7310cc0d-42dd-4e4e-81f1-40db01461a9f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1221-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03658-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1; 34.2; 55.1.3.; 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam kalint Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duÅ¡e. Å is pažeidimas, pareiÅ¡kėjo manymu, yra tęstinis ir labai intensyvus. 2.2. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN esančiuose duÅ¡uose suteikiama galimybė nusiprausti tik vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę ir visas kitas dienas pareiÅ¡kėjas bÅ«davo nesiprausęs. 2.3. Taip pat pabrėžė, kad Vilniaus PN nėra įrengtos sienelės (pertvaros), todėl jam nebuvo užtikrinamas privatumas nuo kitų Å¡alia besimaudančių asmenų.

Å alia besimaudantis asmuo galėjo pareiÅ¡kėjÄ stebėti ir pareiÅ¡kėjui dėl to buvo labai nemalonu, jausdavo diskomfortÄ , pergyvendavo dvasiÅ¡kai, netgi kildavo fobija aplinkai, dėl to sumažėjo pasitikėjimas savimi. 2.4. Dėl Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala, kuriÄ jis vertina 5 000,00 Eur. 2.3. Papildomuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovės atstovu, kad skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikytas senaties terminas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ skundas turi bÅ«ti tenkintas visa apimtimi.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . 3.1. Dėl senaties termino paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik 2019 m. spalio 21 d. skundu kreipėsi į teismÄ , todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 21 d., nes terminas laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. spalio 21 d. yra praleistas. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, todėl nėra jokio reikÅ¡mingo pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų. 3.2.

Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų paaiškino, kad nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Taip pat pabrėžė, kad 2017 metų pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. 3.3.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Dėl įrengtų Vilniaus PN dušų patalpų pastabų niekada neturėjo ir kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. 3.4. Mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra grįstas vien abstrakčiais teiginiais, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų.

Pertvarų duÅ¡e nebuvimas pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e, nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. 3.5.

Tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Taigi jokie teisės aktų reikalavimai, pasak atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Kadangi kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos ir jose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.

Taip pat pabrėžė, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys. 3.6. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė, jog jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl jo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas Vilniaus PN, t. y. privatumo pažeidimus jam naudojantis duÅ¡u, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.

5. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 26 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymÄ netinkamomis įkalinimo sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2019 m. spalio 21 d. (iÅ¡ spaudo ant voko). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų teisės pažeidimų pobÅ«dį – galimai netinkamas kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jo teisės galimai yra pažeidžiamos, tačiau, kaip minėta, skundÄ teismui pateikė tik 2019 m. spalio 21 d. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Atsižvelgiant į atsakovės atstovo praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 21 d., tačiau reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. spalio 20 d., taikytina ieÅ¡kinio senatis. Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujinamas, atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra jokio pagrindo.

6. Dėl kalinimo sÄ lygų ir neturtinės žalos atlyginimo. 6.1. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). 6.2. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam buvo sudaryta galimybė naudotis duÅ¡u tik kartÄ per savaitę. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog jam buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę naudotis duÅ¡u, pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems naudotis duÅ¡u dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę (jis ir pats patvirtina, kad galėjo naudotis duÅ¡u kartÄ Ä¯ savaitę), todėl vertintina, jog atsakovas nepažeidė teisės normų. Atsižvelgiant tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl naudojimosi duÅ¡u vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu teismas pastebi, kad Vilniaus PN yra sudarytos sÄ lygos laikytis higienos, nes kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos ir jose nuolat tiekiamas vanduo. 6.3.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad jam kalint Vilniaus PN įrengti duÅ¡ai neatitiko reikalavimų ir jis visÄ kalinimo laikÄ turėjo naudotis duÅ¡ais be pertvarų ir maudytis matant kitiems asmenims. Teigia, kad toks dušų įrengimas neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 13 punkte numatytas laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte apibrėžti reikalavimai prausimosi patalpoms.

Kaip matyti iÅ¡ teisinio reglamentavimo, nei viename teisės akte ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatyti reikalavimai įrengti pertvaras kalinimo įstaigos duÅ¡o patalpose. Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad dušų pertvaros įkalinimo įstaigoje pradėtos įrengti nuo 2017 m. pradžios ir nuteistieji naudodamiesi duÅ¡o patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis, o nuo 2018 m. visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Tai patvirtina į bylÄ pateiktos atsakovės atstovo duÅ¡o patalpų fotonuotraukos. PareiÅ¡kėjas neteikė skundų įkalinimo įstaigos administracijai dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u. Atsižvelgiant į LVAT suformuotÄ praktikÄ tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (LVAT 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020).

Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu praÅ¡ymų ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai nereiÅ¡kė, o nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos įrengti pertvaras duÅ¡uose, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ naudojantis duÅ¡u.

Sutiktina su atsakovės atstovu, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

7. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Taigi Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis