7302307d-1f73-4182-bb75-cfb2cce1867f · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-51-354/2015Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00613-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.6.6; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.2.8; 1.2.4.5; 1.2.4.8.2; 2.1.15.3.3; 2.1.14; 2.3.6.4.5.                                                                ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Renatai Kovierei, Audronei Peleckienei, Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,             nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

S., jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, kaltinamajam R. S.,ekspertui Sauliui MekÅ¡raičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. (kaltinamuoju aktu ir teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktu pakeistu kaltinimu), pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (nukentėjusiojo atstovo teisme pateiktais praÅ¡ymais).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

Kaltinamasis R. S. 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje, tiksli kelio vieta nenustatyta, automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė V. S. į nosį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį smilkinį bei po to, turėdamas vieningÄ tyčiÄ ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini), prie V.

S. kiemo vartų, tyčia vienÄ kartÄ ranka suduodamas V. S. į petį jį pastÅ«mė, nuo to V. S. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam V. S. du kartus spyrė į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. dvi muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda nosies virÅ¡Å«nėje su nosies nugarėlės minkÅ¡tųjų audinių patinimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Ikiteisminio tyrimo metu R.

S. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d. tuo, kad 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksli įvykio vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas automobilyje ranka vienÄ kartÄ sudavė į deÅ¡inį smilkinį V. S., po to, (duomenys neskelbtini), V. S. kieme, prie vartų vienÄ kartÄ ranka sudavė į nosį V. S., vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ , dėl to V.

S. suklupo, ir tuomet du kartus spyrė į galvÄ nukentėjusiajam, padarydamas V. S. galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.Teisiamajame posėdyje prokurorės pateiktu pakeistu kaltinimu R. S. kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d. tuo, kad 2013 m. spalio 5 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje, tiksli kelio vieta nenustatyta, automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė V. S. į nosį ir vienÄ kartÄ deÅ¡inį smilkinį bei po to, turėdamas vieningÄ tyčiÄ ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini), prie V. S. kiemo vartų, tyčia vienÄ kartÄ ranka suduodamas V. S. į petį jį pastÅ«mė, nuo to V. S. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam V.

S. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ koja spyrė į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl odos randų kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje, kurie susidarė sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo R.

S. atstovo pateiktu kaltinimu R. S. kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. tuo, kad 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., tiksli įvykio vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas automobilyje ranka vienÄ kartÄ sudavė į deÅ¡inį smilkinį V. S., po ko, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, (duomenys neskelbtini), V.

S. kieme, prie vartų vienÄ kartÄ ranka sudavė į nosį V. S., vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ , dėl ko V. S. suklupo ir tuomet du kartus spyrė į galvÄ nukentėjusiajam, padarydamas V. S. galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl odos randų kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje, kurie susidarė sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, V. S. veidas buvo subjaurotas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo R.

S. atstovo pateiktu kaltinimu R. S. kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. tuo, kad 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje, tiksli įvykio vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir bÅ«damas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, tyčia vienÄ kartÄ sudavė V.

S. į nosį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį smilkinį bei po to, turėdamas vieningÄ tyčiÄ ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini), prie V. S. kiemo vartų, tyčia vienÄ kartÄ ranka suduodamas V. S. į petį jį pastÅ«mė, nuo to V. S. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam V. S. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ koja spyrė į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imÄ .

Tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl odos randų kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje, kurie susidarė sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, V. S. veidas buvo subjaurotas, bei nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl galvos smegenų sukrėtimo V. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Įrodymai Apklaustas teisiamajame posėdyje 2014 m. gruodžio 8 d. kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog nesutinka su kaltinimu, kad spyrė nukentėjusiajam, kad iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų subjaurojo nukentėjusiajam veidÄ , tačiau pripažįsta, kad nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , kad sudavė tris smÅ«gius ranka. 2013 m. spalio 4 d., apie 23 val. 30 min., jis su nukentėjusiuoju iÅ¡vyko iÅ¡ bendradarbių Å¡ventės, važiavo tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, vairavo įmonės vairuotojas A.

K., kartu važiavo kolega R. S.. Pastarasis ir nukentėjusysis sėdėjo automobilio gale, o jis sėdėjo Å¡alia vairuotojo. R. S. iÅ¡leido prie namų (duomenys neskelbtini). Važiuojant toliau, V. S. pradėjo ranka smÅ«giuoti jam į galvÄ . Jis paklausė nukentėjusiojo, kodėl Å¡is taip elgiasi, ir atsisukęs į automobilio galÄ pastÅ«mė nukentėjusįjį, kad pastarasis sėdėtų ne už jo, o už vairuotojo. Grubiai stumdamas, galėjo nukentėjusiajam suduoti. Jam nuo V. S. smÅ«gių buvo nukritę akiniai.

Po kiek laiko V. S. vėl atsisėdo už jo, apkabino rankomis jo kaklÄ , pradėjo smaugti. Jis bandė iÅ¡sivaduoti, stÅ«mė nukentėjusįjį alkÅ«nėmis, galėjo suduoti į veidÄ ar smilkinį. Kai atvažiavo iki V. S. namų (duomenys neskelbtini), iÅ¡leido pastarÄ jį prie vartų. Jis norėjo, kad V. S. greičiau iÅ¡liptų, bet Å¡is jo neklausė, Tuomet vairuotojas priėjo prie nukentėjusiojo ir paprašė iÅ¡lipti, jie kartu nuėjo link vartų. Po to jis taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir V.

S. paklausė, kodėl pastarasis jį smaugė, trankė, bet nukentėjusysis nieko nesakė. V. S. kėsinosi vėl jam trenkti, užsimojo, jie susistumdė, ir jis galėjo suduoti nukentėjusiajam į veidÄ . Nukentėjusysis nugriuvo ant asfalto. Jis nuėjo į automobilį, palikęs nukentėjusįjį gulintį. Nukentėjusiojo namuose degė Å¡viesa. Tyčia pakenkti V. S. jis nenorėjo – nematė reikalo, jis tik norėjo iÅ¡vengti V. S. smÅ«gio. Kai buvo automobilyje, matė, kad V. S. iÅ¡ nosies bėgo kraujas.

Ä®vyko konfliktas ir jo veiksmus iÅ¡provokavo nukentėjusysis. Girtumas Å¡iek tiek turėjo įtakos jo veiksmams. Tiesiog įvyko abipusis nesusipratimas, abu buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėrę. Jis sudavė smÅ«gius, nes norėjo užbaigti konfliktÄ , nustumti nuo savęs nukentėjusįjį. Tris smÅ«gius jis sudavė tyčia, norėjo grubiai nuo savęs atstumti V. S.. Pripažįsta, kad nuo jo suduotų smÅ«gių ranka galėjo bÅ«ti padaryti tokie sužalojimai nukentėjusiajam, kurie nurodyti ekspertizės akte.

Koja nesmÅ«giavo. Nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs, pastarojo veiksmai buvo neadekvatÅ«s. Jie yra pažįstami Å¡eÅ¡erius metus. Anksčiau su nukentėjusiuoju jokių konfliktų nėra buvę. Pirmasis sudavė smÅ«gius nukentėjusysis, nieko nekalbėjo, jis ir Å¡iandien nežino, kodėl nukentėjusysis jam sudavė. Jis buvo iÅ¡provokuotas, viskas įvyko dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pirmus smÅ«gius sudavė nukentėjusysis, jam (kaltinamajam) taip pat sukėlė skausmÄ , nuo smaugimo jam trÅ«ko oro.

Jis neturėjo tikslo subjauroti veidÄ nukentėjusiajam ar sumuÅ¡ti pastarÄ jį, tiesiog vyko grumtynės. Nukentėjusysis įvykio metu jau nebedirbo (duomenys neskelbtini), jis (kaltinamasis) buvo paskirtas į nukentėjusiojo vietÄ . Važiuojant automobilyje jie nekalbėjo apie darbÄ , Å¡ventėje taip pat nekalbėjo apie darbÄ , dėl to konflikto nebuvo. Jis buvo nedaug iÅ¡gėręs, viskÄ pamena. Po Å¡ventės nukentėjusysis į automobilį įlipo pats, o prie namų jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio padėjo vairuotojas.Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, Å¡i suma yra per didelė.

Sutiktų atlyginti dar 5–6 tÅ«kstančius litų, jau yra atlyginęs 3 000 Lt neturtinės žalos. Jo mėnesio darbo užmokestis yra 3 500 Lt, neatskaičius mokesčių, į rankas gauna daugiau kaip du tÅ«kstančius litų, kartÄ per metus gali bÅ«ti mokamos premijos, kokia premija buvo iÅ¡mokėta praėjusiais metais, nepamena. Po įvykio buvo nuėjęs į ligoninę atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, tada nukentėjusysis jokių pretenzijų jam nepareiÅ¡kė. Nori atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo už sukeltÄ skausmÄ , nepatogumus, gailisi, kad taip atsitiko.

Sudavė smÅ«gius ranka, sužeidimai galėjo atsirasti nuo jo smÅ«gių, ant jo pirÅ¡tų yra keli žiedai, žiedai yra be akių. Negali pasakyti, kur padarė nukentėjusiajam sužeidimus, ar automobilyje, ar iÅ¡lipus iÅ¡ jo. Matė, kad V. S. nukrito ant kieto pagrindo, galėjo bÅ«ti, kad nukentėjusysis susižeidė nukritęs. Nežino, į kokiÄ veido dalį pataikė smÅ«giuodamas nukentėjusiajam lauke. Nesutinka su ekspertų iÅ¡vada, kad sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam, nebÅ«dingi griuviminei traumai.Jam pačiam buvo suduoti smÅ«giai, iÅ¡oriÅ¡kai sužeidimų nesimatė, ant kaklo matėsi raudonis, buvo dėl to pas Å¡eimos gydytojÄ , nes skaudėjo kaklÄ .

Nuo nukentėjusiojo smÅ«gių jam ant kelių buvo nukritę akiniai. Iki to vakarėlio su nukentėjusiuoju piktumų nėra buvę. Matė, kaip V. S. Å¡ventės metu gėrė. Nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, visiÅ¡kai nereagavo į jį, ignoravo jo praÅ¡ymÄ iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl ko kabinėjosi prie jo. Blaivus žmogus negalėtų taip elgtis, kaip elgėsi V. S.. Jo suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam buvo tik tokie, kad galėtų apsiginti nuo smÅ«gių.

Kai jis automobilyje nustÅ«mė nukentėjusįjį, kažkiek laiko nukentėjusysis buvo nurimęs, o po to pradėjo jį smaugti. Vairuotojas nukentėjusįjį vedė prilaikydamas iki kiemo vartų. Nukentėjusysis nugriuvo nuo jo smÅ«gio, jis pataikė nukentėjusiajam į veidÄ , o automobilyje nukentėjusiajam sudavė du kartus. Automobilis nuo nukentėjusiojo kiemo vartų matėsi, vairuotojas, grįžęs į automobilį, galėjo matyti jį su nukentėjusiuoju stovinčius prie vartų.

Nepamena, koks apÅ¡vietimas buvo kieme.  Iki įvykio nukentėjusiojo veidas buvo toks pat, kaip ir dabar, nukentėjusysis buvo raudonu veidu. Vizualiai nukentėjusiojo veidas nėra pakitęs. Apklaustas teisiamajame posėdyje 2015 m. sausio 12 d. kaltinamasis R. S. parodė, kad V. S. jis sudavė du smÅ«gius automobilyje, matė, kad automobilyje V. S. iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Atsimena, kad po pirmo sudavimo apglėbė V. S. ir nustÅ«mė į Å¡onÄ , o kai pastarasis pradėjo jį smaugti, iÅ¡sivadavęs rankomis galėjo suduoti V.

S.. Kai jį V. S. smaugė, pastarajam jau buvo sužalota nosis. Pripažįsta tris smÅ«gius – du automobilyje ir vienÄ kieme. Atidaręs automobilio duris jis prašė, kad V. S. iÅ¡liptų iÅ¡ automobilio.Apklaustas teisiamajame posėdyje 2015 m. birželio 29 d. kaltinamasis R. S. parodė, kad pripažįsta savo kaltę padarius V. S. sužalojimus, nurodytus 2015 m. kovo 16 d. ekspertizės akte. Automobilyje jis sudavė du smÅ«gius ranka nukentėjusiajam V. S. į nosį bei smilkinį, o prie nukentėjusiojo namų sudavė nukentėjusiajam į petį, pastarasis pargriuvo, ir galėjo bÅ«ti, kad jis vienÄ ar du kartus įspyrė nukentėjusiajam į kaktÄ .

Anksčiau neigė spyręs nukentėjusiajam, galbÅ«t to neprisiminė, nes buvo iÅ¡gėręs. Dėl buvusio girtumo tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Nepripažįsta, kad padarė nukentėjusiajam lengvÄ smegenų sukrėtimÄ , pripažįsta, kad padarė sužalojimus, ir nukentėjusiojo atsipraÅ¡o, tačiau tuos veiksmus jis padarė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tai buvo pyktis, emocijos, nes nukentėjusysis daužė ranka jam per pakaušį. Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. savo kaltės nepripažįsta, nes nukentėjusiajam nebuvo subjaurotas veidas.

Supranta, kad norint taikyti laidavimÄ , yra reikalingas visiÅ¡kas kaltės pripažinimas, todėl savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. Susitaikyti su nukentėjusiuoju nepavyko, jie nerado kompromiso. Nukentėjusiajam atlygino 3 000 Lt, dar nukentėjusiajam sutinka atlyginti 500 eurų. Dėl to įvykio labai gailisi, savo elgesį vertina blogai. Nori atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, kad sukėlė rÅ«pesčių ir jam, ir jo Å¡eimai.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. S. parodė, kad 2013 m. spalio 4 d. jis dalyvavo buvusių bendradarbių vakarėlyje.

Ä® vakarėlį važiavo kartu su R. S., jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Tarnybinį automobilį vairavo A. K.. Po vakarėlio namo kartu važiavo ir R. S., kurį iÅ¡leido (duomenys neskelbtini). R. S. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės Å¡alia jo, o R. S. sėdėjo prie vairuotojo. Grįždami namo kalbėjosi apie kelių priežiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) rajone. Jis pasakė, kad R. S. turėtų rimčiau žiÅ«rėti į savo darbÄ , o ne į save. R. S. tai nepatiko. Galėjo bÅ«ti, kad jis kaltinamajam sakė geriau prižiÅ«rėti savo darbÄ ir tapÅ¡nojo pastarajam per petį, galėjo kliudyti jo akinius.

Abu su R. S. buvo iÅ¡gėrę, bet jis suvokė, kas vyksta. Jis tikrai nesmaugė kaltinamojo. Važiuojant automobiliu atsisukęs kaltinamasis kumščiu jam trenkė į veidÄ , jam pradėjo bėgti kraujas. Tiksliai negali pasakyti, kiek smÅ«gių važiuojant automobiliu jam sudavė kaltinamasis, gali bÅ«ti, kad du smÅ«gius. Vienas smÅ«gis tikrai jam kliuvo į nosį. Automobiliui sustojus prie jo namų vartų, jis nelipo iÅ¡ automobilio, nes nuo smÅ«gio jam svaigo galva. Po to jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, vairuotojas palydėjo iki vartų.

Tuo metu prie jo atėjo R. S.. Kieme jis nebuvo užsimojęs prieÅ¡ kaltinamÄ jį, gali bÅ«ti, kad kieme jis norėjo patapÅ¡noti kaltinamajam per petį, o pastarasis jį pastÅ«mė suduodamas į petį, jis nukrito ant asfalto, ir tada kaltinamasis apie 2–3 kartus spyrė jam į galvÄ â€“ kaktÄ , dėl to jis prarado sÄ monę. Kieme jokios kalbos su kaltinamuoju nebuvo. Jis atsibudo, kai jį pajudino žmona, ir parėjo namo. Už vartų yra jo kiemas, nuo gatvės iki vartų apie 3–4 metrai, Å¡i teritorija nėra apÅ¡viesta.

Nežino, ar vairuotojas iš automobilio galėjo matyti, kas įvyko tarp jo ir kaltinamojo. Jam buvo prakirsta nosis, sumušta akis, keli randai buvo kaktoje, bet jie dabar užgijo. Randas nosyje atsirado nuo smūgio automobilyje. Randai jam trukdo, vis jo klausiama, kas įvyko, turi aiškintis. Anksčiau nėra su niekuo susimušęs. Nosies asimetrijos nėra, kvėpuoti randas netrukdo. Jo veidas po įvykio buvo subjaurotas. Jam smūgiai buvo suduoti dėl to, kad jis išsakė kaltinamajam pastabas dėl darbo, konfliktas įvyko daugiau dėl asmeninių paskatų.

Jis išėjo į pensijÄ , dėl darbo su kaltinamuoju ar kitais asmenimis jokių konfliktų nebuvo. Yra buvę, kad jo darbo laikotarpiu vairuotojas A. K. jį veždavo, tarp jų jokių konfliktų nebuvo. PraÅ¡o jo civilinį ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti atstovavimo iÅ¡laidas ir 29 000 Lt padarytos neturtinės žalos. Kaltinamasis yra jam sumokėjęs 3 000 Lt. Jaučia stresÄ , kad gali pasikartoti nelaimė, jaučia baimę. Ä®vykio metu niekur nedirbo, po to dirbo bendrovėje, Å¡iuo metu nedirba.

Įsidarbinti bendrovėje sužalojimai netrukdė. Kai B. iš automobilio išlipo kolega, kaltinamasis R. S. atsisėdo prie vairuotojo, ikiteisminio tyrimo metu jis galėjo suklysti, sakydamas, jog kaltinamasis atsisėdo šalia jo. Kaltinamasis smūgius jam sudavė atsisukęs iš priekinės automobilio sėdynės. Po šventės į automobilį jis nuėjo pats, kartu ėjo kiti asmenys, kurie važiavo kartu, vairuotojas jau sėdėjo automobilyje. Šventė prasidėjo 17 val., nuolatos niekas negėrė, vyko šokiai, jis jautėsi normaliai, galėjo paeiti, jokių konfliktų vakarėlio metu nebuvo.

Kai atvažiavo prie jo namų, kaltinamasis jam nieko nesakė, nebuvo priėjęs prie automobilio durelių, automobilio dureles pradarė vairuotojas, palydėjo jį iki vartų. Vairuotojas nebuvo jo paėmęs už parankės. Kai pro vartus jis įėjo į savo kiemÄ , pamatė, kad kaltinamasis yra Å¡alia. Vartai nerakinami. Taip nebuvo, kad prie vartų kaltinamasis norėjo pasiaiÅ¡kinti kažkokias aplinkybes, o jis kaltinamajam nieko nesakė. Kaltinamasis jį pastÅ«mė, jis nukrito, ir tada kaltinamasis jam tris kartus spyrė.

Tuo metu jo namuose degė Å¡viesa, o, kad jis grįžo, buvo aiÅ¡ku, nes pradėjo loti Å¡uo. KitÄ dienÄ , atsikėlus ryte jam pasidarė baisu dėl savo veido, jis iÅ¡gėrė apie tris stiklines alaus. Kraujas pradėjo bėgti po pirmojo smÅ«gio automobilyje, kakta buvo sužalota kieme. IÅ¡ karto į medikus nesikreipė, nes buvo stresas. KitÄ dienÄ atvažiavo dukra su vyru ir iÅ¡sivežė jį į Å iaulius pas medikus, jam labai skaudėjo galvÄ . Kaktoje žaizdos atrodė kaip kirstinės, jos nebuvo siÅ«tos.

Medikai nebesiuvo žaizdų, nes jis per vėlai kreipėsi į medikus, nosis taip pat nebuvo siÅ«ta. Ä® ligoninę kaltinamasis buvo atvykęs, atsipraÅ¡inėjo, jis pastarajam pasakė, kad, kai iÅ¡gysiÄ s, tada ir galvosiÄ s apie įvykį. Dabar geriau viskÄ prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) komisariate, ligoninėje, buvo akistata, jis visada sakė teisybę. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo suklysti, kad kraujas iÅ¡ nosies pasileido prie vartelių. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo neprisiminti, kad vairuotojas buvo iÅ¡lipęs kartu su juo, kad jam atidarė automobilio dureles.

KitÄ dienÄ po įvykio jam buvo nustatytas 1.17 promilių girtumas. Jo žentas dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje chirurginiame skyriuje, todėl nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jo veidas visÄ gyvenimÄ toks raudonas ir reaguoja į temperatÅ«rų skirtumus. Jis yra susipažinęs su specialisto iÅ¡vada dėl klausos ir sutinka su ja. Gydytoja buvo nustačiusi, kad jo klausa pablogėjo po įvykio. Sugadintus rÅ«bus turi, nevalė jų. Nurodytos rÅ«bų kainos yra tokios, kokias nurodė, jokių įrodymų neturi. 1 000 Lt nevertina kaip neuždirbtas pajamas, tuo metu nedirbo.

IÅ¡ paskutiniojo darbo išėjo, nes nepatiko ten dirbti. A. K. jo kaimynas, bet jie nebendrauja. Nesutinka, kad jam dar atlygintų tik 500 eurų, laikosi savo pozicijos dėl 29 000 Lt. Po paskutinės ekspertizės atlikimo jam buvo pasiÅ«lyta 2 000 eurų, tačiau jis su Å¡ita suma nesutiko.            Akistatos su R. S. metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad R. S. jam sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ važiuojant automobiliu ir vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ bei du kartus įspyrė gulinčiam į kaktÄ namo kieme (1 t., 54–55 b. l.).Liudytoja R.

S. parodė, kad nukentėjusysis V. S. yra jos sutuoktinis, o kaltinamasis R. S. – buvęs jos vyro virÅ¡ininkas. 2013 m. spalio 4 d. jos vyras V. S. kartu su R. S. ir A. K. iÅ¡važiavo į Å iauliuose vykusį pokylį. Jos vyras jau nedirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Vidurnaktį ji paskambino A. K. ir paklausė, ar jie dar negrįžta. A. K. pasakė, kad jie jau grįžta namo. 2013 m. spalio 5 d., po vidurnakčio, kiek buvo tiksliai valandų, neprisimena, iÅ¡girdo kieme lojant Å¡unį. PasižiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė prie namo vartų stovintį automobilį su įjungtais žibintais.

Jai pasirodė, kad kieme kažkas kažkÄ kelia nuo žemės. IÅ¡bėgusi į kiemÄ rado sukniubusį ar pusiau gulintį ant žemės savo vyrÄ . Automobilio jau nebebuvo. Ji judino savo vyrÄ , kalbino, plekÅ¡nojo per veidÄ , tačiau pastarasis nereagavo. Ji pakėlė ir parvedė vyrÄ namo. Vyras buvo kruvinas, prakirsta kakta, iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jai paklausus, kas atsitiko, vyras pasakė, jog jį sumušė R. S.. Ji vyrÄ nuprausė, sustabdė kraujavimÄ ir palydėjo miegoti. Vyras buvo neblaivus, bet susikalbėti buvo galima.

Ji paskambino vairuotojui A. K. ir paklausė, kas kėlė ir kas sumušė jos vyrÄ . A. K. atsakė, kad tai jis kėlė jos vyrÄ , o kas sumušė – nematė. Ryte jie nusprendė kreiptis į medikus, nes vyras buvo labai iÅ¡tinęs, vis dar kraujavo žaizda ant kaktos. Vyras sakė, kad jaučiasi blogai. Atvažiavusi jos dukra vyrÄ iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Su vyru apie įvykį nieko nekalbėjo, nes jis jautėsi blogai, jam skaudėjo galvÄ . Nematė, ar vyras ryte vartojo alkoholį.

Neatsimena, ar ryte vyras buvo iÅ¡gėręs. Vyras sakė, kad susipyko su R. S.. Neprisimena, ar vyras sakė, kas, kam ir kokius smÅ«gius sudavė. Ryte pamatė du didžiulius kraujo klanus kiemo pusėje. Visa laiptinė, kambarys buvo pritaÅ¡kyti kraujo.Po patirtų sužalojimų jos vyro veidas pasikeitė, labiau sutriko klausa. Vyro kaktoje yra randas, paakiai padribę. Visas įvykis sukelia neigiamus pojūčius. NamiÅ¡kiai pastebi randÄ , esantį vyro kaktoje. Pamačiusi randÄ vyro kaktoje, prisimena, kaip vyrÄ parsivedė, paskendusį kraujuose.

Anksčiau vyras nebuvo susižalojęs veido ar kaktos. Jos dukters vyras yra medikas. Vyrui skaudėjo galva, jam buvo negera, ir buvo labai iÅ¡tinęs. Kaltinamasis buvo atvažiavęs pas jos vyrÄ Ä¯ ligoninę. Praėjus mėnesiui po įvykio, jos vyras įsidarbino, tuo metu vyro veide matėsi randai, kurie buvo padaryti įvykio metu. Liudytojas R. S. parodė, kad nukentėjusysis V. S. yra jo buvęs bendradarbis. Jis pats dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio mėnesio pradžioje įmonės autobusu atvyko į (duomenys neskelbtini), nes ten vyko įmonės direktoriaus gimtadienio vakarėlis.

Toje pačioje šventėje dalyvavo ir V. S. bei R. S.. Šventės metu nepastebėjo, kad tarp V. S. ir R. S. būtų įvykęs koks nors konfliktas. Kiek tiksliai valandų buvo, negali pasakyti, tačiau jau galėjo būti apie 24 val., kai jis su V. S. ir R. S. išvažiavo pastarųjų automobiliu namo. Vežė vairuotojas A. K.. Jis (R. S.) buvo vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio. Kai atėjo į automobilį, V. S. jame jau sėdėjo. Automobilyje jis atsisėdo gale už vairuotojo. Automobilio gale sėdėjo ir V.

S., o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo R. S.. Jį parvežė į namus (duomenys neskelbtini). VisÄ Ä¯vykių sekÄ atsimena. Nukentėjusysis V. S. sėdėjo ir miegojo, buvo stipriai iÅ¡gėręs. Kaltinamasis R. S. buvo iÅ¡gėręs, bet gan gerai atrodė. Jis daugiau kalbėjosi su R. S.. Jokių konfliktų nevyko. Prie jo namų iÅ¡lipo ir R. S., jie atsisveikino. V. S. nebuvo iÅ¡lipęs, miegojo. R. S. atsisėdo į savo vietÄ priekyje. Ant nukentėjusiojo veido jokių sužalojimų nesimatė ir dabar jis nepastebi jokių nukentėjusiojo pasikeitimų.

Vairuotojas jam nieko nepasakojo. R. S. pasakė, kad bus teismas.Kai važiuojant jis kalbėjosi su R. S., nukentėjusysis nebuvo įsitraukęs į pokalbį. Su R. S. kalbėjo darbiniais klausimais. Negali pasakyti, ar buvo kalba apie kelių būklę, mano, kad ne. Šventės metu matėsi, kad V. S. buvo gerokai išgėręs, svirduliavo. Šventėje matosi, kuris stipriau išgėręs, kuris silpniau. Jis matė, kad nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, jie sėdėjo prie vieno stalo ir gėrė kartu.

R. S. yra jo bendradarbis. Kiek bendrauja, jokio agresyvumo iÅ¡ R. S. pusės nėra pastebėjęs, o V. S. vienÄ kartÄ Å¡ventės metu buvo jam ranka perbraukęs per pakaušį. Tai buvo neformalioje aplinkoje. Su nukentėjusiuoju jis yra buvęs dviejuose pobÅ«viuose. Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba kelių tarnyboje, įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Nukentėjusįjį V. S. pažįsta kaip buvusį virÅ¡ininkÄ . Paskutiniu metu su juo nebendrauja. Kaltinamasis R. S. yra jo virÅ¡ininkas. 2013 m. spalio 4–5 d.

V. S. ir R. S. vežė į (duomenys neskelbtini) vykusį (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus gimtadienį. Å ventėje reikėjo bÅ«ti apie 17 val. V. S. su R. S. važiuojant į Å¡ventę tarpusavyje nekonfliktavo. Pasibaigus Å¡ventei R. S. pirmas atėjo į automobilį. V. S. pats atėjo į automobilį, niekas jo neatvedė. Abu vyriÅ¡kai buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Å alia jo sėdėjo R. S., o automobilio gale – V. S.. KÄ pastarasis veikė, nematė. IÅ¡ pradžių važiuodami jie nesikalbėjo ir nekonfliktavo.

R. S. iÅ¡lipo prie savo namų, R. S. iÅ¡lipo atsisveikinti su R. S.. Ties G. kaimu V. S. ne vienÄ kartÄ ranka baksnojo R. S. į kairės pusės kaklo-sprando sritį. V. S. tai darė nestipriai. Kodėl taip elgėsi, nežino, nes V. S. nieko neaiÅ¡kino. Po to vienÄ kartÄ ranka V. S. sudavė į galvÄ R. S.. Ar smÅ«gis buvo stiprus, nežino. Tuomet R. S., persisukęs į automobilio galÄ , ranka sudavė V. S.. Kiek kartų, negali pasakyti, kur pataikė, jis nematė. R. S., suduodamas V. S., rankose neturėjo jokio daikto, tačiau po Å¡io smÅ«gio V.

S. iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Gal po 3–5 minučių viskas pasibaigė ir vyrai nusiramino. Po to, gal ties (duomenys neskelbtini) k., V. S. visa deÅ¡ine ranka apglėbė R. S. už kaklo lyg jį smaugdamas. Tačiau ar tikrai smaugė, jis nesuprato. R. S. iÅ¡silaisvino. Tuomet R. S. atsisegė saugos dirÅ¾Ä , atsisuko į automobilio galÄ ir V. S. laikė prispaudęs. R. S. liepė V. S. ramintis. PrieÅ¡ įsukant į V. S. kiemÄ R. S. nebelaikė prispaudęs V. S.. Viskas truko gal kokias 3–5 minutes.

Konfliktas pasibaigė. prie V. S. namų pirmas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo R. S., nes norėjo iÅ¡ automobilio iÅ¡laipinti V. S., kuris iÅ¡ automobilio nenorėjo lipti. Kodėl nenorėjo lipti, nežino, gal dėl girtumo nesusivokė. R. S. iÅ¡laipinti V. S. nepavyko, todėl iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir jis, iÅ¡laipino V. S. ir už pažastų nuvilko prie pastarojo kiemo vartų iÅ¡ kiemo pusės. V. S. pats nepaėjo. Kieme V. S. atsistojo, todėl pastarÄ jį jis paliko ir nuėjo į automobilį. Paskui V.

S. į kiemÄ nuėjo ir R. S.. Kodėl Å¡is ėjo iÅ¡ paskos, jis nežino. Jam grįžus į automobilį, V. S. kieme pasiliko pats V. S. ir R. S.. Kas ten vyko, jis nematė, tik pamatė, kad V. S. buvo nuvirtęs, bet nepastebėjo, ar pastarasis nuvirto nuo smÅ«gio, ar pats. Kai V. S. nuvirto, R. S. atėjo į automobilį, ir jie nuvažiavo. Jis su R. S. apie konfliktÄ nekalbėjo, ir R. S. nepasakojo, kodėl ėjo į V. S. kiemÄ ir kÄ ten veikė. Jis nesuprato, dėl ko tarp vyrų įvyko konfliktas, gal dėl girtumo, nes abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio.

Automobilyje už vairuotojo ant galinės sėdynės buvo kraujo. Kai R. S. grįžo į automobilį, tik pasakė: „Už kÄ taip“, ir viskas. Kai jis nuvežė R. S. namo, jam paskambino R. S., paklausė, kas primušė jos vyrÄ . Jis atsakė, jog jos vyras V. S. susimušė su R. S.. V. S. veide jis nemato jokių pasikeitimų. Koks buvo, toks yra, tik veido spalva pasikeitusi. Jeigu gatvėje sutiktų, tai nepasakytų, kad V. S. veidas pasikeitęs. Nuvedęs V. S. jis pastatė prie kiemo vartų.

Tuo metu, kai vedė V. S. į kiemÄ , R. S. ėjo iÅ¡ paskos. Matė, kad R. S. ir V. S. pykstasi. R. S. kažkÄ sakė: „Už kÄ ?“ ar „Kodėl?“. Vesdamas V. S. matė pastarajam iÅ¡ nosies bėgantį kraujÄ , smakras buvo kruvinas. Ant kaltinamojo R. S. jokių sumuÅ¡imo žymių nesimatė. Jis sakė, R. S. ir V. S., kad baigtų konfliktuoti. Kodėl V. S. baksnojo į R. S., nežino. Ar smÅ«giai V. S. buvo suduoti kumščiu, ar delnu, negali pasakyti. R. S. buvo suduota prie ausies į sprandÄ .

Buvo keli smÅ«giai į sprandÄ . Ä® pirmÄ kepÅ¡telėjimÄ R. S. smarkiai nesureagavo, bandė V. S. raminti žodžiais, kad nereikia, kad nepradėtų. Pirmi kepÅ¡telėjimai buvo suduoti iÅ¡ pykčio. Jis tai suprato kaip tam tikrÄ grėsmę. Apkabinimas buvo nedraugiÅ¡kas. V. S. automobilyje persėdo į kitÄ pusę turėdamas tikslÄ . Jis matė, kad V. S. buvo apglėbęs R. S.. Jis yra dalyvavęs su nukentėjusiuoju vakarėliuose, kur buvo vartojamas alkoholis. Po kitų vakarėlių V. S. taip pat reikėdavo vesti.

Ankstesnių vakarėlių metu V. S. ir kitiems taip darydavo – kepÅ¡telėdavo. Jie tai žinojo, todėl nekreipdavo dėmesio. Anksčiau jis nėra vežęs tokio girtumo R. S., pastarasis nebuvo agresyviai nusiteikęs. R. S. buvo supykęs, mano, kad R. S. girtumas turėjo įtakos reakcijai į V. S. veiksmus. R. S. po V. S. suduoto smÅ«gio nukrito akiniai ant kelių.Akistatos su nukentėjusiuoju V. S. metu liudytojas A. K. parodė, kad pirmas smÅ«gį į galvÄ R. S. sudavė V. S., o po to R. S. kelis kartus ranka sudavė V.

S., pastarojo veidas buvo kruvinas, o vėliau V. S. ranka apglėbė R. S. kaklÄ ir pradėjo smaugti, tuomet R. S. rankomis vėl sudavė V. S. kelis smÅ«gius (1 t., 50–51 b. l.).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvažiavimas į V. S. sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), yra asfaltuotas tiek nuo gatvės iki vartų, tiek kieme už vartų (1 t., 24 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje padaryti bukais kietais daiktais paros laikotarpiu iki 2013 m. spalio 5 d. 15.14 val. nukentėjusįjį paguldant į (duomenys neskelbtini) ligoninę, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 26 b. l.).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose padaryti bukais kietais daiktais. KÅ«ne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smÅ«gių bukais kietais daiktais į veidÄ . V. S. kÅ«ne rasti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. Rasti kÅ«no sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytÄ laikÄ . V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 30–31 b. l.).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose padaryti bukais kietais daiktais. V. S. kÅ«ne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smÅ«gių bukais kietais daiktais į veidÄ . V. S. kÅ«ne rasti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. Rasti kÅ«no sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytÄ laikÄ . V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

V. S. galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nustatyta atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, įvertinant nukentėjusiojo galvoje objektyviai nustatytus sužalojimus, atliktÄ galvos kompiuterinę tomogramÄ , neurochirurgo, LOR gydytojo ir akių ligų gydytojo konsultacijų duomenimis (1 t., 35–36 b. l.).         Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. S. buvo mechaniÅ¡kai traumuota galva, dėl traumos iÅ¡sivystė sužalojimai, kurie sÄ lyginai gali bÅ«ti vertinami kaip atskiri: lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinė žaizda kaktoje, muÅ¡tinė žaizda nosies virÅ¡Å«nės srityje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imas.

Konstatuoti iÅ¡oriniai sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, kurių savybių tiksliai detalizuoti negalima, paveikiant V. S. veidÄ keturiais ar daugiau trauminių poveikių: vienas iÅ¡ Å¡ių poveikių paveikė kaktÄ (jo pasekmė yra muÅ¡tinė žaizda), vienas iÅ¡ poveikių paveikė nosies virÅ¡Å«nės sritį (jo pasekmė yra muÅ¡tinė žaizda) bei po vienÄ ar daugiau trauminių poveikių į abiejų akių sritis. Galvos smegenų sukrėtimas galėjo iÅ¡sivystyti nuo bet kurio iÅ¡ minėtų trauminių poveikių, o taip pat Å¡iems poveikiams sumuojantis.

Konstatuoti iÅ¡oriniai sužalojimai yra bÅ«dingi traumavimui kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais bei nėra bÅ«dingi „klasikiniam“ griuvimui susižalojant į lygų, plokščiÄ , neribotÄ pavirÅ¡ių. Duomenų, prieÅ¡taraujančių nurodytoms traumos aplinkybėms ir laikui, nėra. Å iuo atveju galvos smegenų sukrėtimo diagnozė yra pakankamai pagrįsta. Lėtinis abipusis sraigės nervo uždegimas, kaip galima klausos blogėjimo priežastis, su 2013-10-05 patirta trauma nesiejamas, nes buvo diagnozuota žymiai anksčiau.

V. S. konstatuotų sužalojimų visuma vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje, kurie susidarė sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Å ie randai savaime arba taikant kosmetines priemones iÅ¡nykti negali ir sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas. Jei teismas ar kita teisėsaugos institucija nuspręs, kad odos randai V. S. veide yra kÅ«no subjaurojimas, sveikatos sutrikdymo mastas dėl Å¡ių randų bus perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., 136–143 b. l.).

 Teisiamajame posėdyje ekspertas S. MekÅ¡raitis patvirtino savo iÅ¡vadÄ dėl V. S. sužalojimų masto bei kitų aplinkybių nustatymo ir paaiÅ¡kino, kad V. S. sužalojimo masto kvalifikacija nepasikeitė, tik nusprendė, jog smegenų sukrėtimas, kuris buvo diagnozuotas ligoninėje, yra diagnozuotas patikimai, kadangi patologinė bÅ«klė nukentėjusiojo tokia ir buvo po traumos, tačiau nevertina, kad dėl smegenų sukrėtimo nukentėjusiojo V. S. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų.

Tai buvo 2013 m. spalio 15 d., o taisyklės skelbia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas ilgiau nei 10 dienų. Nukentėjusysis V. S. (duomenys neskelbtini) ligoninėje lankėsi 25 d. po traumos, nustatyta kažkokia simptomatika, bet jie jÄ laikė nespecifine. Jie pakeičia eksperto J. Sakalo iÅ¡vadÄ dėl motyvo – nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas ne dėl galvos smegenų sukrėtimo, o dėl likusių randų. Kaktoje liko vienas randas ir kitas randas – nosies virÅ¡Å«nėje. Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių priede nurodoma, kad, jeigu liko randai veide, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.

V. S. konstatuotų sužalojimų visuma vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje, kurie susidarė sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Å ie randai savaime arba taikant kosmetines priemones iÅ¡nykti negali ir sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas. Jei teismas ar kita teisėsaugos institucija nuspręs, kad odos randai V. S. veide yra kÅ«no subjaurojimas, sveikatos sutrikdymo mastas dėl Å¡ių randų bus perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Randų dydis kvalifikacijai įtakos neturi. TyrimÄ atliko iÅ¡ dokumentų. Ligoninėje buvo užfiksuotos žaizdos, jeigu yra žaizda, vadinasi, bus ir randas. Eksperto J. Sakalo iÅ¡vadÄ pakeitė, iÅ¡liko tas pats sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus, tik dėl kito motyvo. Eksperto J. Sakalo nuomonė, kad tai buvo nuo smegenų sukrėtimo, o jie sako, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo ne nuo galvos sukrėtimo, o dėl randų. Pats nukentėjusysis V. S. turi pasakyti, kad jam randai trukdo, jeigu nukentėjusiajam tai netrukdo, toliau klausimas nesprendžiamas.

Funkcionaliai nukentėjusiajam niekas nesutriko, tik estetiniu požiÅ«riu. Kietas bukas daiktas – pasako, kad tai neaÅ¡tru, o kas tai yra, konkrečiai pasakyti sunku, tai yra abstrakcija. Daugelyje atvejų kumÅ¡tis atitinka kieto buko daikto savybes. Ant lygaus pavirÅ¡iaus griÅ«vant tokie sužalojimai negalėjo atsirasti, nes tai nebÅ«dinga.Neįmanoma atsakyti į klausimÄ , kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis ir kaltinamasis. Nukentėjusiojo veidas buvo atviras traumavimui, daugiau nieko negali pasakyti.

Jeigu kaktoje atsirado randas, smÅ«giavimas buvo tiesus iÅ¡ priekio atgal. Nukentėjusiojo kaktoje rando dydis buvo 3,2 cm ir 0,1 cm, ir nosies virÅ¡Å«nėje ties kaire Å¡nerve rando dydis 0,7 cm ir 0,9 cm. Randai jau dabar nerausvi. Randas visiÅ¡kai susiformuoja per metus laiko. Per laikÄ randas minkÅ¡tėja, Å¡viesėja, bet visada yra matomas. Å iuo metu kokie yra randai, tokie ir iÅ¡liks. Pas nukentėjusįjį randų reikia paieÅ¡koti. Nukentėjusiojo kaktoje aiÅ¡kiai mato randÄ , o labai įsižiÅ«rėjus, tai ir nosies nugarėlėje Å¡iek tiek matosi randas.

Nukentėjusiajam likęs vienas randas nekeistų sveikatos sutrikdymo mÄ sto. Kakta yra veido dalis, ir, remdamiesi tuo, kad kakta yra veido dalyje, konstatavo nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. S. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: dvi muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda nosies virÅ¡Å«nėje su nosies nugarėlės minkÅ¡tųjų audinių patinimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose.

Nustatytas galvos smegenų sukrėtimas bei deÅ¡inės akies obuolio junginės hiperemija sužalojimais nevertinama, nes galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais neurologiniais požymiais, o deÅ¡inės akies obuolio junginės hiperemija nėra siejama su mechaniniu kÅ«no sužalojimu.V. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, morfologinius požymius bei konkrečiÄ lokalizacijÄ , padaryti nuo tiesioginių trauminių poveikių kietu buku pailgu ribotÄ ar bukabriaunį pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais) į kaktos sritį, padarant muÅ¡tines žaizdas kaktoje, bÅ«dingų smÅ«gio sudavimui (pvz., koja, apauta batu, pagaliu, akmeniu ir pan., turinčių aukščiau nurodytas traumuojančias daikto savybes), ir kietu buku ribotÄ ar neribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu į nosies sritį, padarant nosies sumuÅ¡imÄ , kuris bÅ«dingas smÅ«gio sudavimui (pvz., ranka, koja ir pan.).

Minėti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui ant kieto, buko, lygaus, neribotÄ pavirÅ¡ių turinčio pagrindo (pvz., asfaltuota kelio danga). Sužalojimai padaryti 3 smÅ«giais. Ne eilės tvarka: du smÅ«giai į kaktos sritį bei vienas į nosies sritį.V. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas siejamas su galimu hipertenzinės ligos, diagnozuotos dar iki nagrinėjamo įvykio, paÅ«mėjimu, dėl to vertinant sveikatos sutrikdymo mastÄ neimta domėn.V.

S. nustatyti odos randai veide (kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje) nesukelia bendrojo darbingumo praradimo, nes neapima viso Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 50 punkto reikalavimus, t. y. be odos randų veide, turi bÅ«ti odos randai ir kaklo priekinio ar Å¡oninio pavirÅ¡ių srityje. Kadangi V. S. odos randai kaklo srityje nekonstatuoti, 50 punktas ir jo papunkčiai nėra taikomi kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastÄ pagal pasekmes.V.

S. likę odos randai veide, sugijus muštinėms žaizdoms, savaime ar taikant kosmetines priemones (pvz., kremai, geliai, pleistrai nuo randų) neišnyks, todėl šie sužalojimai vertinami kaip nepataisomi.V. S. nustatytas lėtinis abipusis sraigės nervo uždegimas nustatytas žymiai anksčiau nei bylos aplinkybėse nagrinėjamas įvykis, todėl nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamo įvykio metu patirtai sužalojimais. Lyginant 2013-10-07 ir 2014-03-12 atliktas audiogramas klausos pablogėjimo nestebima (2 t., 81–89 b. l.).

Ä®rodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija Spręsdamas kaltinamojo R. S. kaltės klausimÄ ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi nukentėjusiojo V. S. parodymais, kad važiuojant automobiliu kaltinamasis R. S. ranka sudavė jam į veidÄ du smÅ«gius, iÅ¡ kurių vienÄ tikrai jam sudavė į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. Po to, nukentėjusiojo teigimu, prie jo kiemo vartų kaltinamasis R. S. jį pastÅ«mė, suduodamas į petį, jis nukrito ant asfalto, ir tada kaltinamasis apie 2–3 kartus spyrė jam į galvÄ â€“ kaktÄ .

Kaltinamasis R. S. paskutinės apklausos teisme metu pripažino, kad automobilyje jis sudavė du smÅ«gius ranka nukentėjusiajam V. S. į nosį bei smilkinį, o prie nukentėjusiojo namų sudavė nukentėjusiajam į petį, pastarasis pargriuvo, ir, galėjo bÅ«ti, kad jis vienÄ ar du kartus įspyrė nukentėjusiajam į kaktÄ . Å iuos nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo R. S. parodymus apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacijÄ bei padarymo mechanizmÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadose bei ekspertizių aktuose nurodyti nukentėjusiajam V.

S. nustatyti kÅ«no sužalojimai – muÅ¡tinės žaizdos kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje, padarytos trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo R. S. nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo važiuojant automobiliu aplinkybes patvirtina ir automobilį vairavusio liudytojo A. K. parodymai, kad R. S., persisukęs į automobilio galÄ , ranka sudavė V. S., ir po to V. S. iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad paskui V. S. į pastarojo namų kiemÄ buvo nuėjęs ir R.

S., V. S. ir R. S. buvo likę dviese. Esant tokiems duomenims, teismui nekyla abejonių, kad 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant automobiliu kaltinamasis R. S. vienÄ kartÄ ranka sudavė nukentėjusiajam V. S. į nosį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį smilkinį bei po to (duomenys neskelbtini), prie V. S. kiemo vartų, vienÄ kartÄ ranka suduodamas V. S. į petį pastarÄ jį pastÅ«mė, nuo to V. S. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam V. S. du kartus spyrė į galvÄ , Å¡iais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V.

S. dvi muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir nosies sumuÅ¡imÄ . Prokuroro bei nukentėjusiojo atstovo pateiktais kaltinimais R. S. kaltinamas be anksčiau aptartų sužalojimų padaręs nukentėjusiajam V. S. ir galvos smegenų sukrėtimÄ . IÅ¡ tiesų, specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. nagrinėjamo įvykio metu buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ekspertizės, kuriÄ atliko du VTMT Kauno skyriaus ekspertai, akte Nr. (duomenys neskelbtini) jau teigiama, kad V.

S. buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, tačiau tai nebuvo vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes, kaip teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino ekspertas S. MekÅ¡raitis, dėl smegenų sukrėtimo nukentėjusiojo V. S. sveikata nebuvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadose, teismas paskyrė naujÄ teismo medicinos ekspertizę, kuriÄ atlikę VTMT Vilniaus skyriaus du ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , kad V. S. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas bei deÅ¡inės akies obuolio junginės hiperemija kaip sužalojimai nevertinami, nes galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais neurologiniais požymiais, o deÅ¡inės akies obuolio junginės hiperemija nėra siejama su mechaniniu kÅ«no sužalojimu.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam V. S. padarytų sužalojimų teismas remiasi bÅ«tent paskutinės ekspertizės, kuriÄ atliko VTMT Vilniaus skyriaus ekspertai, iÅ¡vadomis, jomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, nes jos iÅ¡samiai argumentuotos, remiantis objektyvių medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų analize bei paties nukentėjusiojo V. S. apžiÅ«ros duomenimis. Taigi teismas sprendžia, kad byloje nėra patikimai nustatyta, kad nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, todėl Å¡io sužalojimo padarymo kaltinamajam neinkriminuoja. Nukentėjusiojo atstovo pateiktais praÅ¡ymais praÅ¡oma kaltinamÄ jį R.

S. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kadangi, kaip teigiama suformuluotuose kaltinimuose, R. S. padarė nukentėjusiajam V. S. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl odos randų kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje, kurie susidarė sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, V. S. veidas buvo subjaurotas, ir kaltinamasis R. S. veikė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pirmiausia pažymima, kad remiantis teismų praktika, motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos – paprastai pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį, t. y. akivaizdus neadekvatumas, taip pat, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. S., nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo A. K. iÅ¡ esmės vienodais apie įvykio situacijÄ parodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. S. elgesio motyvas buvo dėl jo ir nukentėjusiojo tarpusavio konflikto kilusios asmeninės paskatos. Be to, nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai automobilyje ir tamsiu paros metu nukentėjusiojo namo kieme, ten nesant jokių kitų asmenų, todėl visiÅ¡kai nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo R. S. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, kad jis veikė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Pagal BK 135 str. dispozicijÄ nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas (nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo veidas) reiÅ¡kia sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokį sutrikdymÄ apibÅ«dina du elementai: pirma – subjaurotas kÅ«nas ar jo dalis, tai nustato teismas, vadovaudamasis estetiniais ir panaÅ¡iais kriterijais, ir antra – subjauroto kÅ«no ar jo dalies nepataisomumas. Pastarajam kriterijui nustatyti reikalingos specialios medicininės žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadomis.Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje nurodyta, kad V.

S. likę odos randai veide, sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, savaime ar taikant kosmetines priemones (pvz., kremai, geliai, pleistrai nuo randų) neiÅ¡nyks, todėl Å¡ie sužalojimai vertinami kaip nepataisomi. Å io ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad vertinant vizualiai randų pastebimumÄ nukentėjusiojo veide (nukentėjusysis V. S. buvo nuvykęs pas ekspertus apžiÅ«rai), kaktos deÅ¡inėje pusėje esantis odos randas, dėl savo formos ir iÅ¡vaizdos (siauras, tiesialinijinis, kiek įdubęs) sutampa su kaktoje esančiomis raukÅ¡lėmis, todėl mažai pastebimas, kaktos kairėje pusėje esantis odos randas matomas aiÅ¡kiai, nosies virÅ¡Å«nėje – sunkiai įžiÅ«rimas, beveik nepastebimas.

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ir taip pat betarpiÅ¡kai stebėjęs nukentėjusįjį, ekspertas S. MekÅ¡raitis parodė, kad pas nukentėjusįjį randų reikia paieÅ¡koti, kaktoje aiÅ¡kiai mato randÄ , o labai įsižiÅ«rėjus, tai ir nosies nugarėlėje Å¡iek tiek matosi randas. Liudytojas A. K., ir iki įvykio gerai pažinojęs V. S., paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu V. S. veide jis nemato jokių pasikeitimų – koks buvo, toks yra. Paties teismo, betarpiÅ¡kai stebėjusio nukentėjusįjį bylos teisminio nagrinėjimo metu, nuomone, nukentėjusiojo veide esantys randai nėra akivaizdÅ«s, vizualiai pastebimas tik vienas randas kaktoje, tačiau dėl jo nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo veidas tapo nenormaliu, kad Å¡is randas daro nukentėjusįjį nemalonios iÅ¡vaizdos, atstumiančiu.

Taigi ir nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam V. S. buvo subjaurotas veidas ir taip jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis R. S. padarė nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl odos randų kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje, kurie susidarė sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Tokia prokuroro pozicija, jog dėl odos randų kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje V.

S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo, sutampa tik su VTMT Kauno skyriaus ekspertų atliktos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada. Tačiau Å¡i iÅ¡vada motyvuotai paneigta VTMT Vilniaus skyriaus ekspertų (Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie konstatavo, kad V. S. nustatyti odos randai veide (kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nėje) nesukelia bendrojo darbingumo praradimo. Teismas remiasi bÅ«tent pastarÄ ja ekspertų iÅ¡vada, kadangi odos randai kaktoje ir nosies virÅ¡Å«nės srityje, susidarę sugijus kaltinamojo R.

S. veiksmais nukentėjusiajam V. S. padarytoms muÅ¡tinėms žaizdoms, kaip jau aptarta anksčiau, nėra akivaizdÅ«s, vizualiai pastebimas tik vienas randas kaktoje, jokios nukentėjusiojo fiziologinės funkcijos nesutriko, paties nukentėjusiojo teigimu, netrukus po įvykio įsidarbinti bendrovėje randai jam nesutrukdė. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su minėta prokuroro kaltinimo dalimi ir daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjęs nuo kaltinamojo R. S. veiksmų V. S. dėl susidariusių randų veide neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo – gebėjimo ir galimybės dirbti darbus, kuriems nereikia specialių žinių, kvalifikacijos ir įgÅ«džių (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklų 5 d.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R.

S., suduodamas smÅ«gius ranka bei spirdamas, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. dvi muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda nosies virÅ¡Å«nėje su nosies nugarėlės minkÅ¡tųjų audinių patinimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatÄ , kaip nurodyta Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadose. Taigi, įvertinus faktinių bylos duomenų visetÄ , sprendžiama, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad tarp anksčiau nurodytų kaltinamojo R.

S. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nežymaus nukentėjusiojo V. S. sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo R. S. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtį. Apie tokiÄ kaltinimo pakeitimo galimybę kaltinamasis R. S. buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiajam buvo pasiÅ«lyta susitaikyti su kaltinamuoju (BPK 417 str.), tačiau Å¡ia galimybe kaltinamasis ir nukentėjusysis nepasinaudojo, nes nukentėjusysis nesutiko su kaltinamojo siÅ«lomu atlyginti neturtinės žalos dydžiu.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 1 d., gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių savo veiksmais siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. S. nukentėjusiajam V. S. sudavė smÅ«gius ranka ir gulinčiam spyrė batu apauta koja į galvos sritį – gyvybei svarbiÄ vietÄ , todėl, kaip ir bet kuris kitas normalios psichikos ir panaÅ¡iÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turintis žmogus, suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, jog tokiais savo smurtiniais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , nes tokioje situacijoje (smÅ«giuojant ranka bei spiriant į galvÄ ) atsiradę padariniai yra dėsningi, ir to siekė.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , t. y. nustatydamas kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad po nukentėjusiojo sužalojimo kaltinamasis R. S. nesiėmė jokių veiksmų norėdamas suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos palikdamas kruvinÄ gulintį nukentėjusįjį. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. S. nežymiai sutrikdė V. S. sveikatÄ veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.).IÅ¡analizavęs bylos duomenų visumÄ , teismas mano, kad kaltinamojo R.

S. padarytos nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo – paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju V. S. kilęs jo pyktis.           Bausmės skyrimas, civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas ir kiti klausimai Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų, kaltinamasis R. S. viso proceso metu neigė spyręs nukentėjusiajam į galvÄ ir tik paskutinio posėdžio metu, gavus VTMT Vilniaus skyriaus ekspertų atliktos ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai kaktoje padaryti nuo tiesioginių trauminių poveikių kietu buku pailgu ribotÄ ar bukabriaunį pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais) į kaktos sritį, bÅ«dingų smÅ«gio sudavimui, pvz., koja, apauta batu, pagaliu, akmeniu ir pan., kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad savo kaltę dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pripažįsta visiÅ¡kai, kad galėjo bÅ«ti, jog jis spyrė nukentėjusiajam į galvÄ vienÄ kartÄ , o dėl dviejų spyrių nėra įsitikinęs, nes buvo iÅ¡gėręs, be to, praėjo nemažai laiko.

Tokia kaltinamojo R. S. pozicija eliminuoja prisipažinimÄ pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Teismo nuomone, kaltinamasis nebuvo iki galo nuoÅ¡irdus, duodamas parodymus siekė palengvinti savo teisinę padėtį, Kaltinamasis R. S. aiÅ¡kina, jog jis buvo iÅ¡provokuotas smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį, kadangi pastarasis, automobilyje sėdėdamas jam už nugaros, ranka smÅ«giavo jam į galvÄ , nuo nukentėjusiojo V. S. smÅ«gių jam buvo nukritę akiniai, po to nukentėjusysis apkabino rankomis jo kaklÄ , pradėjo smaugti, o jiems iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio prie nukentėjusiojo namų ir jam paklausus, kodėl nukentėjusysis taip elgėsi (smaugė, trankė), V.

S. kėsinosi vėl jam trenkti, užsimojo, ir jie susistumdė. Kaltinamojo teigimu, pirmas smÅ«gius sudavė nukentėjusysis, taip sukėlė jam (kaltinamajam) skausmÄ , nuo smaugimo jam trÅ«ko oro. Tokius kaltinamojo R. S. teiginius iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojas A. K., parodęs, kad važiuojant automobiliu V. S., nieko neaiÅ¡kindamas, ne vienÄ kartÄ ranka baksnojo R. S. į kairės pusės kaklo-sprando sritį, po to, vienÄ kartÄ ranka V. S. sudavė R. S. į galvÄ , nukrito pastarojo akiniai, tuomet jau R.

S. ranka sudavė V. S. ir Å¡iam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Minėto liudytojo teigimu, vėliau V. S. visa deÅ¡ine ranka apglėbė R. S. už kaklo, lyg jį smaugdamas, tačiau R. S. iÅ¡silaisvino. Ir pats nukentėjusysis V. S. pripažino, jog galėjo bÅ«ti, kad jis kaltinamajam sakė geriau atlikti savo darbÄ ir tapÅ¡nojo pastarajam per petį, taip galėjo kliudyti kaltinamojo akinius, jis tikrai nesmaugė kaltinamojo, tačiau gali bÅ«ti, kad kieme jis norėjo patapÅ¡noti kaltinamajam per petį, o pastarasis jį pastÅ«mė.

Aptarti bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo V. S. elgesys, pasireiÅ¡kęs agresija, smurtiniais veiksmais prieÅ¡ kaltinamÄ jį, nagrinėjamo įvykio metu buvo provokuojantis ir turėjo įtakos – paskatino kaltinamÄ jį R. S. prieÅ¡ jį (nukentėjusįjį) nusikalsti. Todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiojo V. S. parodymų, pakvitavimo (2 t., 23 b. l.) kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 3000 Lt, tai atitinka 868,86 Eur, padarytos žalos.

Be to, kaltinamasis R. S. ligonių kasai sumokėjo už nukentėjusiojo V. S. gydymÄ (1 t., 43 b. l.). Todėl teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe savanoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.).Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis liudytojo A. K. parodymais, kad abu – kaltinamasis ir nukentėjusysis – buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nukentėjusiojo parodymais, jog įvykio metu jie abu su R.

S. buvo iÅ¡gėrę. Be to, pats kaltinamasis pripažino, jog girtumas Å¡iek tiek turėjo įtakos jo veiksmams. Teismo nuomone, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo R. S. savikontrolę ir turėjo įtakos adekvačiam susidariusios konfliktinės situacijos vertinimui, nes, logiÅ¡kai mÄ stant, blaivus asmuo bÅ«tų stengęsis iÅ¡spręsti konfliktÄ be fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ žymiai vyresnį ir, akivaizdu, fiziÅ¡kai silpnesnį asmenį.

Kaltinamasis R. S. ir jo gynėjas praÅ¡o atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jų praÅ¡ymu tuo tikslu teisme buvo apklaustas kaip galimas laiduotojas D. P..BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 str. 2 d. iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, apibÅ«dinančios nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ .

Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 str. 1 d. ir 2 d. 1-4 punktuose nurodytos sÄ lygos.Kaltinamojo R.

S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , anksčiau neteistas (1 t., 76 b. l.), dirba, tačiau, kaip jau konstatuota anksčiau aptariant atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nėra jo visiÅ¡ko savo kaltės pripažinimo ir iÅ¡reikÅ¡to gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.

Todėl kaltinamajam R. S. negali bÅ«ti taikomos BK 40 str. nuostatos ir jis negali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .  Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. S. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), nusikalto pirmÄ kartÄ ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 76–79 b. l.), dirba vadovaujantį darbÄ (1 t., 82 b. l., 2 t., 94 b. l.), byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Å ios bylos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo R.

S. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, kad jis nusikalto atsitiktinai. Ä®vertinęs minėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo R. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Teismo nuomone, laisvės apribojimo minimaliam terminui (BK 48 str. 2 d.) paskyrimas su įpareigojimu tam tikru laiku bÅ«ti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.) kaltinamajam R. S. neprieÅ¡tarauja teisingumo principui bei BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams.

Nukentėjusysis V. S. yra pateikęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamojo 29000 Lt (8398,98 Eur) neturtinės žalos (1 t., 183–186 b. l.). Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamasis R. S. yra atlyginęs jam 3000 Lt žalos – 2000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikėTeismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo R. S. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos – nežymaus nukentėjusiojo V.

S. sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryÅ¡ys, sprendžia, kad turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo (BPK 115 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimÄ teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ .

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sutrikdymo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Neabejotina ir natÅ«ralu, kad dėl kaltinamojo R. S. veiksmų nukentėjusysis V. S. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , nes bet koks trauminis poveikis žmogaus kÅ«ne yra skausmingas, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. laikomi neturtine žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jo veide liko randai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio kaltinamojo kaltės formÄ â€“ tiesioginė tyčia, taip pat ir į tai, kad byloje nustatyta, jog paties nukentėjusiojo V.

S. elgesys įvykio metu buvo provokuojantis ir turėjo įtakos – paskatino kaltinamÄ jį R. S. prieÅ¡ jį (nukentėjusįjį) nusikalsti. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes ir remdamasis susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiÅ¡kas veikas, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieÅ¡taraujantis nusiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis, kurį dar turi atlyginti (dalis žalos atlyginta) nukentėjusiajam V. S. kaltinamasis R.

S., yra 500 Eur. PraÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis – 8398,98 Eur, teismo nuomone, nėra adekvatus patirtiems fiziniams ir dvasiniams sukrėtimams. Todėl V. S. civilinį ieÅ¡kinį teismas tenkina iÅ¡ dalies.Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį – 456,31 Lt V. S. gydymo iÅ¡laidų, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. S. atlygino (1 t., 39-41, 44 b. l.), todėl procesas dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo nutraukiamas. Kaip matyti iÅ¡ sÄ skaitų ir pinigų priėmimo kvitų serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., 187–189 b. l., 2 t. 28–31, 49–50 b. l.), nukentėjusysis V.

S. už advokato paslaugas sumokėjo 5025 Lt ir 130,32 Eur (1585,66 Eur). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiojo iÅ¡laidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltinamojo R. S.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a: R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės apribojimÄ trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p. įpareigoti R.

S. nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto bÅ«ti namuose. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti tÄ pačiÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Priteisti iÅ¡ R. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. S. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1585,66 Eur iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.  ProcesÄ dėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio – 456,31 Lt V.

S. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo nutraukti. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                Nijolė MatuzevičienėÂ