Legislator Case Law & Legislation
72ff9ff0-95da-4eb0-be1f-dea8f56eb1e0 AI generated

72ff9ff0-95da-4eb0-be1f-dea8f56eb1e0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 72ff9ff0-95da-4eb0-be1f-dea8f56eb1e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-626/2023 Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00038-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.6; 1.2.20.11.2; 1.2.23.2.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui, nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

72ff9ff0-95da-4eb0-be1f-dea8f56eb1e0 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apygardos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 2 punktu, ir paskyrė galutinę 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors teismas nuosprendyje ir nenurodė, kokiÄ bausmę su kuo bendrina, tačiau iÅ¡ teisinio reglamentavimo matyti, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta nusikalstama veika buvo subendrinta apėmimo bÅ«du su nusikaltimais, numatytais BK 284 straipsnyje ir 241 straipsnio 2 dalyje, ir po to prie Å¡ios bausmės iÅ¡ dalies pridėta bausmė, paskirta už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-626/2023 Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00038-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.6; 1.2.20.11.2; 1.2.23.2.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui, nuteistajam R.

G., gynėjui advokatui Vytautui Agintui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aginto apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: ‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

‑ pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; ‑ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams; ‑ pagal BK 241 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4, 5 dalimis, 2 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas: nuo 2010 m. balandžio 25 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. (laikinas sulaikymas ikiteisminio tyrimo metu), nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. kovo 15 d. (sulaikymas pagal Europos areÅ¡to orderį), nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. (sulaikymas Jungtinėje Karalystėje) ir nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. G. kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. G. nuteistas už tai, kad sunkiai, itin žiauriai sutrikdė asmens sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. G., M. N., A. B., K. G., A. G., E. S., A. M. ir M. J. (J.) (kurie Å¡iuo metu yra nuteisti), iki 2010 m. sausio 21 d., sporto klube „L.“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ sunkiai sužaloti V.

B. (J.), susitarė jį užpulti prie jo gyvenamosios vietos ir sumušti panaudodami metalinius strypus ir lazdas. 2010 m. sausio 23 d., apie 21.00 val., K. G., E. G., M. N., E. S., A. M., A. B., M. J. bei A. G., kuris nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (išsigando įvykį mačiusios liudytojos šūksnių), (duomenys neskelbtini) namo, užpuolė V. B. (J.): E. S. metaliniu strypu sudavus V. B. per kojas, pastarasis parkrito ant žemės, po to K. G., E. G., M. N., E. S., A.

M., A. B., R. G. ir M. J. metaliniais strypais ir medinėmis lazdomis bendrai sudavė ne mažiau kaip 10 kartų nukentėjusiajam per kojas ir rankas. Po to R. G. ir M. J. peiliais ne mažiau kaip du kartus dÅ«rė V. B. (J.) į sėdmenis ir ne mažiau kaip 5 kartus perpjovė V. B. (J.) kojas. Tokiais bendrais veiksmais, itin žiauriai, sukeldami didelį fizinį skausmÄ , jie sužalojo V. B. (J.), padarydami jam dvi durtines ‑ pjautines žaizdas ant deÅ¡inio sėdmens, dvi žaizdas deÅ¡inės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje, vienÄ â€“ kairės Å¡launies vidurinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje su hematomomis žaizdų aplinkoje, pjautines žaizdas abiejų blauzdų apatinių trečdalių užpakaliniuose pavirÅ¡iuose su Achilo sausgyslių, kojos nykščio ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės, užpakalinės blauzdos arterijos, čiurnos sÄ nario kapsulės pakenkimais, deÅ¡inio Å¡eivikaulio skeveldrinį lūžimÄ , abiejų plaÅ¡takų sumuÅ¡imus su II delnakaulio lūžimu, trauminį hipoveliminį Å¡okÄ , tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį pavojų nukentėjusiojo V.

B. (J.) gyvybei. 1.1. Be to, R. G. nuteistas už tai, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2010 m. vasario 15 d., apie 5.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su K. G. ir M. J. (kurie už Å¡iÄ veikÄ yra nuteisti) vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „K.“, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tai yra priėjus nukentėjusiajam V. V. (V. V.) prie automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių ir paklausus „Kas čia vyksta“, R.

G., K. G., M. J. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir teleskopinėmis lazdomis sumušė nukentėjusiuosius V. V. ir K. Z., taip V. V. buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas su muÅ¡tine žaizda virÅ¡ugalvyje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o K. Z. padaryta muÅ¡tinė žaizda kairėje virÅ¡ugalvinėje srityje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . 1.2. Be to, R. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslÄ jÄ platinti, tai yra jis 2010 m. balandžio 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nenustatyto asmens, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė prie savęs ir gabeno narkotinę medžiagÄ â€“ 28,671 g kanapių (ir jų dalių), iki kol 2010 m. balandžio 25 d., 21.45 val., (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigÅ«nai. 1.3.

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas suimtas pabėgo, tai yra jis 2010 m. balandžio 27 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) teismo teisėjai paskelbus teismo nutartį, kuria R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 (penkiolikai) dienų, iÅ¡ teismo salės konvojuojamas į tarnybinį automobilį, pavartojo smurtÄ , tai yra pastÅ«mė teismo pastato fojė buvusius paÅ¡alinius asmenis ir pabėgo nuo jį konvojavusių pareigÅ«nų. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas V. Agintas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 2 punktu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 4 metams 6 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 2 punktu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę ‑ laisvės atėmimÄ 3 metams 6 mėnesiams.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apeliantai nurodo, kad nesutinka su paskirta bausme. Apeliantai, pacitavę BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, BK 97 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio nuostatas, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas R. G. paskirti subendrintÄ 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, priėmė absoliučiai neteisingÄ nuosprendį tinkamai neindividualizuodamas bausmės. 2.2.

Apygardos teismas R. G. už labai sunkų nusikaltimÄ (BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktas) paskyrė 3 metus laisvės atėmimo, už sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) – 2 metus laisvės atėmimo, už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus ‑ po 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius.

Apygardos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 2 punktu, ir paskyrė galutinę 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors teismas nuosprendyje ir nenurodė, kokiÄ bausmę su kuo bendrina, tačiau iÅ¡ teisinio reglamentavimo matyti, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta nusikalstama veika buvo subendrinta apėmimo bÅ«du su nusikaltimais, numatytais BK 284 straipsnyje ir 241 straipsnio 2 dalyje, ir po to prie Å¡ios bausmės iÅ¡ dalies pridėta bausmė, paskirta už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apygardos teismas, subendrindamas bausmes, iÅ¡ dalies prie 3 metų laisves atėmimo bausmės pridėjo 1 metus 6 mėnesius (už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ), tai yra artima visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«dui, ir paskyrė 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, kuri, apeliantų nuomone, yra per griežta. 2.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikÅ¡mingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010, Nr. 2K-7-109/2013 ir kt.) arba gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė, nei sankcijoje nurodyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir bylos iÅ¡nagrinėjimo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-107-480/2017, Nr. 2K-215-895/2019).

Tokia teismų praktika atitinka EŽTT jurisprudencijÄ , kurioje bausmės Å¡velninimas taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio proceso pažeidimÄ , yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-107-489/2017). Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobÅ«dis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ ; proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19348/04 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 7708/12, ir kt.). 2.4.

Nuteistojo R. G. veikos buvo padarytos 2010 metais, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik po 12 metų, tai yra pakankamai ilgas temimas tarp nusikaltimo padarymo ir bausmės paskyrimo, todėl į tai turėjo bÅ«ti atsižvelgta skiriant bausmę. IÅ¡ dalies ilgÄ proceso trukmę lėmė paties nuteitojo veiksmai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad R. G. buvo sulaikytas Anglijoje 2016 metais (nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. kovo 15 d.), tačiau dėl įvykusio nesusipratimo ir klaidos (pareigÅ«nai R.

G. sumaišė su kitu asmeniu) jis buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo vietos ir vėliau sulaikytas tik po 6 metų (2022 metais). Taigi iÅ¡ dalies ilgÄ proceso trukmę lėmė ir pareigÅ«nų veiksmai, o tai, apeliantų manymu, yra pagrindas Å¡velninti bausmę. 2.5. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nurodė, kad R. G. kaltė, be kitų įrodymų, įrodyta ir įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiais, kai už Å¡iuos nusikaltimus buvo nuteisti R. G. bendrininkai.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. G., neįvertino kitiems bendrininkams skirtų bausmių dydžio, todėl R. G. buvo paskirta griežčiausia iÅ¡ visų bendrininkų bausmė, nors pagal asmenybės tipÄ , atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitus R. G. charakterizuojančius duomenis, Å¡i bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams. 2.6. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (byla Nr. 1-42-361/2013) skirdamas bausmes kitiems bendrininkam, kurie neprisipažino padarę BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , skyrė po 4 metus laisvės atėmimo, kitiems dviem nuteistiesiems:

A. G. ir E. S. (pastarasis jau iki nuosprendžio paskelbimo buvo nuteistas už kitÄ nusikaitimÄ ), kurie prisipažino padarę Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , skyrė bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Apygardos teismas, skirdamas iÅ¡ esmės Å¡velnesnes bausmes R. G. bendrininkams nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pasislėpė, sprendžiant iÅ¡ bylos medžiagos, turėjo problemų su teisėsaugos organais, todėl nustatomos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės“.

Apygardos teismas, skirdamas bausmes kitiems nuteistiesiems, įvertino paties nukentėjusiojo elgesį, bei nors kai kurie nuteistieji jau buvo ne kartÄ teisti, skyrė už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ 4 metus laisvės atėmimo nevirÅ¡ijančias bausmes. 2.7. Apygardos teismas pagal 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį (byla Nr. 1-61-255/2020) skirdamas bausmę jau trys kartus teistam ir ankščiau paskirtų bausmių neatlikusiam kitam bendrininkui M. J. už keturių nusikalstamų veikų (viena numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte) padarymÄ skyrė subendrintÄ bausmę 3 metus laisvės atėmimo.

Apygardos teismas, skirdamas bausmes, įvertino tiek nuteistojo asmenybę, tiek ilgÄ laiko tarpÄ nuo nusikaltimų padarymo ir bausmės paskyrimo. 2.8. Apeliantų manymu, R. G. bausmės individualizavimas skundžiamame nuosprendyje reikalauja didesnio jo asmenybės įvertinimo pagal byloje pridėtus jį charakterizuojančius duomenis, ilgÄ proceso trukmę, kurie skiriant bausmę nebuvo įvertinti ir aptarti, įrodymų tyrimo metu buvo pateikti teigiamai R. G. charakterizuojantys duomenys apie jo elgesį suėmimo vykdymo vietoje ir iki tol (R.

G. pradėjo mokslus Å iaulių tardymo izoliatoriuje, charakterizuojamas teigiamai, palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su drauge G. B. (jos suraÅ¡ytas praÅ¡ymas), baigė Anglijoje kalbos kursus, yra įsipareigojimas jį įdarbinti po bausmės atlikimo), tai, kad jis po nusikaltimų padarymo iÅ¡ esmės pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ . Aplinkybės, kad teisiamajame posėdyje R. G. pakankamai iÅ¡samiai nurodė nusikaltimų padarymo motyvus ir priežastis, nusikaltimų padarymo metu jis buvo jauno amžiaus, jo veiksmuose yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam paskyrus Å¡velnesnę bausmę.

Be to, bendrinant bausmes, svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobÅ«dis, intensyvumas, bÅ«das, pastangos juos padarant Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), R. G. disponavo viena iÅ¡ Å¡velnesnių narkotinių medžiagų rūšių ‑ kanapėmis (Å¡iuo metu už nedidelį kiekį kanapių laikymÄ svarstomas veikos dekriminalizavimas), kiekis (rasta 28,671 g) yra tolimas iki didelio kiekio (riba 500 g), tikslas platinti buvo daugiau formalus (parÅ«kyti su draugais), tačiau Å¡iuo skundu kaltės klausimas nėra keliamas.

Apeliantų manymu, Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡ naujo įvertintos skiriant bausmę. 2.9. Ä®vertinus aukščiau nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės ir paskiriant R. G. (prie 3 metų laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėti 6 mėnesius (dalį už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirtos bausmės) galutinę subendrintÄ bausmę 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. 2.10. Apeliantai pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryÅ¡kiausia forma ‑ įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį jaunÄ Å¾mogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų.

Siekiant daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais: o netinkamos ir ar per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Pastarojoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad baudžiamosios atsakomybes individualizavimus reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ bei teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. 2.11. Pasak apeliantų, po 12 metų nuteistojo R.

G. asmenybės charakterio tipas, požiÅ«ris į gyvenimÄ , į elgesio taisykles pasikeitė iÅ¡ esmės, be to, R. G., bÅ«damas 12 metų paieÅ¡koje, jautė kiekvienÄ dienÄ Ä¯tampÄ , stresÄ , negalėjo gyventi visiems priimtino vieÅ¡o gyvenimo bÅ«do, dėl ko jau patyrė tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl pridėtina bausmės dalis už BK 260 straipsnio 1 dalį turėtų bÅ«ti mažintina.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato V. Aginto apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliantai nesutinka su nuteistajam R. G. paskirta bausme, nurodo, kad ji yra aiškiai per griežta, neteisinga ir tinkamai neindividualizuota, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Baudžiamojo proceso trukmė gali turėti įtakos skiriamos bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Konstatavus pernelyg ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir bylos iÅ¡nagrinėjimo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamÄ jį procesÄ .

7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.).

8. R. G. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių, sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. BK 241 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

9. Skiriant bausmę turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo asmenybė. Nuteistasis R. G. yra pagrindinio iÅ¡silavinimo, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. tęsia mokslus Å iaulių kalėjime pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programÄ (t. 6, b. l. 90), Anglijoje (Londone) 2018‑2020 metais lankė anglų kalbos pamokas (t. 6, b. l. 95), yra nevedęs, Lietuvoje nedirbo, deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi (t. 5, b. l. 82, 85, 87). R. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas jauno amžiaus (20‑21 metų).

Jis Å¡iuo metu galiojančių administracinių nuobaudų Lietuvoje neturi, tačiau iki Å¡ioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 54‑57, 81). Nors jis Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau jo atžvilgiu Å¡iuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61586-15, kuriame jis yra įtariamas labai sunkių, sunkių bei apysunkio nusikaltimų, numatytų BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje, padarymu (nusikalstamos veikos buvo daromos galimai nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d.), jis yra teistas užsienyje ‑ Didžiojoje Britanijoje 4 kartus, už nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. birželio 23 d. (tyčinį nuosavybės sugadinimÄ ar sunaikinimÄ ), 2011 m. birželio 8 d. (už lytinį nusikaltimÄ ), 2016 m. sausio 30 d. (už sukčiavimÄ , įskaitant apgaulę bei vairavimÄ neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų), 2022 m. sausio 28 d. (sukčiavimÄ , įskaitant apgaulę), už paskutinį nusikaltimÄ jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (t. 5, b. l. 70‑79).

Å ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo R. G. asmenybę bei, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nerodo, kad jis po Å¡ioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (2010 metais) iÅ¡ esmės pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ . R. G. yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jis net slapstydamasis kitoje valstybėje – Jungtinėje Karalystėje pastoviai darė nusikalstamas veikas, kol jo nesulaikė ir neperdavė Lietuvos Respublikai pagal Europos areÅ¡to orderį (toliau ir – EAO).

10. Taip pat skiriant bausmę turi bÅ«ti įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvas ir tikslas. Nuteistasis R. G. padarė keturias tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių, sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nuteistojo padarytos trys nusikalstamos veikos yra smurtinio pobÅ«džio. Vienu atveju, R. G., veikdamas bendrininkų grupe, itin žiauriai, sukeldamas didelį fizinį skausmÄ , sunkiai sutrikdė asmens sveikatÄ , kuris sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei, naudodamas kÅ«nui žaloti skirtus daiktus ‑ metalinius strypus, medines lazdas bei duriančių‑pjaunančių savybių turintį daiktÄ â€“ peilį.

Antru atveju, R. G., veikdamas bendrininkų grupe, teleskopinėmis lazdomis sumušė du nukentėjusiuosius, taikydamas į gyvybei svarbų kÅ«no organÄ â€“ galvÄ . Trečiu atveju, R. G., bÅ«damas suimtas ir bėgdamas nuo jį konvojavusių pareigÅ«nų, pavartojo smurtÄ , tai yra pastÅ«mė teismo pastato fojė buvusius paÅ¡alinius asmenis. Nuteistojo R. G. padaryta ketvirta nusikalstama veika susijusi su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga, turint tikslÄ jÄ platinti. R. G. turėtų kanapių kiekis ‑28,671 g buvo per didelis tenkinti tik vieno asmens poreikius, juolab, jo asmens kratos metu buvo rastos elektroninės svarstyklės narkotinei medžiagai sverti bei du maiÅ¡eliai narkotinei medžiagai supakuoti (t. 3, b. l. 187, 188‑191).

Lietuvoje taikomas visiÅ¡kos netolerancijos disponavimui bet kokios rūšies narkotinėmis medžiagomis principas, todėl narkotinių medžiagų rūšis (Å¡iuo atveju ‑ kanapės) nėra pagrindas veikÄ , dėl kurios nuteistas R. G., vertinti kaip mažesnio pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019). R. G. vaidmuo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, atvirkščiai, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyvus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra R.

G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas pagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Vien tai, kad R. G. ir kitiems asmenims buvo pareikÅ¡ti analogiÅ¡ki kaltinimai, nereiÅ¡kia, kad jų teisinė situacija yra vienoda. Aplinkybė, jog asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems turi bÅ«ti skiriamos vienodos bausmės. Bausmė kiekvienam asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , parenkama individualiai. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. G. bausmę, taip pat atsižvelgė į įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, kuriais yra nuteisti jo bendrininkai (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d., 2013 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžius) (t. 3, b. l. 60‑76, 140‑144; t. 5, b. l. 28‑39).

IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio matyti, kad M. J., kuris taip pat ilgÄ laikÄ slapstėsi užsienyje ir prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme (t. 5, b. l. 28‑39), t. y. tokia pat bausmė buvo paskirta ir nuteistajam R. G. Nors M. J. už keturių nusikalstamų veikų padarymÄ buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, tačiau jis buvo nuteistas už kitas tris nusikalstamas veikas nei R.

G.

12. Taip pat sutiktina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė yra pagrindas svarstyti apie bausmės Å¡velninimÄ . Ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui. EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia bausmės Å¡velninimo – kiekvienu atveju bÅ«tina vertinti konkrečias bylos aplinkybes, kurios leistų teigti, kad buvo pažeista nusikaltimÄ padariusio asmens teisė į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .

Å ioje byloje proceso trukmei įtakos turėjo paties nuteistojo R. G. elgesys. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. G. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. balandžio 25 d. (t. 4, b. l. 40). Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas 15 parų (t. 4, b. l. 43‑44), tačiau teisėjui paskelbus nutartį ir pasibaigus teismo posėdžiui, jis pabėgo nuo jį lydinčio konvojaus, pastÅ«mė teismo fojė buvusius paÅ¡alinius asmenis ir iÅ¡bėgo pro pagrindines duris į gatvę (t. 4, b. l. 46, 47‑48, 51‑52, 55‑56). 2010 m. balandžio 28 d.

R. G. buvo paskelbta paieÅ¡ka (t. 4, b. l. 95). Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimis R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 4, b. l. 98‑99, 147), o 2011 m. balandžio 21 d., 2011 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 21 d. R. G. atžvilgiu buvo iÅ¡duoti EAO (t. 4, b. l. 107‑111, 124 128, 140‑146). R. G. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. kovo 15 d. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas pagal EAO, bet buvo paleistas dėl įvykusios klaidos.

Paskui R. G. Jungtinėje Karalystėje pagal EAO buvo sulaikytas nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. (t. 6, b. l. 78). Lietuvoje R. G. sulaikytas 2022 m. gegužės 6 d. (t. 5, b. l. 116). Kaltinamasis aktas surašytas 2022 m. birželio 17 d., byla Klaipėdos apygardos teisme gauta 2022 m. birželio 20 d., o nuosprendis paskelbtas 2022 m. spalio 31 d. (t. 6, b. l. 17, 19, 113). Ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami itin intensyviai, o byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per 4 mėnesius nuo jos gavimo.

Nagrinėjamu atveju procesas Å¡ioje byloje užtruko dėl nuteistojo R. G. tyčinių veiksmų, nes jis, bÅ«damas suimtas, pabėgo nuo pareigÅ«nų ir ilgus metus slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų kitoje valstybėje, kol nebuvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir iÅ¡duotas Lietuvai pagal EAO. Aplinkybė, kad 2016 metais Anglijoje R. G. dėl įvykusio nesusipratimo ir klaidos (pareigÅ«nai R. G. sumaišė su kitu asmeniu) buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo vietos ir vėliau sulaikytas tik po 6 metų (2022 metais), nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, kad iÅ¡ dalies ilgÄ proceso trukmę lėmė ir pareigÅ«nų veiksmai.

Nagrinėjamu atveju R. G. pasinaudojo susidariusia situacija (klaida) ir toliau slapstėsi ilgus metus. R. G. žinojo, kad jo atžvilgiu Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas, kad jo atžvilgiu priimta nutartis jį suimti, iÅ¡duotas EAO, tačiau jis pats savanoriÅ¡kai negrįžo į LietuvÄ ir neprisistatė į policijos įstaigÄ . Pažymėtina, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam R. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė prieÅ¡ 12 metų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistajam R. G. nėra pagrindo mažinti bausmės dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

13. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių R. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su R. G. asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. G. už jo nusikalstamų veikų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

14. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo R. G. už kiekvienÄ nusikaltimÄ atskirai paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydžiai yra aiÅ¡kiai per griežtos. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, o bÅ«tent, kad R. G. palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su drauge G. B., baigė Anglijoje kalbos kursus, yra įsipareigojimas jį įdarbinti po bausmės atlikimo, R. G. Lietuvos kalėjimų tarnybos Å iaulių kalėjimo charakterizuojamas teigiamai, pradėjo mokslus Å iaulių kalėjime (t. 6, b. l. 87, 90‑93, 95‑99; t. 7, b. l. 34), atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo Å¡velninti nuteistajam R.

G. paskirtos bausmės. Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad nuteistajam R. G. paskirta neteisinga ar aiÅ¡kiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam už kiekvienÄ nusikaltimÄ paskirtos bausmės (straipsnio sankcijoje numatytas minimalus arba mažesnis už vidurkį laisvės atėmimas) yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos bei subendrintos, tad jų Å¡velninti nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. G. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, bausmės paskirtos tinkamai taikant BK bendrosios dalies normas.

15. Apeliantai nesutinka su prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 2 dalį 6 punktÄ , pridėta bausmės dalimi – 1 metų 6 mėnesių, kuri buvo paskirta už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teigia, kad pridėtina bausmės dalis už BK 260 straipsnio 1 dalį turėtų bÅ«ti sumažintina. Apeliantai praÅ¡o prie 3 metų laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėti 6 mėnesius (dalį už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirtos bausmės) ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

16. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ taikant dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , turi bÅ«ti pridedama už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės dalis, bet baudžiamajame įstatyme nenustatyta, kokia paskirtų Å¡velnesnių bausmių dalis turi bÅ«ti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo bÅ«dÄ . Bendrinant bausmes paprastai atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebÅ«tų paskirta nepagrįstai Å¡velni bausmė, tačiau konkretaus pridedamos Å¡velnesnės bausmės dydžio parinkimas yra bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du bendrinančio teismo diskrecija.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios bausmės – 3 metų laisvės atėmimo, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 2 dalį 6 punktÄ , pridėdamas dalį bausmės – 1,5 metų iÅ¡ 2 metų, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bausmių skyrimo ir bendrinimo taisyklių nepažeidė. Nuteistajam R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo už keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių, sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, nėra per griežta.

17. Å velninti nuteistajam R. G. paskirtÄ bausmę, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aginto apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjos Jolanta Čepukėnienė Vitalija NorkÅ«naitė Regina Pocienė