7310ab71-e9c6-4357-b8ec-3510ae69c7f5 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1395-1143/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27130-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 15 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam V.

Å ., nukentėjusiajam R. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. Å ., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės V. Å . tyčia sugadino svetimÄ turtÄ ir tyčia sunaikino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 15 val., užėjęs į R. B. priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), tyčia daužydamas pagaliu sugadino ant elektros stulpo pritvirtintÄ vaizdo stebėjimo kamerÄ â€žReolink Go PT“ su saulės energijos plokÅ¡te, bendros 270 Eur vertės, ir atminties kortele 15 Eur vertės bei kameros „Ežys“ pakuote 3 Eur vertės, tyčia nulaužė ir tokiu bÅ«du sugadino Å¡lagbaumo ir grandinės dvi pakabinamas kodines spynas „Abus“ po 17 Eur vertės, tyčia sulaužė ir tokiu bÅ«du sugadino dvi informacines lenteles su užraÅ¡ais „Teritorija saugoma“ ir „Privati valda“, po 20 Eur vertės, bei tyčia sugadino savadarbį ženklÄ , žymintį aklavietę, 50 Eur vertės, ir tokiais veiksmais sugadino turto viso 412 Eur vertės bei tyčia sunaikino dvi vaizdo stebėjimo kameras „Reolink Go 4G“ po 240 Eur vertės, su saulės energijos plokÅ¡tėmis „Reolink“ po 22 Eur vertės, atminties kortelėmis „Samsung“ po 15 Eur vertės ir kameros „Ežys“ pakuotėmis po 3 Eur vertės, viso 560 Eur vertės, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam bendrÄ 972 Eur turtinę žalÄ .

Å iais savo veiksmais V. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje iÅ¡tirti įrodymai Kaltinamasis V. Å ., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad su R. B. ribojasi tik žemės sklypais. Teigė, kad R. B. užtvėrė Å¡lagbaumÄ prieÅ¡ jo (kaltinamojo) žemę, nors į kaltinamojo žemę yra tik vienas kelias, viso ten yra dar trys sodybos ir vienas kelias; žemė, kur stovi Å¡lagbaumas yra valstybinė. Nurodė, kad nesiaiÅ¡kino, ar teisėtai užtverta.

Å lagbaumo spynÄ nupjovė kitas kaimynas, atvažiavo Å¡ienauti prie sodybos ir nupjovė. Ten ir kitiems trukdo tas Å¡lagbaumas. 2021-08-08 ėjo į miÅ¡kÄ , ten buvo uždaryta, nedidelė spyna, paėmė ir jÄ nutraukė. Kamerų nedaužė. R. B. neužilgo atvažiavo, jis (V. Å .) buvo namuose), reikalavo atiduoti spynÄ , bet jam nurodė, kad neėmė; po to pradėjo kaltinamÄ jį smaugti rankomis; po iÅ¡važiavo ir neužilgo vėl grįžo, iÅ¡vertė daiktus, pradėjo jį (V. Å .) muÅ¡ti rankomis, kojomis.

Patikslino, kad spynÄ nulaužė su kirvuku. Tvirtino, kad ženklo nekliudė, Nurodė, kad kamerÄ tik truputį pakėlė (tÄ , kuri ir dabar stovi). Nešėsi kotÄ dalgiui ir grįždamas namo pakėlė su tuo kotu kamerÄ . Kitos kameros nedaužė, nematė. Ta kamera, kur pakėlė, nuo jos virÅ¡aus nukrito dangtis. Nematė kamerų ant stulpo, ant medžio. Einant ant stulpo kamera matosi, ant medžio nesimato. Kai R. B. pas jį atvažiavo, nepripažino, kad lietė kamerÄ . Patikslino, kad ta kamera, kuriÄ judino, stovi prie kelio, prie Å¡lagbaumo.

Ant kito stulpo kita kamera. Prie tos kameros nebuvo priėjęs, o tÄ , kur prie Å¡lagbaumo, su pagaliu pakėlė ir dangtelis nukrito. Iki tos kameros, kur toliau, nuėjęs nebuvo. Nebuvo nuėjęs link sodybos. Ėjo keliu iki savo žemės. Apie pėdsakus nieko nežino. Liudytojo nematė. Pažymėjo, kad kamerų nedaužė, tik vienÄ pakėlė truputį aukščiau, kamerų nevogė. Mano, kad nukentėjusysis nori tyčia jį apkalbėti. Buvo blaivus. Nurodė, kad dėl Å¡lagbaumo kreipėsi į seniÅ«naitį.

Tvirtino, kad ženklas seniai buvo nulaužtas (važinėjo kiekvienÄ kartÄ ir matė), grandinė taip pat seniai buvo nutraukta. Nukentėjusysis R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju ribojasi sklypais, dalis buvo kaltinamojo sesers ir jis tÄ dalį iÅ¡pirko. Toje sodyboje negyvena, nes Å¡eima bijo, kaimynas V. Å . ateidavo neblaivus. Nurodė, kad minėtas kelias įeina į jo sklypo dalį, nėra jokių pravažiavimų, įvažiavimų, ten nėra servitutinis kelias. Vienintelis servitutas yra privažiavimas iki Å¡lagbaumo.

Kad nekiltų problemų, buvo suderinta su urėdija, kelias pagreideriuotas, viskas kainavo apie 3 000 Eur. Tuo metu, baigiant tvarkyti keliÄ , parodė kaltinamajam, kad yra 3 kameros. Spynos buvo kodinės pastatytos, kadangi dalis servitutinio kelio. IÅ¡eitis buvo pastatyti aklavietės ženklÄ su jo (R. B. telefono numeriu), kodines spynas; kam reikėjo važiuoti, pavyzdžiui, elektrikams, važiuoja, skambina, pasako kodÄ , jie atsirakina, įvažiuoja ir į jo teritorijÄ , važiuodavo ir medžiotojai. Tas Å¡lagbaumas buvo tam padarytas, nes ten su džipais važinėjo, bekelė, buvo sudarkytas kelias, o jis už savo pinigus ir valstybinį keliÄ , ir savo keliÄ suremontavo.

Kaimynai žinojo. Kaltinamajam irgi nurodė, kad kai reikia skambintų, yra kodas. PaaiÅ¡kino, kad kameros susietos su telefonu, kamera pasigauna judesį, daro įraÅ¡Ä , duoda signalÄ ir jis gali žiÅ«rėti, jeigu nori to įraÅ¡o. AptariamÄ dienÄ , telefone matė, kai praėjo kaltinamasis. Po kažkiek sekundžių paskutinė kamera davė signalÄ ir dingo. Mano, kad V. Å . gudriai padarė, jis nuėjo, praėjo nieko nedarydamas, pradėjo nuo galinių, pirma paskutinę nudaužė, kadangi į jÄ niekas nežiÅ«ri, paskui priėjo prie Å¡itos, kur jis sako „pakelė į viršų“ (mano, kad jis nepakėlė, o „davė“ ir viskas iÅ¡ vidaus iÅ¡krito, tik korpusas liko, viskas subyrėjo).

Po to mato, kad ta kamera vėl pradėjo signalus duoti; pats mato, kas vyksta, bet atsiųsti duomenų negali. Matė, kaip V. Å . priėjęs su pagaliu daužė tÄ kamerÄ , bandė atsiųsti tÄ failÄ ir ji atsijungė. IÅ¡ karto M. P. paskambino, paprašė nuvažiuoti pažiÅ«rėti. Pats atsisėdo į automobilį ir atvažiavo iÅ¡ Vilniaus, užtruko apie 35 min. Atvažiavus, viskas buvo sudaužyta, „lenciÅ«gas“ nukirstas, ženklas aklavietės sudaužytas. Nuvažiavo pas kaimynÄ , Å¡is nurodė, kad nematė, kad tai darė.

Atvažiavau pas kaltinamÄ jį, įsijungė telefono diktofonÄ , jis pamatė, kad įraÅ¡inėja, paklausė, kam jis (nukentėjusysis) pastatė kameras, sakė eis ir daužys pastoviai; stvėrė kirvį, jis (nukentėjusysis) pabėgo, iÅ¡kvietė policijÄ . Nurodė, kad kamera buvo numuÅ¡ta su pagaliu, ne su dalgio kotu; kamera pakabinta ant stulpo, metras nuo laidų, aukÅ¡tai. Kamera kumščio dydžio, plastikinė. IeÅ¡kojo ir vandenyje, manė, kad jis į vandenį metė. Gale kameros varžtas prisuktas.

Kita kamera didesnė, su specialiais diržais prie beržo prisegta. Daiktų pas kaltinamÄ jį nematė, bet jo batų pėdsakai užfiksuoti. Kameros buvo trys, pateikė kvitus dviejų kamerų, o trečia buvo įsigyta anksčiau. Visos kameros veikė. Ant beržo gerai matėsi žymės laužymo, įdrėskimai. Patikslino, kad pirma iÅ¡sijungė kamera, kuri buvo ant beržo, kuri failų nesiunčia, tik filmuoja. Tada iÅ¡sijungė antra, tarpinė, kuri „žiÅ«ri“ į vartelius, ji padaryta, kad stebėtų pirmÄ kamerÄ .

Antra kamera irgi vaizdo nesiunčia. Vienintelė kamera, kuri siunčia vaizdÄ â€“ pirmoji, ji filmavo, jeigu kas privažiuoja. Negalvojo, kad iÅ¡ kitos pusės kas kÄ darytų. Batų pėdsakus pamatė prie vidinės, antros, kameros, batų pėdsakÄ nufotografavo. Turi nufotografuotÄ ir kaltinamojo bato, kuris buvo namų prieangyje, nuotraukÄ . Patikslino, kad ant Å¡lagbaumo, kur matosi baltos žymės, buvo lentelės „Privati valda“ ir „Filmuojama kamera“, jos iÅ¡plėštos. Liudytojas M.

P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo artimiausi kaimynai, gyvena už kilometro. Aptariamo įvykio metu buvo savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pjovė žolę su traktoriumi, kai jam paskambino R. B. ir nurodė, kad pas jį kažkas laužo kameras. Jam nurodęs, kad nuvažiuos pažiÅ«rėti, nulipo nuo traktoriaus, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į vietÄ . Matė sulaužytÄ lentelę, kur yra prie įvažiavimo su telefono numeriu ar kažkokiu ženklu, ji nulaužta.

Nulaužti metaliniai vartai, vartų spyna ir vaizdo kameros, pats jų nematė, buvo matyt nudaužtos, jos ten anksčiau ant stulpo kabėjo. Paskambino R. B., pranešė apie tas nudaužtas kameras, sėdo į automobilį ir grįžo namo. Nurodė, kad toje vietoje nėra sodybos, iki sodybos dar apie 500 m. Patikslino, kad praėjo apie 10 min., kol nuvažiavo. Žmogaus toje vietoje nebuvo. Nepamena, ar kas matėsi prie stulpo. Kai buvo atvažiavęs iki šlagbaumo, per jį neperlindo. Nežino, kiek buvo kamerų.

Žino, kad vizualiai priekyje viena kamera matėsi ir dar kairėje lyg buvo. Atrodo, kad priekyje prie šlagbaumo buvo pritvirtinta, ant stulpo. Iš byloje esančių nuotraukų paaiškino, kad stovint priešais nuo vartų kamera tebestovėjo, o po kaire puse, mažesnė kamera buvo nudaužta. Stulpas yra netoli šlagbaumo, kažkas ten matėsi, nulaužta buvo. Ta nudaužta kamera yra aukštai, apie 3 m aukštyje, ranka nepasieksi, reikėjo įrankio. Nežino, su kuo galėjo būti kameros nudaužtos.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Ä® įvykio vietÄ nuvyko pagal nukentėjusiojo iÅ¡kvietimÄ , pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ . Nežino, kÄ Ä¯vykio vietoje darė Vilniaus patruliai. Ä®vykio vietÄ apžiÅ«rėjo sekančiÄ dienÄ . Pėdsakus fiksavo sekančiÄ dienÄ , per tÄ laikÄ teritorija nebuvo saugoma. ApžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , po to nuvyko pas liudytojÄ M. P.. V. Å . namuose nerado, pas jį nuvyko po kelių dienų, kai tyrėjas paprašė jį pristatyti apklausai kaip įtariamÄ jį.

Tuomet jam leidus, apžiūrėjo jo namus, nieko nerado. Įvykio vietoje fiksavo, kad ženklas prie įvažiavimo buvo sudaužytas, nebuvo ant šlagbaumo spynos pakabinamos, dviejose vietose nebuvo kamerų, vienoje vietoje kamera pakelta į viršų, prie stulpų, medžių, kur buvo kameros, ištrypta žolė, nuo daužymo medžio žievė pažeista keliose vietose, kur kameros buvo. Nukentėjusysis parodė kamerų vietas, matėsi žymės ir nuo kamerų detalės plastikinės. Atrodo, kad detalės jau buvo surinktos ir sudėtos prie šlagbaumo.

Po beržu detalių nebuvo. Prie beržo, kur pievutė, pėdsakų nesimatė, prie stulpų žvyras, Å¡lapia, vienoje vietoje buvo žolė iÅ¡trypta, o prie kito rado pėdsakÄ . TeritorijÄ Å¡iek tiek apžiÅ«rėjo, nukentėjusysis nurodė, kad jis jau buvo apžiÅ«rėjęs su pareigÅ«nais, kurie buvo iÅ¡ pradžių atvykę, tų kamerų nerado, todėl jie labai ir neapžiÅ«rinėjo. DeÅ¡imties metrų spinduliu praėjo, apžiÅ«rėjo, prie stulpų grioviai su vandeniu, todėl jeigu jos krito į ten, tai galėjo ir nuskęsti.

Ä®tariamasis buvo nurodęs, kad jų neėmė, vietoje paliko. Ženklas „Aklavietė“ buvo sudaužytas. Dėl lentelių su užraÅ¡ais nepamena. Å lagbaumas buvo uždarytas, spynos nebuvo. Nurodė, kad batų pas kaltinamÄ jį neieÅ¡kojo. 2021-08-09 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini). Pravažiavus kelio ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ vienÄ kilometrÄ , po kaire puse yra miÅ¡ko keliukas. Pasukus tuo keliuku, už 20 m yra metalinis Å¡lagbaumas, ant kurio nėra pakabinamos spynos.

Prie Å¡lagbaumo ant žemės guli sulaužyti ženklai, žymintys privačiÄ valdÄ ir kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Å alia guli dalis nuo vaizdo stebėjimo kameros. Už Å¡lagbaumo 6 m atstumu, kairėje kelio pusėje stovi betoninis stulpas, ant kurio 5 metrų aukÅ¡tyje yra metalinis vaizdo kameros laikiklis. Pačios kameros nėra. Prie stulpo esanti žolė iÅ¡trypta. Nuo stulpo paėjus keliuku apie 10 m, deÅ¡inėje kelio pusėje stovi kitas betoninis elektros stulpas, ant kurio yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, tik ji nusukta ir pakelta į viršų.

Prie stulpo, ant kelio yra likęs bato protektoriaus atspaudas. Paėjus toliau keliuku apie 30 m, deÅ¡inėje kelio pusėje auga beržas, kurio Å¡aka, esanti 2 m aukÅ¡tyje, nulaužta. Ant beržo kamieno 3 m aukÅ¡tyje matosi įbrėžimai. Kameros nėra (b. l. 14–22). 2021-08-19 nukentėjusysis R. B. savanoriÅ¡kai pateikė tris vaizdo įrašų failus ir kamerų įsigijimo kvitų nuotraukas. Vaizdo įrašų failai peržiÅ«rėti (b. l. 51, 54–56). 2021-08-27 nukentėjusysis R. B. savanoriÅ¡kai pateikė įvykio vietoje rastus objektus – kameros dalį, saulės energijos plokÅ¡tės dalį, informacinę lentelę, pakabinamÄ spynÄ .

Pateikti objektai apžiūrėti (b. l. 57–66). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai Byloje, remiantis nukentėjusiojo, liudytojų M. P. ir V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 15 val. R. B. priklausančioje sodyboje buvo sugadinta ant elektros stulpo pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera su saulės energijos plokšte (likęs tik į viršų pakeltas jos korpusas), nulaužtos ir tokiu būdu sugadintos šlagbaumo ir grandinės dvi pakabinamos kodinės spynos, sulaužytos ir tokiu būdu sugadintos dvi informacinės lentelės su užrašais bei savadarbis ženklas, žymintis aklavietę, taip pat dingo dvi vaizdo stebėjimo kameros su saulės energijos plokštėmis.

Remiantis nukentėjusiojo parodymais ir byloje pateiktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais prie nukentėjusiojo apklausos protokolo pridėtais vaizdo kamerų duomenimis (b. l. 29–38) nustatyta, kad įvykio metu, prieš išsijungiant kameroms, užfiksuota, kad būtent V. Š. ėjo nurodytoje teritorijoje ir buvo užfiksuotas vienos iš kamerų. Nagrinėjamoje byloje V. Š. kaltinamas informacinių lentelių bei ženklo ir vienos kameros sugadinimu bei kitų dviejų kamerų pagrobimu. Kaltinamasis V.

Å ., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad eidamas iÅ¡ miÅ¡ko, kirvuku nudaužė Å¡lagbaumo spynÄ ir su savimi turėtu iÅ¡sidrožtu dalgio kotu pastÅ«mė vienÄ kamerÄ aukÅ¡tyn. Tai padarė, nes pyko dėl kaimyno (R. B.) valstybinėje žemėje pastatyto Å¡lagbaumo, kuris jam trukdė laisvai praeiti į jam priklausantį miÅ¡kÄ , dėl to bandė kalbėtis su kaimynu, tačiau taikiai iÅ¡spręsti to nepavyko. Neigė, kad daužė ženklus ir pavogė kitas dvi kameras, tvirtino, kad jos jam nereikalingos, nežinotų, kÄ su jomis daryti, taip pat parodė, kad jam nepatiko, kad kameros buvo pastatytos.

Kaip matyti iÅ¡ teisiamajame posėdyje pagarsintų V. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jį supykdė tai, kad R. B. pastatė valstybinėje žemėje Å¡lagbaumÄ , prikabino ir kažkokių ženklų, kad teritorija saugoma ir filmuojama, todėl galimai 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 15 val., jis vienas ėjo iÅ¡ miÅ¡ko ir iÅ¡ pykčio sulankstė vienÄ kažkokį ženklÄ , kirvuku nudaužė lygtais vienÄ Å¡lagbaumo spynÄ , bei turėtu pagaliu apdaužė vienÄ ant stulpo prie Å¡lagbaumo kabėjusiÄ kamerÄ , nukrito kažkoks jos dangtis.

Jokių kitų kamerų jis net nematė ir prie jų nelindo, jų tikrai nepavogė, nes jos jam tikrai nereikalingos, jis apie jas visiÅ¡kai nieko nesupranta. Dar tÄ patį vakarÄ pas jį į kiemÄ buvo atbėgęs R. B., jį apkaltino dėl kamerų, jį apstumdė, fotografavo jo guminį batÄ . Jis jam pasakė, kad apdaužė kamerÄ ir R. B. žino, kodėl jis taip pasielgė (b. l. 101–103). Taigi, kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl vieno ženklo, vienos spynos ir vienos kameros sugadinimo ir kategoriÅ¡kai neigė, kad yra susijęs su kitų dviejų kamerų dingimu, tvirtino, kad jų net nematė ir nelietė.

TokiÄ kaltinamojo gynybos versijÄ teismas vertina kaip bandymÄ sumenkinti savo neteisėtų veiksmų apimtį ir tokiu bÅ«du suÅ¡velninti savo atsakomybę, kadangi bylos įrodymų visuma patvirtina, kad bÅ«tent V. Å . įvykio dienÄ , prieÅ¡ atsijungiant kameroms, buvo prie jų, daužė jas ir informacinius ženklus bei ant Å¡lagbaumo ir grandinės buvusias spynas. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jo teritorijoje, netoli Å¡lagbaumo, pastatyto ties riba su valstybine žeme, buvo trys kameros – pirmoji buvo ant beržo, o kitos dvi ant elektros stulpų, ant beržo buvusi kamera buvo prikabinta tvirtinimo diržais, o ant stulpų buvusios – laikikliuose, viso trys buvo kokių 5 m aukÅ¡tyje nuo žemės. Visos trys kameros buvo susietos su jo mobiliuoju telefonu ir veikė iki įvykio dienos, kuomet jis gavo signalÄ ir pažiÅ«rėjęs pamatė, kaip kaimynas V.

Å . eina link miÅ¡ko, o vėliau gavęs signalÄ pamatė, kad V. Å . pagaliu daužo vaizdo stebėjimo kameras, po to dingo vaizdas, pavyko tik užfiksuoti viena kamera einantį V. Å .. Suprato, kad jo kameros yra gadinamos, todėl paskambino kaimynui M. P., kad nuvyktų pažiÅ«rėti, kas vyksta. Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad įvykio dienÄ jam paskambino kaimynas R. B. ir pasakė, kad per vaizdo kamerÄ mato, kaip jo sodybos prieigose yra daužoma kamera, prašė nuvažiuoti pažiÅ«rėti.

Jis prie R. B. sodybos nuvažiavo maždaug 5 – 10 minučių bėgyje. Nuvykęs apžiÅ«rėjo tik vietovę aplink Å¡lagbaumÄ , po visÄ sodybÄ nevaikščiojo. Pastebėjo, kad buvo nulaužta Å¡lagbaumo spyna, ant žemės mėtėsi kažkokie informaciniai ženklai, kažkokios vaizdo kameros dalys. Anksčiau jis sodyboje pas R. B. nesilankė, nežino, kur ir kiek konkrečiai vaizdo kamerų buvo sumontuota, tačiau žino, kad vizualiai priekyje viena kamera matėsi ir dar kairėje galimai buvo.

Tik pastebėjo, kad kameros nėra ant stulpo prie Å¡lagbaumo, buvo likęs tik kažkoks laikiklis. Jokių žmonių prie sodybos nematė. Nukentėjusiojo parodymai sutampa su byloje iÅ¡tirto įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir fotolentelių duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad ant metalinio Å¡lagbaumo nėra pakabinamos spynos, Å¡alia guli vaizdo stebėjimo kameros dalys. Prie Å¡lagbaumo ant žemės guli sulaužytas ženklas, žymintys privačiÄ valdÄ ir, kad teritorija stebima vaizdo kameromis.

Už šlagbaumo šešių metru atstumu, kairėje kelio pusėje stovi betoninis stulpas, ant kurio penkių metrų aukštyje yra metalinis vaizdo kameros laikiklis, tačiau pačios kameros nėra, prie stulpo esanti žolė ištrypta. Nuo šio stulpo už dešimties metrų, dešinėje kelio pusėje stovi kitas betoninis elektros stulpas, ant kurio yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, tik ji nusukta ir pakelta į viršų, prie šio stulpo, ant kelio yra likęs bato protektoriaus atspaudas.

Už trisdeÅ¡imties metrų, deÅ¡inėje kelio pusėje auga beržas, kurio Å¡aka, esanti dviejų metrų aukÅ¡tyje, nulaužta, ant kamieno trijų metrų aukÅ¡tyje matosi įbrėžimai. Fotolentėlese užfiksuotas ir bato atspaudas (b. l. 14–21). Teisiamajame posėdyje įvykio vietos apžiÅ«rÄ atlikęs tyrėjas V. B., apklaustas kaip liudytojas patvirtino, kad įvykio vietÄ apžiÅ«rėjo sekančiÄ dienÄ po įvykio, įvykio dienÄ buvo atvykusi kita patrulių rinktinė, įvykio vieta nebuvo saugoma ar aptverta apsaugine juosta.

Jis fiksavo, kad ženklas prie įvažiavimo buvo sudaužytas, ženklas „Aklavietė“ buvo sudaužytas, nebuvo ant Å¡lagbaumo spynos pakabinamos, dviejose vietose nebuvo kamerų, vienoje vietoje kamera pakelta į viršų. Prie stulpų, medžių, kur buvo kameros, iÅ¡trypta žolė, nuo daužymo medžio žievė pažeista keliose vietose, kur kamera buvo. Nukentėjusysis parodė kamerų vietas, matėsi žymės ir nuo kamerų detalės plastikinės. Parodė, kad teritorijÄ apžiÅ«rėjo deÅ¡imties metrų spinduliu, kadangi nukentėjusysis nurodė, kad jis jau buvo apžiÅ«rėjęs teritorijÄ su įvykio dienÄ atvykusiais pareigÅ«nais ir kamerų nerado.

Liudytojo V. B. teigimu kameros galėjo įkristi į abipus kelio, Å¡alia kurio buvo stulpai, esančius vandens griovius. Bato atspaudo iÅ¡lieja daroma nebuvo, nuvykus pas nukentėjusiojo nurodytÄ asmenį, galimai padariusį žalÄ â€“ V. Å ., jo namuose nerado. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu prie bylos pridėtų ROIK 0121000517216 duomenų matyti, kad iÅ¡ties įvykio dienÄ pagal R. B. iÅ¡kvietimÄ atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėja bei Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis užfiksavo vienÄ Ä¯ viršų pakeltÄ vaizdo stebėjimo kamerÄ ant elektros stulpo, kameros laikiklį ant kito elektros stulpo, ant kelio prie Å¡lagbaumo gulinčiÄ kameros dalį, spynÄ , sulaužytÄ Å¾enklÄ , žymintį privačiÄ valdÄ ir, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, sulaužytÄ akligatvį žymintį ženklÄ su telefono numeriu, nutrauktÄ grandinę.

Nors byloje neginčijamais įrodymais nenustatyta, kad įvykio vietoje po elektros stulpu, ant kurio buvo vaizdo stebėjimo kamera, rastas bato pėdsakas yra paliktas bÅ«tent V. Å . bato, byloje yra nukentėjusiojo pateikta jo nufotografuoto V. Å . bato pado nuotrauka, pats V. Å . teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad turi batų tokiais padais, ir nors nesutiko, kad tai ir yra bÅ«tent jo bato atspaudas, tačiau parodė, kad pas jį atvykęs nukentėjusysis nufotografavo jo bato padÄ . Kita vertus, pats V.

Å . neneigia buvęs įvykio vietoje, atlikęs dalį inkriminuojamų veiksmų, tai yra nustatyta aplinkybė byloje, dėl kurios nekyla abejonių, todėl eksperto iÅ¡vada, ar bÅ«tent V. Å . priklausančiu bato buvo paliktas pėdsakas, neturėtų lemiamos reikÅ¡mės kaltės klausimui spręsti. Kaltinamojo versijos, kad R. B. pastatytas ženklas seniai buvo nulaužtas, grandinė taip pat seniai buvo nutraukta nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad Å¡lagbaumÄ bei vaizdo kameras sumontavo siekdamas stebėti savo sodybÄ dėl bekelės sportininkų, nuolat turėjo telefone kontaktÄ su sumontuotomis vaizdo kameromis ir stebėjo situacijÄ , gaudavo signalus kažkam judant teritorijoje, todėl jei grandinė prie Å¡lagbaumo bÅ«tų nutraukta anksčiau, signalais tai bÅ«tų fiksuota.

Kaltinimas byloje V. Å . buvo pareikÅ¡tas dėl vienos vaizdo stebėjimo kameros, dviejų pakabinamų kodinių spynų ir dviejų informacinių lentelių su užraÅ¡ais bei savadarbio ženklo sugadinimo ir dviejų kamerų pagrobimo, t. y. dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ .

Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimÄ turtÄ , neabejotinai suvokia, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais.

Nustatant vagystės sudėtį, bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius Vagystė paprastai padaroma savanaudiÅ¡kais tikslais, tačiau pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ motyvas ir tikslas nėra bÅ«tini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Vis tik, pagal teismų praktikÄ , svarbu nustatyti kaltinamojo santykį su svetimu turtu, iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius jo ketinimus, įvertinti jo psichinį santykį su atliktais veiksmais, t. y. subjektyvieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-251-495/2020).

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡ios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumÄ â€“ veikos pavojingumÄ , priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčiÄ ). Atsižvelgiant byloje nustatytas aplinkybes apie tarp kaimynų V. Å . ir R. B. susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ dėl pastarojo pastatyto Å¡lagbaumo, į tai, kad pas V.

Å . nerasta ir nepaimta jokių įkalčių neteisėtai užvaldžius nukentėjusiajam priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, sprendžiant, ar V. Å . įvykdė svetimo turto pagrobimÄ (vagystę), bÅ«tina vertinti, kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė, ar tokių padarinių siekė ir kokį tikslÄ turėjo. Kaltinamasis V. Å . aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ , kad nesutinka su tuo, kad R. B. galimai ant valstybinės žemės pastatė rakinamÄ Å¡lagbaumÄ ir filmuoja vietÄ vaizdo stebėjimo kameromis.

IÅ¡ jo teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog R. B. pasakė, kad apdaužė kamerÄ ir Å¡is žino, kodėl jis taip pasielgė. Remiantis visais Å¡iais įrodymais, byloje nustatyta, kad bÅ«tent V. Å . buvo įvykio vietoje, kuomet R. B. gavo signalus iÅ¡ jam priklausančių trijų vaizdo kamerų, ir daužė jas savo turėtu pagaliu, turėdamas tikslÄ jas numuÅ¡ti bei paÅ¡alinti nukentėjusiojo pastatyto Å¡lagbaumo spynas ir informacinius ženklus, t. y. turėdamas iÅ¡ anksto susiformavusį sumanymÄ ne pagrobti svetimus, R.

B. priklausančius daiktus – ženklus, kameras, o juo sugadinti ir/ar sunaikinti, todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip ne kaip nusikalstama veika, atitinkanti BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos, o kaip BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Teismo vertinimu neįrodytos aplinkybės, kad V. Å . turėjo tyčia užvaldyti svetimÄ turtÄ paverčiant jį savu, kad neabejotinai disponavo vaizdo kameromis tam tikrÄ laikÄ . Byloje nepaneigta, kad numuÅ¡tos vaizdo kameros galėjo įkristi ar bÅ«ti įmestos į abipus kelio (ant kurio pastatytas Å¡lagbaumas) gilius vandens griovius, kurie pareigÅ«nų apžiÅ«rėti nebuvo, įvykio vieta saugoma (aptverta) nebuvo.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad, nukentėjusiojo teigimu, jis su pagaliais ieÅ¡kojo kamerų griovyje. Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti surinkti įrodymai, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytos aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog V. Å . kaltinime nurodytu laiku tyčia sugadino ir sunaikino svetimÄ â€“ nukentėjusiajam R. B. priklausiusį turtÄ , t. y. sugadino ant elektros stulpo pritvirtintÄ vaizdo stebėjimo kamerÄ (likęs tik į viršų pakeltas jos korpusas), Å¡lagbaumo ir grandinės dvi pakabinamas kodines spynas, sugadino dvi informacines lentelės su užraÅ¡ais bei savadarbis ženklÄ , bei sunaikino kitas dvi vaizdo stebėjimo kameras, kurių viena buvo pritvirtinta ant elektros stulpo, o kita – ant medžio.

Atsižvelgiant į paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis V. Å . suprato, jog neturėdamas tam teisės gadina ir naikina svetimÄ turtÄ , ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamasis V. Å . Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ V. Å . padarė vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo neteisėtais veiksmais padaryta reali turtinė žala nukentėjusiajam. Kaltinamojo V. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į V. Å . asmenybę: pensinio amžiaus, anksčiau vienÄ kartÄ teistas už nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , baustas administracine tvarka tris kartus, turi galiojančiÄ nuobaudÄ (b. l. 85–88). Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybių ligų įskaitÄ .

Teismas sprendžia, kad įvertinus kaltinamojo amžių ir turtinę padėtį, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. Å . už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad intensyvios priežiÅ«ros taikymas kaltinamajam V. Å . bÅ«tų per griežta, neproporcinga jo asmenybei poveikio priemonė. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiÅ«ra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamÄ Ä¯takÄ asmens elgesiui.

Teismas, įvertinęs V. Å . padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Å . vietoj intensyvios priežiÅ«ros paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus: neatlygintinai iÅ¡dirbti sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, valandų skaičių nustatant įvertinus kaltinamojo amžių, bei įpareigojimÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ . V.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje yra nukentėjusiojo R. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl padarytos 972 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 48). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad būtent dėl V. Š. kaltų veiksmų buvo sugadintas ir sunaikintas nukentėjusiajam priklausantis turtas – trys vaizdo stebėjimo kameros „Reolink Go PT“ su saulės energijos plokštėmis, atminties kortelėmis ir telefoninio ryšio kortelėmis, dvi pakabinamos kodinės spynos, dvi informacinės lentelės su užrašais, savadarbį ženklas, žymintis aklavietę, bendros 972 Eur vertės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R.

B. civilinis ieškinys pagal pateiktus daiktų vertę patvirtinančius įrodymus – tenkintinas (visiškai). VI. Kiti klausimai V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105–107). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos R. B. pateiktus tris vaizdo įrašų failus DVD+R laikmenoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, saugojimui Vilniaus apskrities VPK Å irvintų rajono PK perduotus daiktus – vaizdo kameros dalis, saulės energijos plokÅ¡tės dalis, informacinę lentelę ir pakabinamÄ spynÄ (b. l. 67–69) – grÄ Å¾inti nukentėjusiajam. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu 4 dalies 2, 3 punktais V. Š. paskirti:

1) įpareigojimÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 2) įpareigojimÄ atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ . V. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ V. Å . nukentėjusiajam R. B. 972 Eur Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti prie bylos R. B. pateiktus tris vaizdo įrašų failus DVD+R laikmenoje. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, grÄ Å¾inti nukentėjusiajam saugojimui Vilniaus apskrities VPK Å irvintų rajono PK perduotus daiktus – vaizdo kameros dalis, saulės energijos plokÅ¡tės dalis, informacinę lentelę ir pakabinamÄ spynÄ .

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per šį nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Augustė Juozapavičienė