Legislator Case Law & Legislation
73053237-c2f7-4263-874b-7f23f55c0111 AI generated

73053237-c2f7-4263-874b-7f23f55c0111 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 73053237-c2f7-4263-874b-7f23f55c0111
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Atskirasis skundas netenkintinasCivilinė byla Nr. 2S-1224-590/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05333-2014-0                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 122.2;122.3;122.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

Legislator headnote

AI generated

73053237-c2f7-4263-874b-7f23f55c0111 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Atskirasis skundas netenkintinasCivilinė byla Nr. 2S-1224-590/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05333-2014-0                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 122.2;122.3;122.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovams O. N., ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas M. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kovo naudai 17 250 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iÅ¡ atsakovės O. N. ieÅ¡kovo naudai 120 750 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti iÅ¡ atsakovės O.

N. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei O. N. priklausantį turtÄ 120 750 Lt sumai.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-06 nutartimi ieÅ¡kovo M. P. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas, netenkindamas minėto praÅ¡ymo, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad esant ieÅ¡kiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo, atkreiptinas dėmesys į reikalaujamų sumų pobÅ«dį ir tai, kad kai pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , galutinį dydį nustato teismas, todėl toks reikalavimas neturi bÅ«ti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas M.

P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei areÅ¡tuoti atsakovės O. N. 120 750 Lt vertės turtÄ . Nurodo, kad atsakovei reiÅ¡kiamas turtinio pobÅ«džio piniginis reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kuris kildinamas iÅ¡ atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. dėl eismo įvykio, kuris įvyko dėl atsakovės kaltės, ieÅ¡kovui sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 120 750 Lt, t. y. konkrečiÄ pinigų sumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, 120 750 Lt suma laikytina didele fiziniam asmeniui ir tai yra vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų pagrindų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.Atskirajame skunde ieÅ¡kovas M. P. teigia, jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas bei egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas byloje privalėjo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė.

Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties pareiÅ¡kėjo valios. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

Å iuo atveju apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ , t. y. jog atsakovė O. N. nesÄ Å¾iningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ arba yra kitų aplinkybių, kurios darytų teismo sprendimo įvykdymÄ negalimu. Didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovės turto areÅ¡tÄ kaip procesinio pobÅ«džio apsaugos priemonę. PrieÅ¡ingu atveju Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas vien tik esant didelei ieÅ¡kinio sumai (kuriÄ savo nuožiÅ«ra nustato ieÅ¡kovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡tų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ teisingumo vykdymÄ .

Be to, ginčas byloje kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, ir Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 6.250 str. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas įstatymų leidėjo nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimas nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačiai sunkių pasekmių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad CK nėra nustatyta neturtinės žalos ribų ir įvertinti neturtinę žalÄ yra palikta teismo diskrecijai, taip pat į CPK 145 str. įtvirtintÄ ekonomiÅ¡kumo principÄ , Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės O. N. atžvilgiu.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-03-06 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Vidas Stankevičius