negali pritarti ir derinti jos prašymo išduoti leidimą organizuoti renginį.

3.4. Vadovaujantis Aprašu, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. nebuvo išduotas nei vienas leidimas renginiui organizuoti. Tai nulėmė COVID-19 pandemija, nes laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. galiojo Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.8 punktas, draudžiantis rengti renginius. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 2.2.8 punkto redakcija, sudariusi galimybes atnaujinti renginių organizavimą.

3.5. 2021 m. balandžio 27 d. Neringos savivaldybės administracijoje vyko specialios darbo grupės posėdis, kurio metu buvo sprendžiama dėl prašymų organizuoti renginius Nidos šiauriniame paplūdimyje. Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja informavo, kad Nidos šiauriniame paplūdimyje beveik tuo pačiu metu dvi skirtingos bendrovės (UAB „Miesto dviratis“ ir pareiškėja) nori organizuoti renginius. Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja nurodė, kad atsižvelgiant į prašymo pateikimo datą, renginį Nidos šiauriniame paplūdimyje turėtų būti leista organizuoti UAB „Miesto dviratis“. Kadangi pareiškėjas prašyme nurodė, kad renginiai Nidoje bus vieni iš renginių serijos pajūryje (Juodkrantėje, Smiltynėje, Palangoje), darbo grupėje buvo svarstoma galimybė pareiškėjui pasiūlyti galimą renginio vietą Juodkrantės paplūdimyje.

3.6. Sprendimu pareiškėjas informuotas, kad jos prašymas renginį yra ne vienintelis ir pateiktas vėliau nei kitos įmonės, todėl nuspręsta pirmumo teisę suteikti jai. Sprendime pažymėta, kad Neringos savivaldybės administracija pareiškėjui siūlo alternatyvią erdvę – Juodkrantės pajūrio rekreacinę zoną prie laivų nusileidimo slipo. Pareiškėjui buvo pasiūlyta iš naujo užpildyti prašymą renginio organizavimui ir nurodyti alternatyvią renginio vietą Juodkrantėje.

3.7. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie konsultacijas su atsakovo atstovais telefonu. Atsakovo atstovai nuolat teikia telefonines konsultacijas visiems besikreipiantiems. Nei Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja, nei kiti šio skyriaus darbuotojai negali patvirtinti ar paneigti, kad konsultavo būtent pareiškėjo atstovus (telefoninių konsultacijų metu interesantui prisistatyti nėra būtina). Atsakovo teigimu, Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja ir bet kurie kiti atsakovės darbuotojai 2020 m. lapkričio mėnesį negalėjo suteikti detalios informacijos dėl renginių organizavimo, nes dėl paskelbto karantino ir draudimo organizuoti renginius nebuvo aiški planuojamų renginių organizavimo bei leidimų išdavimo tvarka.

3.8. Atsakovo 2020 m. gruodžio 1 d. raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis raštas buvo nusiųstas pareiškėjos atstovui advokatui, todėl net ir nenurodžius rašto apskundimo tvarkos, nesutikdama su juo, pareiškėja galėjo jį ginčyti. Nepriklausomai nuo planuojamos renginio vietos, visiems renginių organizatoriams yra taikomi Aprašo reikalavimai ir Vyriausybės taikyti karantino apribojimai. Vyriausybės priimti nutarimai galioja visoje valstybės teritorijoje, įskaitant Neringos miestą. Neringos savivaldybė neprivalėjo priimti lokalių teisės aktų, kaip nors įgyvendinančių Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“. Akcentuoja, kad žiniasklaidos priemonės nuolat informavo apie Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ pakeitimus.

3.9. Teisės aktuose ir Apraše nėra nustatyta imperatyvi atsakovo direktoriaus pareiga tenkinti bet kurį pateiktą prašymą dėl leidimo renginio organizavimui išdavimo. Atsakovas nurodė Aprašo 14 ir 16 punktus.

3.10. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, turinčių korupcijos ir piktnaudžiavimo požymių, yra suinteresuotas, kad pareiškėjui nebūtų leista organizuoti renginio Nidos šiauriniame paplūdimyje, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. raštu Seimo kontrolieriui pateikė išsamius paaiškinimus ir įrodymus dėl pareiškėjo metamų nepagrįstų priekaištų.

3.11. Svarstant du konkuruojančius prašymus išduoti leidimus renginiams organizuoti, atsakovas turėjo būti objektyvus ir nešališkas. Kadangi UAB „Miesto dviratis“ prašymas organizuoti renginį Nidos šiauriniame paplūdimyje buvo pateiktas dviem mėnesiais anksčiau nei pareiškėjo prašymas, atsakovas šį prašymą turėjo svarstyti anksčiau. Pirmajai prašymą pateikusiai UAB „Miesto dviratis“ nebuvo jokių kliūčių leidimo išdavimui. Pats pareiškėjas savo prašyme buvo nurodęs, kad ketina rengti renginius ir kitoje Neringos gyvenvietėje – Juodkrantėje, todėl Sprendimu pareiškėjui buvo pasiūlyta pakeisti planuojamo renginio vietą.

3.12. Skunde nenurodoma, kokias Apraše reglamentuotas procedūras ir/ar taisykles pažeidė atsakovas, priimdamas Sprendimą. Atsakovas rėmėsi Aprašo 16.5 punktu ir pažymėjo, kad vėlesnis prašymas, kurį pateikė pareiškėjas, nebegalėjo būti tenkinamas, nes tuo pat metu toje pačioje vietoje jau buvo leista kitam asmeniui rengti renginį.

3.13. Pareiškėjo teiginiai dėl viešojo administravimo principų pažeidimų yra deklaratyvūs. Atsakovas nepažeidė įstatymo viršenybės ir teisėtumo principų, nes kol Vyriausybės nutarimu renginių organizavimas buvo uždraustas, jis nesprendė nei pareiškėjo, nei kitų renginių organizatorių pateiktų prašymų dėl leidimų išdavimo. Atsakovas nepažeidė išsamumo principo, nes iš Sprendimo turinio pareiškėjas pakankamai gerai suprato jo esmę. Atsakovas taip pat nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes, pirma nagrinėjo UAB „Miesto dviratis“ prašymą, kuris buvo pateiktas anksčiau, o pareiškėjui atitinkamai pasiūlė kitą renginio vietą. Atsakovas nepažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principo, nes visi pareiškėjo teiginiai apie tariamą kitų ūkio subjektų protegavimą yra nepagrįsti. Seimo kontrolierius nėra priėmęs sprendimo, patvirtinančio, kad atsakovo pareigūnų veiksmuose nustatyta piktnaudžiavimo, biurokratizmo požymių ar kitaip pažeistos pareiškėjo teisės viešojo administravimo srityje. Galimu šios bylos iškėlimo tikslu įvardina ne siekį panaikinti Sprendimą, o bandymas uždrausti kitai įmonei organizuoti renginį Nidos šiauriniame paplūdimyje. Atsakovo vertinimu, tai piktnaudžiavimas administraciniu procesu.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 2 d. sprendimu bylos dalį dėl Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo panaikinimo nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė ir netenkino pareiškėjo bei atsakovo prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės administracijoje 2020 m. lapkričio 25 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl leidimo organizuoti renginį išdavimo. Atsakovas 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (4.16)V15-2864 „Dėl Jūsų prašymo“ informavo, kad esant ekstremaliai situacijai dėl pandemijos Lietuvoje, Neringos savivaldybės administracija neišduoda leidimų organizuoti renginius, todėl jis negali pritarti prašymui negali pritarti ir derinti pareiškėjo prašymo dėl sporto, kultūros ir pramogų festivalio „Mes mylim Jūrą“. Neringos savivaldybės administracijoje gautas 2020 m. gruodžio 22 d. gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas dėl leidimo organizuoti renginį išdavimo, į kurį atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl Jūsų prašymo organizuoti renginį „Mes mylim jūrą“ nurodė, kad esant ekstremaliai situacijai dėl pandemijos Lietuvoje, Neringos savivaldybės administracija neišduoda leidimų organizuoti renginius, todėl jis negali pritarti prašymui negali pritarti ir derinti pareiškėjo prašymo dėl sporto, kultūros ir pramogų festivalio „Mes mylim Jūrą“. Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 16 d. Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sprendimą Nr. V-854 „Dėl kino teatrų, kino klubų paslaugų teikimo bei kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ Neringos savivaldybės administracija atnaujino prašymų nagrinėjimą ir leidimų išdavimą dėl renginių organizavimo. Sprendime nurodyta, jog įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas organizuoti renginį yra ne vienintelis ir pateiktas vėliau, nei kitos įmonės, nuspręsta pirmumo teisę suteikti pirmajam pateikusiam prašymą dėl leidimo organizuoti renginį. Įvertinus tai, kad pareiškėjas planuoja renginius organizuoti ne tik Nidoje, bet ir Juodkrantėje, Smiltynėje ir Palangoje, atsižvelgiant į tai, kad vasaros sezono metu visas renginių organizavimas sukoncentruotas į Nidą, pareiškėjui pasiūlyta rinktis alternatyvią erdvę – Juodkrantės pajūrio rekreacinę zoną prie laivų nuleidimo slipo.

6. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnį, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d.) 35 punktą, aprašo 5.7, 5.8 punktus, 14-16 punktus. Teismas, apibendrindamas Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių ir Aprašo nuostatas, darė išvadą, kad kreipiantis su prašymu išduoti leidimą, turi būti priimtas sprendimas atitinkamai leidimą išduoti ar neišduoti, tuo atveju, kai leidimas neišduodamas, priimamas atitinkamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti, t. y. priimamas administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

7. Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 5 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjui buvo pasiūlyta kita vieta renginiui organizuoti, todėl laikytina, kad Sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas padėti pareiškėjui realizuoti jos teisę į renginio organizavimą ir šiai procedūrai užbaigti priimti atitinkamą galutinį sprendimą. Teismas darė išvadą, kad šiame procedūros etape Sprendimas nedaro poveikio pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui jų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo apimtyje. Nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu argumentai gali būti reiškiami, ginčijant galutinį sprendimą dėl pateikto pareiškėjo prašymo išduoti (neišduoti) leidimą renginiui.

8. Kadangi Sprendimas nelaikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, šioje dalyje teismas bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

9. Nesant ginčo dėl to, jog atsakovas atsisako ar vilkina atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, šioje dalyje teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, įvertinęs tai, jog administracinės bylos dalis dėl Sprendimo panaikinimo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, o kitoje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas, sprendė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą.

11. Teismas, išanalizavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punktą, pažymėjo, jog pagal Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V13-491 patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos veiklos nuostatus Neringos savivaldybėje veikia Teisės skyrius, kurio vienas iš veiklos tikslų yra atstovauti Savivaldybei, administracijai teisme, rengti bei teikti teismui ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, atsiliepimus į pareikštus ieškinius ir kitus teismo procesinius dokumentus (6.2 papunktis). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus veiklos tikslus, be kita ko, atlieka šias funkcijas: atstovauja Savivaldybei visuose Lietuvos Respublikos teismuose pagal Savivaldybės institucijų suteiktus įgaliojimus (7.5 papunktis); rengia Savivaldybės vardu ieškinius teismams, atsiliepimus į pareikštus ieškinius (7.6 papunktis).

12. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, bylos baigtis reikšminga tik bylos šalims. Byla nelaikytina sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ar ginčui taikytinos teisės taikymo. Be kita ko, atsakovas nenurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, kad advokato pasitelkimas buvo būtinas. Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Atsižvelgęs į keliamo teisinio klausimo naujumą (teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad iškilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai buvo nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės administracijos interesus teisme.

13. Nenustatęs, kad atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos, įvertinęs naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas netenkino atsakovo prašymo jam iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimo dalį ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1331,31 Eur).

15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pažeidė ABTĮ normas, suteikiančias teisę proceso šaliai gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.2. Atsakovas remiasi ABTĮ 52 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad ABTĮ nenustato, kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės būti atstovaujamas advokato(-ų), arba kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.3. Atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad procesui tinkamai vesti reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą. Iš to seka, kad advokato išlaidos paprastai nėra mažos ir dažnai sudaro ženklią visų bylinėjimosi išlaidų dalį. Tačiau ABTĮ sudaro nebent prielaidas mažinti atstovavimo išlaidas, jei jos didesnės nei Rekomendacijose, bet ne apskritai jų nepriteisti. Priešingas aiškinimas (kuriuo remiasi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai Sprendime) iš esmės paneigia bet kokias advokatūros egzistavimo ir veiklos prielaidas.

15.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Neringos savivaldybės administracijos Teisės skyriuje dirba 5 asmenys. Keturi iš jų turi konkrečias funkcijas, nesusijusias su atstovavimu teisme – vyriausiasis specialistas viešiesiems pirkimams, vyriausioji specialistė personalui, du vyriausieji specialistai viešajai tvarkai. Iš Teisės skyriaus vedėjo(s) pareigybės aprašymo matyti, kad vedėjui nepriskirta funkcija atstovauti teisminėse bylose, rengti procesinius dokumentus. Taigi atsakovo Teisės skyriuje ilgą laiką nedirba nei vienas darbuotojas, kurio funkcija būtų atstovauti savivaldybės administraciją teisme. Tokio specialisto atsakovas neturi dėl nepatrauklios darbo vietos – pačioje Neringoje nėra pakankamai teisės specialistų, o vykimas į darbą mažiausiai 50 kilometrų kasdien nėra patrauklus žemyninėje Lietuvos dalyje gyvenantiems teisininkams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, akcentuoja, kad atsakovo Teisės skyriuje ilgą laiką nedirba nei vienas darbuotojas, kurio funkcija būtų atstovauti savivaldybės administraciją teisme.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; ir kt.). Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, todėl tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022).

21. Pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pagal pareigybės aprašymus Neringos savivaldybės administracijoje nėra darbuotojo, kurio funkcija būtų atstovauti savivaldybės administraciją teisme ir tai, jog toks darbas nėra patrauklus, šiuo atveju nėra reikšmingos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas turi Teisės skyrių, pagal kurio nuostatus, patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V13-491, vienas iš šio skyriaus veiklos tikslų yra atstovauti Savivaldybei, administracijai teisme, rengti bei teikti teismui ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, atsiliepimus į pareikštus ieškinius ir kitus teismo procesinius dokumentus (6.2 papunktis). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus veiklos tikslus, be kita ko, atlieka šias funkcijas: atstovauja Savivaldybei visuose Lietuvos Respublikos teismuose pagal Savivaldybės institucijų suteiktus įgaliojimus (7.5 papunktis); rengia Savivaldybės vardu ieškinius teismams, atsiliepimus į pareikštus ieškinius (7.6 papunktis). Be to, pagal pareigybės aprašymą Teisės skyriaus vedėjui yra nustatytas reikalavimas turėti teisės krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, jog atsakovo Neringos savivaldybės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimo dalį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

24. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė