Legislator Case Law & Legislation
2020-03-04 Nr. AB-4879-3-61-3-04204-2019-5 AI generated

2020-03-04 Nr. AB-4879-3-61-3-04204-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-03-04 Nr. AB-4879-3-61-3-04204-2019-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2020-03-04 Nr. AB-4879-3-61-3-04204-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl to, kad A. Z. galbūt nekompetentingai atlieka savo pareigas, spręsdamas dėl pareiškėjos teikiamų skundų. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Seimo antikorupcijos komitetą pradėti ikiteisminį tyrimą „kodėl teisinėje-demokratinėje Lietuvoje Seimas, kuris leidžia jos daiktines teises ginančius įstatymus, toleruoja jos šeimos visų daiktų nusavinimą“ (pacituota iš pareiškėjos skundo).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-181-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04204-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl to, kad A. Z. galbūt nekompetentingai atlieka savo pareigas, spręsdamas dėl pareiškėjos teikiamų skundų. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Seimo antikorupcijos komitetą pradėti ikiteisminį tyrimą „kodėl teisinėje-demokratinėje Lietuvoje Seimas, kuris leidžia jos daiktines teises ginančius įstatymus, toleruoja jos šeimos visų daiktų nusavinimą“ (pacituota iš pareiškėjos skundo).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gruodžio 13 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas, kuriame pareiškėja nurodė, kad iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių įmanoma nustatyti, kad ginčas kilęs viešojo administravimo srityje. Pareiškėja prašė teisėją Rasą Ragulskytę-Markovienę nušalinti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gruodžio 17 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas pavadinimu „kiek dar galima mulkinti“, kuriame pareiškėja prašė teisėją Rasą Ragulskytę-Markovienę nušalinti nuo nagrinėjamos bylos dėl įstatymų suvokimo stokos ir bylą nagrinėti iš esmės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, antraip visus, nepaisančius įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo imperatyvumo, teisėjus paduos į teismą asmeniškai už jos teisių ignoravimą ir atvirą mulkinimą (pacituota iš pareiškėjos atskirojo skundo).

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas dėl teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės nušalinimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas iki 2020 m. sausio 6 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. atskirajame skunde suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą pagal ABTĮ 154 straipsnį. Pareiškėjai išaiškinta, kad pareiškėjos skundą atsisakyta priimti teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, todėl atskirąjį skundą ji gali teikti dėl šios teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad teisme 2019 m. gruodžio 17 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas pavadinimu „kiek dar galima mulkinti“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. akte Nr. 5RT-845 nurodyta, kad minėto dokumento nėra galimybės atidaryti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai išaiškinta, kad teismas negali spręsti šio dokumento priėmimo klausimo. Pareiškėjai pasiūlyta pateikti teismui ABTĮ reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą.

Pareiškėja 2020 m. sausio 28 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui procesinį dokumentą, pavadintą „apeliacinis skundas“. Pareiškėja jame nurodė, kad teismas nutarė nustatyti jai terminą iki 2020 m. sausio 6 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau to nutarimo iki šiandien (2020 m spalio 28 d.) neįteikė. O kai įteikė per EPP – tai jis buvo tuščias ir jį prisiėjo atkoduoti per specialią įrangą. Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė sudarė visas įmanomas kliūtis, kad tas skundas liktų nepaduotu, tad yra prašoma aukštesnės instancijos teismo peržiūrėti visą bylos istoriją ir įsitikinus teisėjos teikiamomis pareiškėjai kliūtimis visas jos nutartis naikinti, o skundą perduoti nagrinėti kitam teisėjui (pacituota iš pareiškėjos procesinio dokumento).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 28 d. pateiktus atskiruosius skundus laikė nepaduotais, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsniu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo 2020 m. sausio 6 d. raštu pareiškėjai pranešta, kad administracinė byla yra elektroninė, todėl visi procesiniai dokumentai yra siunčiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis), o nutartys pasirašomos elektroniniu parašu. Teismo 2020 m. sausio 6 d. raštu pareiškėjai pranešta, kad: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis su lydraščiu jai išsiųsta per Liteko VEP posistemį 2019 m. gruodžio 13 d.; 2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis dėl nušalinimo su lydraščiu jai išsiųsta per Liteko VEP posistemį 2019 m. gruodžio 19 d.; 3) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo su lydraščiu jai išsiųsta per Liteko VEP posistemį 2019 m. gruodžio 19 d. Teismo 2020 m. sausio 29 d. raštu pareiškėjai pranešta, kad administracinė byla yra elektroninė ir jai yra suteikta prieiga prie administracinės bylos Nr. eI-6138-789/2019.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėja 2020 m. sausio 28 d. teismui pateiktame atskirajame skunde nurodė, jog ji „atkodavo nutartį per specialią įrangą“. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos 2020 m. sausio 28 d. teismui pateikto atskirojo skundo matyti, kad ji yra susipažinusi su teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis 2019 m. gruodžio 19 d. 14 val. 59 min. 59 s. teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės elektroniniu parašu pasirašyta bei išsiųsta į pareiškėjos Liteko sistemos paskyrą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis pareiškėjai 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi išaiškino ABTĮ reglamentavimą bei nurodė, jog pareiškėjos skundą atsisakyta priimti teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, dėl kurios ji gali teismui teikti atskirąjį skundą. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 154 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepašalino teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi jai nustatytų atskirojo skundo trūkumų bei nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimų pagal ABTĮ nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutarė pareiškėjos teismui 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 28 d. pateiktus atskiruosius skundus laikyti nepaduotais.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame ji iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį, kuria jos atskirieji skundai laikyti nepaduotais, ir jos ieškinį nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis pareiškėjai iki šiol niekaip neįteikta. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 107–108 straipsniais ir 138 straipsniu, neteisėtai nutarė pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 28 d. pateiktus atskiruosius skundus laikyti nepaduotais. Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė galėjo įteikti 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį kaip įteikė kitus dokumentus, tačiau to nepadarė, taigi, delsia, matyt, kad sueitų terminas skundo padavimui ir pareiškėjos skundas liktų nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria teismas vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsniu pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 28 d. pateiktus atskiruosius skundus laikė nepaduotais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 28 d. pateiktus atskiruosius skundus laikė nepaduotais, nes nustatė, kad pareiškėja nepašalino teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi jai nustatytų atskirojo skundo trūkumų bei nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimų pagal ABTĮ nuostatas. Iš pareiškėjos atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. LVAT teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas iki 2020 m. sausio 6 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. atskirajame skunde suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą pagal ABTĮ 154 straipsnį. Pareiškėjai išaiškinta, kad pareiškėjos skundą atsisakyta priimti teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, todėl atskirąjį skundą ji gali teikti dėl šios teismo nutarties. Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi taip pat išaiškino pareiškėjai, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjos paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti atskirojo skundo trūkumus, kurie trukdė teismui išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjai, kokie yra jos atskirojo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėja minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, negalėdamas išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo, 2020 m. sausio 31 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 28 d. pateiktus atskiruosius skundus laikė nepaduotais.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. sausio 28 d. procesiniame dokumente, pavadintame „apeliacinis skundas“, nenurodė jokių argumentų ir reikalavimų dėl teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėja nurodė, kad teismas nutarė nustatyti pareiškėjai terminą iki 2020 m. sausio 6 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties iki šiol neįteikė. Pareiškėja šią nutartį atkodavo per specialią įrangą. Pareiškėjos teigimu, teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė sudarė visas įmanomas kliūtis, kad jos skundas liktų nepaduotu, tad prašė skundą perduoti nagrinėti kitam teisėjui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, kad iš pareiškėjos 2020 m. sausio 28 d. teismui pateikto atskirojo skundo matyti, kad ji yra susipažinusi su teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Atskirajame skunde pacituoti teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties motyvai. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjai pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus atskirojo skundo trūkumus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.).

Vertinant pareiškėjos argumentus, kad teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė sudarė visas įmanomas kliūtis, kad jos skundas liktų nepaduotu, teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi, pareiškėjai nepateikus jokių faktinių aplinkybių, nesusijusių su teisėjos vykdoma jurisdikcine veikla, kurios būtų pagrįstos objektyviais duomenimis ir keltų pagrįstą abejonę dėl teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės nešališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi, netenkintas pareiškėjos prašymas dėl teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės nušalinimo. Pareiškėjos argumentai, susiję su teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės suinteresuotumu bylos baigtimi, iš naujo nevertinami, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nepagrindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo bei nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjos atskirasis skundas turėjo būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepašalino atskirojo skundo trūkumų, ir pareiškėjos teismui 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 28 d. pateiktus atskiruosius skundus laikė nepaduotais (ABTĮ 138 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė