Legislator Case Law & Legislation
730db4da-9b20-46a9-b751-952e393329cc AI generated

730db4da-9b20-46a9-b751-952e393329cc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 730db4da-9b20-46a9-b751-952e393329cc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011, suinteresuoti asmenys – LR Generalinis prokuroras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. V. pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. V. pareiÅ¡kimÄ tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai ir LR Generaliniam prokurorui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad P. V. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 28,5 ha ploto žemės sklypÄ .

Legislator headnote

AI generated

730db4da-9b20-46a9-b751-952e393329cc · Vilniaus apygardos teismas: praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad trijų instancijų teismai yra visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡nagrinėję visas aplinkybes, susijusias su pirkimo-pardavimo sandorio tariamu sudarymu ir nustatė, kad nepakanka įrodymų juridiniam faktui nustatyti. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti archyviniai duomenys neturi esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai bylai, o duomenys, kad P. V. nuomojo žemės sklypÄ , negali bÅ«ti laikomi nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2SA-255-590/2013Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS              Procesinio sprendimo kategorijos: 124.3; 122.2; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos R. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R.

V. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011, suinteresuoti asmenys – LR Generalinis prokuroras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. V. pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. V. pareiÅ¡kimÄ tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai ir LR Generaliniam prokurorui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad P. V. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 28,5 ha ploto žemės sklypÄ .

PraÅ¡yme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimÄ , kuriuo teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. V. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 28,5 ha ploto žemės sklypÄ , ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos R. V. (pareiÅ¡kėjo A. V. teisių perėmėjos) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-730-565/2012 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėja prašė atnaujinti procesÄ Å¡ioje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. naujai paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu. O bÅ«tent, jau iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir įsigaliojus teismo sprendimui Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2012-11-28 iÅ¡davė dokumentÄ , 1942 metų buto Å«kio lapÄ Nr. 4 apie P. V., kuriame nurodyta, kad žemdirbys naudoja (nuomoja) 31 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės pateikti šį dokumentÄ teismui ankščiau, nes Lietuvos centrinis valstybės archyvas teikė 2003-02-28, 2004-02-26, 2010-10-15 atsakymus į pareiÅ¡kėjos paklausimus dėl buvusio savininko P. V. žemės, tačiau nei viename iÅ¡ atsakymo nebuvo 1942 m. buto Å«kio lapo, kuris pilnai patvirtino aplinkybę, kad P. V. naudojosi 31 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini). PraÅ¡yme taip pat nurodyta, kad Å¡is archyvinis dokumentas patvirtino 1947-12-06 žemės apskaitos žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytus duomenis, kad (duomenys neskelbtini) P. V. turėjo 28,50 ha žemės, ir paneigė 2009-12-07 specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nustatyta, kad didelė tikimybė, kad skaitmeninis įraÅ¡as 28,50 ha buvo pakeistas, tai yra kad pirminis įraÅ¡as buvo „8,50“, paneigė liudytojų O.

V., K. T. ir K. M. parodymus, kuriais rėmėsi teismas, kurie teigė, kad P. V. jokios žemės neturėjo ir nevaldė, bei patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės, parengtos specialistų iÅ¡vados, kuriomis teismas vadovavosi sprendimo priėmimo metu, yra tendencingos ir Å¡aliÅ¡kos, ir, pareiÅ¡kėjos nuomone, bÅ«tina paskirti pakartotinę 1939-06-15 notarinio akto raÅ¡ysenos ekspertizę (pakartotinį dokumento raÅ¡ysenos – parašų, tyrimÄ ).Suinteresuotas asmuo LR Generalinis prokuroras pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo buvo nurodyta, kad žemės sklypas buvo pirktas iÅ¡ S. P. ir P. P., t. y. nuosavybės teisė įgyta sandorio pagrindu.

Trijų instancijų teismai visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su pirkimo-pardavimo sandorio tariamu sudarymu ir nustatė, kad nepakanka įrodymų juridiniam faktui nustatyti. PareiÅ¡kėjos pateikti archyviniai duomenys neturi esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai bylai, nes, jeigu jie bÅ«tų žinomi anksčiau, kitoks sprendimas vis tiek nebÅ«tų priimtas, o duomenys, kad P. V. nuomojo žemės sklypÄ patvirtina, kad žemės savininkas buvo kitas asmuo, t. y. dar kartÄ patvirtina teismų priimtų sprendimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė dėl po žemės nacionalizacijos 1940 metais vokiečių okupacijos laikotarpiu nuomos pagrindu valdomos žemės nesukuria nuomininkui nuosavybės teisių, o įstatymai nenumato nuomos santykių atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėjos pateiktas dokumentas neturi visų naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės požymių, todėl nėra jokio faktinio, bei teisinio pagrindo atnaujinti procesÄ . Prašė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstÄ .Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjos R.

V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, nustatant juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi bÅ«ti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940-07-22, t. y. jos nacionalizavimo metu. PareiÅ¡kėja nurodo nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ â€“ pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ P. V. ginčo žemę įsigijo iÅ¡ S. P..

Šį faktÄ , anot pareiÅ¡kėjos, patvirtina 1939-06-15 notarinis aktas reg. Nr. 1823. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas remiantis galimai suklastotu dokumentu, t. y. 1939-06-15 notarinio akto reg. Nr. 1823 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja R. V. nurodytÄ konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ turėtų patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir nuginčyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros teiginius dėl minimo notarinio akto suklastojimo. 1942 m. buto-Å«kio lapas Nr. 4, kuriame nurodyta, kad P. V. yra žemdirbys ir (duomenys neskelbtini) naudoja (nuomoja) 31 ha žemės, negali bÅ«ti laikomas nuosavybės teises į P. V. naudotÄ , bei valdytÄ Å¾emę iki nacionalizacijos patvirtinančiu įrodymu, nes iÅ¡ Å¡io dokumento negalima daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent ta pačia žeme P. V. naudojosi iki nacionalizacijos nuosavybės teise, koks buvo tos žemės plotas, jog iki nacionalizacijos P. V. buvo tos žemės savininkas, kokiu pagrindu buvo savininkas.

Å is raÅ¡ytinis įrodymas galėtų bÅ«ti vertinamas tik kaip netiesioginis, bei Å¡alutinis galimos nuosavybės teises į iki nacionalizacijos naudotÄ , ir valdytÄ Å¾emę patvirtinantis dokumentas, jeigu byloje bÅ«tų kitų pakankamų ir patikimų tokios nuosavybės teisės buvimo įrodymų, nes pats savaime žemės valdymo nuosavybės teise fakto Å¡is dokumentas nepatvirtina, o juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui svarbu identifikuoti, ar tÄ Å¾emę, kuri minima 1942 m. buto-Å«kio lape Nr. 4, P. V. valdė ir naudojosi ir iki nacionalizacijos, ir aÅ¡ Å¡i žemė bei konkretus jos plotas priklausė P. V. nuosavybės teise.

Pareiškėjos pateiktas 1942 m. buto-ūkio lapas Nr. 4, gautas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, sudarytas po nacionalizacijos, t. y. 1940-07-22, todėl nepatvirtina, kad iki nacionalizacijos P. V. 32,6 ha (arba kaip nurodyta minėtame dokumente 31 ha) žemės valdė nuosavybės teise. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nepateikė jokių naujų svarbių įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. A2-2746-855/2010.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-09 nutartimi pareiškėjos R.

V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad trijų instancijų teismai yra visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡nagrinėję visas aplinkybes, susijusias su pirkimo-pardavimo sandorio tariamu sudarymu ir nustatė, kad nepakanka įrodymų juridiniam faktui nustatyti. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti archyviniai duomenys neturi esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai bylai, o duomenys, kad P. V. nuomojo žemės sklypÄ , negali bÅ«ti laikomi nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais.

Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kimas atnaujinti procesÄ yra atmestinas, neesant CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja R. V. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja, teikiant praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, vadovavosi dvejais naujais pagrindiniais įrodymais: Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktu buto-Å«kio lapu, kuriame nurodyta, kad P. V. nuomoja 31 ha žemės;

Vilniaus apskrities archyvo iÅ¡duotu 1949-07-07 praÅ¡ymu Riešės valsčiaus vykdomajam komitetui, kurį pasirašė P. V.. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktas buto-Å«kio lapas, datuojamas 1942 metais patvirtina, kad P. V. valdė 31 ha žemės sklypÄ . Teismui pateiktoje specialisto, Humanitarinių mokslų daktaro R. Č. iÅ¡vadoje apie P. V. valdytÄ Å¾emę 1942-1947 metais, nurodyta, kad pokario žemės Å«kio dokumentuose nenaudojamas žemės savininko terminas. Riešės apylinkės 1947 m.

žemės apskaitos spausdintame trafaretiniame žiniaraÅ¡tyje P. V. įvardintas kaip žemės naudotojas, valdęs 31 ha. Å is dokumentas paneigia įrodymus – liudytojų parodymus, kuriais vadovavosi teismas ginčijamo sprendimo priėmimo metu, kad P. V. jokios žemės neturėjo, nedirbo ir nevaldė. Pažymi, jog tai, kad P. V. valdė žemės sklypÄ 1941 metais, patvirtina teismui pateiktas Pieno gamintojų sÄ raÅ¡as. 1941 m. pieno gamintojų sÄ raÅ¡e nurodyta, kad P. V. (duomenys neskelbtini) turėjo 26 ha žemės. Riešės apylinkės 1947 m.

žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Riešės apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1947-07-07 ir (duomenys neskelbtini) vienkiemio 1947-12-06 žemės apskaitos žiniaraščių bylose P. V. nurodomas kaip 28,50 ha žemės naudotojas, 1949-1952 m. žiniaraščiuose kaip 12,50 ha žemės naudotojas. Nurodo, kad naujai pateiktas Vokiečių okupacijos metu parengtas buto-Å«kio lapas patvirtina, kad 1942 metais P. V. (duomenys neskelbtini) valdė 31 ha sklypÄ .

Aplinkybės, dėl kokios priežasties nurodyta, kad P. V. žemę „nuomoja“, turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtos. Teigtina, kad naujai pateiktas įrodymas apie tai, kad 1942 metais P. V. (duomenys neskelbtini) valdė 31 ha sklypÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Civilinėje byloje yra visa eilė vienas kitam prieÅ¡taraujančių įrodymų, dėl ko naujo įrodymo, paneigiančio teismo padarytas iÅ¡vadas ir kartu patvirtinančio kitus netiesioginius įrodymus, atsiradimas turi bÅ«ti pagrindu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.

Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl Vilniaus apskrities archyvo iÅ¡duoto 1949-07-07 praÅ¡ymo Riešės valsčiaus vykdomajam komitetui, kurį pasirašė P. V., kuris bÅ«tų pakankamu pagrindu skirti pakartotinį dokumento raÅ¡ysenos tyrimÄ . PareiÅ¡kėja teismui nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-02-12 sprendimo priėmimo metu vadovavosi Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010-01-13 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-48(10). Tiriamas dokumentas – 1939 m. notarinis pirkimo-pardavimo aktas (kopija), registro Nr. 1823 civilinėje byloje yra vienas iÅ¡ pagrindinių dokumentų, kuris patvirtina buvusio savininko P. V. nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , (duomenys neskelbtini) kaime.

Tarp kitų atliktų dokumento ekspertizių ir specialistų iÅ¡vadų, raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada, kurioje buvo tiriamas pirkėjo ir pardavėjo paraÅ¡as, paneigė dokumento tikrumÄ ir yra vienas iÅ¡ svarbiausių byloje įrodymų. Specialisto iÅ¡vada yra akivaizdžiai neiÅ¡sami, neobjektyvi, Å¡aliÅ¡ka, abejotina, atlikta pažeidžiant esminius raÅ¡ysenos ekspertizės atlikimo reikalavimus. Teismui pateiktas dokumentas – 1949-07-07 pareiÅ¡kimas , kuriame yra P. V. paraÅ¡as, patvirtina, kad buvo galimybė surasti tinkamÄ lyginamÄ jį pavyzdį ir jį tirti.

Atsiradus naujam raÅ¡ysenos tyrimo pavyzdžiui, kuris leistų pakartotinai atlikti iÅ¡samesnį raÅ¡ysenos tyrimÄ , dėl kurio nustatytos abejonės, teismas privalėjo atnaujinti procesÄ ir remiantis CPK 219 str. skirti pakartotinį dokumento raÅ¡ysenos tyrimÄ . Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo LR Generalinis prokuroras praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo buvo nurodyta, kad žemės sklypas buvo pirktas iÅ¡ S. P. ir P. P., t. y. nuosavybės teisė įgyta sandorio pagrindu, todėl nesuprantama, kuo remiantis pareiÅ¡kėja atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ypatumus.

Trijų instancijų teismai visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su pirkimo-pardavimo sandorio tariamu sudarymu ir nustatė, kad nepakanka įrodymų juridiniam faktui nustatyti. PareiÅ¡kėjos pateikti archyviniai duomenys neturi esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai bylai, nes, jeigu jie bÅ«tų žinomi anksčiau, kitoks sprendimas vis tiek nebÅ«tų priimtas, atvirkščiai – duomenys, kad P. V. nuomojo žemės sklypÄ patvirtina, kad žemės savininkas buvo kitas asmuo, t. y. dar kartÄ patvirtina teismų priimtų sprendimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Pažymi, jog pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimai R. V. parašo 1949-07-07 prašyme visiškai neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių, kaip ir pareiškėjos keliami klausimai dėl pakartotinės rašysenos ekspertizės skyrimo. Visų pirma, neaišku koks asmuo pasirašė minėtame dokumente (yra tik parašas, tačiau vien pagal jį negalima identifikuoti asmens). Antra, ekspertizės skyrimo klausimai nėra bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dalyku.

Trečia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos baigtį lėmė ne ginčijamos ekspertizės iÅ¡vados, bet visų įrodymų, įskaitant esančius baudžiamojoje byloje, viseto vertinimas, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymai skirti pakartotinę ekspertizę, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, prieÅ¡tarauja proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principui ir pagrįstai nebuvo tenkinami.

Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja R. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, 2013-04-09 nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atmetė. PareiÅ¡kėja R. V., nesutikdama su minėta nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos, atsižvelgiant į Å¡io instituto tikslus ir uždavinius.

Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti.

Proceso atnaujinimas negali bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ .CPK 366 str. 1 d.

įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).PareiÅ¡kėja R.

V. kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-11-28 iÅ¡duotÄ buto-Å«kio lapÄ Nr. 4, kuriame nurodyta, kad P. V. nuomoja 31 ha žemės. PareiÅ¡kėjos nuomone, naujai pateiktas Vokiečių okupacijos metu parengtas buto-Å«kio lapas patvirtina, kad 1942 metais P. V. (duomenys neskelbtini) valdė 31 ha sklypÄ . Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos pateiktas buto-Å«kio lapas Nr. 4 (b. l. 5-7) suraÅ¡ytas 1942-05-27, Å¡is dokumentas ir jame nurodytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant praÅ¡omÄ atnaujinti civilinę bylÄ ir priimant sprendimÄ , bei galėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-11-28 raÅ¡to Nr. R6-152 Dėl dokumento pateikimo (b. l. 4), buto-Å«kio lapÄ Nr. 4 Lietuvos centrinis valstybės archyvas iÅ¡davė pagal pačios pareiÅ¡kėjos 2012-11-27 praÅ¡ymÄ . Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ , pateikia dokumentÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas nagrinėjant praÅ¡omÄ atnaujinti civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, bei pareiÅ¡kėjai Å¡iame dokumente nurodytos aplinkybės galėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu.

Byloje nėra šias aplinkybes paneigiančių duomenų, pati pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių minėtas dokumentas nebuvo pateiktas anksčiau, ar dėl kurių buto-ūkio lape nurodytos aplinkybės pareiškėjai negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu. Darytina išvada, jog pareiškėjos pateikiamas buto-ūkio lapas Nr. 4 ir jame nurodomos aplinkybės neatitinka vieno iš būtinų požymių, tam, kad būtų galima šias aplinkybes pripažinti kaip naujai paaiškėjusiomis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, t. y. kad naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjos pateikto buto-Å«kio lape Nr. 4 grafoje „Darbovietės (įstaigos, įmonės, Å«kio) pavadinimas“ nurodyta, kad P. V. „nuomoja 31 ha“. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktas egzistavo, pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai turi nekelti abejonių dėl tokio fakto buvimo. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos naujai pateiktas dokumentas – buto-Å«kio lapas patvirtina tik tai, kad P. V. Visuotinio Lietuvos Generalinės srities gyventojų suraÅ¡ymo metu – 1942-05-27, nuomojo 31 ha žemės sklypÄ , tačiau neginčijamai nepatvirtina, jog minėtÄ Å¾emės sklypÄ P. V. valdė nuosavybės teise.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011, kurioje teismas 2011-04-27 sprendimu panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos R. V. (pareiÅ¡kėjo A. V. teisių perėmėjos) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi (c. b. Nr. 2A-730565/2012) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-16 nutartimi (c. b. Nr. 3K-3-105/2013) Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartį taip pat paliko nepakeistÄ . Pažymėtina, jog visų instancijų teismai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrę byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nepakanka įrodymų juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui, jog nacionalizacijos metu ginčo žemė nuosavybės teise priklausė P. V., nustatyti.

Kaip jau aukščiau konstatuota, pareiÅ¡kėjos naujai pateiktas buto-Å«kio lapas Nr. 4 taip pat nepatvirtina, jog P. V. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 28,50 žemės sklypÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos naujai pateikti archyviniai duomenys neturi esminės reikÅ¡mės bylai, nes jeigu jie bÅ«tų buvę žinomi nagrinėjant bylÄ , kitoks sprendimas nebÅ«tų priimtas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti svarbu identifikuoti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemės nacionalizacijos, dėl to po nacionalizacijos sudaryti dokumentai bÅ«tų reikÅ¡mingi tik tuo atveju, jei byloje bÅ«tų kitų pakankamų ir patikimų žemės nuosavybės teisės buvimo įrodymų.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodyti bei į bylÄ pateikti archyviniai duomenys (b. l. 5-7, 31-48) yra sudaryti po atitinkamų žemės sklypų nacionalizacijos (t. y. po 1940 m.), minėti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog P. V. iki nacionalizacijos žemę valdė nuosavybės teise, kitų patikimų žemės nuosavybės tesės buvimo įrodymų byloje nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti archyviniai duomenys neturi esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai bylai.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su pakartotinės raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimu, taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir neturintys reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimai P. V. paraÅ¡o 1949-07-07 pareiÅ¡kime (b. l. 50, 51) visiÅ¡kai neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės požymių, kaip ir pareiÅ¡kėjos keliami klausimai dėl pakartotinės raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo. Visų pirma, neaiÅ¡ku, koks asmuo pasirašė 1949-07-07 pareiÅ¡kime (yra tik paraÅ¡as, tačiau vien pagal jį negalima identifikuoti asmens).

Antra, ekspertizės skyrimo klausimai nėra bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dalyku. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-01-16 nutartyje konstatavo, kad prašomos atnaujinti bylos baigtį lėmė ne ginčijamos ekspertizės išvados, bet visų įrodymų, įskaitant esančius baudžiamojoje byloje, viseto vertinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, darytina išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjos nurodomų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, nes jos neatitinka visų būtinų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių.

Taigi, nagrinėjamu atveju nesant CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo negali bÅ«ti tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                       Vidas Stankevičius