730bf012-8e80-484f-9af0-6c4ff2f2ac47 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-62-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08742-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2; 2.3.2.3; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto ABC“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-894-214/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto ABC“ ieÅ¡kinį atsakovams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, B.

S., L. S., tretiesiems asmenims V. Å ., K. K., J. K., A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į statinius – kiemo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): aikÅ¡teles – b1, b2, b3, b4, b5, b6, tvoras – t1, t2, t3, t4, t5, t6, tepalo surinkimo rezervuarus – cl, c2, mokymo estakadÄ â€“ e1, auto estakadÄ â€“ e2.Nurodė, kad 1983 m. vasario 18 d. buvo užsakytas Kauno vairuotojų ruoÅ¡imo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos projektas. 1,3 ha teritorijoje dabartiniu adresu: (duomenys neskelbtini), iki 1987 metų buvo pastatyti pagrindiniai pastatai: 1 184,74 kv. m 1B2p, 739,59 kv. m 2G1p, 23,24 kv. m 3E1g, 5,62 kv. m 4B1m, Å«kiniai pastatai: 5I1g, 6I1m, 7I1g, iÅ¡lieta 5 786,99 kv. m asfaltbetonio aikÅ¡telė, įrengtas 305,31 kv. m Å¡aligatvis, kiti inžineriniai statiniai: 50 m ilgio metalinių kampuočių tvora, metaliniai vartai, metaliniai varteliai, 24,3 m ilgio tinklai, metalinio skydo tvora, 21,3 m ilgio metalinio tinklo skydo tvora, 61,5 m ilgio metalinio tinklo skydo tvora, 44,5 m ilgio vientiso metalo tinklo tvora, 25,5 m ilgio medinių lentų tvora, 69 m ilgio vientiso metalinio tinklo ilgio tvora, 25 kv. m ploto metalinė estakada (e1), 141 kv. m ploto asfaltbetonio estakada (e2), 1 375,72 kv. m ploto žvyro aikÅ¡telė (b3), 21 gelžbetonio Å¡uliniai (k1–k21), 3 m3 tÅ«rio du tepalo surinkimo rezervuarai (cl, c2).

Valstybinė priėmimo komisija 1987 m. kovo 31 d. surašė aktÄ apie užbaigtų statybos objektų priėmimÄ eksploatacijon. Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos prezidiumo 1991 m. kovo 21 d. potvarkiu Nr. 13 Kauno vairuotojų mokykla reorganizuota į Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos mokymo ir automobilininkų paslaugų įmonę „Auto ABC“. Privatizavus įmonę, Kauno m. rejestro tarnybos 1993 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 450 buvo įregistruota UAB „Auto ABC“. 1993 m. spalio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu UAB „Auto ABC“ buvo perduotos pagrindinės priemonės, medžiagų sÄ raÅ¡as, mažaverčio inventoriaus sÄ raÅ¡as, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 1995 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6912/95 buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad UAB „Auto ABC“ nuosavybės teise valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), techninėje byloje pažymėtus 1B2p, 2G1/p, 3E1/g, 4B1/m, 5I1/g, 6I1/m, 7J1m.

Å iuo teismo sprendimu nebuvo spręstas pagrindinių statinių priklausinių klausimas. 1995 m. vasario 20 d. atliekant pirminę inventorizacijÄ , buvo konkretizuoti ne visi pagrindinių statinių priklausiniai. 1987 metais statyti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių ieÅ¡kovė nestatė, tačiau 1993 metais perėmė reorganizacijos bÅ«du iÅ¡ Kauno vairuotojų ruoÅ¡imo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos, yra teisėtai suformuoti ir priklauso ieÅ¡kovei nuosavybės teise, ji juos valdo daugiau nei 20 metų.

Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“ turtas buvo privatizuotas nepažeidžiant galiojančių įstatymų, turto privatizavimas ir naujo juridinio asmens (ieÅ¡kovės) įregistravimas yra neginčijami, todėl ieÅ¡kovė perėmė visÄ Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“ turtÄ ir ieÅ¡kovei atsirado nuosavybės teisė į šį turtÄ (CK 149 str. 1 d. redakcija iki 2001 m. liepos 1 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį.

Nustatė, kad prie bylos prijungti dokumentai nepatvirtina ginčo pastatų teisėto valdymo aplinkybių. Sprendė, kad teismų konstatuoti faktai (Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007, Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2323/2011, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-122-505/2012) taip pat patvirtina, kad, nagrinėjant bylas, nebuvo ginčo statinių suformavimo teisėtumÄ ir ieÅ¡kovės nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Konstatavo, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių statybos teisėtumÄ , todėl negali kilti tokios teisinės pasekmės, kurias sukelia teisėta statyba – nuosavybės teisės į statybos procese teisėtai pastatytÄ statinį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė vadovaudamasi CK 1.138 straipsniu, kuris reglamentuoja civilinių teisių gynimÄ , tačiau nenurodė nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kurie nustatyti CK 4.47 straipsnyje.

Sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog ginčo statinius ji perėmė iÅ¡ Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“, perimdama Å¡ios įmonės teises ir pareigas. Nurodė, kad byloje pateiktuose dokumentuose, prijungtose civilinėse bylose ir techninės apskaitos byloje (Kauno apygardos administracinio teismo Nr. 2-271-480/2010, Nr. I-122-505/2012; Kauno miesto apylinkės teismo Nr. 2-326-191/2012, Nr. A2-301-723/2007) nenustatyta, jog ginčo statiniai perimti iÅ¡ Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nepateikti duomenys, pagrindžiantys ginčo statinių pastatymo teisėtumÄ iki ieÅ¡kovės nurodytos datos (1987 m.). Nustatęs, kad Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ 1.1 punktu patvirtintame 9 400 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliajame plane ginčo statiniai nėra pažymėti, nepagrįstais laikė ieÅ¡kovės teiginius, jog ieÅ¡kinyje nurodyti statiniai pastatyti 1987 metais, o ieÅ¡kovės perimti 1992 metais.

Sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog ginčo statiniai yra suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, privatizuoti Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“ ir ieÅ¡kovės perimti iÅ¡ Å¡ios įmonės. IÅ¡tyręs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, prijungtų civilinių ir administracinių bylų medžiagÄ , jose priimtus procesinius sprendimus, nekilnojamojo turto techninės apskaitos bylos duomenis, konstatavo, kad, ieÅ¡kovei neįrodžius, jog ginčo statiniai buvo pastatyti (teisėtai suformuoti) 1985–1987 metais, ieÅ¡kovė perėmė nuosavybės teisę į Å¡iuos statinius iÅ¡ buvusio savininko, nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais įgijo ginčo statinius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, taikyta netinkama materialinės teisės norma. IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo ne pagal sandorius, paveldint, pagaminant naujÄ daiktÄ , kitais CK 4.47 straipsnyje ir kituose statymuose numatytais pagrindais, o perdavimo bÅ«du, t. y.

CK 4.48 straipsnyje nustatytu savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės įgijimo pagrindu (CK 149 str. 1 d. redakcija iki 2001 m. liepos 1 d.). IeÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos nuosavybės teisės įgijimÄ perdavimo bÅ«du ir įvykdė jai CPK 178 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . Kauno vairuotojų mokykla buvo pertvarkoma ir tapo UAB „Auto ABC“. Pertvarkymai vyko, keičiant juridinio asmens formÄ , nė viena įmonė nebuvo skaidoma, prie jų nebuvo jungiami kiti juridiniai asmenys.

Tai patvirtina faktÄ , kad turimas nekilnojamasis turtas, taip pat ir kiemo įrenginiai, pereidavo pertvarkytai įmonei, kol galiausiai teisėto savininko Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos mokymo ir automobilininkų paslaugų įmonės „Auto ABC“ buvo perduotas ieÅ¡kovei pagal 1993 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo aktÄ . NurodytÄ aplinkybę patvirtina ir pertvarkymo metu taikyto Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis.2. Nepagrįstai, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ , konstitucinius protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl prejudicinių faktų, Kauno apygardos administracinio teismo bylose Nr. 2-271-480/2010, Nr. 1-122-505/2012, Kauno miesto apylinkės teismo bylose Nr. 2-326-191/2012, Nr. A2-301-723/2007 nustatytos aplinkybės laikytos prejudiciniais faktais.

Dėl to visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai neiÅ¡tirtos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Neteisėtai prejudiciniu faktu laikyta administracinėje byloje padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina tik juridinio asmens reorganizacijos procesÄ , tačiau neįrodo statinių perdavimo UAB „Auto ABC“ fakto, nes, pirma, administracinėje byloje dalyvavo tik ieÅ¡kovė UAB „Auto ABC, VÄ® Registrų centras ir tuometinė pretendentė į žemės sklypo grÄ Å¾inimÄ K.

S., o šioje byloje dalyvauja kiti asmenys, antra, kai kurie įrodymai administracinėje byloje ir šioje byloje sutampa, tačiau administracinėje byloje jie buvo nagrinėjami visiškai kitokiu aspektu, kadangi administracinėje byloje nebuvo sprendžiama, ar pateikti įrodymai yra pagrindas pripažinti nuosavybės teisę pagal civilinio proceso taisykles, o sprendžiama, ar pateikti įrodymai atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus ir jų pagrindu VĮ Registrų centras turėjo teisę pakeisti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis.3.

NevisapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai ir nustatyti faktai. Turėjo bÅ«ti įvertinti ieÅ¡kovės pateikti statybos ir fizinių asmenų važiavimo per estakadÄ mokymo dokumentai, kuriuose yra nurodyti ginčo statiniai, kartu su dokumentais, buvusiais Kauno vairuotojų mokyklos pertvarkymo metu, ir, atsižvelgiant į tikimybių pusiausvyros principÄ , padarytos iÅ¡vados. Vadovaujantis 1993 metais galiojusiais teisės aktais ir tvarka, ginčo statiniai, kurie atiteko Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos mokymo ir automobilininkų paslaugų įmonei „Auto ABC“ reorganizavus Kauno vairuotojų mokyklÄ , buvo apskaitomi, jų vertę įraÅ¡ant balanso eilutėje „pagrindinių priemonių likutinė vertė“.

Byloje nėra duomenų, kad statiniai bÅ«tų perleisti kam nors kitam iki 1993 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo. IeÅ¡kovei turtas buvo perduodamas atsižvelgiant į 1993 m. spalio 1 d. balanso duomenis, o byloje nėra duomenų, kad iki 1993 m. spalio 1 d. balanso sudarymo statiniai – kiemo įrenginiai bÅ«tų kam nors perleisti. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad visÄ laikÄ nepertraukiamai valdė, prižiÅ«rėjo ginčo statinius – kiemo įrenginius, taip pat ieÅ¡kovė disponuoja ginčo statinių namų valdos techninės apskaitos byla, moka žemės mokestį už žemės sklypo, ant kurio yra statiniai, naudojimÄ si.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į statinius nei jos neįgijo.4. Neteisinga iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog ginčo statiniai perimti iÅ¡ Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“. Neįvertinta, kad Kauno apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007 ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008, be kita ko, nustatyta, kad UAB „Auto ABC“ nestatė inžinerinių kiemo statinių, juos 1993 metais perėmė reorganizacijos bÅ«du iÅ¡ Kauno vairuotojų ruoÅ¡imo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos.

Å ie duomenys užfiksuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011, kurioje K. S. (pradinė žemės sklypo savininkė) siekė pripažinti ginčo statinius savavaliÅ¡ka statyba. Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ atsakovai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, B. S., L. S. ir tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o sprendimo nekeisti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nurodo, kad nepagrįstas įrodymais ieÅ¡kovės teiginys, jog ginčo pastatai buvo statomi 1985–1987 metais, byloje nepateikti duomenys, pagrindžiantys ginčo statinių pastatymo teisėtumÄ , įrodymai, kad ginčo statiniai buvo privatizuoti ir perimti iÅ¡ Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, koks konkretus turtas buvo perimtas iÅ¡ Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“, kad tarp perimto turto buvo ginčo statiniai.

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.Atsakovai B. S. ir L. S. nurodo, kad ieškovės pirmtakai niekada nestatė ir neįgijo ginčo statinių. Ieškovės valdomo mokyklos kvalifikacijos ruošimo pastato projekte nėra numatyta ginčo statinių statyba. Byloje nėra ginčo statinių statybos dokumentų. Nepaneigta, kad pirmas kartas, kada buvo inventorizuoti ginčo statiniai, yra 2004 m. gegužės mėnuo (prijungtose bylose esanti kadastrinių matavimų byla, nesuderinta su VĮ Registrų centru).

Vadinasi, ginčo statiniai atsirado ne 1985–1987 metais vykdytų statybų metu, bet laisvoje valstybinėje žemėje, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė mokėjo žemės mokestį už 11 505 kv. m teritorijÄ . Nepateiktas privatizavimo komisijos protokolas ar kitas dokumentas, kuriame bÅ«tų iÅ¡vardinti ginčo statiniai ar bent jų požymius atitinkantys daiktai. 1993 m. kovo 30 d. ir 1993 m. spalio 1 d. reorganizacijos ir turto perdavimo aktuose nėra nurodyti ginčo statiniai, nors Å¡iais aktais ieÅ¡kovė taip pat remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. 1989 m. rugsėjo 5 d. automobilių vairavimo apskaitos kortelėse matyti, kad buvo vykdomas vairavimo mokymas Kauno vairuotojų ruoÅ¡imo ir kvalifikacijos kėlimo mokykloje, tačiau nenurodoma, kokiu adresu esančioje ir kokioje manevravimo aikÅ¡telėje ar estakadoje vyko toks mokymas.

Byloje yra išklausyti Š. S. liudytojo parodymai apie tai, kad jis 1993 metais mokėsi vairuoti šioje mokykloje, tačiau manevravimo mokymai ir važiavimai estakada vykdavo kitoje Kauno vietoje, ne prie ieškovės pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nes tuo metu šalia mokyklos pastato buvo tik pievos. Ieškovė neginčija oficialių rašytinių įrodymų, pvz., 1995 m. vasario 10 d. atliktų ir nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų ne ginčo statinių kadastrinių matavimų (ginčo statiniai juose nenurodomi).

Ieškovė nepaaiškino, kodėl nei viename iš dokumentų nėra žymimi ginčo statiniai, pagal 1976–1990 metais galiojusius statybos teisės aktus nei viename vairuotojų mokyklos statybos projekto brėžinyje nėra miesto vyriausiojo architekto įrašo „leidžiama statyti“, jo antspaudo, datos ir parašo. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008 nekonstatavo, kaip teigia ieškovė, kad ginčo statinius kartu su visu kitu turtu ji perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos 1993 metais.

IeÅ¡kovės užsakymu parengtame 2004 m. birželio 11 d. apžiÅ«ros akte įvairÅ«s statybos ekspertai nustatė, kad „pagal realiai susiklosčiusiÄ situacijÄ , trÅ«kstant bÅ«tino ploto įrengti vairavimo mokymo įrenginius, vairavimo aikÅ¡telė įrengta ir dalyje miestui priklausančios teritorijos, todėl dabar vairavimo mokymo aikÅ¡telės iÅ¡matavimai 70,71x51,62 m“. Å iame ieÅ¡kovės užsakymu parengtame dokumente patvirtinama, jog ginčo statiniai, įskaitant vairavimo mokymo aikÅ¡telę, kurios iÅ¡matavimai Å¡iuo metu 70,71x51,62 m, trÅ«kstant bÅ«tino ploto, maždaug 2004 metais buvo įrengti ir dalyje miestui priklausančios teritorijos.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo ginčo statinius, ji ginčo statinius perėmė iÅ¡ Lietuvos Automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“.Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama, jog nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo perdavimo bÅ«du, turėjo įrodymais pagrįsti ginčo statinių statybos teisėtumÄ , tačiau to nepadarė.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kiti byloje pateikti statybų teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai patvirtina kitų (duomenys neskelbtini), esančių statinių statybos teisėtumÄ , tačiau nėra susiję su ginčo statiniais ir neįrodo, kad jie buvo pastatyti 1985–1987 metais. Nurodytu metu galioję teisės aktai griežtai reglamentavo statybos procesÄ . Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, jog ginčo statinių statyba buvo vykdoma laikantis minėtos tvarkos, nes nė viename iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų nebuvo nurodyti ginčo statiniai.

Priešingai, Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ 1.1 punktu patvirtintame 9 400 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliajame plane ginčo statiniai nėra pažymėti, todėl galima pagrįstai teigti, kad iki detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo (1996 m.) jie nebuvo pastatyti. Ieškovė buvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu visose pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose civilinėse ir administracinėse bylose, be to, visose bylose ginčo dalyku buvo ginčo statinių įteisinimo (nuosavybės teisių, teisinės registracijos) klausimas.

Dalyvaudama teisminiuose procesuose, ieÅ¡kovė turėjo galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl teismų motyvų, susijusių su ginčo statinių statybos teisėtumu, skųsti teismų priimtus procesinius sprendimus dėl, jos nuomone, neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, todėl minėtose bylose teismų nustatyti faktai ieÅ¡kovės atžvilgiu turi prejudicinę galiÄ ir ji negali ginčyti Å¡ių faktų nagrinėjamoje byloje.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantė prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teisę į statinius – kiemo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): aikÅ¡teles bl, b2, b3, b4, b5, b6; tvoras tl, t2, t3, t4, t5, t6; tepalo surinkimo rezervuarus cl, c2; mokymo estakadÄ ei; auto estakadÄ e2 (toliau - statiniai).

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , motyvuodamas tuo, jog apeliantė neįrodė nekilnojamojo turto įgijimo pagrindo pagal vienÄ iÅ¡ CK 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų. Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu ji įrodinėjo, jog nuosavybės teisę į statinius įgijo ne CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais, o perdavimo bÅ«du, t. y. CK 4.48 straipsnyje nustatytu savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

Dėl turto įgijimo perdavimo bÅ«duCK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savininku gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuris nuosavybės teisę įgijo vienu iÅ¡ CK nustatytų ar jam neprieÅ¡taraujančių pagrindų ir Å¡ios teisės nėra praradęs (CK 4.47 str.).

Tam, kad daikto pagaminimas bÅ«tų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybÄ pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tÄ procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, atliekant statybų procese bÅ«tinus veiksmus, kompetentingoms institucijoms administraciniais aktais suteikiant statytojui atitinkamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2011; kt.).

Taigi, apeliantė, siekdama įrodyti, kad nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo perdavimo bÅ«du, turėjo įrodyti, jog statinius įgijo iÅ¡ teisėto Å¡ių statinių savininko ar jo įgalioto asmens, t. y., įrodyti statinių statybos teisėtumÄ ir buvusio savininko nuosavybės teises į Å¡iuos statinius. Apeliantė savo skunde iÅ¡dėstė aplinkybes, susijusias su įvairių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statyba 1985-1987 metais. Tačiau nurodytos aplinkybės, taip pat kiti byloje pateikti statybų teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai, neįrodo, kad ginčo statiniai buvo pastatyti bÅ«tent nurodytu laiku, nors tuo metu galioję teisės aktai griežtai reglamentavo statybos procesÄ .

Tuo metu galiojusioje Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtintoje Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės Å«kio ir kitus objektus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimai statyti statytojams galėjo bÅ«ti iÅ¡duoti statytojui pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ techninį projektÄ ir darbo brėžinius bei sÄ matÄ . Ministrų tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarime Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ buvo nustatyta, kad gyvenamieji namai ir kiti civiliniai pastatai priimami naudoti, kai atlikti visi statybos darbai, sutvarkyta aplinka, sumontuoti ir iÅ¡bandyti įrengimai, parÅ«pintas inventorius pagal patvirtintus projektus ir paÅ¡alinti statybos defektai (8(b) punktas).

Pastatytų objektų priėmimÄ naudoti valstybinės priėmimo komisijos įformina aktais, kas laikytina pagrindu atlikti pastatyto objekto teisinę registracijÄ . Tuo metu galiojusiojoje Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su priklausančiais pagalbiniais statiniais (4 p.), kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus (8 p.).Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ginčo statinių statyba buvo vykdoma laikantis minėtos tvarkos, nes nė viename iÅ¡ apeliantės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ginčo statiniai nebuvo nurodyti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ 1.1 punktu patvirtintas 9 400 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, tačiau ginčo statiniai jame nėra pažymėti, kas neleidžia teigti, kad jie buvo pastatyti 1987 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis ir kituose teisminiuose procesuose (Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. administracinėje byloje Nr. A143-2323/2011, Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-122-505/2012 ir kt.) teismų nustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pateikti įrodymai nepatvirtina ginčo statinių suformavimo įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali kilti tokios teisinės pasekmės, kurias sukelia teisėta statyba - nuosavybės teisės į statybos procese teisėtai pastatytÄ statinį.

Dėl prejudicinę reikÅ¡mę turinčio fakto Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitose civilinėse ir administracinėse bylose (Kauno apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. 1-271-480/2010, Nr. 1-122-505/2012, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-326-191/2012, Nr. A2-301-723/2007) nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ , nes jose dalyvavo kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat pirmosios instancijos teismo nurodyti faktai nebuvo įrodinėjimo dalykas minėtose bylose.

Apeliantė remiasi Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008 bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais argumentais.CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iÅ¡ res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo bÅ«tina sÄ lyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Kaip matyti iš apeliantės paminėtų bylų, ji visose pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose civilinėse bei administracinėse bylose buvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu, Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. A2-301-723/2007; Nr. 2-326-191/2012 byloje dalyvavo taip pat ir Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, VĮ Registrų centras, Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-271-480/2010 dalyvavo VĮ Registrų centras, administracinėje byloje Nr. 1-122-505/2012 dalyvavo VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, be to, visose bylose ginčo dalyku buvo statinių įteisinimo (nuosavybės teisių, teisinės registracijos) klausimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pažymėjo, jog anksčiau iÅ¡nagrinėtose ir prijungtose teisminėse bylose nebuvo pateikta dokumentų patvirtinančių nuosavybės teisių įgijimo pagrindų, remiantis kuriais bÅ«tų galima įregistruoti ginčo statinius ieÅ¡kovės nuosavybės teise, bet pažymėjo ir tai, kad tokie įrodymai nepateikti ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik nustatytomis aplinkybėmis anksčiau iÅ¡nagrinėtose ir prijungtose bylose, bet vertino įrodymų visetÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė nurodo, jog negalima remtis tam tikrose bylose nustatytomis aplinkybėmis, tačiau pati nurodo bylas, kuriose nustatytomis aplinkybėmis ji pati remiasi.            Dėl įrodymų visetoApeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų viseto, nes tik iÅ¡ įrodymų visumos galima daryti iÅ¡vadas apie konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, apeliantė, įrodinėdama, jog nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo perdavimo bÅ«du, turėjo įrodyti ginčo statinių statybos teisėtumÄ , tačiau to nepadarė.

BÅ«tent ieÅ¡kovės pareiga pateikti teismui savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, nes kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo statinių statybos dokumentų. Nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė mokėjo žemės mokestį už 11 505 kv. m teritorijÄ . Nepateiktas privatizavimo komisijos protokolas ar kitas dokumentas, kuriame bÅ«tų iÅ¡vardinti ginčo statiniai ar bent jų požymius atitinkantys daiktai. 1993 m. kovo 30 d. ir 1993 m. spalio 1 d. reorganizacijos ir turto perdavimo aktuose ginčo statiniai nėra nurodyti.

Iš 1989 m. rugsėjo 5 d. automobilių vairavimo apskaitos kortelių matyti, kad buvo vykdomas vairavimo mokymas Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokykloje, tačiau nenurodoma, kokiu adresu esančioje ir kokioje manevravimo aikštelėje ar estakadoje vyko toks mokymas. Byloje yra išklausyti liudytojo Š. S. liudytojo parodymai apie tai, kad jis 1993 metais mokėsi vairuoti šioje mokykloje, tačiau manevravimo mokymai ir važiavimai estakada vykdavo kitoje Kauno vietoje, ne prie ieškovės pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nes tuo metu šalia mokyklos pastato buvo tik pievos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir iÅ¡ jų visumos padarė teisingas iÅ¡vadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus vertino kitaip bei padarė kitokias iÅ¡vadas nei jų tikėjosi apeliantė, neleidžia teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.            Dėl ginčo statinių perėmimo iÅ¡ Lietuvos automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“.           Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad statiniai perimti iÅ¡ Lietuvos automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Kauno apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007 ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008, nustatyta, kad UAB „Auto ABC“ nestatė inžinerinių kiemo statinių, juos 1993 metais perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos. Šie duomenys užfiksuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011.           Teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007 apeliantės nurodyta išvada nėra padaryta.

Apie tai, kad ginčo statinius perėmė reorganizacijos bÅ«du iÅ¡ Kauno vairuotojų ruoÅ¡imo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos 1993 metais konstatuota tik Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008, kurioje taip pat padaryta iÅ¡vada, kad UAB „Auto ABC“ neįrodė aplinkybių, jog ginčo statinių statybos yra teisėtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡ių aplinkybių, t. y. ginčo statinių statybos teisėtumo, įrodymas yra svarbus nagrinėjant iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl statinių pripažinimo apeliantės nuosavybe. Todėl apeliantė, siekdama įrodyti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , privalėjo įrodyti ne tik faktÄ , kad iÅ¡ Lietuvos automobilininkų sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“ perėmė nuosavybės teises į ieÅ¡kinyje nurodytus statinius, bet ir tai, kad ginčo statiniai ankstesnio savininko buvo sukurti teisėtai ir jo valdyti nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 str.).

Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali bÅ«ti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).             Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog ginčo statiniai pastatyti 1985-1987 metais nepagrįstas įrodymais, taip pat byloje nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys ginčo statinių pastatymo teisėtumÄ , kad ginčo statiniai Lietuvos Automobilių sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“ buvo privatizuoti ir kad juos Å¡i įmonė valdė.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės teiginiu, kad ginčo turtas atsispindi 1993 m. spalio 1 d. Lietuvos Automobilių sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“ perdavimo–priėmimo steigiamai akcinei bendrovei akte (apskaitomas pagal jų vertę balanso eilutėje „pagrindinių priemonių likutinė vertė“), nes toks teiginys yra niekuo nepagrįstas ir neįrodo, kad ginčo turtas buvo perimtas iÅ¡ Lietuvos Automobilių sÄ jungos individualios įmonės „Auto ABC“.           Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

           Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl naikinti teismo sprendimÄ ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

            Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                                            Nijolia Indreikienė                                                                                                          Leonas Jachimavičius                                                                                                          Virginija Lozoraitytė