2021-06-09 Nr. AB-12436-3-61-3-03734-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-375-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03734-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 18 d. iki skundo surašymo dienos. Jam tekęs gyvenamasis kamerų plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kamerų plotą mažino baldai. Kamerose buvo pelėsio, kamerų apšvietimas, oro temperatūra ir drėgmės lygis buvo netinkami. Be to, ant įstaigos langų buvo įrengtos grotos. Įstaigoje veisėsi parazitai. Buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas ir dušo patalpos. Praustis po šiltu dušu buvo galima tik kartą per savaitę nuo 15 iki 20 min. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netinkami aktyviai fizinei veiklai. Kiemeliuose, kaip ir pačioje įstaigoje, nebuvo sporto inventoriaus. Be to, įstaigos pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo tinkamai apšviesti. Buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušo patalpomis. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Vienu metu kameroje buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Be to, dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje, jie nuo 7 val. iki 23 val. gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose.

Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi dušo patalpos. 2017 m. pradžioje dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis, ar be jų. 2018 m. antroje pusėje Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamai įrengtų dušų. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas.

Pertvarų tarp pisuarų įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Sanitariniuose mazguose gali būti įrengiami tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai. Įstaigos kameros atitinka teisės aktų reikalavimus. Visose gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinierinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir galimybes atliekami remonto darbai, įrengiami teisės aktuose numatyti baldai.

Lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Įstaigos administracija nesudaro situacijų, kai visi nuteistieji į kiemelį išeina vienu metu, todėl vietos kiemeliuose užtenka. Įstaigoje įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų pėdsakus – atliekamas jų naikinimas. Pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė yra švara.

Už kamerų valymą yra atsakingi patys nuteistieji. Pareiškėjo skundas paremtas abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo D. Z. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 170 Eur neturtinei žalai atlyginti, skundo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl neužtikrinto privatumo naudojantis dušo patalpomis Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. spalio 3 d. paliko nenagrinėtą, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas bei ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė skundo argumentus dėl gyvenamojo ploto, higienos sąlygų, grotų ant langų, naudojimosi dušu trukmės, pasivaikščiojimo kiemelių, sporto inventoriaus, buitinių parazitų, sanitarinio mazgo įrengimo.

7. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl pažeisto privatumo naudojantis dušu pagrįstumą, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad dėl privatumo naudojantis dušais pareiškėjui neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. spalio 3 d. pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3534-596/2019, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas skundo dalį už nurodytą laikotarpį palikti nenagrinėtą ir spręsti, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 30 d.

8. Teismas vertino atsakovo atstovo argumentus, jog asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, į dušo patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Šias aplinkybes iš esmės pagrindžia dušo patalpų nuotraukos. Teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad dušo kabinos Vilniaus PN buvo atskirtos pertvaromis, tačiau nėra užuolaidų (ar durų). Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste sprendė, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus PN dušo patalpos nėra visiškai atitvertos, jose nėra užuolaidų, iš esmės leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus PN nėra užtikrinamas privatumas naudojantis dušu.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 30 d. nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, todėl jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, o 170 Eur, nenustačius kitų pareiškėjo teisių pažeidimų, yra adekvati kompensacija pareiškėjui sukeltiems nepatogumams kompensuoti.

III. 10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti. Tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

11. Atsakovo atstovo teigimu, ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi dušo patalpos, skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Kartu su atsiliepimu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos dušo patalpų foto nuotraukos. Atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo nurodyta, kad 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančios dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

12. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ypač prastų pareiškėjo kalinimo sąlygų Vilniaus PN, kad galima būtų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

13. Atsakovo atstovas, atkreipdamas dėmesį į ne įkalinimo įstaigose esančių dušo patalpų įrengimą, kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo motyvus ir išvadas dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, esant pertvaroms, tačiau nesant užuolaidoms.

14. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas abstrakčiai pasisakė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe nusiprausti duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

15. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus aptariamu aspektu ir pabrėžia šio apeliacinės instancijos teismo formuojamos praktikos svarbą.

16. Atsakovo atstovo nuomone, net ir pripažinus, kad pareiškėjui nebuvo visiškai užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, jog juos būtų galima įvertinti priteista 170 Eur suma. Teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. Z. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad dėl užuolaidų tarp pertvarų dušinėse neįrengimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 170 Eur kompensaciją.

19. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo nustatytu pažeidimu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimu.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą pažeidimą (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu) ir sukeltas pareiškėjui neigiamas pasekmes, dėl kurių priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytai pareigai įrengti pertvaras duše, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

22. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3680-621/2020).

23. Atsakovo atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktos dušo patalpų nuotraukos patvirtina, kad dušo patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atskirtos pertvaromis. Šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimo.

24. Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo privatumo užtikrinimu jam naudojantis dušu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 170 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, o kitą jo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui D. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteista 170 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė