72ff995c-1941-42d2-952f-e933f0bdf0ac · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1074-661/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03558-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10;

(S)

2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir RÅ«tos Petkuvienės, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. J. ir atsakovės Č. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Č. V. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, J. J., A. M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė I. J. į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1. priimti ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinyje bei 2022 m. birželio 6 d. patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡reikÅ¡tų reikalavimų atsakovėms J. J. ir A. M.;

1.2. priimti patikslintÄ (papildytÄ ) ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir nagrinėti jį kartu su ieÅ¡kiniu bei 2022 m. birželio 6 d. patikslintu ieÅ¡kiniu, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡dėstyti taip:

1.3. įpareigoti atsakovę Č. V. nugriauti 23,35 m. bendro ilgio metalinę tvorÄ su pamatu (atramine siena), kuri užfiksuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-724-(14.49.81.) ir pavaizduota Å¡io akto priede Nr. 1 esančioje kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje M 1 : 500 taÅ¡kais 3-4 ir kuri užima ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,23 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepadarant žalos Å¡iam sklypui, per trisdeÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo ir sutvarkyti statybvietę bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas,

2. IeÅ¡kovė nurodė, jog ant ribos tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gretimo atsakovei priklausančio žemės sklypo yra atsakovės neteisėtai pastatyta tvora, kuriÄ sudaro atraminė siena ir ant jos pastatyta metalinė tvora. Å i tvora yra avarinės bÅ«klės, pavojingai pasvirusi, tvoros konstrukcijos yra besiplečiančios, kelia pavojų ne tik ieÅ¡kovės, bet ir kitų asmenų saugumui, todėl ieÅ¡kovė negali naudotis jai priklausančia sklypo dalimi ir dėl to yra pažeidžiamos jos, kaip savininkės, teisės. IeÅ¡kovė nuo 2019-2021 m., dėl tvoros ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, bet ginčo iÅ¡spręsti nepavyko.

3. Atsakovė Č. V. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktoje matininko 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtoje situacijos schemoje nurodyta, jog sutvirtinimo siena, esanti (duomenys neskelbtini) sklype, fiziÅ¡kai pažeista, dalis sienelės nuardyta. Esantys sutvirtinimo sienos elementai bendros sklypų ribos nekerta. Teigė, jog ieÅ¡kovės teikiami dokumentai patvirtina, kad ginčo tvora nepažeidžia ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės teisių. Atsakovė remdamasi teismų formuojama praktika nurodo, jog reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių nepagrindė.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu dėl ieškinio pagrįstumo prašė teismo spręsti savo nuožiūra.

5. Trečiųjų asmenų J. J. ir A. M. atstovas advokatas A. P. nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas negalėtų bÅ«ti tenkinamas. Nurodė, jog jis nebÅ«tų racionalus. Nustatyta, jog tvora nėra įsiterpusi į ieÅ¡kovės sklypÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o atstovaujamosioms priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimu priimtas ieškovės ieškinio atsakovėms J. J. ir A. M. atsisakymas ir bylos dalis atsakovių J. J. ir A. M. atžvilgiu nutraukta; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovės I. J., atsakovei Č. V. priteista 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės trečiajam asmeniui A. M. priteista 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės trečiajam J. J. priteista 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybei priteista 22,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Skundžiamo sprendimo motyvai:

6.1. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus 2022 m. UAB „Pievų takas“ atraminės sienos sutvirtinimo darbų brėžinius, nustatė, kad atsakovė atliko darbus, susijusius su tvoros griovimu, atlieka/galimai ketina atlikti darbus, susijusius su tvoros tvirtinimu, o ekspertas nenustatė, kad tirta tvora (kiek jos yra faktiÅ¡kai likę) kelia pavojų saugumui. Todėl teismas sprendė, kad vien dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio ir įpareigoti atsakovę nugriauti tvorÄ .

6.2. Teismas įvertino atsakovės pateiktus:1) matininko UAB „Geo Group“ 2022-05 parengtÄ ginčo tvoros, pastatytos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendra riba, iÅ¡pildomÄ jÄ geodezinę nuotraukÄ (atstumų matavimo planÄ ), 2) UAB „Geo Group“ 2022-09 parengtÄ tvoros atstumų iki sklypo ribos planÄ . Teismas sprendė, jog nors minėtuose dokumentuose nėra pateikta konkrečių matininko iÅ¡vadų, tačiau iÅ¡ schemų galima spręsti, kad ginčo tvora nėra ieÅ¡kovės sklype ar sklypo ribos nekerta.

6.3. IeÅ¡kovė su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė 2022 m. rugsėjo 2 d. matininko Å . P. situacijos schemÄ , kurioje nurodyta, kad sutvirtinimo siena, esanti (duomenys neskelbtini) sklype, fiziÅ¡kai pažeista, dalis sienelės nuardyta. Teismo vertinimu esantys sutvirtinimo sienos elementai bendros sklypų ribos nekerta.

6.4. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga, įskaitant ieÅ¡kovės pateiktÄ 2022 m. rugsėjo 2 d. matininko Å . P. situacijos schemÄ , nepatvirtina, jog ginčo tvora bÅ«tų ieÅ¡kovės sklype ar kirstų sklypų ribÄ . Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo tvora pažeidžia ieÅ¡kovės interesus. Teismas ir dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinį atmetė.

6.5. Teismas, nustatęs, kad ginčo tvora nėra ieÅ¡kovės sklypo teritorijoje, pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas, reikÅ¡ti reikalavimus dėl tvoros statybos teisėtumo. Esant pagrindui reikalavimÄ dėl galimai neteisėtos statybos galėtų reikÅ¡ti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kinio reikalavimÄ , susijusį su tvoros statybos teisėtumu ir įpareigojimu nugriauti tvorÄ , teismas atmetė kaip pareikÅ¡tÄ netinkamo ieÅ¡kovo.

6.6. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė priteisti 6 171 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nors ieÅ¡kinys ir buvo atmestas, tačiau teismas sprendė, kad atsakovės elgesys (tvoros pasikeitimai bylos nagrinėjimo metu) lėmė bÅ«tinybę teikti papildomus įrodymus, organizuoti atitinkamÄ kiekį posėdžių, tikslinti ieÅ¡kinį (pateikė ieÅ¡kovei nežinomus duomenis), o pati byla teisiniu požiÅ«riu nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiÅ¡kinimo ar taikymo klausimai. Remdamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės teismas priteisė 3 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

6.7. Tretieji asmenys prašo priteisti po 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos tretiesiems asmenims iš ieškovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

7.1. Teismas negalėjo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimų visa apimtimi, nes ieÅ¡kovė prašė nugriauti ne tik tvorÄ , kuri teismo nuomone jau nugriauta, bet ir atraminę sienelę. IÅ¡ tikrųjų Å¡iuo metu iÅ¡ dalies iÅ¡ardyta atraminė sienelė nepatenka į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ji stovi ant Å¡io ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, tačiau tokioje padėtyje ji atsirado po to kai prasidėjo bylos nagrinėjimas teisme, be to ji pastatyta savavaliÅ¡kai, nesilaikant tam nustatytos tvarkos ir keliamų reikalavimų, t. y. neturint gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo.

7.2. Remiantis statinių statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai „nuostatomis, atsakovė, neturėdama visų tuo metu buvusių Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tuo savininkų sutikimo negalėjo statyti tokio aukščio tvoros ir atraminės sienutės ant šio ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o neturėdama tokio sutikimo galėjo šiuos statinius statyti tik vieno metro atstumu nuo sklypo ribos.

7.3. Tvora su atramine sienele, kurios likučiai šiuo metu stovi ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos dėl neaiškių jos statyboje panaudotų medžiagų, konstrukcinių elementų bei statybinių technologijų iki šiol kelia grėsmę ieškovei bei kitų asmenų saugumui dėl galimo šio statinio savaiminės griūties ir tai trukdo ieškovei visa apimtimi naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamojo turo objektu.

7.4. Atsakovė ir tretieji asmenys, kurie yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės ir byloje dalyvauja atsakovės pusėje, neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų patenkinimÄ , kadangi bÅ«tent dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, ieÅ¡kovei iÅ¡kilo poreikis kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

8. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, o sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad statiniai buvo pastatyti nekertant ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, t. y. nepažeidus ieÅ¡kovės teisių. Pagal statinių statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ tokio pobÅ«džio statiniams buvo bÅ«tinas tik atitinkamų valstybės institucijų tarnautojų raÅ¡ytinis sutikimas ir jis Å¡iuo atveju buvo gautas. Atsakovė ir buvęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis S. D. buvo sudarę susitarimÄ dėl S. D. priklausančios vielinės tvoros iÅ¡ardymo, taigi S. D. pretenzijų dėl atsakovės statomos tvoros neturėjo. Tiek valstybinės institucijos, tiek ekspertizę atlikęs ekspertas patvirtino, kad atraminė sienelė ieÅ¡kovės sklypui pavojaus nekelia, tačiau jÄ bÅ«tina sutvirtinti.

9. Tretieji asmenys atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, priteisti tretiesiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad CPK numato bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ tarp Å¡alių. Tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidas patiria ne tik proceso dalyviai pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, bet ir tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų. Pagal CPK 47 str. 2 d. tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir pareigas. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties, nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos nurodytiems asmenims savarankiÅ¡kai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiÅ¡kai.

10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria yra iÅ¡spręstas atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 6171 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apmokėti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai atsakovei nepriteisė visų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodytos iÅ¡laidos yra protingos ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio – vien už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ pagal Rekomendacijas nustatyta galima priteisti suma yra 4497,50 Eur, o ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį tikslino 3 kartus, teismas 3 kartus reikalavo atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir atsakovė tris kartus tokius atsiliepimus pateikė.

10.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažindamas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas beveik per pusę pažeidė CPK 93 ir 98 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Vertinant civilinės bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje aplinkybes akivaizdu, kad tiek teismo posėdžių bylai iÅ¡nagrinėti prireikė tik dėl pačios ieÅ¡kovės procesinio elgesio, o ne dėl kokių nors netinkamai atliekamų atsakovės veiksmų ar netinkamo procesinio elgesio. Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingos ir ženkliai mažesnės už galimas praÅ¡yti priteisti iÅ¡laidas pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

11. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, pagrįstai nurodė, jog atsakovės elgesys (tvoros pasikeitimai bylos nagrinėjimo metu) lėmė bÅ«tinybę teikti papildomus įrodymus, organizuoti atitinkamÄ kiekį posėdžių, tikslinti ieÅ¡kinį, o pati byla teisiniu požiÅ«riu nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiÅ¡kinimo ar taikymo klausimai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas galėjo padaryti tinkamai įvertinęs ne vien atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu, bet ir tÄ aplinkybę, jog dėl atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų, ieÅ¡kovei iÅ¡kilo poreikis kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). IÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

13. Šioje byloje yra pateikti ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai, todėl teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš jų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl statinių buvimo vietos

14. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad ji dėl atsakovės neteisėtai pastatytos tvoros negali naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), dalimi ir taip yra pažeidžiamos jos, kaip savininkės, teisės.

15. Skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ginčo tvora nepatenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir Å¡io sklypo bei atsakovei su trečiaisiais asmenimis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ribos nekerta, teismas taip pat konstatavo, kad nėra nustatyta, jog ji kelia pavojų saugumui.

16. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad šiuo metu likusios atraminės sienos likučiai dėl galimos griūties kelia grėsmę jai bei jos turtui. Ieškovė taip pat nurodo, kad ginčo tvora su atramine siena buvo pastatyta nesilaikant tokiems statiniams keliamų statybos reikalavimų, neturint visų reikalingų projektinių dokumentų bei sutikimų.

17. Kaip minėta, ieÅ¡kovė teigė, kad dalis ginčo tvoros patenka į jos sklypÄ . Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylÄ pateiktais įrodymais, tokius ieÅ¡kovės teiginius pagrįstai atmetė, nes nustatė, kad ginčo tvora į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) nepatenka.

18. Ä® bylÄ buvo pateikta matininko UAB „Geo Group“ 2022 m. rugsėjo mėnesį parengta ginčo tvoros, pastatytos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendra riba, iÅ¡pildomoji geodezinė nuotrauka – atstumų matavimo planas, kuriame užfiksuota, kur tiksliai yra ginčo tvora ir kokie atstumai yra iki bendros žemės sklypų ribos, ir kuris patvirtina, kad visa ginčo tvora su atramine siena yra atsakovės žemės sklype.

19. Pažymėtina, kad tÄ patį yra užfiksavęs net ir pačios ieÅ¡kovės pasamdytas matininkas Å . P., kurio 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtoje situacijos schemoje nurodyta, kad esantys sutvirtinimo sienos elementai bendros sklypų ribos nekerta.

20. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ginčo tvora (t. y. tiek kiek jos Å¡iuo metu yra likę) nepatenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), todėl naudojimasis ieÅ¡kovės sklypu nėra apribotas.

Dėl statinių atitikimo teisės aktų reikalavimams

21. Ieškovė teigia, kad atraminė siena pastatyta ne pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pastatytai tvorai su atramine siena statyti nei ieškovė nei kiti buvę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai nėra davę sutikimų. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ atsakovė, neturėdama visų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų sutikimo, negalėjo ginčo statinio statyti arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos.

22. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo tvora buvo pastatyta 2010 metais pagal R. S. G. projektavimo studijos parengtÄ Å½emės sklypo ir aplinkos sutvarkymo techninį projektÄ (toliau – ir Techninis projektas). Pažymėtina, kad ginčo tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo statoma neiÅ¡ardžius vielinės tvoros į vidinę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę, t. y. palei paties tuomečio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininko S. D. pastatytÄ vielinę tvorÄ , taigi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba peržengta nebuvo.

23. S. D. pastatyta vielinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra fiksuota 2002 m. gruodžio 4 d. Å¡io žemės sklypo plane, bÅ«tent pagal Å¡iÄ tvorÄ nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba tiek su atsakovės sklypu (kur Å¡ie sklypai ribojasi), tiek su valstybei priklausančia žeme (kur ieÅ¡kovės sklypas ribojasi su valstybine žeme).

24. Kaip minėta, vielinė tvora buvo pastatyta buvusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininko S. D.. Pastačius mÅ«ro – metalo tvorÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini), toje dalyje buvusi vielinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡ardyta.

25. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktas (atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 5) atsakovės ir S. D. 2010 m. liepos 27 d. notarinis susitarimas, kuriuo Å¡alys susitarė, kad 2002 m. gruodžio 4 d. žemės sklypo plane pažymėta ir S. D. priklausanti tvora tarp sklypo ribų gali bÅ«ti nugriaunama. T. y. Å¡iame susitarime yra nurodyta, kad tvora priklauso S. D.; Å¡io susitarimo 1 punkte nurodyta, kad pastatyta tvora tarp sklypo ribų gali bÅ«ti nugriauta abiem Å¡alims susitarus; Å¡io susitarimo 6 punkte nurodyta, jog Å alys pareiÅ¡kia, kad viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

26. Atsakovė nurodė, kad atliekant projektavimo darbus ir aplinkos sutvarkymo darbus, kur pagal Techninio projekto sprendinius yra numatyta ir tvoros statyba, buvo vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2010 m. liepos 15 d.

27. Teismas su tokia atsakovės pozicija sutinka, nes pagal „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ 24 straipsnio 3 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo.

28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (redakcijos, galiojusios iki 2010 m. liepos 15 d.) 2.1. punkte nustatyta, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybÄ , statinio rekonstravimÄ , statinio remontÄ , statinio griovimÄ bei nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, iÅ¡skyrus nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius.

29. Pagal minėto reglamento 42 punktÄ saugomoje teritorijoje statyti, rekonstruoti ar remontuoti nesudėtingÄ statinį [9.5], [9.25] statybos leidimas neprivalomas, tačiau bÅ«tina turėti savivaldybės administracijos tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos, sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto valstybės tarnautojo patikrintÄ supaprastintÄ projektÄ su jų raÅ¡tiÅ¡ku pritarimu. Å iomis nuostatomis taip pat privaloma vadovautis atliekant saugomose teritorijose esančių statinių paprastÄ jį remontÄ , jeigu keičiama statinių iÅ¡orės iÅ¡vaizda [9.32].

30. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punkte buvo numatyta, kad: nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcijos įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ar biosferos rezervate.

31. Atsakovės pateikti įrodymai (į atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Ä¯keltos techninių projektų kopijos) patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti tvora buvo pastatyta pagal Techninį projektÄ , kuriam pritarimÄ davė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos įgalioti tarnautojai, kaip buvo bÅ«tina pagal pacituotÄ tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ .

32. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ (redakcija galiojusi nuo 2010-01-17 iki 2010-07-29) 12, 13 p. nurodyta, kad jei atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos, bÅ«tina gauti kaimyninio sklypo savininko raÅ¡ytinį sutikimÄ . Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype nemažesniu kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos – sklypo ritinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse (2 p.). Taigi, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė, neturėdama visų tuo metu buvusių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tuo savininkų sutikimo negalėjo statyti tokio aukščio tvoros ir atraminės sienutės ant Å¡io ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o neturėdama toki sutikimo galėjo Å¡iuos statinius statyti tik vieno metro atstumu nuo sklypo ribos.

33. Nors ir sutiktina su ieÅ¡kovės teiginiais dėl tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo (STR 1.01.07:2002 2 lentelės reikalavimai), tačiau dėl (duomenys neskelbtini)sklypo bendrasavininkų sutikimų davimo aplinkybių davimo yra bÅ«tina atsižvelgti į tvoros statybos metu buvusiÄ situacijÄ .

34. Kaip minėta atsakovė su S. D. 2010 m. liepos 27 d. pasirašė notarinį susitarimÄ , kuriuo Å¡alys susitarė, kad S. D. priklausanti vielinė tvora tarp ginčo gali bÅ«ti nugriauta, be to, Å¡io susitarimo 6 punkte nurodyta, kad Å¡alys neturi ir neturės viena kitai jokių pretenzijų. Atkreiptinas dėmesys, kad Techniniame projekte institucijų pritarimai duoti 2010 m. rugpjūčio mėn. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog labai tikėtina, jog atsakovės ir S. D. susitarimas 2010 m. liepos mėn. buvo sudarytas derinant atsakovės planuojamos statyti tvoros projektÄ , t. y. S. D. iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, jog atsakovė bÅ«tent toje vietoje statytų bÅ«tent tokios konstrukcijos (įskaitant ir atraminę sienutę) ir iÅ¡matavimų tvorÄ .

35. Taigi, tuo metu ginčo dėl statinių statybos prie sklypų ribos tarp sklypų savininkų nebuvo, niekas, įskaitant ieškovę, per teisės aktuose nustatytus terminus atsakovei jokių pretenzijų nėra pareiškę.

36. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė pateiktu ieškiniu tokio reikalavimo – pripažinti atraminės sienos statybas neteisėtomis pagal CK 4.103 str. net nėra pareiškusi.

37. IeÅ¡kovė, įrodinėdama tvoros neteisėtumÄ , savo procesiniuose dokumentuose vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir Statybos įstatymo nuostatomis, kurios tvoros statybų metu negaliojo, todėl Å¡iam ginčui neaktualios ir netaikytinos.

38. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti tvora buvo pastatyta teisėtai (t. y. laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų), parengus bÅ«tinÄ projektinę dokumentacijÄ ir gavus teisės aktuose numatytus pritarimus, jokių ginčų dėl Å¡ios tvoros statybos teisėtumo niekada nebuvo.

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi įrodymų, jog kokia nors kompetentinga valstybės institucija bÅ«tų pripažinus tvoros (atraminės sienelės) neteisėtos statybos faktÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų galima padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y., jog pažeidimai nebuvo nustatyti.

40. IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 11 d. skundu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų galimai savavaliÅ¡kai pastatytų tvorų ir atraminės sienelės statybos teisėtumo kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ (toliau ir – VTPSI). VTPSI 2023 m. sausio 27 d. raÅ¡te Nr. 2D-1606 „Dėl JÅ«sų skundo (I. J. dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius)“ nurodė, kad ieÅ¡kovės skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Taigi, neteisėtų statybų faktas konstatuotas nebuvo.

41. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų procesinių dokumentų, ieÅ¡kovė siekia, kad atsakovė iÅ¡ardytų ne tik tvorÄ , bet ir atraminę sienelę. Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė nuolat vykdė tvoros ir atraminės sienos ardymo darbus, nors ieÅ¡kovė nėra davusi tam sutikimo ir ji nežino, ar Å¡iems darbams atlikti atsakovė turi reikalingus leidimus. Tokie ieÅ¡kovės teiginiai ir veiksmai prieÅ¡tarauja vieni kitiems, nes ieÅ¡kovė tuo pačiu metu ir reikalauja, kad atsakovė iÅ¡ardytų tvorÄ bei atraminę sienelę, ir tuo pačiu metu teigia, kad, galbÅ«t, atsakovė neturi tam leidimo (t. y. atlieka galimai neteisėtus veiksmus).

42. Teismas įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus: nuotraukas, ekspertizės iÅ¡vadas, valstybės institucijų dokumentus, sprendžia, kad pagal dabartinę situacijÄ atraminės sienelės (tokia, kokia ji yra Å¡iuo metu) iÅ¡ardymas ne tik, kad neužtikrintų, bet netgi pakenktų ieÅ¡kovės interesams.

43. Atsakovė į bylÄ yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius, tvoros (atraminės sienutės) bÅ«klės“ (toliau - RaÅ¡tas), kuriame nurodyta, kad prie ginčo Žemės sklypo esanti Å¡laito atraminė sienutė užtikrina saugų Žemės sklypo ir statinių esančių Å¡iame sklype naudojimÄ , tai yra sulaiko Å¡laito slinkimÄ .

44. RaÅ¡tu atsakovė buvo įpareigota nedelsiant organizuoti ir atlikti Žemės sklypo Å¡laito atraminės sienutės (pasvirusios dalies) priežiÅ«ros ir remonto darbus, atstatyti tvoros atraminę sienutę į vertikaliÄ padėtį, kad bÅ«tų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(l):2005.

45. Taigi iÅ¡ Å¡io RaÅ¡to matyti, kad 1) atraminė sienutė sulaiko Å¡laito slinkimÄ â€“ užtikrina žemiau esančio ieÅ¡kovės žemės sklypo apsaugÄ , t. y. atitinka ieÅ¡kovės interesus; 2) atsakovė yra įpareigota sienutę sutvirtinti, o ne nugriauti.

46. Byloje pagal IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ buvo paskirta teismo ekspertizė, kuriÄ atliko teismo ekspertas T. M..

47. 2023 m. sausio 12 d. ekspertizės akto (toliau – Ekspertizės aktas) galutinėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad jeigu, atraminės sienutės sustiprinimo darbai yra atlikti, vadovaujantis atraminės sienutės sustiprinimo projekte numatytais sprendiniais (UAB „Pievų takas”), t. y. nuardyta atraminė sienutė per naujai įrengtÄ rostverkÄ (0,70 x 0,25 m) apjungta su kas du metrus naujai įrengtais gręžtiniais g /b poliais (gylis – 4,0 m, diametras – 0,30 m), konstatuotina, kad atsižvelgiant į faktinį atstumÄ (2,95 – 3,0 m) nuo atraminės sienutės iki gyvenamojo namo bei iki naujai įrengtų gręžtinių g /b polių, dalį grunto apkrovos galimo poveikio perimtų naujai įrengti gręžtiniai g / b poliai, todėl, iÅ¡ IeÅ¡kovo žemės sklypo pusės matomai atraminės sienutės zonai, tektų ženkliai mažesnis galimas grunto apkrovos poveikis, nei buvo iki tol, tokiu bÅ«du, yra užtikrintas saugus IeÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, esančių statinių panaudojimas. PrieÅ¡ingu atveju, atraminę sienutę reikėtų stiprinti, vadovaujantis, atraminės sienutės stiprinimo projektiniais sprendiniais (UAB „Pievų takas”).

48. Taigi, iš šios ekspertizės išvados taip pat seka, kad būtent atraminės sienelės stiprinimas, o ne jos nugriovimas geriausiai atitiktų ieškovės interesus.

49. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę nugriauti likusiÄ statinio dalį – atraminę sienelę, nes tai tik pakenktų ieÅ¡kovės interesams. Taigi, ieÅ¡kinys buvo atmestas pagrįstai.

Dėl iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų

50. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad tretieji asmenys – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės ir byloje dalyvauja atsakovės pusėje, neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų patenkinimÄ , kadangi bÅ«tent dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, ieÅ¡kovei iÅ¡kilo poreikis kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

51. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieÅ¡kovės teiginiais nesutinka. Å ioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad, nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, ieÅ¡kinys buvo atmestas pagrįstai. Kadangi ieÅ¡kinys buvo atmestas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ar jos pusėje dalyvavę tretieji asmenys bÅ«tų elgęsi nesÄ Å¾iningai.

52. Bylinėjimosi iÅ¡laidas patiria ne tik proceso dalyviai pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, bet ir tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų. Pagal CPK 47 str. 2 d. tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir pareigas. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais, neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties, t. y. tam, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos nurodytiems asmenims savarankiÅ¡kai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiÅ¡kai.

53. Taigi, Å¡ioje byloje dalyvavę tretieji asmenys, kaip ir atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi atlyginimÄ . Kadangi, Å¡i byla buvo iÅ¡spręsta atsakovės ir jos pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų naudai ir ieÅ¡kovės nenaudai, pralaimėjusi Å¡alis – ieÅ¡kovė turi atlyginti ir trečiųjų asmenų (dalyvavusių atsakovės pusėje) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

54. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės tretiesiems asmenims priteisė po 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat paliekama nepakeista.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

55. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo priteisti visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas sumažino. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka.

56. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai iÅ¡laidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatÄ â€“ laimėjimÄ ar pralaimėjimÄ . Tokiu atveju iÅ¡laidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektÄ lygį, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų bÅ«ti absoliutinama. Pralaimėjusi bylÄ Å¡alis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylÄ laimėjusios Å¡alies iÅ¡laidų, neturėtų bÅ«ti įpareigojama atlyginti bylÄ laimėjusios Å¡alies iÅ¡laidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi iÅ¡laidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

57. Taigi, bylinėjimosi iÅ¡laidos yra paskirstomos (priteisiamos) atsižvelgus į daugelį veiksnių: bylos apimtį, joje nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu (bendradarbiavimÄ su teismu ir tarpusavyje, ekonomiÅ¡kumo, proceso koncentracijos principų laikymÄ si, pastangas susitarti taikiai ir kt.). Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taip pat turi vadovautis protingumo bei teisingumo principais (CK 1.5 str.).

58. Å iuo atveju byloje nebuvo sprendžiami nauji, retai pasitaikantys ar itin sudėtingi teisiniai klausimai. Teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose yra pakankamai iÅ¡plėtota. Nors Å¡alys į bylÄ teikė nemažai procesinių dokumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės naudai priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (3 200 Eur) yra pakankama laiko sÄ naudoms, patirtoms besiruoÅ¡iant Å¡iai bylai, kompensuoti, t. y. atlyginti už advokato suteiktas paslaugas. Atsižvelgus į bylos apimtį ir joje spręstus teisinius klausimus, didesnės sumos priteisimas Å¡iuo atveju neatitiktų protingumo ir teisingumo principų.

59. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė 3 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir didinti šios sumos nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos baigties

60. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Å ioje byloje buvo pateikti du apeliaciniai skundai: ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu skundė sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos ieÅ¡kinys ir sprendimo dalį, kuria buvo trečiųjų asmenų naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidas; atsakovė apeliaciniu skundu skundė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė abu apeliacinius skundus, todėl ieÅ¡kovė ir atsakovė turi teisę tik į tų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurias jos patyrė dėl atsiliepimų į apeliacinius skundus rengimo. Kadangi sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tretiesiems asmenims priteisimo taip pat buvo palikta nepakeista, tretiesiems asmenims taip pat turi bÅ«ti atlygintos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ .

63. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ji patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å iÄ sumÄ teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iÅ¡ atsakovės priteisia ieÅ¡kovei.

64. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ rengimÄ ji patyrė 3267 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad Å¡i byla teisiniu požiÅ«riu nėra itin sudėtinga, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė 3200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad atsakovę apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats atstovas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga ir sprendžiami teisiniai klausimai jam buvo žinomi, t. y. pasirengimas bylai nebuvo ypač sudėtingas. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamas teisingumo ir protingumo principais atsakovei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ mažina iki 2000 Eur.

65. Tretieji asmenys pateikė įrodymus, kad jie už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å iÄ sumÄ teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisia tretiesiems asmenims.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės I. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Č. V.(a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Č. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Rūta Petkuvienė