730e0151-c577-40d2-aa94-3bb250ef66c8 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                        Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-190-309/2017                                        Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04275-2015-0                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.15.; 3.26.2. (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 20 d.   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal I.

K. skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties.              Teismas n u s t a t ė :              I. K. Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ nubaustas 1 158 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

             I. K. 2017 m. birželio 19 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminÄ .             Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi I. K. praÅ¡ymo netenkino.              Nesutikdamas su minėta nutartimi, I. K. jÄ apskundė Å iaulių apygardos teismui.             Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Å iaulių apylinkės teisme.

             Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi I. K. praÅ¡ymo netenkino ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino jam nesutrumpino.              Skundu I. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ sutrumpinti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminÄ ir anksčiau grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti transporto priemones.

             Skunde I. K. nurodo, kad teismas skundžiamÄ sprendimÄ grindė informacija apie jo įvykdytas nusikalstamas veikas, pažeidžiančias vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ir visiÅ¡kai nesusijusias su vairavimu esant neblaiviam. Mano, kad Å¡ios veikos negali bÅ«ti prilyginamos jo padarytam pažeidimui, nes taip bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas. Kartu atkreipia dėmesį, kad vienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų jis įvykdė iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, t. y. 2015 m. liepos 12 d., o kitÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iek tiek vėliau – 2016 m. balandžio 13 d.

Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, buvo Å¡aliÅ¡kas – sÄ moningai rėmėsi jam nepalankiais duomenimis, sudarančiais pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Tvirtina, kad teismas nutartyje specialiai akcentavo, jog vienÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, taip duodamas suprasti, kad jis (I. K.) galbÅ«t yra priklausomas nuo alkoholio, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad tuo metu buvo Å¡venčiamos abiturientų, o kartu ir jo, iÅ¡leistuvės, be to, abi nusikalstamas veikas iÅ¡provokavo patys nukentėjusieji.

Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, nors į visa tai buvo atsižvelgta teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam bausmę. Be to, pasak I. K., praėjus beveik pusantrų metų nuo nusikalstamos veikos padarymo, nėra korektiÅ¡ka vertinti Å¡iÄ aplinkybę kaip iÅ¡skirtinę, nes tokiu bÅ«du jis yra antrÄ sykį baudžiamas, o tai prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams ir yra nesÄ Å¾ininga jo atžvilgiu.              Skunde taip pat teigiama, kad nors ATPK 329 straipsnis kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų iÅ¡skiria tai, kad asmuo neturi bÅ«ti padaręs naujų teisės pažeidimų, tačiau konkrečiai nenurodo, kad asmuo neturi bÅ«ti teistas už nusikalstamas veikas.

I. K. manymu, tokiu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo neturi bÅ«ti padaręs administracinių teisės pažeidimų, o ne pažeidimų apskritai. Kartu pažymi, kad jis anksčiau neįvertino visų galimų savo poelgių pasekmių, tačiau dėl savo elgesio padarė tinkamas iÅ¡vadas, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, studijuoja, ieÅ¡ko darbo. PraÅ¡o atkreipti dėmesį ir į tai, kad po eismo įvykio jam buvo nustatytas tik 0,31 promilės girtumo laipsnis, ir tik dėl to, kad jis buvo pradedantysis vairuotojas, tai buvo pripažinta kaip vairavimas esant neblaiviam.

Be to, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jis naujų administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam skirtÄ baudÄ sumokėjo, kitos transporto priemonės savininkui eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlygino iÅ¡ karto po pažeidimo padarymo, nukentėjusiojo nuoÅ¡irdžiai atsiprašė, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai mokymo programÄ , į psichikos ir priklausomybės ligų registrÄ nėra įraÅ¡ytas.             I.

K. taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra bÅ«tina: jis yra (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos autotransporto elektronikos studijų programos nuolatinių studijų studentas, sėkmingai studijuojantis antrame kurse ir dėl gerų mokymosi rezultatų perėjęs į valstybės finansuojamÄ vietÄ , paskaitos vyksta dviejuose rÅ«muose, t. y. dalis paskaitų vyksta (duomenys neskelbtini) fakulteto I rÅ«muose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o dalis – (duomenys neskelbtini).

Be to, siekdamas save iÅ¡laikyti, jis aktyviai dalyvauja aktyviosiose darbo rinkos programose ir jau susirado darbÄ UAB „N.“, Å¡ioje bendrovėje galėtų dirbti vadybininku, tačiau tam reikia turėti vairuotojo pažymėjimÄ , nes darbo reikalais reikėtų važinėti į susitikimus su klientais, pristatinėti produkcijÄ ir pan.              PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad jo (I. K.) pateikti dokumentai patvirtina, jog jis labai stengiasi pasitaisyti, iÅ¡ Å¡ios situacijos pasimokė ir padarė reikÅ¡mingas iÅ¡vadas.

Teigia supratęs, kad teisė vairuoti yra didelė privilegija, ir nutaręs daugiau niekuomet nesėsti už vairo išgėręs, jam dėl padaryto pažeidimo yra gėda prieš artimuosius, draugus ir pažįstamus. Mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda savo administracinį poveikį jau atliko, administracinės teisės tikslai ir uždaviniai yra visiškai įgyvendinti. Teigia, kad jis suprato pasekmes, galinčias kilti ne tik jam, bet ir visuomenei, sukelti suvaržymai, pasekmės, dvasinė būsena jį paveikė taip, kad jis yra tvirtai pasiryžęs laikytis įstatymų nuostatų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių turtui, gyvybei ir sveikatai, būti drausmingu.

             Atsiliepimu į I. K. skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir I. K. skundo netenkinti. Mano, kad teismas, nagrinėdamas I. K. praÅ¡ymÄ sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , tinkamai nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, visus I.

K. argumentus iÅ¡analizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad I. K. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu padarė naujus teisės pažeidimus, pagrįstai konstatavo, kad jis nėra įvykdęs visų sÄ lygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje.              I. K. skundas netenkintinas.                      ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudÄ paskyręs organas (pareigÅ«nas), gavęs asmens praÅ¡ymÄ , gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminÄ , praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir Å¡vietėjiÅ¡kÄ atestacijÄ institucijų pažymÄ .

Taigi viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų ir tik kuriai esant įstatymas suteikia teismui teisę svarstyti ATPK 329 straipsnio taikymÄ , yra tai, kad asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu turi bÅ«ti nepadaręs teisės pažeidimo. Pažymima, kad teisės pažeidimas – tai asmens veika, kuria pažeidžiamos teisės normos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog asmuo teisės atėmimo laikotarpiu turi bÅ«ti nepadaręs teisės pažeidimo, nereiÅ¡kia, kad jis tik turi bÅ«ti nepažeidęs bÅ«tent administracinės teisės normų.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo negali bÅ«ti pažeidęs jokių teisės normų – įskaitant ir baudžiamosios teisės normas. Dėl to sutikti su I. K. skundo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo neturi bÅ«ti padaręs administracinių teisės pažeidimų, o ne pažeidimų apskritai, nėra jokio pagrindo.              Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytÄ aplinkybę, jog I. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, t. y. 2016 m. balandžio 13 d., padarė teisės pažeidimÄ â€“ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nuteistas Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 58–66), konstatuojama, kad teismas pagrįstai netenkino I.

K. praÅ¡ymo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino jam nesutrumpino. Esant visumai paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad non bis in idem principas reiÅ¡kia draudimÄ bausti antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ â€“ už tÄ patį nusikaltimÄ , taip pat už tÄ patį teisės pažeidimÄ , kuris nėra nusikaltimas.

Tačiau Å¡is konstitucinis principas nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rÅ«Å¡ių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teismas, vertindamas tai, kad I. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir priimdamas sprendimÄ netaikyti pastarajam ATPK 329 straipsnio nuostatų, non bis in idem principo nepažeidė – teismas, vertindamas minėtÄ aplinkybę, kaip to reikalauja įstatymas, I.

K. antrÄ kartÄ administracine tvarka nenubaudė. Be to, I. K. Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . Duomenų, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, byloje nėra. Tai, kad teismas, tinkamai įvertinęs visumÄ byloje surinktų duomenų, priėmė I.

K. nepalankų sprendimÄ , taip pat nėra aplinkybė, sudaranti pagrindÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Dėl to, kas paminėta, I. K. skundas netenkinamas ir, nesant formalaus ATPK 329 straipsnio taikymo pagrindo, kiti jo skunde nurodyti argumentai nevertinami ir dėl jų nepasisakoma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                  Zigmas Kavaliauskas