2013-12-12 Nr. AB-9944-3-62-3-00880-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2189/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00880-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 4–6), kurį patikslino (1 t., b. l. 62–65, 123–126), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir akcinės bendrovės „Kauno energija“ (toliau – ir AB „Kauno energija“) (toliau – ir atsakovai, apeliantai) 5 068 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo N. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. gegužės 28 d. apie 13 val. vairuodama jam priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Gričiupio g., nuo Studentų g. link Saulės g., pasuko dešiniau link kelio krašto ir užvažiavo ant šulinio, kuris buvo išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio, bei apgadino vairuojamą automobilį. Buvo nustatyti automobilio sugadinimai: abu dešinės pusės ratai, priekinė dešinė oro pagalvė, kiti sugadinimai.

Nurodytas eismo įvykis kilo dėl tos priežasties, kad tuo metu priešinga kryptimi važiavęs nenustatytos markės ir valstybinių numerių automobilio vairuotojas, apvažiuodamas kelio duobę, išvažiavo į vairuotojos N. G. vairuojamo automobilio važiuojamosios dalies eismo pusę, todėl ji užvažiavo ant nurodyto šulinio. Važiuojamojoje kelio dalyje esantis šulinys, išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio, nebuvo paženklintas. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime taip pat nurodyta, jog dėl padarytos materialinės žalos kompensavimo siūloma kreiptis su pretenzija į Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrių. Pažymėjo, jog iš automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos matyti, kad neapgadintos transporto priemonės vertė apžiūros dieną sudarė 11 090 Lt, apgadintos transporto priemonės liekamoji vertė – 10 763 Lt.

Numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos (atskaičiavus 67 proc. keistinų dalių nuvertėjimą) sudaro 4 767,67 Lt. Biuro paslaugos – 300 Lt. Bendras patirtas nuostolis – 5 068,00 Lt. Šias aplinkybes patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ (toliau – ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“) turto vertintojo A. S. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000273) Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21206047. Teigė, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.

Akivaizdu, jog automobilis buvo apgadintas dėl netinkamai pastatyto šulinio, kadangi šulinys buvo išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio. Neabejotina, kad žala padaryta dėl to, jog atsakovai nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymų priskirtas funkcijas ir pareigas. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bendraatsakovas šioje byloje yra AB „Kauno energija“.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 142–144) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad žala kilo dėl priešinga eismo puse važiavusio vairuotojo kaltės ir yra visos sąlygos civilinei atsakomybei nustatyti: neteisėti veiksmai (eismas priešinga kelio puse), priežastinis ryšys (dėl šių veiksmų vairuotoja (trečiasis suinteresuotas asmuo) buvo priversta koreguoti savo važiavimą, siekdama išvengti susidūrimo, užvažiavo ant šulinio), žala (automobilio sugadinimai). Tai, kad nepavyko nustatyti dėl įvykio kalto vairuotojo, nėra teisinio pagrindo perkelti atsakomybę atsakovams.

Kauno miesto savivaldybė nėra laikytina tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi šuliniai priklauso ir juos prižiūri AB „Kauno energija“, o ne Kauno miesto savivaldybė, o ginčo eismo įvykis, kaip ir nustatė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012 m. gegužės 28 d. nutarime, įvyko užvažiavus ant šulinio, kuris išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio. Teigė, kad iš pareiškėjo pateiktos UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2012 m. birželio 20 d.

Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21206047 matyti, kad keistinų detalių sąrašas yra kur kas platesnis, nei policijos nutarime užfiksuoti apgadinimai. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti (Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-844-422/2011; Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-839-402/2011;

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-809-402/2011). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad vertintojas vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galbūt atsirado dėl užvažiavimo ant šulinio. Vertinimas atliktas tik 2012 m. birželio 20 d., o automobilis buvo apgadintas 2012 m. gegužės 28 d. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki eismo įvykio, byloje nepateikta. Netgi priešingai, vertinimo ataskaitoje bendra transporto priemonės būklė prieš apgadinimą įvertinta tik kaip vidutiniška.

Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vertintojas matė tos pačios būklės transporto priemonę, kurią matė policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą. Visiškai nevertinta užvažiavimo ant šulinio įtaka užfiksuotiems sugadinimams. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį, būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, jog vertinimo ataskaitoje nurodyti darbai ir keistinos detalės yra susiję su įvykiu ir kad sugadinimų atsiradimas buvo sąlygotas tik Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Vertinimo ataskaitos turinyje nėra jokios išvados, kuri leistų teigti, jog buvo fiksuojami ir vertinami tik tie sugadinimai, kurie atsirado dėl užvažiavimo ant šulinio. Teigė, kad nemano, jog vertinimo ataskaita yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad automobilis apgadintas dėl 2012 m. gegužės 28 d. apie 13 val. Kaune, Gričiupio g., užvažiavimo ant šulinio (ir tik dėl to). Vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai susidarė būtent dėl užvažiavimo ant šulinio, kuris išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio, nėra įvardytas sugadinimų atsiradimo momentas bei nieko nepasakyta apie priežastinį ryšį tarp vertintų ginčo transporto priemonės sugadinimų ir policijos nutarime nurodyto šulinio.

Jei tariamas įvykis ir buvo, tai jo atsiradimas bei tariamas žalos dydis sąlygoti trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų ir didelio jų neatsargumo. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų.

Atsakovas AB „Kauno energija“ atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 148–152) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

AB „Kauno energija“ nurodė, kad eismo įvykio vietoje Kaune, Gričiupio g. link Saulės g., nutiesta šilumos tiekimo linija – šilumos tiekimo tinklai (3Ž magistralė ir kvartaliniai tinklai) nuosavybės teise priklauso AB „Kauno energija“. Šilumos kamera ŠK 3Ž-4-2-1, esanti Kaune, Gričiupio g., yra sudaryta iš dviejų landų, kurios yra šilumos tiekimo tinklų statinio priklausinys. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir išrašą iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/238496 (inventorinis numeris 19/31378), šilumos tiekimo tinklų statybos metų pradžia yra 1965 m., kai daugelis inžinerinių statinių (kelių) Gričiupio g. rajone tuo metu buvo dar tik projektuojami ir tiesiami, atsižvelgiant į techninius reikalavimus tokio pobūdžio statiniams, ir per visą šį laiką nėra fiksuota duomenų ir pretenzijų dėl netinkamai įrengtos aukščiau nurodytos šilumos kameros.

Pareiškėjas įvardija eismo įvykio priežastį, nurodydamas, kad N. G. vairuojant automobilį Gričiupio g., nuo Studentų g. link Saulės g., „<...> tuo metu priešinga kryptimi važiavęs nenustatytos markės ir valstybinių numerių automobilis, apvažiuodamas duobę, išvažiavo į jos važiuojamosios dalies eismo pusę, dėl to ji pasuko dešiniau link kelio krašto ir užvažiavo (past. – anot ieškovo) ant AB „Kauno energija“ požeminio kolektoriaus kameros šulinio <...>“, tuo patvirtindamas, kad žala ieškovo automobiliui buvo padaryta dėl kito priešinga eismo puse važiavusio vairuotojo kaltės ir yra visos civilinei atsakomybei nustatyti sąlygos.

Pažymėjo, jog civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams – šiuo konkrečiu atveju priešinga eismo puse važiavęs automobilis, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Trečiasis suinteresuotasis asmuo N. G. buvo priversta, siekdama išvengti susidūrimo su į priešingą eismo pusę išvažiavusiu automobiliu, pasukti dešiniau link kelio krašto ir atsitrenkti į kelio bortelį ar šulinį. N. G. paaiškinimai dėl įvykio jokiais rašytiniais įrodymais ar liudininkų parodymais nepagrįsti.

Žala, kaip eismo įvykio pasekmė, atsirado dėl nesutvarkytos kelio dangos Gričiupio g. Kauno miesto savivaldybės, kaip kelio savininkės (valdytojos), atsakomybė yra reglamentuojama CK 6.266, 6.271 straipsnių nuostatomis, kadangi eismo įvykio faktinės aplinkybės visiškai atitinka civilinės atsakomybės sąlygas, reglamentuojamas CK 6.246–6.249, 6.251 straipsniuose. AB „Kauno energija“ nurodė, kad 2012 m. spalio 10 d., t. y. po sužinojimo apie eismo įvykį, pavedė atsakingiems darbuotojams papildomai patikrinti šilumos kamerą.

Buvo konstatuota, kad „<...> apžiūrėjus ketaus liuko (esantį pėsčiųjų tako zonoje) korpusą, nustatyta, kad techniškai jis tvarkingas, liukas uždarytas ir dangtis stabiliai dengia jo landą. Jokių mechaninių pažeidimų ar įtrūkimų nenustatyta“. Šulinio buvimo faktas pėsčiųjų tako zonoje netoli eismo įvykio vietos tiesiogiai nebuvo eismo įvykio priežastis. Jokiais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsta ir nenustatytas priežastinis ryšys, kad ieškovo žala automobiliui atsirado užvažiavus ant šulinio.

Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie faktines patirtas išlaidas remontuojat sugadintą automobilį. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21206047 automobilio sugadinimo mastas ir keistinų detalių sąrašas yra žymiai didesnis ir neatitinka Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuotų automobilio sugadinimų. Skirtinguose dokumentuose užfiksuoti nevienodi sugadinimai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu (2 t., b. l. 56–63) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovų solidariai 2 120,11 Lt turtinės žalos atlyginimą; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl turtinės žalos priteisimo. Pareiškėjas turtinę žalą kildino iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir AB „Kauno energija“ neveikimo, Kauno miesto savivaldybei nevykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taip pat AB „Kauno energija“ neužtikrinant, kad jai priklausantis šilumos tiekimo tinklų statinio priklausinys – požeminio kolektoriaus kameros šulinys, būtų įrengtas viename lygyje su gatvės danga.

Teismas taip pat nustatė, kad N. G. 2012 m. gegužės 28 d. apie 13 val. vairuodama D. G. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Gričiupio g., nuo Studentų g. link Saulės g., pasuko dešiniau link kelio krašto ir užvažiavo ant šulinio, kuris išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio. Priežastimi, dėl kurios N. G. pakeitė važiavimo kryptį, staiga pasukdama automobilį dešiniau savo važiuojamosios dalies kelio krašto ir užvažiavo ant minėto šulinio apgadindama automobilį, jos paaiškinime policijos pareigūnams buvo nurodyta tai, kad tuo metu priešinga kryptimi važiavęs nenustatytos markės ir valstybinių numerių automobilis, apvažiuodamas kelio duobę, išvažiavo į N. G. važiuojamosios dalies eismo pusę, ir dėl to ji staiga pasukdama automobilį dešiniau užvažiavo ant šulinio.

Nurodyto eismo įvykio metu buvo nustatyti automobilio sugadinimai: abu dešinės pusės ratai, t. y. padangos ir diskai, priekinė dešinės pusės oro pagalvė. Kliūtis – paminėtas šulinys, nebuvo paženklinta. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ ekspertas A. S. (pažymėjimo Nr. 28, kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), 2012 m. birželio 20 d. apžiūrėjęs automobilį, 2012 m. birželio 20 d. Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21206047 transporto priemonės atkūrimo sąnaudas (patirtą nuostolį) įvertino 5 068 Lt, iš kurių 3 940,22 Lt sudarė automobilio atkūrimo sąnaudos, atskaičiavus 67 proc. keistinų dalių nuvertėjimą, 827,45 Lt pridėtinės vertės mokestis (21 proc.), 300 Lt turto vertinimo išlaidos.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis buvo remontuojamas, tačiau dar nėra visiškai suremontuotas, todėl negalėjo pateikti išlaidų pagrindimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 12, 42 punktais, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas) 1, 3, 91 punktais. Teismas padarė išvadą, kad gatvė ir joje esantys statiniai, ginčo atveju – požeminio kolektoriaus kameros šulinio, įsiterpusio į gatvę 15 cm, dalis, turėjo būti įrengta taip, kad atitiktų Reglamento techninius reikalavimus, t. y. įgilintas žemiau važiuojamosios dalies konstrukcijos (Reglamento 91 p.). Pažymėjo, jog ginčo atveju požeminio kolektoriaus kameros šulinio dalis, 15 cm įsiterpusi į gatvę, įrengta virš gatvės važiuojamosios dalies. Teismo nuomone, atsižvelgus į pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, už netinkamą gatvės ir joje esančio statinio įrengimą atsakingi abu atsakovai, t. y. Kauno miesto savivaldybė, kaip susisiekimo komunikacijos – Gričiupio g. – savininkė, ir AB „Kauno energija“, kaip inžinierinių tinklų įrenginio – požeminio kolektoriaus kameros šulinio – savininkė. Paminėtuose teisės aktuose nustatytų pareigų tinkamai nevykdė abu atsakovai, tuo pažeisdami ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą – elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovai neveikė taip, kaip pagal pirmiau paminėtus teisės aktus privalėjo veikti. Įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į nurodytų teisės aktų reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pagal priskirtas pareigas ir funkcijas bei teisės aktų reikalavimus Kauno miesto savivaldybė neužtikrino Gričiupio g. ir AB „Kauno energija“ neužtikrino šioje gatvėje esančio statinio tinkamos priežiūros, t. y. gatvės ir inžinierinių tinklų statinio tinkamo įrengimo, remonto ar rekonstrukcijos, todėl nurodytas atsakovų neveikimas turėjo įtakos nesaugaus eismo sąlygoms, dėl to buvo apgadinta pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.

Teismas pažymėjo, jog statinių savininko, ginčo atveju AB „Kauno energija“, atsakomybę reglamentuoja CK 6.266 straipsnis, savivaldybės viešoji atsakomybė, be to, apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio ir CK 6.271 straipsnio nuostatose. Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini trys elementai: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Teismas nurodė, jog atsakovai ginčijo faktinę aplinkybę, kad automobilis buvo sugadintas būtent dėl to, jog N. G., vairuodama automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 28 d. apie 13 val. Kaune, Gričiupio g., užvažiavo ant neįgilinto, 15 cm įsiterpusio į gatvės važiuojamąją dalį, požeminio kolektoriaus kameros šulinio.

Atsakovai teigė, jog automobilis buvo apgadintas dėl priešinga eismo puse važiavusio vairuotojo kaltės. Teismo vertinimu, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schemos duomenys ir automobilio sugadinimų pobūdis, požeminio kolektoriaus kameros šulinio ir gatvės fotonuotraukos, automobilio sugadintų dalių fotonuotraukos neabejotinai patvirtino skunde nurodytą eismo įvykio fakto kilimą, šio įvykio aplinkybes bei patirtus automobilio sugadinimus.

Atsakovai nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jų poziciją, kad automobilis buvo apgadintas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su nurodytu eismo įvykiu, t. y. ne dėl to, kad automobilio vairuotoja N. G., vairuodama automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant neįgilinto, 15 cm įsiterpusio į gatvės važiuojamąją dalį, požeminio kolektoriaus kameros šulinio. Teismo nuomone, pirmiau paminėti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad automobilio sugadinimus nulėmė būtent kelio dalyje esanti nelygi kelio danga, automobiliui užvažiavus ant netinkamai įrengto, neįgilinto ir 15 cm įsiterpusio į gatvės važiuojamąją dalį požeminio kolektoriaus kameros šulinio.

Pabrėžė, kad, sprendžiant iškilusį ginčą, teismui nekilo jokių abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų atsakovų veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos bei atlygintos turtinės žalos. Objektyvių duomenų, kad nenustatytas asmuo, vairavęs nenustatytos markės ir valstybinių numerių automobilį, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostos pusę, nulėmė vairuotojos N. G. veiksmus pasukti automobilį dešiniau link kelio krašto ir užvažiuoti ant požeminio kolektoriaus kameros šulinio, byloje nenustatyta.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarime ši aplinkybė nurodyta tik iš pačios vairuotojos N. G. paaiškinimo. Kitų įrodymų, patvirtinančių šią eismo įvykio situaciją, nenustatyta. Todėl nenustatyta, kad žala kilo dėl priešinga eismo puse važiavusio vairuotojo kaltės, ir šio asmens veiksmai nelaikytini šio įvykio kilimo faktine aplinkybe, kuri sąlygojo įvykio kilimą ir automobilio sugadinimus. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teismas konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybė neužtikrino Gričiupio g. tinkamo įrengimo ir priežiūros, o AB „Kauno energija“, kaip statinio – požeminio kolektoriaus kameros šulinio – savininkė, nesiėmė veiksmų pašalinti statinio įrengimo trūkumų, įrengiant inžinierinių tinklų statinio dalį žemiau gatvės važiuojamosios dalies.

Taigi dėl abiejų atsakovų neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė, todėl jiems kyla bendra (solidarinė) atsakomybė už neteisėtu neveikimu padarytą žalą (CK 6.279 str.). Pareiškėjas skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog žala padaryta tiek privataus subjekto – AB „Kauno energija“, iš kurio yra priteista suma nuostolių atlyginimui, veiksmais, tiek ir valstybės institucijos – Kauno miesto savivaldybės veiksmais. Kaip jau buvo pirmiau paminėta, byloje neabejotinai nustatyta, kad žala yra kelių asmenų neteisėto neveikimo pasekmė.

Prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos (CK 6.6 str. 2 d.). Atsakomybę už kelių asmenų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.279 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidarinės atsakomybės taisyklės yra įtvirtintos CK 6.6–6.23 straipsniuose. Ginčo atveju yra visi solidariosios atsakomybės pagrindai.

Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju vertintini ir automobilį vairavusios vairuotojos veiksmai, nulėmę žalos dydžio mažinimą. Visų pirma, eismo įvykis įvyko 2012 m. gegužės 28 d. apie 13 val., šviesiu paros metu, esant geroms meteorologinėms sąlygoms, – 6,20 m kelio pločiui, kuris visiškai pakankamas prasilenkti dviem automobiliams. Vairuotoja N. G., būdama rūpestinga ir apdairi, privalėjo pastebėti kelio dalyje esančią kliūtį, sulėtinti greitį ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, neužvažiuojant ant važiuojamojoje kelio dalyje esančio požeminio kolektoriaus kameros šulinio. Antra, transporto priemonių vairuotojų pareiga vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose numatytos transporto priemonių vairuotojų pareigos ir jų veiksmai konkrečiose eismo situacijose, būtent, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Trečia, vadovaujantis CK 6.259 straipsnyje įtvirtinta bendra taisykle, numatančia tai, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad priteistina žala mažintina 50 procentų dėl automobilį vairavusios N. G. kaltės, kadangi vairuodama transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, vykdydama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovų prašė solidariai priteisti 5 068 Lt žalos atlyginimą, iš kurių 3 940,22 Lt sudaro automobilio atkūrimo sąnaudos, atskaičiavus 67 proc. keistinų dalių nuvertėjimą, 827,45 Lt (21 proc. pridėtinės vertės mokestis) ir 300 Lt turto vertinimo išlaidos. Atsakovai nesutiko su žalos dydžiu, nurodydami, jog apskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d.

Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10, 15 punktais. Pažymėjo, jog, automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Autoekspertas A. S., atlikęs apgadinto pareiškėjo automobilio vertinimą, turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta turto vertintojo kvalifikacija (Kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), abejoti jo kompetencija atlikti šio pobūdžio turto vertinimą nebuvo pagrindo, todėl 2012 m. birželio 20 d.

Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21206047 teismas pripažino tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būsimo remonto išlaidas. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Taigi, teismo vertinimu, atsakovų argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti. Tačiau, teismo nuomone, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti.

Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jis automobilį remontuos įmonėje, kuri bus pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Jei automobilio remonto paslaugas teiks apmokestinamasis asmuo, neprivalantis apskaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio ir mokėti jį į biudžetą, tai minimalios išlaidos automobiliui suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be pridėtinės vertės mokesčio. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad priteistinos žalos dydis sumažintinas 827,45 Lt (ši suma ataskaitoje nurodyta kaip pridėtinės vertės mokestis).

Tokią pat poziciją šios kategorijos bylose yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir nustatęs civilinės atsakomybės sąlygas, teismas konstatavo, kad iš atsakovų solidariai priteistinas pareiškėjui 2 120,11 Lt (3 940,22 Lt + 300 Lt x 50 proc. = 2 120,11 Lt) turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro 3 940,22 Lt transporto priemonės atkūrimo sąnaudos, pagrįstos 2012 m. birželio 20 d.

Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21206047 apskaičiavimu, dėl šio įvykio pareiškėjo turėtos turto vertinimo išlaidos – 300 Lt, kurias pagrindžia mokėjimo kvitas, ir tai, kad priteistinos žalos dydis mažintinas 50 procentų (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p., 6.259 str.).

Teismas, be to, pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes nėra pateikta jų apskaičiavimo ir pagrindimo ABTĮ 45 straipsnio nustatyta tvarka. Tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo, pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 77–81) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas, ir atmesti pareiškėjo reikalavimus Kauno miesto savivaldybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas ginčo sprendimą, pažeidė materialinės teisės normą, įtvirtintą CK 6.266 straipsnio 1 dalyje. Ginčo eismo įvykis kilo užvažiavus ant šulinio, kuris išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio. Atsakinga už galbūt kilusią žalą laikytina AB „Kauno energija“, kuri neneigė esanti ginčo įrenginio savininkė, o ne Kauno miesto savivaldybė. Nebūdama ginčo statinio savininkė (valdytoja), neturi teisinio pagrindo daryti kokią nors įtaką šiam statiniui.

2. Teismas neįvertino, kad į pareiškėjo reikalavimą nepagrįstai įtrauktos išlaidos automobilio remontui (byloje pateikta skaičiuotės santrauka), nors šioje byloje pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ginčo automobilio remonto darbai buvo atlikti, o reikalavimas grindžiamas vien tik UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sudarytomis preliminariomis sąmatomis. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kai byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, pareiškėjo nurodyti nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais.

3. Reikalauta atlyginti suma nepagrįstai įvardyta žalos atlyginimu, kadangi nėra jos sąsajų su šuliniu. Vertinimo ataskaitos data – 2012 m. birželio 20 d., nors vairuotoja užvažiavo ant požeminio kolektoriaus kameros šulinio 2012 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad įvykio automobilis nebuvo eksploatuojamas ir kad ne dėl papildomos eksploatacijos patirti sugadinimai. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra matyti, ar automobilis iki eismo įvykio buvo nepriekaištingos būklės. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012). Vertinimas nesusietas su šuliniu, jo išsikišimo į kelio važiuojamąją dalį dydžiu (0,15 m), visiškai nevertinta užvažiavimo ant šulinio įtaka užfiksuotiems sugadinimams, tiesiog įvertinti, neaišku, kada ir dėl kokios priežasties atsiradę, sugadinimai. Ginčo automobilio būklė iki tariamo eismo įvykio nebuvo nustatyta, be to, vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl užvažiavimo ant šulinio, negalima daryti, vadinasi, byloje neįrodytas priežastinis ryšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012).

4. Pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų. Vien tai, jog policijos pareigūnų yra užfiksuotas šulinio buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo solidariai su AB „Kauno energija“, kuri nuosavybės teise valdo ginčo šulinį, atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo šulinys ir kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žala, atsirado būtent dėl užvažiavimo ant ginčo šulinio. Tokių duomenų byloje nepateikta. Būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Nepateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų prašomą priteisti žalos dydį ir jos ryšį su ginčo šuliniu ir tik su juo.

5. Kauno miesto savivaldybė turi pareigą taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose, šios pareigos ir neginčija, tačiau ji negali būti suabsoliutinta ir bet kokia kilusi žala automobilių vairuotojams neturėtų būti pripažįstama kaip kilusi dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo.

Atsakovas AB „Kauno energija“ apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 68–73) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista turtinė žala iš atsakovo AB „Kauno energija“, ir atmesti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.), nes be jokio svaraus pagrindo atmetė visus jo prašymus. Pateiktus argumentus ir motyvus teismas nepagrįstai laikė tik prielaidinio pobūdžio teiginiais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jam nuosavybės teise priklausantis šulinys buvo eismo įvykio priežastis, t. y. kliūtis, dėl kurios buvo sugadintas pareiškėjui priklausantis automobilis, ir jis patyrė turtinę žalą. Teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Jokiais rašytiniais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsta ir nenustatytas priežastinis ryšys, kad pareiškėjo žala atsirado būtent jo automobiliui užvažiavus ant šulinio. Prašymą dėl būtino N. G. dalyvavimo byloje, kad būtų galima išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, teismas atmetė. Žala pareiškėjo automobiliui buvo padaryta dėl kito priešinga eismo puse važiavusio vairuotojo kaltės, ir yra visos civilinei atsakomybei nustatyti sąlygos. Pareiškėjas savo veiksmais po eismo įvykio (2012 m. liepos 3 d. kreipimusi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo) teisingai kildina savivaldybės, kaip inžinerinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybę, patvirtindamas, kad žala, kaip eismo įvykio pasekmė, atsirado dėl nesutvarkytos kelio dangos Gričiupio g.

2. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad savivaldybė neužtikrino Gričiupio g. tinkamos priežiūros ir kad toks atsakovo neveikimas turėjo įtakos nesaugaus eismo sąlygoms, dėl to buvo apgadinta pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.

3. Transporto priemonė yra suremontuota ir nagrinėjamoje byloje kalbama ne apie būsimo remonto išlaidas, o apie pareiškėjo jau turėtas faktines remonto išlaidas. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie faktines savo patirtas išlaidas remontuojant sugadintą automobilį. Skirtinguose dokumentuose užfiksuoti nevienodi sugadinimai, o vertinimas atliktas tik 2012 m. birželio 20 d., nors automobilis eismo įvykio metu buvo sugadintas 2012 m. gegužės 28 d. 2012 m. birželio 20 d. atliktas vertinimas nesusietas su faktinėmis šio eismo įvykio aplinkybėmis. Gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti (Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-844-422/2011, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-839-402/2011). Tokių duomenų byloje nėra. Teismas be jokio teisinio pagrindo, neturėdamas jokių duomenų apie pareiškėjo patirtas faktines remonto išlaidas, objektyviai neįvertinęs bylos aplinkybių viseto, nustatė žalos dydį, tuo pažeisdamas ABTĮ 57 straipsnio nuostatas bei formuojamą teismų praktiką. Atsakovas turi kompensuoti tik tas išlaidas, kurios būtinos sugadinto turto pirmykštei būklei atkurti. Padaryta žala atlygintina ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t., b. l. 93–97) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

1. Automobilis buvo sugadintas būtent dėl užvažiavimo ant išsikišusio šulinio. AB „Kauno energija“ nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog policijos pareigūnai veikė neteisėtai ir neteisingai aprašė eismo įvykio aplinkybes. Dėl šių priežasčių atmestini argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo. N. G., vairuodama automobilį, pasuko dešiniau link kelio krašto būtent dėl to, kad nenustatytas kitas vairuotojas, apvažiuodamas duobę, išvažiavo į jos važiuojamosios dalies eismo pusę. Žala automobiliui atsirado ne dėl šio pasukimo, o dėl to, kad automobilis užvažiavo ant šulinio, kuris išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio ir nebuvo įgilintas žemiau važiuojamosios dalies konstrukcijos. AB „Kauno energija“ priklausantis šulinys buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Reglamento 91 p.), o tai sudaro pagrįstą pagrindą reikalauti iš šio apelianto turtinės žalos atlyginimo. Pateikė įrodymus apie padarytų nuostolių dydį – paminėtą UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitą. Apeliantas jokių įrodymų, susijusių su padarytos žalos dydžiu, nepateikė. Vertinimo ataskaita yra pakankama daryti pagrįstas išvadas, jog dėl eismo įvykio metu atsiradusių automobilio apgadinimų buvo padaryta turtinė žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012). Kelių policijos pareigūnai nurodė tik pagrindinius, išoriškai matomus sugadinimus, o nepriklausomas turto vertintojas atliko išsamų sugadinimų vertinimą, todėl neatitikimai yra pateisinami.

2. Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigą užtikrinti, kad kelias būtų techniškai tvarkingas ir atitiktų Reglamento nustatytus reikalavimus. Akivaizdu, jog AB „Kauno energija“ priklausantis šulinys buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o Kauno miesto savivaldybė, kaip subjektas, atsakingas už vietinės reikšmės kelius ir gatves, nesikreipė į AB „Kauno energija“ dėl netvarkingai įrengto šulinio. Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė pavestas funkcijas ir dėl to yra atsakinga už patirtą žalą. Reikalavimui pagrįsti pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, turinčios teisę verstis turto vertinimo veikla, vertinimo ataskaitą. Nesutikęs su vertinimo ataskaitos duomenimis, pats apeliantas turėjo teikti įrodymus, paneigiančius šios ataskaitos duomenis. Apeliantas jokių įrodymų, susijusių su padarytos žalos dydžiu, nepateikė. Kelių policijos pareigūnai nurodė tik pagrindinius, išoriškai matomus sugadinimus, o nepriklausomas turto vertintojas atliko išsamų sugadinimų vertinimą. Dėl to policijos užfiksuotų sugadinimų neatitikimas turto vertintojo užfiksuotiems sugadinimams yra visiškai suprantamas. Turto vertintojas įvertino automobilio nusidėvėjimą ir nuostolius apskaičiavo atsižvelgdamas į automobilio būklę iki eismo įvykio. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. gegužės 28 d. nutarime ir kitoje administracinės bylos medžiagoje yra neginčijamai nustatyta, kad automobilis buvo sugadintas būtent dėl užvažiavimo ant išsikišusio šulinio, todėl atmestini argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo.

Atsakovas AB „Kauno energija“ atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą (2 t., b. l. 84–87) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista turtinė žala iš atsakovo AB „Kauno energija“, ir atmesti skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu iš dalies argumentai:

1. Sutinka su argumentais, kad teismas neatsižvelgė į bylai labai svarbias aplinkybes, turėjusias esminės reikšmės ginčo dėl tariamo eismo įvykio kilimui ir eigai, bei tinkamai neištyrė byloje pateiktų įrodymų tinkamumo. Palaiko apelianto motyvus dėl žalos dydžio pagrįstumo ir tai, jog teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo reikalavimą iš dalies, neįvertinęs, kad į jį yra įtrauktos remonto išlaidos, nors pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių dokumentų apie ginčo automobiliui atliktus remonto darbus. 2012 m. birželio 20 d. atliktas vertinimas nesusietas su faktinėmis šio eismo įvykio aplinkybėmis. Pritaria apelianto pozicijai, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo pateiktos UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitos Nr. 21206047 (iš esmės vienintelis byloje pareiškėjo pateiktas dokumentas, kuriuo grindžiamas reikalavimo dydis) data – 2012 m. birželio 20 d., nors eismo įvykis kilo 2012 m. gegužės 28 d. Pritaria apelianto nuomonei, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas.

2. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apeliantas neužtikrino Gričiupio g. tinkamos priežiūros ir kad toks jo neveikimas turėjo įtakos nesaugaus eismo sąlygoms, dėl to buvo apgadinta pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Ne šulinys, nuosavybės teise priklausantis AB „Kauno energija“, buvo tiesioginė priežastis ir sąlygojo eismo įvykį, o kelio duobė Gričiupio g. Šulinio buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl užvažiavimo ant šulinio. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir šulinio.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovo AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą (2 t., b. l. 89–90) prašo apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl AB „Kauno energija“ atsakomybės, atmesti.

Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl neįrodyto žalos dydžio, o apeliacinio skundo dalis dėl Kauno miesto savivaldybės atsakomybės turėtų būti atmesta. Ginčo eismo įvykis kilo užvažiavus ant šulinio, kuris išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio. Atsakinga už galbūt kilusią žalą laikytina AB „Kauno energija“, kuri neneigė esanti ginčo įrenginio savininkė, o ne Kauno miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Iš bylos matyti, kad 2012 m. gegužės 28 d. apie 13 val. pareiškėjui priklausantis automobilis, kurį vairavo trečiasis suinteresuotas asmuo N. G., važiuodamas Kaune, Gričiupio g., buvo apgadintas, užvažiavęs ant 0,20 m aukščio (virš važiuojamosios kelio dalies lygio) šulinio, kuris buvo išsikišęs į kelio važiuojamąją dalį 0,15 m nuo kelio bortelio. Automobilio apgadinimo faktą bei išvardytas šio eismo įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. gegužės 28 d. nutarimas (kuriame, be kita ko, yra lokalizuoti automobilio patirti apgadinimai) su policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykio vietos schema, paminėto šulinio (šilumos kameros) ir vietos važiuojamojoje kelio dalyje fotonuotraukos (pažymėtina, kad šiuose įrodymuose yra užfiksuota, kad nei kelio pradžioje, nei betarpiškai prieš nurodytą šulinį nebuvo jokių įspėjamųjų apie eismui pavojingą vietą ženklų). Išvardyti įrodymai jų leistinumo bei patikimumo aspektais nekelia jokių abejonių, o atsakovai nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, paneigiančių aptariamas eismo įvykio aplinkybes. Todėl, vertindamas šiuos įrodymus pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad paminėtame Kelių policijos valdybos 2012 m. gegužės 28 d. nutarime užfiksuotas automobilio apgadinimas atsirado būtent dėl jo susidūrimo (važiuojant kelio važiuojamojoje dalyje) su paminėtu šuliniu, t. y. yra susietas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neleistinoje kelio vietoje buvusia automobilių eismo kliūtimi – šuliniu. Iš to darytina loginė ir teisės taikymo požiūriu pagrįsta išvada, kad institucijos arba asmenys, atsakingi už tai, kad paminėtame kelyje nebūtų tokios kliūties, arba už tai, kad ši kliūtis būtų tinkamai paženklinta įspėjamaisiais ženklais, deliktinės atsakomybės taikymo prasme turi atlyginti paminėto automobilio savininkui (pareiškėjui) jo patirtą turtinę žalą, kuri yra siejama su paminėtais (Kelių policijos valdybos 2012-05-28 nutarime užfiksuotais) automobilio apgadinimais.

Pasisakydama dėl faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad nagrinėjama situacija yra ypatinga tuo, kad skirtingi teisės aktai (pirmosios instancijos teismo išvardyti kaip taikytini atsakovui Kauno miesto savivaldybei – CK 6. 271 str., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d. Aprašo 6, 12, 42 p., bei taikytini atsakovui AB „Kauno energija“ - Reglamento 1, 3, 91 p., CK 6.246 str. 1 d. ir CK 6.266 str.) įpareigojo abu atsakovus elgtis taip, kad paminėtas šulinys nebūtų kliūtimi saugiam kelio eismui. Deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu tai reiškia, kad kiekvienam iš atsakovų tinkamai įvykdžius išvardytų teisės aktų normų jiems nustatytas pareigas, aukščiau aprašytas eismo įvykis, o tuo pačiu ir paminėtos turtinės žalos atsiradimo faktas galėtų (turėtų) neįvykti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai pritaikė atsakovams solidariosios atsakomybės institutą (CK 6.6 str. 2 ir 3 d.).

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovų priteistinos žalos dydžio, kolegija, viena vertus, pažymi, kad aukščiau nurodytomis aplinkybėmis apgadinto automobilio atkuriamoji vertė (5 068 Lt) yra nustatyta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, t. y. Tvarkos taikymo požiūriu kompetentingo ir patikimo subjekto. 2012 m. birželio 20 d. Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21206047 (kuri ABTĮ taikymo prasme laikytina leistinu įrodymu administracinėje byloje ir teismo turi būti vertinama pagal aukščiau paminėtas ABTĮ 57 str. nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles) nurodyti kaip taisytini pareiškėjo automobilio apgadinimai pagal jų lokalizavimą ir pobūdį atitinka apgadinimus, nurodytus paminėtame Kelių policijos valdybos 2012 m. gegužės 28 d. nutarime.

Atsakovų apeliaciniuose skunduose šiuo klausimu nurodyti argumentai yra abstraktūs, turi prielaidų pobūdį ir nepagrįsti konkrečiais įrodymais, kurie galėtų paneigti aptariamoje vertinimo ataskaitoje padarytas išvadas apie automobilio atkuriamąją vertę arba suabejoti šių išvadų teisingumu. Antra vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje ataskaitoje apskaičiuoto PVM (827,45 Lt) sumokėjimo specifiką ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši suma jo buvo sumokėta, kolegijos manymu, pagrįstai 827,45 Lt sumažino iš atsakovų priteistinos sumos dydį.

Be to, teismas, atlikdamas visapusišką, išsamų ir objektyvų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių įvertinimą (tai padaryti teismą įpareigoja ABTĮ 57 str. 6 d.), pripažino, kad pareiškėjo patirtai žalai atsirasti turėjo reikšmę ir trečiojo suinteresuoto asmens (paminėto eismo įvykio metu automobilį vairavusios N. G.) Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų taikymo požiūriu nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, ir dėl to perpus sumažino iš atsakovų priteistinos sumos dydį. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodyti iš atsakovų priteistinos žalos dydžio nustatymo argumentai kolegijos pripažintini išsamiais ir teisingais.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovų priteistinos žalos dydį, galėjo remtis vien paminėta 2012 m. birželio 20 d. Motorinės sausumos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita ir CK 6.249 straipsnio taikymo prasme (šioje teisės normoje yra nustatytos teismui adresuotos atlygintinos žalos įvertinimo taisyklės, kurioms pirmosios instancijos teismo pasirinktas atlygintinos žalos nustatymo būdas neprieštarauja).

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Tenkinti atsakovų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė