730d8091-7a67-459e-a948-e1251c11315a · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-860-478/2015Teisėjas Arūnas Purvainis                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25579-2015-9                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistosios R.

T. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo,R. T. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta areÅ¡to bausmė 30 parų.Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – areÅ¡tas 20 parų.

Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikotarpis nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., kai R. T. buvo sulaikyta, prilyginant 1 (vienÄ ) sulaikymo dienÄ 1 (vienai) areÅ¡to parai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. T. nuteista už tai, kad 2015-05-05 apie 19.45 val., bÅ«dama pramogų ir prekybos centro „M.“ parduotuvėje „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo lentynų paėmė moteriÅ¡kÄ striukę 39,95 Eur vertės, 2 vnt. moteriÅ¡kų palaidinių, kurių vieneto kaina 17,95 Eur, bendros 35,90 Eur vertės, moteriÅ¡kus marÅ¡kinėlius 34,95 Eur vertės, moteriÅ¡kÄ palaidinę 29,95 Eur vertės, moteriÅ¡kÄ palaidinę 39,95 Eur vertės, moteriÅ¡kÄ palaidinę 24,95 Eur vertės, ir, nuėjusi į rÅ«bų matavimosi kabinÄ , Å¡ias prekes susidėjo į rankinę bei nesumokėjusi už jas pasikėsino iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės, tačiau parduotuvės salėje buvo sulaikyta parduotuvėje dirbusios pardavėjos.Apeliaciniu skundu nuteistoji praÅ¡o vietoje areÅ¡to skirti jai baudÄ arba vieÅ¡uosius darbus.

Skunde nuteistoji nurodo, kad gyvena su močiute, kuriai dėl senatvės ir daugybės ligų yra nustatytas didelis specialus nuolatinės priežiÅ«ros poreikis. Močiutei 88 metai, ji pati negali vaikščioti, savęs prižiÅ«rėti, jos gyvena tik dviese, todėl be priežiÅ«ros močiutė neiÅ¡gyventų, o jos mama gyvena Anglijoje, todėl močiutės nėra kam palikti. Visos jai paskirtos baudos yra sumokėtos. Å iuo metu ji prižiÅ«ri jaunos Å¡eimos vaikÄ , taip pat, kol neras geresnio darbo, jai padeda mama.

Apeliantė nurodo, kad labai nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, kÄ padarė, ir tikrai padarė iÅ¡vadas, suprato savo klaidas, todėl praÅ¡o jos nesiųsti į įkalinimo įstaigÄ .Apeliacinės instancijos teisme nuteistosios R. T. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė Alima PetruÅ¡kevičienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios R. T. apeliacinis skundas atmetamas.R. T., apeliaciniame skunde keldama bausmės individualizavimo klausimÄ , neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Apeliantė praÅ¡o jai paskirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti bauda arba bauda ir vieÅ¡aisiais darbais, kadangi ji gyvena kartu su sena, ligota močiute ir turi jÄ prižiÅ«rėti.

Tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios praÅ¡ymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga.R. T. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.Ä®statymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rÅ«Å¡is tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys.

Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visÄ eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbÅ«s parenkant teisingÄ ir adekvačiÄ nusikalstamai veikai bausmę.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013).

Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R.

T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistosios kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, teisingai atsižvelgė į tai, kad R.

T. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimÄ (nuosprendyje klaidingai nurodyta – apysunkį), ji veikė tiesiogine tyčia, veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstama veika padaryta turtinė žala paÅ¡alinta, nes prekės grÄ Å¾intos į prekybÄ . R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Taip pat atsižvelgė į tai, kad anksčiau R. T. yra nedirbanti, teista jau 5 kartus, jos atžvilgiu yra priimtas ir dar vienas (jau Å¡eÅ¡tasis) apkaltinamasis nuosprendis, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienÄ dar buvo neįsiteisėjęs, tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, teismų sistemos LITEKO duomenimis, Å¡is nuosprendis jau yra įsiteisėjęs. Nors R. T. nusikalstamos veikos padarymo metu ir neturėjo galiojančio teistumo, nes visos veikos, už kurias ji buvo nuteista anksčiau Å¡iuo metu jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais, yra baudžiamieji nusižengimai, o bausmės atliktos, tačiau minėtos veikos, už kurias ji buvo nuteista ankstesniais nuosprendžiais, daugeliu atveju yra analogiÅ¡kos (nedidelės vertės svetimo turto vagystės), kas rodo R.

T. polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas, sistemingai nusikalsti ir nenorÄ taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, padaryti teigiamų iÅ¡vadų dėl savo aiÅ¡kiai neteisėto elgesio. Taip pat teismas sprendė, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos baudos bei laisvės apribojimo bausmės R. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaiko, todėl paskyrė jai 30 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė R.

T. galutinę bausmę – areÅ¡tÄ 20 parų, be to, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitė laikinajame sulaikyme nuo 2015-05-05 iki 2015-05-06 jos iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , prilyginant 1 sulaikymo dienÄ 1 areÅ¡to parai. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad R. T. daromos nusikalstamos veikos sunkėja, paskirta bausmė visiÅ¡kai atitinka jos paskirtį bei teisingumo principÄ , ji tikrai nėra per griežta ar neteisinga, yra tinkamai individualizuota, todėl dar labiau jos mažinti ar keisti į kitÄ bausmės rūšį aukÅ¡tesnės instancijos teismas nemato pagrindo.

Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Pažymėtina ir tai, jog bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ . Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Nuteistoji skunde akcentuoja, jog jos su močiute gyvena dviese, be jos priežiÅ«ros močiutė neiÅ¡gyventų ir, jai atliekant bausmę, močiutės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios nuteistajai paskirtos bausmės pakeitimÄ Å¡iuo pagrindu. Be to, BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmė, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia Å¡iÄ areÅ¡to atlikimo tvarkÄ , jÄ teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine areÅ¡to atlikimo tvarka. BPK 354 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas areÅ¡to atlikimo tvarkÄ gali keisti BPK 49 straipsnyje numatytais atvejais.

Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistoji R.

T. gali prašyti apylinkės teismo nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajai R. T. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistosios R. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                           Algerdas UrbÅ¡ys