A-146-2389-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2389/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01896-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, sekretoriausiant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui M. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Transkona“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-3), prašydama priteisti iš atsakovo 121 Lt turtinės žalos, patirtos dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimą.

Pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. liepos 11 d. kreipėsi skundu į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Ginčų komisija), prašydama panaikinti Inspekcijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (161)15B-3965 „Dėl techninės apžiūros“. Ginčų komisija 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 3R-208 (AG-166/04-2011) nusprendė skundo netenkinti. Pareiškėjos skundų Inspekcijai ir Ginčų komisijai esmė – neatitikimas tarp galiojančios atitikties įvertinimo įmonės pažymos dėl automobilio „Nissan Sentra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), atitikimo nustatytiems reikalavimams ir 2011 metais techninės apžiūros metu padarytos išvados dėl žibinto ir rodiklių trūkumo: 2005 m., 2007 m. ir 2009 m. automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkingas, o 2011 m. buvo pripažinta, kad jis turi didelių trūkumų, t. y. nebeturi kai kurių žibintų ir rodiklių. Inspekcija ir Ginčų komisija netyrė, ar faktiškai žibintai ir posūkio rodikliai automobilyje buvo įrengti, ar ne, kur dingo galiniai rūko žibintai ir posūkio rodikliai, nes šiems žibintams pragręžtos skylės bamperyje, išvedžioti elektros laidai, šiems laidams pragręžtos skylės automobilio salone.

Pareiškėjos teigimu, Inspekcija neįgyvendina jai paskirtų funkcijų: prižiūrėti ir būti atsakingai už techninę automobilių apžiūrą vykdančių bendrovių skaidrią veiklą, spręsti valstybinės techninės apžiūros atlikimo technologijų, vieningų kontrolės būdų ir metodų taikymo, vienodo teisės aktų reikalavimų interpretavimo klausimus ir t. t. Iš nagrinėjamos situacijos matyti, kad skirtingi automobilių techninių apžiūrų centrai skirtingai interpretuoja teisės aktų reikalavimus. Nei Ginčų komisijos sprendime, nei Inspekcijos išvadoje nebuvo vertinti ir analizuoti UAB „Transkona“ atsakingų darbuotojų (technikos direktoriaus) techninės apžiūros metu išsakyti teiginiai, kad automobiliui bus pateikta kita išvada, jei bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad automobilis į Lietuvą buvo įvežtas (ne registruotas) iki 2004 m. gegužės 1 d., arba dokumentai, nurodantys, kad automobilį įvežė žmogus, gyvenęs Amerikoje 3 metus, Pareiškėjos manymu, jei tokios išlygos iš tiesų galiojo 2005 metais, jos turėjo būti analizuojamos.

Ginčų komisija padarė klaidingą išvadą, jog remiantis ankstesnėmis pareiškėjos automobilio techninėmis apžiūromis išduotų dokumentų duomenys nėra pagrindas pripažinti Inspekcijos išvadas dėl egzistuojančios automobilio techninės būklės neteisėtomis ir nepagrįstomis. Inspekcijos veiksmuose kaltė nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjai neaišku dėl kieno kaltės susidarė situacija, kad po to, kai pareiškėjos automobilis 6 metus pripažintas tinkamas naudoti ir techniškai tvarkingas, jis buvo pripažintas turintis didelių trūkumų ir negali būti eksploatuojamas, nors jokių išorinių intervencijų į 2007 metais pareiškėjos pirktą automobilį nebuvo atlikta.

Pareiškėja įsigijo automobilį „Nissan Sentra“ galiojant techninei apžiūrai ir buvo įsitikinusi, kad jis atitinka techninius reikalavimus, be kita ko, kad visi automobilio žibintai atitinka nustatytus reikalavimus, nes valstybės įgaliota įmonė išdavė šiam automobiliui techninę apžiūrą patvirtinančius dokumentus, tačiau vėliau automobilis buvo pripažintas neatitinkančiu reikalavimų. Pareiškėja nurodo, kad ji patyrė žalą dėl techninės apžiūros įstaigų neveikimo (nekokybiško darbo, dėl kurio ji turėjo papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų).Pareiškėjos nuomone, techninių apžiūros įmonių darbas yra betikslis ir nekontroliuojamas, dėl to ji patyrė 121 Lt turtinę nuostolių (žalą), kurią sudaro pareiškėjos išleisti pinigai (2009 m.- 79 Lt ir 2011 m.

– 42 Lt.) mokant už nekokybišką darbą, t. y. už automobilio „Nissan Sentra“ techninę apžiūrą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 17-18) paaiškino, kad 2011 m. gegužės 23 d. Inspekcija gavo pareiškėjos skundą dėl 2011 m. balandžio 15 d. UAB „Transkona“ (Klaipėdos techninių apžiūrų centras) atliktos transporto priemonės „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), techninės apžiūros, kurią atlikus buvo nustatyta, kad automobilis yra techniškai netvarkingas, nes nėra šoninių posūkio rodiklių, nėra įrengto (-ų) galinio (-ių) rūko žibinto (-ų), nešviečia visi gabaritiniai žibintai, nėra gamintojo numatytų maitinimo sistemos elementų (sumontuota dujų įranga, tačiau transporto priemonės registracijos liudijime nėra įrašo „benzinas / dujos“).

Inspekcijos viršininko 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 2B-225 buvo sudaryta komisija, kuri, 2011 m. birželio 14 d. apžiūrėjusi pareiškėjos automobilį įvertino, ar per techninę apžiūrą, atliktą 2011 m. balandžio 15 d., buvo teisingai nustatyti šio automobilio trūkumai. Nustatant transporto priemonės „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitiktį Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 2B-290 (toliau – ir 2008 m. Techniniai reikalavimai), buvo vertinami tik techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 401-0062530 nurodyti trūkumai. Nustatyta, kad automobilyje nėra įrengtų šoninių posūkio rodiklių, nėra įrengto (-ų) galinio (-ių) rūko žibinto (-ų), nešviečia priekinis kairės pusės gabaritinis žibintas ir transporto priemonės registracijos liudijimo grafoje nėra įrašo „benzinas / dujos“. Komisija nustatė tik tuo metu automobilyje buvusius trūkumus ir neaptarė galimai buvusios šios transporto priemonės techninės būklės per visą jos eksploatacijos laikotarpį Lietuvoje 2005–2011 metais.

Inspekcija 2011 m. birželio 27 d. raštu Nr. (161) 15B-3965 pateikė pareiškėjai atsakymą į jos skundą, kuriame dėl automobilio „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė šiuos nustatytus faktus:

1) transporto priemonė „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), Lietuvoje buvo registruota pirmą kartą; 2) 2005 m. kovo 23 d. UAB „Skirlita“ (Alytaus techninių apžiūrų centras) atliko atitikties įvertinimą, kurio metu nustatė, kad automobilio artimųjų / tolimųjų šviesų žibintai, priekiniai gabaritiniai žibintai ir galinis (-iai) rūko žibintas (-ai) neatitiko Pagrindinių techninių reikalavimų kelių transporto priemonėms, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d.

įsakymu Nr. 348 (toliau – ir 1998 m. Pagrindiniai techniniai reikalavimai), I dalies I skyriaus „Apšvietimas ir šviesos signalizacija“ reikalavimų. 3) 2005 m. kovo 24 d. UAB „Skirlita“ (Alytaus techninių apžiūrų centras) atliko atitikties įvertinimą, kurio metu nustatė, kad automobilis atitinka 1998 m. Pagrindinius techninius reikalavimus ir yra tinkama eksploatuoti Lietuvoje; 4) 2005 m. kovo 24 d. UAB „Skirlita“ (Alytaus techninių apžiūrų centras) atliko techninę apžiūrą ir nustatė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas; 5) 2007 m. balandžio 6 d.

UAB „Tuvlita“ (Vilniaus techninių apžiūrų centras) atliko techninę apžiūrą ir nustatė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas; 6) 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Techalga“ (Marijampolės techninių apžiūrų centras) atliko techninę apžiūrą ir nustatė, kad automobilis yra techniškai netvarkingas: buvo nustatyti dideli garso signalo, gabaritinių žibintų, galinio rūko žibinto ir valstybinio numerio apšvietimo žibinto veikimo trūkumai; 7) 2009 m. balandžio 16 d. UAB „Techalga“ (Marijampolės techninių apžiūrų centras) atliko pakartotinę techninę apžiūrą ir nustatė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas; 8) 2011 m. balandžio 15 d.

UAB „Transkona“ (Klaipėdos techninių apžiūrų centras) atliko techninę apžiūrą ir nustatė, kad automobilis yra techniškai netvarkingas, nes buvo nustatyti šie dideli trūkumai: nėra šoninių posūkio rodiklių, nėra įrengto (-ų) galinio (-ių) rūko žibinto (-ų), nešviečia visi gabaritiniai žibintai, nėra gamintojo numatytų maitinimo sistemos elementų (sumontuota dujų įranga, tačiau transporto priemonės registracijos liudijime nėra įrašo „benzinas / dujos“). Atsakovo nuomone, pareiškėja savo skunde teismui nenurodė jokių teisiškai reikšmingų faktų, kurie patvirtintų jos poziciją ir paneigtų Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo išvadas.

Inspekcija pažymėjo, kad nėra priimta jokio sprendimo, konstatuojančio Inspekcijos ar jos darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kurie tiesiogiai darė įtaką pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, todėl Inspekcijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos reikalavimas atmestinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 76-79) pareiškėjos R. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Iš pareiškėjos skundo teismas nustatė, kad pareiškėja jai padarytą turtinę žalą sieja su neteisėtu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos neveikimu, Inspekcijai neįgyvendinant jai paskirtų funkcijų prižiūrėti ir būti atsakingai už techninę automobilių apžiūrą vykdančių bendrovių skaidrią veiklą.

Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismą rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose dėl žalos atlyginimo dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Administracinių teismų praktikoje (administracinė byla Nr. A556-1639/2008) yra pažymėta, kad pareiškėjas pats pasirenka, kokiais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje išvardytais įrodymais grįs skundo dalyką. Be to, įrodinėjimo naštą įrodymų instituto kontekste sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas (administracinė byla Nr. A4-180/2007). Remdamasis nurodyta administracinių teismų praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju būtent pareiškėjai kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Pareiškėja prašo priteisti už automobilio techninę apžiūrą 2009 m. sumokėtus 79 Lt ir 2011 m. sumokėtus 42 Lt. Teigia, kad tai buvo jos patirta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai sprendžiamas valstybės institucijų ar jų pareigūnų veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimas, turi būti nustatyta, jog asmuo tam tikro turto neteko, arba jis buvo sužalotas, turėjo išlaidų, negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, būtent tiesiogiai dėl to, kad viešojo administravimo institucija veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus arba neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti. Kitaip tariant, turi būti nustatyta konkreti žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir jų pagrindu atsiradusios žalos.

Pagal Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403 (toliau – ir Taisyklės), 22 punktą už transporto priemonės privalomą patikrinimą valstybinės techninės apžiūros įmonėje atsako ir išlaidas padengia transporto priemonės valdytojas ir (ar) vairuotojas. 2004 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras įsakymu Nr. 3-37 patvirtino maksimalias kainas už valstybinės techninės apžiūros atlikimą.

Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad 2005 m. kovo 22 d. transporto priemonė „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje buvo registruota pirmą kartą. 2005 m. kovo 23 d. UAB „Skirlita“ (Alytaus techninių apžiūrų centras), atlikusi šio automobilio atitikties įvertinimą, nustatė, kad artimųjų / tolimųjų šviesų žibintai, priekiniai gabaritiniai žibintai ir galinis (-iai) rūko žibintas (-ai) neatitiko 1998 m. Pagrindinių techninių reikalavimų I dalies I skyriaus „Apšvietimas ir šviesos signalizacija“ reikalavimų. 2005 m. kovo 24 d. UAB „Skirlita“ (Alytaus techninių apžiūrų centras) atliko automobilio atitikties įvertinimą, kurio metu nustatė, kad jis atitinka 1998 m. Pagrindinius techninius reikalavimus ir yra tinkamas Lietuvoje eksploatuoti. 2005 m. kovo 24 d. UAB „Skirlita“ (Alytaus techninių apžiūrų centras), po to 2007 m. balandžio 6 d. UAB „Tuvlita“ techninių apžiūrų metu nustatė, kad automobilis yra techniškai tvarkinga. 2007 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo minėtą automobilį (b. l. 31). 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Techalga“ (Marijampolės techninių apžiūrų centras) atliko automobilio „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę apžiūrą ir nustatė, kad jis techniškai netvarkingas: buvo nustatyti dideli garso signalo, gabaritinių žibintų, galinio rūko žibinto ir valstybinio numerio apšvietimo žibinto veikimo trūkumai. 2009 m. balandžio 16 d. UAB „Techalga“ (Marijampolės techninių apžiūrų centras) atliko pakartotinę automobilio techninę apžiūrą ir nustatė, kad jis techniškai tvarkingas. 2011 m. balandžio 15 d. UAB „Transkona“ (Klaipėdos techninių apžiūrų centras) atliko minėto automobilio techninę apžiūrą ir nustatė, kad jis techniškai netvarkingas, buvo nustatyti šie dideli trūkumai: nėra šoninių posūkio rodiklių, nėra įrengto (-ų) galinio (-ių) rūko žibinto (-ų), nešviečia visi gabaritiniai žibintai, nėra gamintojo numatytų maitinimo sistemos elementų (sumontuota dujų įranga, tačiau transporto priemonės registracijos liudijime nėra įrašo „benzinas / dujos“).

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašomą atlyginti žalą sudaro už automobilio „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę apžiūrą sumokėti pinigai (2009 m. - 79 Lt ir 2011 m. - 42 Lt). Pareiškėja teigia, kad atliekant techninę apžiūrą buvo padaryti pažeidimai, dėl kurių jos techniškai netvarkingas automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkingu, skirtingi automobilių techninių apžiūrų centrai skirtingai interpretavo teisės aktų reikalavimus, buvo išduotas techninis pasas techniškai netvarkingam automobiliui. Taip pat teigia, kad automobilį „Nissan Sentra“ įsigijo 2007 m. galiojant techninei apžiūrai ir manė, kad jis atitinka techninius reikalavimus, nes valstybės įgaliota įmonė išdavė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau paaiškėjo, jog automobilis yra techniškai netvarkingas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl Inspekcijos netinkamai vykdytos funkcijos prižiūrėti techninę automobilių apžiūrą, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad techninių apžiūrų centrų darbuotojai, pasak pareiškėjos, netinkamai vykdė savo pareigas, negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą dėl žalos atlyginimo, nes tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjos nurodytos išlaidos buvo patirtos dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė Inspekcijos neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, todėl jos reikalavimas atlyginti žalą, susijusią su automobilio techninės apžiūros kainos apmokėjimu, negali būti tenkinamas, nenustačius žalos ir priežastinio ryšio.Teismas vertino, kad pareiškėjos išlaidos sumokant už technines apžiūras, kurias ji laiko žala, negali būti vertinamos kaip žala, atsiradusi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes tai nėra išlaidos, kurias pareiškėja patyrė tiesiogiai dėl to, kad Inspekcija veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus arba neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti. Teismo vertinimu, byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja patyrė turtinę žalą būtent dėl Inspekcijos veiksmų. Teismas nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog patyrė žalą dėl Inspekcijos veiksmų. Nenustatęs visų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, teismas pareiškėjos skundo dėl žalos atlyginimo netenkino (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėja R. A. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 90-91) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Priimdamas sprendimą, pirmos instancijos teismas neįgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio nuostatų, t. y. nebuvo įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir teismo posėdyje išdėstytų teisinių argumentų, liudytojo parodymų.

2. Apeliantė remiasi CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-319/2012) pagal kurią byloje pirmiausia nustatinėjama valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pareiškėjos išsakytų argumentų dėl Inspekcijos netinkamo darbo, funkcijų neatlikimo, nenustatinėjo šios institucijos veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme.

3. Apeliantės teigimu, Inspekcija neatliko jai priskirtų funkcijų – neužtikrino, kad Lietuvoje būtų registruojamos tik tos transporto priemonės, kurios atitinka ES reikalavimus, kadangi transporto priemonė „Nissan Sentra“ 2005 metais buvo registruota Lietuvoje, nors neatitiko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 2B-391 patvirtintose Naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, numatančių, kad M1 klasės transporto priemonei, kuri neturi europinio tipo patvirtinimo, atitikties įvertinimas atliekamas nustatant transporto priemonės apšvietimo ir šviesos prietaisų išdėstymą pagal 1998 m.

Pagrindinių techninių reikalavimų I dalies I skyriaus „Apšvietimas ir šviesos signalizacija“ reikalavimus. Automobilyje nebuvo galinių rūko žibintų (automobilio panelėje nėra įrengta nei jungiklio, būtino lempai uždegti, nei pačių žibintų, turinčių būti automobilio gale, kairėje pusėje, 250 mm aukštyje nuo žemės, automobilyje nėra išvedžiotų laidų). Inspekcija atsisakė apžiūrėti automobilį ir patvirtinti ar paneigti pareiškėjos teiginį, kad automobilyje niekada nebuvo įrengti galiniai rūko žibintai, motyvuodama tuo, jog neturi specialistų.

Liudytoju apklaustas UAB „Transkona“ direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra galimybės užginčyti 2005 m. kovo 24 d. atliktą automobilio atitikties įvertinimą, nes nėra kompetentingų specialistų bei nėra tokios praktikos. Atsižvelgdama į tai, apeliantė mano, kad Inspekcijoje visiškai neatliekama automobilių atitikties įvertinimo priežiūra, nėra sukurtas mechanizmas, kontroliuojant atitikties įvertinimą atliekančias įmones, jų priimtų sprendimų teisėtumą, suteikiant galimybę peržiūrėti jų priimtus sprendimus ir pan. 2005 m. kovo 24 d. atlikto automobilio „Nissan Sentra“ atitikties įvertinimo metu buvo nustatyta, kad automobiliui yra neprivalomi šoniniai posūkio rodikliai (13 punktas), tuo tarpu liudytoju apklaustas UAB „Transkona“ technikos direktorius nurodė, kad jie yra privalomi, ir 2011 m. balandžio mėnesį automobilio techninės apžiūros metu dėl tos priežasties neišdavė techninės apžiūros lapo.

Dėl netinkamai atliktų Inspekcijai priskirtų funkcijų šiuo metu susidarė kuriozinė situacija, kai pažyma dėl automobilio „Nissan Sentra“ atitikimo nustatytus reikalavimus yra galiojanti, joje nustatyta, kad šoniniai posūkio rodikliai yra neprivalomi, o 2011 metų techninės apžiūros metu buvo reikalaujama šoninius posūkio rodiklius įrengti. Nuo 2007 metų (pareiškėjai įsigijus) automobilis buvo be galinių rūko žibintų, 2009 metais techninės apžiūros metu be rūko žibintų automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkingu, o 2011 metais – jau nebe. 2009 metų techninės apžiūros metu įrašo „dujos“ nebuvimas dokumentuose nebuvo trūkumas, kaip ir šoniniai posūkio rodikliai, o 2011 metais jis įvardytas kaip trūkumas.

Inspekcijos siūlymas nuginčyti 2005, 2007, 2009 metų techninių apžiūrų rezultatus teisiškai neįvykdomas, nes jie nebegaliojantys (Ginčų komisijos išvados). Inspekcija neatliko savo funkcijų: nusišalino nuo techninę automobilio „Nissan Sentra“ apžiūrą 2005, 2007, 2009, 2011 metais vykdžiusių, automobilio atitikties įvertinimą atlikusių bendrovių veiklos tyrimo, sprendimų peržiūrėjimo, klaidų ištaisymo, atsisakė organizuoti automobilio techninę ekspertizę, kad būtų išaiškinta, ar teisėtai 2005 metais automobiliui buvo išduota atitikties įvertinimo pažyma, neužtikrino vieningos valstybinės techninės apžiūros atlikimo technologijų, kontrolės būdų ir metodų taikymo, vienodo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo.

Dėl nurodytų priežasčių tos pačios techninės būklės automobilis 2009 metais buvo pripažintas techniškai tvarkingu, o 2011 metais – techniškai netvarkingu. Inspekcija pasiūlė pareiškėjai vienintelę išeitį iš susidariusios situacijos – grąžinti 2007 metais pirktą automobilį pardavėjui, tokiu būdu pripažindama savo nepajėgumą vykdyti jai nustatytas funkcijas.

4.Už techninę automobilio apžiūrą valstybė nustatė fiksuotas kainas – valstybės rinkliavą, kuri mokama siekiant nustatyto tikslo – identifikuoti transporto priemones ir įvertinti jų techninę būklę. Neįgyvendinus apžiūros tikslo, klaidingai įvertinus automobilio techninę būklę, darytina išvada, kad pinigai už techninę apžiūrą buvo sumokėti veltui. Apeliantė teigia, kad už sumokėtus pinigus ji negavo tinkamų norminiuose aktuose numatytų paslaugų, todėl nesutinka su teismo ir atsakovo nuomone, kad už sumokėtus pinigus ji gavo paslaugą – automobilis buvo apžiūrėtas. Nei 2009 metais automobilio techninę apžiūrą atlikusi UAB „Techalga“, nei 2011 metais UAB „Transkona“ tinkamai neįvertino automobilio „Nissan Sentra“ techninės būklės, pateikė neteisingą išvadą, jiems pavestą darbą atliko nekokybiškai, neprofesionaliai, neįgyvendino techninei apžiūrai keliamų tikslų, už kurių tinkamą įgyvendinimą yra atsakinga Inspekcija, dėl to apeliantė patyrė 121 Lt turtinę žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 96-97) nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1.Apeliantės teigimu, svarbiausia Inspekcijos techninės priežiūros veikla yra atitikties įvertinimas bei techninės apžiūros sistemos koordinavimas, užtikrinant, kad būtų registruojamos tik tos transporto priemonės, kurios atitinka ES nustatytus reikalavimus, vėliau techninę priežiūrą užtikrinant per techninės apžiūros sistemą. Inspekcija pažymi, kad tokios funkcijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 (toliau – ir Inspekcijos nuostatai), nenumato. Nesant minėtos funkcijos, akivaizdu, kad jos nevykdyti jokiais veiksmais ar neveikimu neįmanoma.

2. Rašytiniais dokumentais pagrįsta, kad 2005 m. kovo 24 d. UAB „Skirlita“ (Alytaus techninių apžiūrų centras) atlikus transporto priemonės „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitikties įvertinimą, nustatyta, kad ji atitinka techninius reikalavimus ir yra tinkama Lietuvoje eksploatuoti. Minėti dokumentai nėra paneigti jokiais sprendimais ar teisiškai pagrįstais įrodymais, todėl teigti priešingai nėra jokio teisinio pagrindo. Inspekcija pažymi, kad minėtos transporto priemonės registravimo procedūra visiškai atitiko jos registravimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o Inspekcija jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliantė teigia, kad atitikties įvertinimo procedūros metu buvo nustatyta, jog automobiliui yra neprivalomi šoniniai posūkio rodikliai. Tačiau toks teiginys yra neteisingas ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Inspekcija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Skirlita“ išduotose tiek 2005 m. kovo 23 d. įvertinimo lape Nr. 05-105-41, tiek 2005 m. kovo 24 d. įvertinimo lape Nr. 05-105-42 nurodoma, jog posūkio rodikliai atitinka reikalavimus; jokių nuorodų apie tai, kad jie neprivalomi, nėra.

3. Inspekcija kreipėsi į visas techninių apžiūrų įmones ir atitikties įvertinimo procedūras atliekančias įmones, kurios nuo 2005 metų buvo susijusios su ginčo transporto priemonės patekimu į Lietuvą ir jos techninės būklės tikrinimu. Buvo surinkta visa galima surinkti informacija ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys transporto priemonės techninę būklę ir jos atitikimą techninius reikalavimus (visa minėta informacija ir įrodymus vertino Ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas). Surinktais duomenimis nebuvo nustatyta jokių procedūrų ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Jokių techninių ekspertizių pagal nustatytas funkcijas Inspekcija neatlieka ir negali atlikti. Atsižvelgdama į tai, mano, kad Inspekcija ir jos darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip viena iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų.

4. Dėl apeliantės teiginio, kad jai buvo padaryta 121 Lt žala, kurią sudaro už techninių apžiūrų atlikimą sumokėti pinigai (79 Lt 2009 m. ir 42 Lt 2011 m.), atsakovas reikalavimus transporto priemonėms ir jų techninių apžiūrų periodiškumą nustato teisės aktai. 2009 m. pareiškėja pateikė savo transporto priemonę eilinei techninei apžiūrai, kuri ir buvo atlikta nustačius transporto priemonės trūkumus. Tai užfiksuota 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Techalga“ (Marijampolės techninių apžiūrų centras) išduotame dokumente su nurodytais trūkumais. 2009 m. balandžio 16 d. transporto priemonė „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateikta pakartotinei techninei apžiurai, ir nustatyta, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, t. y. trūkumai pašalinti, bei išduotas techninės apžiūros talonas, patvirtinantis minėtą faktą. Inspekcijos teigimu, paslauga buvo kokybiškai suteikta, transporto priemonė buvo eksploatuojama teisės aktais nustatytą laikotarpį iki kitos techninės apžiūros atlikimo datos. Manydama, kad transporto priemonė 2009 m. buvo techniškai netvarkinga, pareiškėja dar 2009 m. galėjo kreiptis į Inspekciją dėl jos techniškai netvarkingai transporto priemonei išduoto techninės apžiūros talono ir nekvalifikuoto UAB „Alga“ kontrolierių darbo, tačiau ji iki 2011 m. naudojosi techninių reikalavimų neatitinkančia transporto priemone ir kėlė pavojų saugiam eismui ir jo dalyviams. Pasibaigus techninės apžiūros galiojimui, teisės aktų reikalavimai (o ne Inspekcija savo neteisėtais veiksmais) įpareigojo pareiškėją pateikti savo transporto priemonę eilinei techninei apžiūrai (2011 metais). Apžiūra buvo atlikta kvalifikuotai ir kokybiškai, jos metu nustatyti trūkumai buvo taip pat patvirtinti Inspekcijos sudarytos komisijos 2011 m. birželio 15 d. išvadoje Nr. 4T-28. Todėl Inspekcija nemato jokių teisiškai pagrįstų argumentų teigti, kad pareiškėjos nurodytos sumos yra Inspekcijos neteisėtais veiksmais jai padaryta žala. Mano, kad nei Inspekcijos neteisėtų veiksmų, nei dėl jų pareiškėjai padarytos žalos šiuo atveju nėra. Nėra priimta jokio sprendimo, konstatuojančio Inspekcijos ar jos darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kurie tiesiogiai darė įtaką pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja nurodo kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos neatliko jai priskirtų funkcijų – neužtikrino, kad Lietuvoje būtų registruojamos tik tos transporto priemonės, kurios atitinka ES reikalavimus, taip pat neužtikrino vieningos valstybinės techninės apžiūros atlikimo technologijų, kontrolės būdų ir metodų taikymo, vienodo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos teigimu, 2007 metais jai įsigijus automobilį, kuriam 2005 m. kovo 25 d. buvo atliktas atitikties įvertinimas pripažįstant, kad automobilis atitinka pagrindinius techninius reikalavimus ir yra tinkamas eksploatuoti Lietuvoje, tos pačios techninės būklės automobilį (be galinių rūko žibintų, šoninių posūkio rodiklių, kurie automobilyje niekada nebuvo įrengti) 2007 bei 2009 metais techninių apžiūrų centrams pripažinus techniškai tvarkingu, 2011 metais jis buvo pripažintas techniškai netvarkingu. Pareiškėja turtine žala (121 Lt) nurodė pinigų sumas, kurias ji sumokėjo techninių apžiūrų centrams už nekokybiškai, neprofesionaliai atliktas technines apžiūras, už kurių tinkamą atlikimą yra atsakinga Inspekcija (2009 m. - 79 Lt UAB „Techalga“ ir 2011 m. – 42 Lt UAB „Tranksona“ ).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kadangi pareiškėja nagrinėjamoje byloje iškėlė reikalavimą dėl 121 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro pareiškėjos išlaidos už automobilio „Nissan Sentra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą (2009 m. - 79 Lt UAB „Techalga“ ir 2011 m. – 42 Lt UAB „Tranksona“ ), ir kurią pareiškėja kildina iš Inspekcijos neveikimo, turi būti nustatyta, ar yra pagrindas konstatuoti Inspekcijos neteisėtą neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme, dėl kurio pareiškėja patyrė minėtas išlaidas.

Automobilių techninė apžiūra yra numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir su šio įstatymo įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.3-406 (toliau - ir Aprašas), 5 punkte nurodyta, kad maksimalias kainas už motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir pakartotinės privalomosios techninės apžiūros atlikimą tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, suderinusi jas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Šiais teisės aktais Inspekcijai nėra suteikti įgaliojimai spręsti kokius nors klausimus, susijusius su apmokėjimais už valstybinių techninių apžiūrų atlikimą. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros periodiškumą kontroliuoja policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatais (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. spalio 14 d. įsakymo Nr.3-567 redakcija) Inspekcijai taip pat nėra priskirta funkcija spręsti kokius nors klausimus, susijusius su transporto priemonių valdytojų apmokėjimais techninės priežiūros centrams už transporto priemonių valstybines technines apžiūras, kurios, kaip jau minėta, yra privalomos pagal įstatymą.

Pagal Aprašo 39 punktą valdytojas, nesutinkantis su kontrolieriaus sprendimu, gali jį apskųsti įmonės vadovui. Jei valdytojas nesutinka su įmonės vadovo sprendimu dėl kontrolieriaus sprendimo, gali kontrolieriaus sprendimą apskųsti Inspekcijos viršininkui. Jei valdytojas nesutinka su Inspekcijos viršininko sprendimu, gali šį sprendimą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcijai pagal Nuostatų 8.26 punktą priskirta piliečių skundų nagrinėjimo funkcija. Duomenų, kad pareiškėja naudojosi Aprašo 39 punkte numatyta procedūra dėl 2009 metais atliktos automobilio techninės apžiūros į bylą nepateikta.

Pareiškėjos skundą, pateiktą nesutinkant su automobilio 2011 m. techninės apžiūros rezultatais, Inspekcija išnagrinėjo išsamiai (surinko duomenis apie automobilio technines apžiūras, sudarė Komisiją automobilio apžiūrai), sprendimą dėl skundo priėmė Komisijai atlikus automobilio apžiūrą ir konstatavus atitinkamus automobilio techninės būklės trūkumus. Konstatuoti Inspekcijos neteisėtą neveikimą nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl 2011 m. techninės apžiūros taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei teismo posėdžio protokole užfiksuotuose paaiškinimuose, nei apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodė kokių būtent konkrečių veiksmų neatliko Inspekcija, jei turėjo juos atlikti, dėl jos automobilio 2009,2011 m. techninių apžiūrų, kokį būtent teisės aktą (jo konkrečią normą) pažeidė Inspekcija, jei pažeidė.

Inspekcijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą pareiškėja apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė (2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr.3R-208 (AG-166/04-2011). Pareiškėja šio sprendimo nagrinėjamoje byloje teismui neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo revizuoti Ginčų komisijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nagrinėjo du viešosios atsakomybės elementus – neteisėtus veiksmus ir žalą, nors pagal pirmiau aptartas viešosios atsakomybės sąlygas konstatavus, kad nėra bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos, kitų sąlygų nustatinėjimas yra teisiškai beprasmis.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos iškelto reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, turtinę 121 Lt žalą, apimtyje Inspekcijos neteisėti veiksmai nenustatyti. Pareiškėjos skundas pagrįstas bendro pobūdžio teiginiais apie netinkamą Inspekcijos darbą, tačiau sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo tokie teiginiai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nenustačius esminės viešosios atsakomybės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, pareiškėjos apeliacinis skundas, o tuo pačiu ir skundas, negali būti tenkinami.

Pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas