2020-04-08 Nr. AB-7374-3-65-3-00399-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-235-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00399-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., I. R., O. L. I. B., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ dėl administracinio akto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus 2018 m spalio 11 d. sprendimą Nr. 23SK-2164-(14.23.110.) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 17 706 Eur turtinės ir 38 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas T. R. ir tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir I. R. 2020 m. sausio 21 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateikė tris analogiško turinio apeliacinio skundo egzempliorius, nurodydami, kad apeliacinį skundą paduoda trys asmenys – T. R., V. R. ir I. R.

Pirmąjį apeliacinio skundo egzempliorių pateikė T. R. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (tretieji suinteresuoti asmenys jo nepasirašė), antrasis apeliacinio skundo egzempliorius pateiktas per teismo raštinę ir pasirašytas vieno asmens – V. R. Trečiasis apeliacinio skundo egzempliorius, pateiktas per teismo raštinę – I. R. pasirašyto apeliacinio skundo kopija.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinius skundus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2019 m. gruodžio 20 d., o visi trys apeliacinio skundo dėl jo egzemplioriai paduoti 2020 m. sausio 21 d., kai paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2020 m. sausio 20 d. (pirma darbo diena, einanti po 2020 m. sausio 19 d.), t. y., praleidus terminą apeliaciniams skundams paduoti, ir apeliantai šio termino neprašo atnaujinti.

Pareiškėjas T. R. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams 2020 m. vasario 3 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

III. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė, be kita ko, neatnaujinti termino T. R. apeliaciniam skundui paduoti, atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas paminėjo, jog T. R. kaip termino praleidimo svarbias priežastis įvardijo tai, kad jis dėl teisinio išsilavinimo stokos klaidingai skaičiavo teismo sprendimo apskundimo termino pradžią, terminą praleido labai nežymiai, dėl šventinio laikotarpio į apskundimo terminą buvo patekę daug šventinių dienų, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, buvo sutrikusi EPP sistema, be to, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 17 d. sirgo pareiškėjo vaikai, o nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 24 d. sirgo pareiškėjo sutuoktinė.

Teismas pažymėjo, kad T. R. nedarbingumo pažymėjimas ligonio slaugymui buvo išduotas tik 4 dienoms, t. y. nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 17 d. Be to, pareiškėjas apeliacinį skundą parengė savo jėgomis, jį pateikė per EPP, o tai galėjo padaryti ir nepalikdamas savo gyvenamosios patalpos. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nustatė gana ilgą terminą apeliaciniam skundui parengti ir jį pateikti teismui, kada konkrečiai iki termino pabaigos (jo pradžioje, viduryje ar pabaigoje) apeliacinį skundą pateikti, yra tik paties asmens pasirinkimas. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2017 metų aktyviai domėjosi žemės paėmimo procedūra bei dalyvavo ginčuose su įvairiomis institucijomis, įgyvendinant ypatingos reikšmės „Rail Baltica“ projekto procedūras, todėl išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybės jam turėjo būti puikiai žinomos, o apeliacinio skundo parengimas neturėjo užimti ilgo laiko. Jeigu pareiškėjas tinkamai nesuprato procesinio termino skaičiavimo taisyklių, jis galėjo konsultacijos kreiptis į profesionalų teisininką. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dalyvavo net keliose 2019 metais išnagrinėtose administracinėse byloje, susijusiose su žemės paėmimu, todėl teismo procesinių sprendimų apskundimo tvarka bei terminai jam turėjo būti žinomi. Nors pareiškėjas teigė, kad jis apeliacinį skundą teikė paskutinėmis apskundimo termino minutėmis, tačiau nustatyta tvarka jo negalėjo pateikti dėl EPP sutrikimų, tačiau teismas nurodė, kad T. R. pateikti EPP sistemos išrašai patvirtina tik aplinkybę, kad teikiamas dokumentas (apeliacinis skundas) buvo sudarytas ne sausio 20 d., o sausio 21 d.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas pasinaudoti savo teise apeliacine tvarka apskųsti teismo priimtą sprendimą, todėl laikė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių. Teismas, neatnaujinęs termino apeliaciniam skundui paduoti, T. R. apeliacinį skundą dėl teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui.

IV. Pareiškėjas T. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti nagrinėti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pagrindinė termino praleidimą lemianti priežastis buvo EPP sistemos sutrikimai. Pareiškėjas negalėjo įkelti paruošto dokumento reikiamu formatu, todėl pavėlavo apeliacinį skundą įkelti į teismų elektroninių paslaugų portalą 1 val. 30 min. Pareiškėjas paaiškino, kad nors dokumentai buvo pradėti teikti 2020 m. vasario 20 d., tačiau dėl daugkartinių per EPP sistemos trikdžių (klaida: 500) situacija valingomis pastangomis buvo suvaldyta ir dokumentai pateikti tuojau pat po 2020 m. vasario 20 d. 00:00 val. juos konvertavus pdf (angl. Portable Document Format) formatu, kurį tuo metu elektroninė sistema akceptavo.

Pareiškėjas teismo prašo atsižvelgti, kad šis bylos ginčas tęsiasi nuo 2017 m sausio 24 d. ir yra kilęs dėl labai didelės vertės nekilnojamojo turto, vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos reikšmės „Rail Baltica“ projekto procedūras – žemės sklypo paėmimo, 2017 m. lapkričio 28 d. pradėjus kadastrinį atmatavimą. Savo teises pareiškėjas gina savarankiškai, nesinaudodamas teisine pagalba, todėl dėl teisės aktų normų sudėtingumo, apskaičiuodamas skundo padavimo terminą, galėjo suklysti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi apeliacinis skundas galėjo būti paduotas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo, t. y. paskutinė termino dierna buvo 2020 m. sausio 20 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė 2020 m. sausio 21 d., praleidęs terminą ir to neginčija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinių santykių stabilumo ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, šiais principais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi ne tik teisę į apeliaciją, bet ir konkrečią pareigą ją laiku realizuoti, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, teismo diskrecijai palikta spręsti, ar atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką.

Pareiškėjas nurodo, kad pagrindinė termino praleidimą lemianti priežastis buvo EPP sistemos sutrikimai. Pareiškėjas negalėjo įkelti paruošto dokumento reikiamu formatu, todėl pavėlavo apeliacinį skundą įkelti į teismų elektroninių paslaugų portalą 1 val. 30 min. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015). Pabrėžtina, jog priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti teisinį stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą. Todėl pareiškėjo argumentas šiuo aspektu nelaikytas sudarančiu pagrindą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, aiškindamas termino praleidimo priežastis, nėra nuoseklus, savo 2020 m. vasario 3 d. prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą jis nurodė, kad terminą praleido dėl neteisingo jo skaičiavimo ir šeimos narių ligų, o atskirajame skunde jau teigė, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo EPP sistemos sutrikimai. Objektyvių duomenų, kad būtent elektroninės sistemos sutrikimai lėmė termino praleidimą, pareiškėjas nepateikė, nes jo pateikiami priedai įrodo tik faktą, kad apeliacinis skundas buvo paruoštas ir pateiktas 2020 m. sausio 21 d., tą pačią dieną sumokėtas ir žyminis mokestis.

Pirmosios instancjos teismas teisingai įvertino kitas pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, nes jis pripažino rengęs skundą pats, vėliau naudojosi apeliaciniam skundui pateikti EPP sistema, jam nereikėjo išeiti iš namų, todėl ligonio slauga vienu iš apeliacinio skundo rengimo etapų negalėjo būti pripažinta itin svarbia priežastimi terminui praleisti. Esminės įtakos termino skaičiavimui negalėjo turėti ir teisės aktų normų sudėtingumas, nes netaikydamas jokių teisės aktuose išdėstytų procesinių terminų skaičiavimo išimčių, pareiškėjas galėjo paduoti apeliacinį skundą iki 2020 m. sausio 20 d., t.y. per tiesiog aritmetiškai apskaičiuotą trisdešimties dienų terminą nuo 2019 m. gruodžio 20 d.

Pareiškėjas viena iš termino praleidimo priežasčių įvardija ir tai, kad savo teises gina savarankiškai, nesinaudodamas teisine pagalba, todėl dėl teisės aktų normų sudėtingumo, apskaičiuodamas skundo padavimo terminą, galėjo suklysti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teisinio išsilavinimo neturėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikomas termino praleidimą pateisinančia priežastimi bei pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-1062/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ginčas tęsiasi nuo 2017 m. sausio 24 d. ir yra kilęs dėl labai didelės vertės nekilnojamojo turto, negali būti vertinamos kaip priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios ir sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą. Ginčo reikšmingumas ar trukmė negali lemti kitokio procesinių terminų skaičiavimo ar būti pagrindu nesilaikyti bendrųjų dokumentų pateikimo teismui taisyklių. Pareiškėjas, įvertinęs jo paties nurodytas aplinkybes, susijusias su turto verte, ginčo reikšmingumu ir pan. privalėjo būti apdairesnis ir procesinį dokumentą parengti ir pateikti operatyviau.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, prieina prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, administracinių teismų praktiką, suformuotą analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė