72fe991f-e7b0-45e5-a23c-c4f61aeb877e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-4919-583/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00568-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41; 55.1.3; 57 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 17 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. G., atsakovės atstovėms Jolantai (Laužikaitei) Jasutienei, Viktorijai Zubienei, 2019 m. birželio 18 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

G. skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, dėl 500 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės priteisti 500 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos tyrėja, gavusi praneÅ¡imÄ , užfiksavo (nufotografavo) pareiÅ¡kėjo automobilį, stovintį adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, dviem ratais užvažiavusį ant žalios vejos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 7 d. pareiÅ¡kėjui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. SAVAD-21-ANR_P-11924-2018 (toliau – Protokolas), kuriame nurodytas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į padarytÄ pažeidimÄ , Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-4455-2018 (toliau – Nutarimas) pareiÅ¡kėjÄ nubaudė 60 Eur dydžio pinigine bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas).

PaaiÅ¡kina, jog nesutikdamas su priimtu Nutarimu, jį apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino, panaikino NutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė. Pažymi, jog teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties. Teigia, jog dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti. Nurodo, jog turtinę žalÄ sudaro 500 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo byloje (skundo dėl priimto Nutarimo paruoÅ¡imas, gynyba teisme), nes ANK nenumato bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, todėl pažeistos turtinės teisės gali bÅ«ti apgintos tik per žalos atlyginimo institutÄ .

Argumentuoja, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog klaidingai buvo aiÅ¡kintas KET 150.2 punktas ir dėl to buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas neteisėtas Nutarimas. Akcentuoja, jog tiriant galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ , jis aktyviai bendradarbiavo su savivaldybės darbuotojais, teikė paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype, kuriame nevyksta vieÅ¡asis eismas, tačiau savivaldybės darbuotojai į tai neatsižvelgė ir paskyrė jam baudÄ .

Nurodo, jog Protokolas jam buvo suraÅ¡ytas tik 2018 m. rugpjūčio 7 d., o Nutarimas priimtas 2018 m. spalio 18 d., todėl atsakovės darbuotojai turėjo pakankamai laiko iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes ir tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas. Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjui pateikus skundÄ su visais motyvais dėl neteisėto Nutarimo, atsakovės darbuotojai pareiÅ¡kėjo motyvų ir pagrįstumo neanalizavo ir netyrė, savo klaidos nepripažino ir pareiÅ¡kėjo skundÄ perdavė nagrinėti teismui, nors patys turėjo galimybę jį pasinaikinti ir taip sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

T. y., kad klaida galėjo bÅ«ti iÅ¡ viso nepadaryta ar vėliau paties atsakovės iÅ¡taisyta, rodo faktas, jog teismui pareikalavus atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovė atsiliepime pati paprašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės iÅ¡dėstė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė dar iki administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo, t. y. kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype ir į kurias savivaldybės darbuotojai neatsižvelgė.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡ie veiksmai rodo, kad atsakovės darbuotojai nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai, priimdami nepagrįstÄ NutarimÄ . Tvirtina, jog dėl nepagrįstai pradėtos prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ administracinio nusižengimo teisenos, kuri truko 7 mėnesius, jis taip pat patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 100 Eur. Teigia, jog dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn, jis patyrė neigiamas emocijas, stresÄ , iÅ¡gyvenimus, papildomas laiko sÄ naudas ir kitus nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas R. G. skundo argumentų pagrindu praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjui administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 9 d., nesilaikydamas KET 150.5 punkte nustatyto draudimo, transporto priemonę pastatė ir paliko stovėti ant vejos ir Å¡iais savo veiksmais padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarko skyriaus pareigÅ«nas, įtardamas galimÄ nusižengimÄ , pareiÅ¡kėjui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ . Administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjus, kitas pareigÅ«nas 2018 m. spalio 18 d. priėmė NutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas už KET pažeidimÄ . Argumentuoja, jog pareigÅ«nas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos atidžiai ir rūpestingai elgtis, negali suponuoti neteisėtų veiksmų konstatavimo. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad KET galioja viešose, privačiose ir net uždarose teritorijose. T. y., esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas tokioje erdvėje, kurioje juda ir kitos transporto priemonės bei kiti eismo dalyviai.

Pažymi, jog siekiant iÅ¡vengti galimos grėsmės eismo dalyviams, bÅ«tina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET reikalavimų. Nurodo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas, priimdamas NutarimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančiu vidaus – kiemo keliu eismas, nors ir su tam tikrais apribojimais, vyksta per šį sklypÄ , tiek pėstieji, tiek ir transporto priemonės patenka į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y.

žemės sklypas nėra uždaras, todėl juo laisvai gali naudotis pėstieji. Teigia, jog dėl Å¡ios priežasties toliau buvo tęsiama pareiÅ¡kėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena ir priimtas Nutarimas, kuriuo skirta nuobauda. PaaiÅ¡kina, jog Klaipėdos apylinkės teismo byloje nurodytos aplinkybės ir liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek ProtokolÄ , tiek NutarimÄ suraÅ¡ydami pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ Ä¯tarti, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė KET 150.5 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Be to, Klaipėdos apylinkės teismas nenustatė aplinkybių ir nekonstatavo, jog savivaldybės administracijos pareigÅ«nas, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu suraÅ¡ydamas nutarimÄ , veikė neteisėtai. Akcentuoja, jog teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , nurodo tik abstrakčius teiginius, kurie nepagrindžia padarytÄ neturtinę žalÄ .

Kitų įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė. Atsakovės atstovės Jolanta (Laužikaitė) Jasutienė, Viktorija Zubienė praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas R. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti 500 Eur turtinę ir 100 Eur neturtinę žalÄ , jo teigimu atsiradusiÄ dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2018 m. rugpjūčio 7 d. pareiÅ¡kėjui surašė administracinio nusižengimo ProtokolÄ už tai, kad nesilaikydamas KET 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti ant vejos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. Nutarimu pareiÅ¡kėjas nubaustas 60 Eur dydžio pinigine bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-457-201/2018 NutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo veikoje nėra visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, kas leistų konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė KET 150.5 punktÄ ir padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

PareiÅ¡kėjas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, jog savivaldybės pareigÅ«nai netinkamai iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , dėl to jam padarė žalÄ . T. y., neįvertino pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų ir pateiktų įrodymų, kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype, kuriame nevyksta eismas, todėl nepagrįstai buvo priimtas Nutarimas, dėl kurio nuginčijimo patyrė 500 Eur turtinę žalÄ bei moralinę skriaudÄ , kuriÄ vertina 100 Eur.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali bÅ«ti tenkinamas, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad sprendžiant kitas analogiÅ¡kas bylas yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiÅ¡kus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas.

Vertinant pažeidimo akivaizdumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumÄ , tekstų taikymo ar aiÅ¡kinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ ir kt. <...> kiekvienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktÅ«rÄ ) tokiu bÅ«du, kad tie uždaviniai bÅ«tų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų vieÅ¡ojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar savivaldybės administracijos pareigÅ«nų darbuotojų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių ANK nuostatų pažeidimu, skiriant nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui, ar ne. Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trisdeÅ¡imt iki devyniasdeÅ¡imt eurų.

KET 150.5 punktas nustatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, Å¡aligatvio (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. ANK 589 straipsnio 82 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda, administracinių nusižengimų tyrimÄ atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡o savivaldybių administracijos dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies numatyto administracinio nusižengimo.

ANK 609 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suraÅ¡ymo data ir vieta, tyrimÄ atlikusio ir protokolÄ suraÅ¡iusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį <...>; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo ir kt. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

To paties straipsnio 2 dalis numato, jog nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, pareigÅ«nas turi teisę pakeisti nuorodÄ Ä¯ Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimÄ , jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

ANK 618 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi bÅ«ti: <...> administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; <...>; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog 2018 m. birželio 18 d. buvo pateikęs paaiÅ¡kinimus, kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype ir pridėjęs dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklypas yra parduotas fiziniams asmenims, tačiau nepaisant žinomų aplinkybių, jo atžvilgiu 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas nusižengimÄ padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti bÅ«tinus administracinio nusižengimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N662-14/2013). IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme ant žalios vejos stovi automobilis Renault. Atvykus minėtu adresu, padaryta foto nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad teritorijoje, kuri buvo neaptverta ir per kuriÄ patenkama į pastatus esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ant vejos stovėjo automobilis Renault.

Vertinant tai, kad KET 150.5 punktas draudžia transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos, Å¡aligatvio, todėl iÅ¡ pirminių duomenų buvo galima įtarti esant KET 150.5 punkto pažeidimÄ . Nors pareiÅ¡kėjas dar prieÅ¡ jam suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ pateikė paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, kurie patvirtino, kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype, tačiau atsakovės pareigÅ«nai, pagal esančias aplinkybes, vienareikÅ¡miÅ¡kai negalėjo nuspręsti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu iÅ¡ viso neturėtų bÅ«ti pradėta teisena, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog KET galioja ir vieÅ¡ose, ir privačiose teritorijose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012).

Taigi, savivaldybės darbuotojai, vertindami pirmines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei 2018 m. rugpjūčio 7 d. suraÅ¡ydami pareiÅ¡kėjui administracinio nusižengimo protokolÄ , nepadarė akivaizdžių ir aiÅ¡kių teisės aktų pažeidimų. IÅ¡ Nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda, turinio matyti, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , buvo įvertinta aplinkybė, kad automobilis buvo pastatytas privačioje teritorijoje, tačiau pažymėta, jog tai neÅ¡alina asmens atsakomybės padarius KET pažeidimÄ .

Nurodyta, kad KET taisyklės taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Pažymėtina, jog buvo nustatyta, kad per (duomenys neskelbtini), esantį sklypÄ tiek pėstieji, tiek ir transporto priemonės patenka į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu bÅ«du Å¡ioje vietoje vyksta eismas, todėl sprendė, kad eismo dalyviai privalo laikytis tiek KET taisyklių, tiek kitų teisės aktų, nustatančių eismÄ keliuose, reikalavimų.

Vertinant Å¡ias aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog nepaisant to, kad asmuo pastatė transporto priemonę ant vejos privačioje teritorijoje, neÅ¡alina asmens atsakomybės. Nutarime taip pat įvertinti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai apie tai, jog automobilis buvo pastatytas siekiant perkraustyti sandėliukÄ . Pažymėta, jog įvertinus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjo automobilio pastatymo aplinkybės nepatenkÄ Ä¯ KET 150.5 punkte nurodytų iÅ¡imčių, numatančių galimybę automobilį statyti ant vejos, sÄ raÅ¡Ä .

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai atsakovės darbuotojų buvo vertinamai ir analizuojami administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nuspręsta, kad nors automobilis ir stovėjo privačiame žemės sklype, tačiau jame vyko eismas, todėl KET reikalavimai privalomi ir privačiame žemės sklype. T. y., Nutarimas, kuris vėliau teismo buvo panaikintas, buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir įvertinus esančius įrodymus.

Kaip ir minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat buvo akcentuota, kad KET galioja ir vieÅ¡ose, ir privačiose teritorijose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Atsiliepime atsakovė nurodo, jog Å¡ia teismo praktika ji vadovavosi. Tai yra, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės darbuotojai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylÄ , nepadarė akivaizdžių ir aiÅ¡kių teisės aktų pažeidimų, nesielgė aplaidžiai ar pavirÅ¡utiniÅ¡kai, t. y. nustatė aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti ir jas visas įvertino (ANK 617 straipsnio 1 dalis), vadovaudamiesi teismų praktika ir vidiniu įsitikinimu.

IÅ¡ priimto Nutarimo turinio matyti, jog jame iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė, taip pat nurodyta ANK straipsnio atitinkama dalis, kuri nustato atsakomybę už asmens padarytÄ pažeidimÄ ir kt. T. y., pareiÅ¡kėjo atžvilgiu suraÅ¡ytas Nutarimas taip pat atitiko ANK 618 straipsnio 2 dalį. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad klaida galėjo bÅ«ti iÅ¡ viso nepadaryta ar vėliau paties atsakovės iÅ¡taisyta, rodo faktas, kad teismui pareikalavus atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovė atsiliepime pati paprašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog ji buvo nurodžiusi, kad pareiškėjo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, nes pareiškėjo veikimas buvo grįstas vidiniu įsitikinimu, kad nuosavame kieme viešasis eismas nevyksta. Tai yra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nepripažino fakto, kad viešasis veiksmas nuosavame žemės sklype nevyksta, tačiau sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė, dėl ko savivaldybės administracija sutiko su pareiškėjo skundu.

Å iuo atveju savivaldybė su pareiÅ¡kėjo skundu sutiko ne dėl to, kad automobilis buvo pastatytas privačiame žemės sklype ir dėl to nepadarytas KET pažeidimas, tačiau dėl subjektyvios administracinio nusižengimo sudėties nenustatymo, dėl kurios negalima taikyti administracinės atsakomybės. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog atsakovė veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiÅ¡kėjui atsiradimÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų vieÅ¡ajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjui praÅ¡ant priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, dėl 500 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo R. G. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas